Plaučių vėžys

Apie plaučius #

Plaučiai yra kvėpavimo sistemos dalis. Šią sistemą sudaro kvėpavimo takai (nosis, gerklė, gerklos, trachėja) ir plaučiai. Kvėpavimo takais įkvepiamas oras patenka į plaučius, per juos iš plaučių iškvepiamas į išorę. Turime du plaučius (dešiniuosius ir kairiuosius). Jie deguonimi aprūpina kūno organus ir audinius. Dešinysis plautis turi tris skiltis, o kairysis – dvi skiltis. Plaučius dengia dviejų sluoksnių plėvė, vadinama pleura. Vidinis sluoksnis dengia plaučius. Išorinis sluoksnis dengia krūtinės ląstą ir diafragmą. Plaučius sudaro “bronchų medis” ir plaučių alveolės. 

Oras į plaučius  patenka per nosį ar burną, keliauja per gerklę, gerklas (jose yra balso stygos), trachėją, iš kur patenka į 2 pagrindinius bronchus – vienas iš jų veda į dešinįjį plautį, kitas – į kairįjį. Pro kiekvieną bronchą oras į plaučius patenka mažesniais vamzdeliais, vadinamais bronchiolėmis. Bronchiolių galuose yra mažyčiai oro maišeliai, vadinami alveolėmis. Čia į kraują patenka deguonis iš įkvėpto oro. Tada deguonis krauju cirkuliuoja po visą kūną. Iš kraujo į alveoles patenka anglies dioksidas. Anglies dioksido atsikratome iškvėpdami.

Plaučių vėžio simptomai #

Plaučių vėžys ne visada gali pasireikšti ankstyvaisiais simptomais. Kartais jis nustatomas atsitiktinai, kai žmogui atliekami tyrimai dėl kitos ligos. Dauguma plaučių vėžio simptomų išryškėja ligai pasiekus vėlyvas stadijas. Šie simptomai dažnai būna panašūs į kitų ligų simptomus. Jei jaučiate neraminančius simptomus, būtina kuo greičiau susisiekti su gydytoju ir pasitarti dėl jus varginančių negalavimų. 

Pagrindiniai plaučių vėžio simptomai:

• Kosulys – besitęsiantis 3 savaites ir ilgiau. Būtina susirūpinti, jei ir anksčiau buvęs kosulys stiprėja.
• Rūkalių kosulys, kuris stiprėja ar dažnėja.
• Užkimęs balsas – besitęsiantis 3 savaites ir ilgiau.
• Nuolat paūmėjantis lėtinis bronchitas.
• Stiprėjantys krūtinės, pečių ar nugaros skausmai.
• Peties skausmas, plintantis žemyn ranka.
• Skreplių pagausėjimas.
• Atsikosėjimas  skrepliais su kraujo priemaiša ar net krauju.
• Netikėtas dusulys.
• Nemiga.
• Lėtinis nuovargis.
• Galvos skausmas, kaulų skausmas.
• Savaiminis kaulų lūžimas
• Apetito praradimas.
• Netikėtas svorio netekimas.
• Pusiausvyros ir atminties sutrikimai.
• Kaklo ar veido patinimai.

Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa #

Ši programa įsigalioja 2024-11-26 ir  galioja iki Programos bandomosios veiklos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 1 d.

Programoje gali dalyvauti 50–70 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems nėra nustatyta broncho ar plaučių vėžio diagnozė (C33, C34 pagal TLK-10-AM). Taip pat, jie turi atitikti sąlygą, kad per paskutinius 3 metus neatliko krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimo ir neseniai nedalyvavo šioje ankstyvosios diagnostikos programoje. Be to, dalyvauti gali tik tie asmenys, kurie sugeba savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais ir nėra prikaustyti prie lovos.

Tyrimų metu atliekamas krūtinės ląstos mažos dozės kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimas, kuris įvertinamas pagal nustatytus kriterijus. Jei tyrimo metu neaptinkama jokių pakitimų arba aptinkama tik nepiktybinių požymių turinčių židinių (tai yra, negrėsmingų pakitimų), arba aptinkama nepiktybinio židinio asmenims, kurie nepriklauso didelės rizikos grupei, tai asmuo kviečiamas dalyvauti programoje vėl tik po 3 metų, jei jis tuo metu atitiks nustatytus kriterijus.

