Apie plaučius #
Plaučiai yra kvėpavimo sistemos dalis. Šią sistemą sudaro kvėpavimo takai (nosis, gerklė, gerklos, trachėja) ir plaučiai. Kvėpavimo takais įkvepiamas oras patenka į plaučius, per juos iš plaučių iškvepiamas į išorę. Turime du plaučius (dešiniuosius ir kairiuosius). Jie deguonimi aprūpina kūno organus ir audinius. Dešinysis plautis turi tris skiltis, o kairysis – dvi skiltis. Plaučius dengia dviejų sluoksnių plėvė, vadinama pleura. Vidinis sluoksnis dengia plaučius. Išorinis sluoksnis dengia krūtinės ląstą ir diafragmą. Plaučius sudaro “bronchų medis” ir plaučių alveolės.
Oras į plaučius patenka per nosį ar burną, keliauja per gerklę, gerklas (jose yra balso stygos), trachėją, iš kur patenka į 2 pagrindinius bronchus – vienas iš jų veda į dešinįjį plautį, kitas – į kairįjį. Pro kiekvieną bronchą oras į plaučius patenka mažesniais vamzdeliais, vadinamais bronchiolėmis. Bronchiolių galuose yra mažyčiai oro maišeliai, vadinami alveolėmis. Čia į kraują patenka deguonis iš įkvėpto oro. Tada deguonis krauju cirkuliuoja po visą kūną. Iš kraujo į alveoles patenka anglies dioksidas. Anglies dioksido atsikratome iškvėpdami.
Plaučių vėžio simptomai #
Plaučių vėžys ne visada gali pasireikšti ankstyvaisiais simptomais. Kartais jis nustatomas atsitiktinai, kai žmogui atliekami tyrimai dėl kitos ligos. Dauguma plaučių vėžio simptomų išryškėja ligai pasiekus vėlyvas stadijas. Šie simptomai dažnai būna panašūs į kitų ligų simptomus. Jei jaučiate neraminančius simptomus, būtina kuo greičiau susisiekti su gydytoju ir pasitarti dėl jus varginančių negalavimų.
Pagrindiniai plaučių vėžio simptomai:
- Kosulys – besitęsiantis 3 savaites ir ilgiau. Būtina susirūpinti, jei ir anksčiau buvęs kosulys stiprėja.
- Rūkalių kosulys, kuris stiprėja ar dažnėja.
- Užkimęs balsas – besitęsiantis 3 savaites ir ilgiau.
- Nuolat paūmėjantis lėtinis bronchitas.
- Stiprėjantys krūtinės, pečių ar nugaros skausmai.
- Peties skausmas, plintantis žemyn ranka.
- Skreplių pagausėjimas.
- Atsikosėjimas skrepliais su kraujo priemaiša ar net krauju.
- Netikėtas dusulys.
- Nemiga.
- Lėtinis nuovargis.
- Galvos skausmas, kaulų skausmas.
- Savaiminis kaulų lūžimas
- Apetito praradimas.
- Netikėtas svorio netekimas.
- Pusiausvyros ir atminties sutrikimai.
- Kaklo ar veido patinimai.
Diagnostika #
Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paklausys plaučius, apčiuops organus. Jei po apžiūros jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su plaučių vėžiu, jis paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti diagnozę.
Diagnozės nustatymui atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai – padeda sužinoti apie bendrą sveikatos būklę.
- Skreplių mėginys – siunčiamas į laboratoriją, skrepliuose ieškoma vėžinių ląstelių.
- Krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai – daromi siekiant nustatyti pakitimus plaučiuose.
- Bronchoskopija – trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra bronchoskopu, siekiant pamatyti įtariamą naviką.
- Biopsija – audinių gabalėlio paėmimas iš įtartinos vietos ištyrimui, atliekant bronchoskopiją.
- Aspiracinė biopsija plona adata – plona adata įduriama į naviką ir paimamas mėginys laboratoriniams tyrimams. Dažniausiai medžiaga ištyrimui tokiu būdu imama, kai navikas yra plaučių periferijoje ir bronchoskopu nepasiekiamas. Tuomet aspiracinė biopsija atliekama duriant adatą iš išorės per krūtinės ląstos sieną į naviką plaučiuose, procedūrą kontroliuojant rentgenu.
- Mediastinoskopija – diagnostinė procedūra, atliekama bendros nejautros sąlygomis, siekiant apžiūrėti tarpuplautį ir nustatyti esančius pakitimus bei paimti medžiagos ištyrimui iš padidėjusių limfmazgių tarpuplautyje.
