Neuroendokrininiai navikai

Apie neuroendokrininę sistemą #

Neuroendokrininė sistema yra sudėtingas ląstelių tinklas, pasklidęs visame organizme, kuris sujungia nervų ir endokrininę sistemas. Ši sistema susideda iš neuroendokrininių ląstelių, kurios turi dvi pagrindines savybes: jų struktūra primena nervines ląsteles, o jos taip pat gamina hormonus, panašiai kaip endokrininių liaukų ląstelės. Neuroendokrininės ląstelės reaguoja į cheminius ir nervų sistemos siunčiamus signalus, išskirdamos hormonus į kraujotaką, kur jie atlieka įvairias funkcijas organizme. Tokiu būdu neuroendokrininė sistema padeda reguliuoti daugelį fiziologinių procesų, įskaitant augimą, medžiagų apykaitą ir streso reakcijas.

Neuroendokrininė sistema apima tiek vidaus sekrecijos liaukas, kaip hipofizė, kankorėžinė liauka, skydliaukė, prieskydinės liaukos, antinksčiai, kasos Langerhanso salelės, kiaušidės ir sėklidės, tiek ir difuzinę neuroendokrininę sistemą. Difuzinę sistemą sudaro pavienės neuroendokrininės ląstelės, išsidėsčiusios visame organizme, pavyzdžiui, virškinimo trakte, kvėpavimo takuose, odoje ir kt.

Neuroendokrininių navikų simptomai #

Neuroendokrininių navikų (NEN) simptomai gali būti įvairūs ir priklauso nuo naviko tipo, vietos ir hormonų, kuriuos jis gamina. NEN yra navikai, kurie atsiranda neuroendokrininiuose ląstelių tipuose, kurie reguliuoja hormonų išskyrimą. Dėl to pacientai gali patirti įvairių simptomų, susijusių su hormonų disbalansu.

Dažniausi NEN simptomai yra:

1. Hormoninės problemos: NEN gali gaminti per daug tam tikrų hormonų, dėl to gali pasireikšti simptomai, tokie kaip padidėjęs prakaitavimas, tachikardija (greitas širdies plakimas), karščio bangos ir svorio pokyčiai. Pavyzdžiui, insulinu gaminantys navikai gali sukelti hipoglikemiją, kurią lydi silpnumas, prakaitavimas ir galvos svaigimas.
2. Virškinimo sutrikimai: Pacientai gali patirti skrandžio skausmus, pykinimą, vėmimą ar viduriavimą. Tai dažnai yra dėl hormonų poveikio virškinimo traktui.
3. Kitos simptomai: NEN gali sukelti ir kitus simptomus, tokius kaip nuovargis, svorio netekimas, nuotaikų svyravimai ir depresija. Dėl naviko augimo gali būti ir vietinių simptomų, tokių kaip skausmas ar diskomfortas tam tikroje kūno dalyje, priklausomai nuo naviko vietos.
4. Kraujotakos problemos: Kai kurie NEN gali sukelti kraujospūdžio pokyčius, kas gali sukelti galvos svaigimą ar net sinkopę (apsvaigimą).

Svarbu pažymėti, kad NEN simptomai gali būti lengvai supainioti su kitomis ligomis, todėl labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebėsite šiuos simptomus.

Diagnostika #

Kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl virškinamojo trakto veiklos sutrikimų ar galimų karcinoido sindromo simptomų, gydytojas pradeda nuodugnų vertinimą, siekdamas nustatyti galimą neuroendokrininių navikų (NEN) buvimą. Neuroendokrininiai navikai yra retos auglių grupės, galinčios pasireikšti įvairiose virškinamojo trakto dalyse, įskaitant skrandį, plonąją žarną ir tiesiąją žarną.