Jei atlikus tyrimą yra įtariama, kad gali būti plaučių vėžys (C33 ar C34), gydytojas (specialistas arba šeimos gydytojas) išrašo siuntimą tolesniems tyrimams pas pulmonologą, kuris priklauso onkologijos centrui. Siuntimas pateikiamas elektroniniu būdu per sveikatos sistemą.

Jei atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėja, kad rastas židinys yra nepiktybinis, pacientas vėl bus kviečiamas dalyvauti programoje po 3 metų nuo paskutinio tyrimo, jei tuo metu jis atitiks reikiamus kriterijus. Jei reikalinga papildoma stebėsena, bus atliktas stebimasis krūtinės ląstos MDKT tyrimas, kurį organizuos ta įstaiga, kuri atliko pirminį tyrimą.

Daugiau informacijos apie šios ankstyvosios diagnostikos programos organizavimo, vykdymo ir kokybės užtikrinimo reikalavimus rasite paspaudę nuorodą.

Diagnostika #

Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paklausys plaučius, apčiuops organus. Jei po apžiūros jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su plaučių vėžiu, jis paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti diagnozę.

Diagnozės nustatymui atliekami šie tyrimai:

• Kraujo tyrimai –  padeda sužinoti apie bendrą sveikatos būklę.
• Skreplių mėginys – siunčiamas į laboratoriją, skrepliuose ieškoma vėžinių ląstelių.
• Krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai – daromi siekiant nustatyti pakitimus plaučiuose.
• Bronchoskopija – trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra bronchoskopu, siekiant pamatyti įtariamą naviką. 
• Biopsija – audinių  gabalėlio paėmimas iš įtartinos vietos ištyrimui, atliekant bronchoskopiją.
  • Aspiracinė biopsija plona adata – plona adata įduriama į naviką ir paimamas mėginys laboratoriniams tyrimams. Dažniausiai medžiaga ištyrimui tokiu būdu imama, kai navikas yra plaučių periferijoje ir bronchoskopu nepasiekiamas. Tuomet aspiracinė biopsija atliekama duriant adatą iš  išorės per krūtinės ląstos sieną į naviką plaučiuose, procedūrą kontroliuojant rentgenu.
•  Mediastinoskopija – diagnostinė procedūra, atliekama bendros nejautros sąlygomis, siekiant apžiūrėti tarpuplautį ir nustatyti esančius pakitimus bei paimti medžiagos ištyrimui iš padidėjusių limfmazgių tarpuplautyje.

Plaučių vėžio rūšys #

Skiriamos dvi pagrindinės plaučių vėžio rūšys: nesmulkialąstelinis plaučių vėžys ir smulkialąstelinis plaučių vėžys.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys prasideda plaučiuose esančiose nervų ląstelėse arba hormonus gaminančiose ląstelėse. Terminas „smulkialąstelinis“ siejamas su pro mikroskopą matomų vėžio ląstelių dydžiu ir forma (jo ląstelės panašios į avižas). Šio tipo vėžys greitai auga ir išplinta į kitus organus labai anksti. Dažniausiai diagnozuojamas ilgamečiams rūkaliams. Labai retas atvejis, kad šiuo plaučių vėžiu susirgtų niekada nerūkęs žmogus.

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys atsiranda epitelio  ląstelėse ir yra skirstomas į kelias rūšis pagal piktybinių ląstelių, kuriose vėžys pradeda augti, rūšį:

• Plokščialąstelinis vėžys arba epidermoidinė karcinoma. yra labiausiai paplitusi plaučių vėžio rūšis. Šis rūšis prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus, ir dažniausiai vystosi stambesniuose bronchuose ir gali neišplisti ilgą laiką. Dažniausia ligos priežastis – rūkymas.
• Adenokarcinoma (liaukinių, taip pat epitelinių ląstelių vėžys) prasideda ląstelėse, išklojančiose kvėpavimo takus ir gaminančiose gleives. Šio tipo vėžys dažniausiai auga išilgai išorinio bronchų paviršiaus, po audiniu, dengiančiu bronchus.
• Stambaląstelinis vėžys arba stambialąstelinė karcinoma dažniausiai pažeidžia smulkiuosius bronchus, šio tipo vėžys linkęs greitai augti.