Plaučių vėžio rūšys #
Skiriamos dvi pagrindinės plaučių vėžio rūšys: nesmulkialąstelinis plaučių vėžys ir smulkialąstelinis plaučių vėžys.
Smulkialąstelinis plaučių vėžys prasideda plaučiuose esančiose nervų ląstelėse arba hormonus gaminančiose ląstelėse. Terminas „smulkialąstelinis“ siejamas su pro mikroskopą matomų vėžio ląstelių dydžiu ir forma (jo ląstelės panašios į avižas). Šio tipo vėžys greitai auga ir išplinta į kitus organus labai anksti. Dažniausiai diagnozuojamas ilgamečiams rūkaliams. Labai retas atvejis, kad šiuo plaučių vėžiu susirgtų niekada nerūkęs žmogus.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys atsiranda epitelio ląstelėse ir yra skirstomas į kelias rūšis pagal piktybinių ląstelių, kuriose vėžys pradeda augti, rūšį:
- Plokščialąstelinis vėžys arba epidermoidinė karcinoma. yra labiausiai paplitusi plaučių vėžio rūšis. Šis rūšis prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus, ir dažniausiai vystosi stambesniuose bronchuose ir gali neišplisti ilgą laiką. Dažniausia ligos priežastis – rūkymas.
- Adenokarcinoma (liaukinių, taip pat epitelinių ląstelių vėžys) prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus ir gaminančiose gleives. Šio tipo vėžys dažniausiai auga išilgai išorinio bronchų paviršiaus, po audiniu, dengiančiu bronchus.
- Stambaląstelinis vėžys arba stambialąstelinė karcinoma dažniausiai pažeidžia smulkiuosius bronchus, šio tipo vėžys linkęs greitai augti.
Smulkialąstelinio ir nesmulkialąstelinio plaučių vėžio rūšys gydomos skirtingai. Taikomas gydymas priklauso nuo plaučių vėžio rūšies bei ligos stadijos.
Retesnės plaučių vėžio rūšys:
- Mezotelioma – tai retai pasitaikantis piktybinis krūtinplėvės (pleuros) navikas. Dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio asbesto poveikio.
- Karcinoidinis navikas taip pat reta vėžio rūšis, bet kartais gali išsivystyti plaučiuose. Karcinoidiniai navikai yra neuroendokrininio vėžio rūšis. Neuroendokrininė sistema sudaryta iš liaukų, gaminančių hormonus, kurie padeda funkcionuoti įvairiems žmogaus organams.
- Minkštųjų audinių sarkomos – retai, tačiau taip pat gali išsivystyti plaučiuose.
Gydymas #
Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Plaučių vėžio gydymo būdai:
- Chirurginis
- Radioterapinis
- Chemoterapinis
- Taikinių terapija
- Imunoterapija.
Galima ir šių būdų kombinacija. Jūsų gydytojas paaiškins apie galimus skirtingus gydymo būdus ir jų šalutinį poveikį.
Stebėsena po gydymo #
Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams. Jums bus reguliariai atliekami kompiuterinės tomografijos arba krūtinės ląstos rentgeno tyrimai bei kiti gydytojo paskirti tyrimai.
Vienas iš tolesnės priežiūros tikslų – stebėti, ar vėžys neatsinaujino. Vėžys atsinaujina, nes organizme gali likti nepastebėtų mažų vėžio ląstelių plotų. Laikui bėgant šių ląstelių gali daugėti, kol jos pasirodo tyrimų rezultatuose arba sukelia požymius ar simptomus.
Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Rizikos veiksniai #
Daugumą plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas. Tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie taip pat gali padidinti riziką:
- Rūkymas
- Pasyvus rūkymas
- Amžius
- Asbestas
- Radono dujos
- Oro tarša
- Cheminės ir kitos medžiagos darbe
- Ankstesnis vėžio gydymas
- Susilpnėjęs imunitetas
- Šeimos istorija
Vaizdo įrašas. Plaučių vėžys: gydytojo patarimai ir POLA programėlės galimybės. #
Kviečiame į virtualų seminarą apie plaučių vėžį. Jame Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė Laura Norkienė pasidalins patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus, atsakys į pacientų dažniausiai užduodamus klausimus. Taip pat pristatysime naujieną – pirmąją Lietuvoje išmaniąją sveikatos programėlę , sukurtą būtent POLA bendruomenės nariams. Papasakosime, kaip į pagalbą pasitelkę POLA programėlę į nepageidaujamų simptomų stebėseną ir valdymą galite labiau įsitraukti ir patys.