Gydytojas, kalbėdamas su pacientu, atkreipia dėmesį į jo nusiskundimus. Jis klausia apie simptomus, ligas, kuriomis sirgo pacientas ir jo šeimos nariai, kad suprastų galimus genetinius veiksnius. Svarbu nustatyti, ar paciento simptomai gali būti susiję su neuroendokrininiais navikais, ar jie gali rodyti karcinoido sindromą. Šis sindromas gali pasireikšti, pavyzdžiui, pakitusiu odos spalvos, viduriavimu ar bronchų spazmais.

Gydytojas atlieka fizinę apžiūrą, kuri padeda nustatyti pirmines problemas. Jei po pokalbio ir apžiūros kyla įtarimų dėl NEN, pacientui rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus.

Norint patvirtinti diagnozę, dažniausiai atliekami vaizdiniai tyrimai.

Ultragarsas – tai neskausmingas tyrimas, kurio metu naudojamas echoskopas, skleidžiantis aukšto dažnio garso bangas. Šiuo tyrimu galima įvertinti pilvo organus ir nustatyti galimą naviko buvimą, pavyzdžiui, kasos srityje.

Kompiuterinė tomografija (KT) – šis tyrimas leidžia nustatyti naviko lokalizaciją ir išplitimą. Prieš tyrimą pacientas turi nevalgyti mažiausiai 4 valandas. KT metu naudojama kontrastinė medžiaga, kad vaizdai būtų aiškesni, o gydytojas galėtų tiksliai įvertinti naviko dydį ir jo sąsajas su aplinkiniais organais.

Branduolinio magnetinio rezonanso tomografija (BMRT) – naudojama, kai KT ir ultragarsas nepateikia pakankamai informacijos. BMRT gerai mato audinius, turinčius daug vandens, todėl yra naudinga tiriant galimą NEN.

Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – šis tyrimas leidžia įvertinti kasos ir tulžies latakų pralaidumą. Procedūros metu į skrandį ir dvylikapirštę žarną įvedamas lankstus endoskopas, o naudojant rentgeno kontrastą, galima matyti latakų būklę.

Somatostatino receptorių scintigrafija – itin jautrus NEN tyrimo metodas, kai radionuklidu pažymėtas peptidas oktreotidas sušvirkščiamas į veną. Šis peptidas jungiasi su somatostatino receptoriais, esančiais NEN ląstelėse, ir leidžia aptikti navikus organizme.

Pozitronų emisijos tomografija (PET) – skirta nustatyti naviko išplitimą. Naudojama radioaktyvi gliukozės forma, kuri kaupiasi tose vietose, kur medžiagų apykaita yra aktyvesnė, pavyzdžiui, navikuose.

Kaulų scintigrafija – leidžia nustatyti, ar yra metastazių kauluose. Į veną sušvirkšta radioaktyvioji medžiaga kaupiasi kaulų audiniuose, o tai padeda vizualizuoti galimas metastazes.

Rentgeninis tyrimas naudojant barį – šis tyrimas atliekamas, kad būtų įvertinta virškinamojo trakto sienelė. Pacientui duodama išgerti bario tirpalą, kuris kontrastuoja virškinamojo trakto struktūras, o tai leidžia geriau matyti pokyčius.

Endoskopiniai tyrimai – tai metodai, leidžiantys tiesiogiai apžiūrėti virškinamojo trakto organus, įskaitant ezofagogastroduodenoskopiją ir kolonoskopiją. Šių tyrimų metu galima paimti biopsijas, siekiant tiksliai įvertinti naviko pobūdį.

Biopsija yra esminis tyrimas, leidžiantis patvirtinti neuroendokrininio naviko diagnozę. Ji atliekama, kai navikas aptinkamas bet kurioje virškinamojo trakto dalyje. Biopsijos medžiaga siunčiama į patologijos laboratoriją, kurioje specialistas įvertina, ar tai neuroendokrininis navikas, ar kokios nors hormonų gamybos požymių.

Kasos neuroendokrininiai navikai #

Kasos neuroendokrininiai navikai (NEN) yra retos, tačiau svarbios auglių grupės, atsirandančios kasos audiniuose, kurie gamina hormonines medžiagas. Kasa yra svarbus virškinamojo trakto organas, atsakingas už virškinimo fermentų gamybą, kurie per kasos lataką patenka į dvylikapirštę žarną, ir atlieka endokrininę funkciją, išskirdama hormonus, kurie reguliuoja metabolizmo procesus.