Smulkialąstelinio ir nesmulkialąstelinio plaučių vėžio rūšys gydomos skirtingai. Taikomas gydymas priklauso nuo plaučių vėžio rūšies bei ligos stadijos.

Retesnės plaučių vėžio rūšys:

• Mezotelioma – tai retai pasitaikantis piktybinis krūtinplėvės (pleuros) navikas. Dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio asbesto poveikio.
• Karcinoidinis navikas taip pat reta vėžio rūšis, bet kartais gali išsivystyti plaučiuose. Karcinoidiniai navikai yra neuroendokrininio vėžio rūšis. Neuroendokrininė sistema sudaryta iš liaukų, gaminančių hormonus, kurie padeda funkcionuoti įvairiems žmogaus organams.
• Minkštųjų audinių sarkomos – retai, tačiau taip pat gali išsivystyti plaučiuose.

Gydymas #

Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys

Jei smulkialąstelinis plaučių vėžys dar nėra išplitęs, pirmiausia rekomenduojama operacija. Po jos dažnai skiriama chemoterapija ar spindulinis gydymas, kad būtų sunaikintos likusios vėžio ląstelės. Jei operacija negalima, taikomas chemospindulinis gydymas – chemoterapijos ir spindulinės terapijos derinys. Kitais atvejais gydymas parenkamas atsižvelgiant į paciento funkcinę būklę.

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys

Ankstyvose nesmulkialąstelinio plaučių vėžio stadijose svarbiausias gydymo būdas yra operacija. Ji leidžia visiškai pašalinti naviką.

Jei liga yra labiau pažengusi, taikomi šie gydymo metodai:

• Spindulinė terapija – gydymas jonizuojančiąja spinduliuote, skirtas sunaikinti naviką ir apsaugoti sveikus audinius. Šiuolaikinės technologijos leidžia tiksliai nukreipti spindulius ir sumažinti šalutinį poveikį.
• Chemoterapija – gydymas vaistais, kurie stabdo vėžio ląstelių dalijimąsi ir naikina naviką. Šie vaistai taip pat veikia ir sveikas ląsteles, todėl gali sukelti laikinų šalutinių poveikių, bet organizmas dažniausiai atsistato po gydymo.
• Taikinių terapija – gydymas vaistais, kurie veikia specifines vėžio ląstelių struktūras, būtinas jų augimui ir plitimui. Šis metodas leidžia taikyti tikslesnį gydymą, dažnai su mažiau šalutinių poveikių.
• Imunoterapija – gydymas, kuris stiprina paciento imuninę sistemą, padedant jai atpažinti ir sunaikinti vėžio ląsteles.

Radikalusis ir paliatyvusis gydymas

Ankstyvos stadijos plaučių vėžys dažnai gali būti išgydomas, todėl toks gydymas vadinamas radikaliuoju. Jei liga jau išplitusi ir radikalus gydymas neįmanomas, taikomas paliatyvusis gydymas, siekiant palengvinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę.

Paliatyvioji priežiūra apima ne tik simptomų mažinimą, bet ir visapusišką paciento fizinių bei emocinių poreikių tenkinimą. Ji teikiama daugiadalykės specialistų komandos ir gali būti taikoma kartu su specifiniu vėžio gydymu, nelaukiant, kol bus išnaudotos visos kitos gydymo galimybės.

Stebėsena po gydymo #

Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams. Jums bus reguliariai atliekami kompiuterinės tomografijos arba krūtinės ląstos rentgeno tyrimai bei kiti gydytojo paskirti tyrimai.

Vienas iš tolesnės priežiūros tikslų – stebėti, ar vėžys neatsinaujino. Vėžys atsinaujina, nes organizme gali likti nepastebėtų mažų vėžio ląstelių plotų. Laikui bėgant šių ląstelių gali daugėti, kol jos pasirodo tyrimų rezultatuose arba sukelia požymius ar simptomus.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Rizikos veiksniai #

Plaučių vėžio atsiradimą lemia daug veiksnių. Nors didžiausią įtaką turi rūkymas, yra ir kitų svarbių rizikos šaltinių.