Kasos NEN susidaro iš Langerhanso salelių, kuriose yra skirtingų tipų endokrininių ląstelių. Šios ląstelės gamina insuliną, gliukagoną, somatostatiną ir kasos polipeptidą. Nors kasos NEN dažnai auga lėtai ir gali būti asimptominiai, jie gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo to, kuris hormonas yra perteklinis.

Dažniausi kasos NEN tipai:

1. Insulinoma: Tai labiausiai paplitęs kasos NEN, kuris gamina per daug insulino. Dėl to sumažėja gliukozės lygis kraujyje, sukeliantis hipoglikemijos simptomus, tokius kaip galvos svaigimas, prakaitavimas, nervingumas ir net alpimas.
2. Gastrinoma: Šie navikai gamina per daug gastrino, sukeliantį Zolingerio-Elisono sindromą, kuris pasireiškia skrandžio rūgšties pertekliumi. Simptomai apima nuolatinius skrandžio skausmus, rėmenį, viduriavimą ir kraujavimą iš opų.
3. VIPoma: Šie navikai gamina didelius kiekius vasoaktyviosios žarnyno peptido (VIP), kuris sukelia gausų viduriavimą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir dehidrataciją.
4. Gliukagonoma: Šie navikai per daug gamina gliukagoną, sukeldami odos bėrimus, viduriavimą ir simptomus, panašius į diabetą, tokius kaip didelis troškulys ir svorio netekimas.
5. Somatostatinoma: Šis navikas gamina somatostatiną, kuris slopina kitų hormonų išsiskyrimą, ir gali sukelti simptomus, tokius kaip diabetas, tulžies pūslės akmenys ir pilvo skausmas.

Be to, yra nefunkcionuojančių kasos NEN, kurie neprodukuoja hormonų ir dažnai diagnozuojami pažengusiais etapais. Jų simptomai dažniausiai priklauso nuo naviko augimo ir metastazavimo, gali pasireikšti pilvo skausmu, gelta ar kitais simptomais.

Kasos NEN rizikos veiksniai nėra visiškai aiškūs, tačiau žinoma, kad paveldėti sindromai, tokie kaip MEN 1, padidina jų atsiradimo tikimybę. Svarbu, kad asmenys, turintys simptomų arba turintys rizikos veiksnių, kreiptųsi į gydytoją dėl išsamesnės diagnostikos ir galimo gydymo.

Virškinamojo trakto neuroendokrininiai navikai #

Virškinamojo trakto neuroendokriniai navikai, dar žinomi kaip karcinoidai, vystosi iš difuzinės neuroendokrininės sistemos ląstelių, kurios yra išsibarsčiusios visame virškinamajame trakte – stemplėje, skrandyje, plonojoje ir storosios žarnos dalyse, tiesiojoje žarnoje bei apendikse. Šios ląstelės, turinčios savybių, panašių į nervines ir vidaus sekrecijos liaukų ląsteles, atlieka svarbias funkcijas, padedančias reguliuoti virškinimo procesus, pavyzdžiui, kontroliuojant virškinamųjų sulčių išskyrimą ir maisto judėjimą per virškinamąjį traktą.

Nors sveikos neuroendokrininės ląstelės atlieka naudingas funkcijas, jos gali patirti genetinius pokyčius, kurie skatina nevaldomą ląstelių dauginimąsi. Tai gali sukelti aukštos diferenciacijos neuroendokrininius navikus arba neuroendokrinines karcinomas, kurios skiriasi savo agresyvumu ir augimo greičiu. Dauguma virškinamojo trakto karcinoidų auga lėtai ir gali nesukelti jokių simptomų metų metus. Tačiau kai kurie iš jų gali greitai augti ir plisti į aplinkinius audinius.

Karcinoidų vystymosi priežastys dažnai siejamos su genetiniais pokyčiais. Asmenims, turintiems MEN1 geno mutaciją, kyla didesnė rizika susirgti neuroendokriniais navikais. Tačiau daugumos atvejų mutacijos atsiranda atsitiktinai, po gimimo, ir jų tikslios priežastys lieka neaiškios. Rizikos veiksniai taip pat apima amžių, ypač žmonėms, sulaukusiems 60 metų, ir lytį: moterims dažniau pasireiškia skrandžio ir apendikso navikai, o vyrams – kasos ir plonosios žarnos.

Karcinoidų simptomai gali būti migloti ir dažnai pasireiškia tik tuomet, kai navikas išskiria hormonines medžiagas, sukeldamas karcinoido sindromą. Šie simptomai apima stiprų viduriavimą, veido paraudimą, bronchų spazmus, širdies plakimą ir svorio praradimą. Daugeliu atvejų, karcinoido sindromas pasireiškia tik tuomet, kai naviko ląstelės jau išplitusios į kitas kūno sritis.

Virškinamojo trakto NEN diagnozė dažnai nustatoma atsitiktinai, atliekant tyrimus dėl kitų sveikatos problemų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus ir pasikonsultuoti su gydytoju dėl detalesnių tyrimų, jei yra įtarimų dėl šių navikų.

Neuroendokrininių navikų stadijos #

Neuroendokrininiai navikai (NEN) yra retų ir nevienalyčių navikų grupė, atsirandanti iš neuroendokrininių ląstelių. Pasaulyje jų paplitimas siekia 2 atvejus 100 000 gyventojų, o jie sudaro apie 0,5 % visų kasmet nustatomų naujų piktybinių navikų. NEN gali būti funkcionuojantys, gaminantys hormonus, arba nefunkcionuojantys, negaminantys hormonų. Šie navikai gali augti lėtai ir turėti skirtingą agresyvumo laipsnį, todėl jų simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo gaminamų hormonų.

Neuroendokrininiai navikai gali būti gerybiniai, potencialiai piktybiniai arba piktybiniai. Nustatant naviko tipą, atliekamas mikroskopinis naviko medžiagos tyrimas, kurio metu vertinamas naviko ląstelių diferenciacijos laipsnis. Šis laipsnis parodo, kiek naviko ląstelės skiriasi nuo sveikų ląstelių, iš kurių jos išsivystė. NEN gali būti klasifikuojami kaip aukštos (G1), vidutinės (G2) ir žemos (G3-4) diferenciacijos, o kiekvienas iš šių laipsnių nurodo naviko agresyvumą.

Dažniausi neuroendokrininiai navikai yra virškinamojo trakto ir kasos NEN, sudarantys apie 70% visų atvejų, o plaučių NEN – apie 25%. Praeityje šie navikai buvo vadinami karcinoidais, tačiau 2000 metais Pasaulinė sveikatos organizacija juos klasifikavo į neuroendokrininius navikus ir neuroendokrines karcinomas. Neuroendokrininiai navikai paprastai auga lėtai, tuo tarpu neuroendokrininės karcinomos yra piktybiniai navikai, galintys metastazuoti.

Kad būtų galima tiksliai nustatyti šių navikų išplitimą ir gydymo galimybes, naudojama TNM (tumor, node, metastasis) sistemą. Ši sistema apima tris pagrindinius aspektus: pirminio naviko dydį (T), limfmazgių metastazes (N) ir tolimąsias metastazes (M).

Piktybinių navikų išplitimas

Neuroendokrininiai navikai, kaip ir kiti piktybiniai navikai, gali plisti trimis pagrindiniais būdais:

1. Artimiausiu kontaktu: Navikas gali augti ir įaugti į greta esančius audinius bei organus.
2. Limfinė sistema: Piktybinės ląstelės gali atitrūkti nuo pirminio naviko ir patekti į limfagysles, kur jos gali užsikabinti artimiausiuose limfmazgiuose, suformuodamos metastazes.
3. Kraujotakos sistema: Ląstelės, atitrūkusios nuo pirminio naviko, gali patekti į kraują ir išplisti į tolimus organus, kur formuojasi naujos metastazės.