• Rūkymas
  Rūkymas – pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys. Tabako dūmuose yra daugiau nei 50 žinomų kancerogenų (vėžį sukeliančių medžiagų). Rizika didėja priklausomai nuo rūkymo trukmės ir surūkytų cigarečių kiekio. Net surūkant kelias cigaretes per dieną išlieka pavojus.
• Pasyvus rūkymas
  Žmonės, reguliariai kvėpuojantys kitų rūkančiųjų dūmais, taip pat turi padidėjusią riziką. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vos vieną valandą, galima įkvėpti tiek pat kenksmingų medžiagų, kiek yra vienoje surūkytoje cigaretėje.
• Amžius
  Rizika susirgti plaučių vėžiu didėja su amžiumi. Dažniausiai jis diagnozuojamas vyresniems nei 65 metų asmenims. Tai susiję su ilgesniu žalingų veiksnių poveikiu per gyvenimą.
• Kontaktas su asbestu
  Asbestas – natūrali mineralinė medžiaga, anksčiau plačiai naudota statybose ir pramonėje. Įkvėpus asbesto dulkių, kyla didelė plaučių vėžio ir pleuros mezoteliomos rizika. Rizika dar labiau padidėja, jei žmogus ir rūko.
• Radono dujos
  Radonas – bespalvės ir bekvapės radioaktyvios dujos, susidarančios natūraliai skaidantis uranui dirvožemyje. Jos gali kauptis gyvenamosiose ir darbo patalpose. Ilgalaikis radono poveikis prilygsta rūkymo poveikiui.
• Oro tarša
  Tarpmiestinių greitkelių, pramonės zonų ar didelio transporto srauto vietose užterštas oras gali padidinti plaučių vėžio riziką, ypač jei žmogus jau turi kitų rizikos veiksnių.
• Cheminės ir kitos medžiagos darbe
  Darbo vietoje kontaktas su kenksmingomis medžiagomis – arseniku, beriliu, kadmiu, nikelio junginiais, chromu, derva, suodžiais – padidina riziką. Pavojus ypač didelis pramonės, kasybos, statybų, chemijos pramonės darbuotojams. Išsamų sveikatai kenksmingų darbo aplinkoje sutinkamų medžiagų sąrašą rasite profesinių ligų sąraše, kurį skelbia Higienos institutas. Lietuvoje kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios darbo sąlygos ir, esant poreikiui, suteikiamos veiksmingos apsaugos priemonės. Darbuotojams svarbu tinkamai jas naudoti ir reguliariai tikrintis sveikatą.
• Ankstesnis vėžio gydymas
  Žmonės, kuriems buvo taikyta spindulinė terapija krūtinės srityje (pvz., gydant limfomą ar krūties vėžį), vėliau turi šiek tiek didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu.
• Susilpnėjusi imuninė sistema
  Organų transplantacijos pacientai, ŽIV sergantys asmenys ar žmonės, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, turi didesnę įvairių vėžio formų, įskaitant plaučių vėžį, riziką.
• Šeimos istorija
  Nors dauguma plaučių vėžio atvejų nėra paveldimi, rizika šiek tiek padidėja tiems, kurių artimi giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo plaučių vėžiu, ypač jei jie taip pat turėjo rūkymo įprotį.

Vaizdo įrašas. Plaučių vėžys: gydytojo patarimai #

Kviečiame į virtualų seminarą apie plaučių vėžį. Jame Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė Laura Norkienė pasidalins patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus, atsakys į pacientų dažniausiai užduodamus klausimus.

Atkreipiame dėmesį, kad vaizdo įraše minima programėlė šiuo metu yra nepasiekiama dėl būtinybės atnaujinti platformą ir IT sprendimus. Gavus reikiamą finansavimą, planuojame užsakyti programėlės atnaujinimo darbus.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta plaučių ir krūtinės ląstos vėžio, įskaitant piktybinę pleuros mezoteliomą, limfmazgių epitelio navikus, smulkialąstelinį plaučių vėžį ir nesmulkialąstelinį plaučių vėžį, gydymui (2023 m. redakcija) . Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.