TNM sistema

T (navikas): Tai simbolis, apibūdinantis pirminio naviko dydį ir invaziją į aplinkinius audinius. T gali būti pažymėtas skaičiais nuo Tis (piktybinis navikas vietoje) iki T4 (didelis ir išplitęs navikas).

N (limfmazgiai): N simbolis nurodo, ar pirminio naviko ląstelės yra metastazavusios į artimiausius limfmazgius. Galimos reikšmės svyruoja nuo N0 (metastazių nėra) iki N3 (platus išplitimas).

M (metastazės): M simbolis parodo, ar yra tolimųjų metastazių. M0 rodo, kad metastazių nėra, o M1 rodo, kad jos yra.

Neuroendokrinių Navikų Stadijos

Neuroendokrinių navikų stadijos nustatymas remiasi šių simbolių kombinacija:

1. Nulinė stadija (carcinoma in situ): Piktybinis procesas yra tik ląstelėse, nevyksta invazija į aplinkinius audinius.
2. Pirma ir antra stadija: Šioms stadijoms priklauso maži navikai, kurie dar neplinta už organo ribų. Jos gali būti klasifikuojamos pagal T dydį, tačiau N ir M vertės paprastai yra N0 ir M0.
3. Trečia stadija: Šiai stadijai priklauso navikai, kurie plinta į gretimas struktūras ar sritinius limfmazgius. Tai rodo, kad navikas yra agresyvesnis ir reikalauja intensyvesnio gydymo.
4. Ketvirta stadija: Tai pažangiausia stadija, kuriai būdingas tolimųjų metastazių buvimas. Šiuo atveju navikas gali būti bet kokio dydžio ir gali būti metastazės tiek sritiniuose limfmazgiuose, tiek tolimuose organuose.

Gydymas #

Neuroendokrininiai navikai (NEN) yra retos rūšies navikai, išsivystantys iš neuroendokrininių ląstelių, kurios gamina hormonus. Šie navikai dažniausiai randami virškinimo trakte, plaučiuose ir kasoje. NEN gali būti funkcionuojantys arba nefunkcionuojantys, priklausomai nuo to, ar jie išskiria hormonus, sukeliančius klinikinius simptomus. Gydymo taktikos pasirinkimas priklauso nuo naviko dydžio ir lokalizacijos, funkcionavimo pobūdžio (ar navikas išskiria hormonus), metastazių buvimo (pvz., limfmazgiuose, kepenyse), paciento bendros sveikatos būklės ir lėtinių ligų. Gydymo strategijos yra įvairios ir gali apimti chirurginius, medikamentinius ir radioterapinius metodus. Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti naviką arba sumažinti jo apimtį, kontroliuoti hormonų sekreciją ir valdyti komplikacijas, pavyzdžiui, karcinoido sindromą.

Chirurginis Gydymas

Chirurgija yra dažniausias pasirinkimas gydant neuroendokrininius navikus, ypač nesusijusius su metastazėmis. Kai navikas aptinkamas ankstyvosiose stadijose, radikalus chirurginis gydymas gali užtikrinti geriausią prognozę. Chirurginio gydymo metodai apima:

• Endoskopinė naviko rezekcija: Tai minimaliai invazinis metodas, leidžiantis pašalinti mažus navikus iš skrandžio ar žarnyno.
• Lokali naviko ekscizija: Naudojama pašalinti naviką su aplinkiniais sveikais audiniais.
• Dalinė gastrektomija: Pašalinama dalis skrandžio, priklausomai nuo naviko lokalizacijos.
• Plonosios žarnos rezekcija: Šioje procedūroje pašalinama žarnyno dalis su naviku.
• Pankreatoduodenektomija: Pašalinama dalis kasos ir dvylikapirštės žarnos, dažniausiai taikoma kasos vėžio atvejais.

Chirurginis gydymas gali būti sudėtingas esant išplitusiems navikams arba metastazėms, pavyzdžiui, kepenų rezekcija gali būti taikoma siekiant pašalinti metastazes kepenyse.

Medikamentinis Gydymas

• Chemoterapija: Nors NEN nėra labai jautrūs chemoterapijai, ji gali būti taikoma agresyviems, metastazavusiems navikams, kurie neatsako į kitus gydymo būdus. Dažniausiai naudojami vaistai yra kapecitabinas, doksorubicinas ir etopozidas.
• Somatostatino analogai: Šie vaistai, tokie kaip oktreotidas ir lanreotidas, slopina hormonų išskyrimą ir kontroliuoja karcinoido sindromo simptomus. Jie taip pat gali sulėtinti naviko augimą.
• Taikinių terapija: Šis gydymo metodas apima specifinių molekulinių taikinių blokavimą, kurie būtini navikų ląstelių augimui ir plitimui. Taikiniai dažniausiai yra baltymai, susiję su naviko augimu ir proliferacija.

Radioterapinis Gydymas

Radioterapija gali būti taikoma kaip adjuvantinis gydymas po operacijos arba kaip palengvinanti gydymo forma, siekiant sumažinti simptomus. Radionuklidų terapija, pavyzdžiui, su 131-MIBG arba 90Y-oktreotidu, gali būti naudojama siekiant sumažinti naviko masę ir kontroliuoti hormonų sekreciją.

Daugeliu atvejų gydymas gali apimti kelių metodų derinį. Pavyzdžiui, chirurgija gali būti derinama su chemoterapija ar radioterapija, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas.

Stebėsena po gydymo #

Baigus gydymą, svarbu gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir reguliariai tikrintis.

Po chirurginio gydymo, nepriklausomai nuo ligos stadijos, pacientai turi būti nuolat gydytojų priežiūroje, kad būtų užtikrinta optimalus sveikatos stebėjimas ir laiku priimami sprendimai dėl tolimesnio gydymo.

Po karcinoido pašalinimo, pacientams rekomenduojama atlikti reguliarius sveikatos patikrinimus. Gydytojas, įvertinęs paciento būklę, apžiūros rezultatus ir laboratorinius tyrimus, nurodo, kaip dažnai reikėtų tikrintis ir kokius tyrimus atlikti. Paprastai po virškinamojo trakto NEN visiško chirurginio pašalinimo, pirmieji radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), turėtų būti atliekami po trijų mėnesių. Vėliau rekomenduojama atlikti specifinius laboratorinius tyrimus, įskaitant CgA žymens lygio analizę plazmoje ir 5-HIAA tyrimą paros šlapime

Per pirmuosius trejus metus, kontroliniai vizitai ir tyrimai atliekami kas šešis mėnesius, o vėliau – kasmet. Radiologiniai tyrimai gali būti atlikti dažniau, jei įtariama ligos atsinaujinimas. Atsiradus naujų simptomų, pacientui rekomenduojama atlikti somatostatino receptorių scintigrafiją, kad būtų galima geriau įvertinti galimus ligos pasikartojimus.

Kai mažai tikėtinas ligos atsinaujinimas po visiškai pašalintų mažų tiesiosios žarnos ar apendikso NEN, aktyvi stebėsena gali būti nebūtina. Tačiau pacientams, kurių skrandžio karcinoidas sukelia aukštą gastrino lygį, rekomenduojama atlikti skrandžio endoskopinį tyrimą kartą ar du per metus.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirtą endokrininių ir neuroendokrininių navikų (įskaitant gastroenteropankreatinius neuroendokrininius navikus, antinksčių žievės karcinomas, piktybinius feochromocitomus, plaučių ir užkrūčio liaukos karcinoidus, skydliaukės vėžį, Merkelio ląstelių karcinomą ir retus endokrininius navikus) gydymui (2024 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.