Mitybos svarba ir poveikis

Ar maistas gali padidinti onkologinių susirgimų riziką? #

Netinkama mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę – apie 30 – 40 proc. vėžio atvejų lemia gyvensenos ypatumai ir mityba. Egzistuoja daugiau kaip 200 vėžio tipų, todėl įvairių maisto produktų poveikį, nulemiantį vėžio išsivystymo riziką, atskleisti labai sudėtinga. Nors ir sunku tiksliai nustatyti, kurios maistingosios medžiagos labiausiai prisideda prie vėžinių navikų vystymosi, tačiau šiandienos moksliniai tyrimai padeda susidaryti aiškesnį vaizdą apie bendruosius maisto produktų tipus, didinančius šią riziką.

Pavyzdžiui, pernelyg gausus druskos vartojimas ir itin sūrus maistas didina tikimybę susirgti skrandžio vėžiu, kadangi druska pažeidžia skrandžio sieneles ir padaro skrandžio gleivinę jautresnę vėžį sukeliančioms medžiagoms.

Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80-100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Maitinkitės reguliariai ir valgykite kuo įvairesnį maistą. Nevalgykite termiškai neapdorotos, sūdytos ar rūkytos mėsos, venkite sūdytų ar per daug cukraus turinčių maisto produktų, stebėkite riebalų kiekį maiste, atsisakykite maisto su dirbtiniais saldikliais, gazuotų gėrimų.

Ar mėsa daro poveikį vėžio atsiradimui? #

Mokslininkų nuomone, tam tikros cheminės medžiagos, esančios šviežioje raudonoje ir perdirbtoje mėsoje, didina grėsmę susirgti vėžiu. Vienos cheminės medžiagos yra būdingos žaliai mėsai, o kitos atsiranda mėsos konservavimo ar apdorojimo aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepimo, metu.

Pastebėta, kad asmenys, vartojantys itin daug šviežios raudonos ar perdirbtos mėsos, labiau linkę sirgti žarnyno vėžiu.

Raudona mėsa – tai šviežia, smulkinta ar šaldyta jautiena, kiauliena, ėriena, veršiena ir kitos mėsos rūšys. Perdirbta mėsa – tai rūkytas ar sūdytas kumpis, dešra, saliamis, dešrelės, konservuota kiauliena, sūdyta jautiena, kraujinė ar kepeninė dešra, paštetas bei mėsos konservai.

Kodėl svarbu nevartoti alkoholio? #

Kai kalbama apie sveikesnę mitybą, pirmiausiai susimąstome apie maistą, tačiau tai, ką geriame, taip pat turi didelės reikšmės. Visi alkoholiniai gėrimai – alus, vynas ir spirituoti gėrimai – didina riziką susirgti vėžiu. Taip yra dėl to, jog mūsų kūnas alkoholį skaido į toksiškus chemikalus, kurie žaloja genetinę informaciją – DNR. Jei visgi nuspręsite vartoti alkoholį, tai darykite saikingai. Suvartojamo alkoholio kiekis per dieną turėtų neviršyti vienos įprastos gėrimo porcijos (2–3 standartiniai vienetai) moterims ir poros įprastų gėrimo porcijų (3–4 tūrio vienetai) vyrams.

Kaip galėčiau pradėti maitintis sveikiau? #

Vėžio išvengti padeda vaisių ir daržovių vartojimas

Sveikos mitybos ir sveikatai palankaus kūno svorio palaikymas turi daug privalumų. Vienas iš jų – sumažėjusi rizika susirgti vėžiu. Moksliniai tyrimai parodė, kad gausus vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti išvengti kai kurių vėžio rūšių, pavyzdžiui, burnos, ryklės, stemplės, skrandžio ir plaučių vėžio. Vaisiuose bei daržovėse yra gausybė maistingųjų medžiagų ir ląstelienos. Labai pravartu valgyti įvairių rūšių vaisius ir daržoves, iš jų gausite pakankamą gerai subalansuotų vitaminų ir mineralų kiekį. Jei maitinsitės sveikai, maiste bus gausu vaisių ir daržovių, tuomet neprireiks papildomai vartoti maisto papildų, nebent juos paskirs gydytojas.

Paprastas patarimas – didelė nauda: su kiekvienu valgiu suvalgykite ir po vieną vaisių ar daržovę. Tai padės padidinti suvartojamo vaisių bei daržovių skaičių.

Ląsteliena sumažina susirgimo žarnyno vėžiu grėsmę

Daugelis tyrimų patvirtina, kad žmonės, vartojantys daug maistinių skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip pupelės arba pilno grūdo produktai (rudieji ryžiai, pilno grūdo makaronai) yra mažiau linkę sirgti žarnyno vėžiu. Mokslininkai mano, kad skaidulos apsaugo nuo žarnyno vėžio, nes jos gerina tuštinimąsi bei sutrumpina maisto virškinimo laiką. Visa tai užkerta kelią vėžio vystymuisi.

Nepakliūkite į „super maisto“ rinkodaros pinkles

„Super maisto“ produktai, tokie kaip chia sėklos, goji uogos, kombučia arbata dažnai skelbiami, kaip turintys galią užkirsti kelią ar net išgydyti daugelį ligų, įskaitant vėžį, tačiau terminas „super maistas“ iš tikrųjų yra tik rinkodaros priemonė, turinti mažai mokslinio pagrindo. Daugelyje vadinamųjų „super maisto“ produktų yra natūralių cheminių medžiagų, kurios laboratorinių tyrimų metu parodė teigiamą poveikį sveikatai, tačiau neturėjo tiesioginio priešvėžinio poveikio.

Kasdien turi būti suvartojama ne mažiau 500-600 g daržovių. Tą galima užtikrinti, jei kiekvieno valgio metu pusę lėkštės užima daržovės ir tarpuose valgysite daržovių užkandėles su sėklų, riešutų užtepėlėmis ar tiesiog riešutais.

• Saikingumas. Kad maistą valgytume saikingai, reikia valgyti lėtai. Po 15-20 min išsiskiria sotumo hormonas, žmogus pasijunta sotus ir natūraliai nustos valgyti. Pabandykite valgyti sąmoningai – savo dėmesį skirkite tik savo valgomam maistui. Išjunkite visus elektroninius prietaisus, įsidėkite kąsnį į burną, užsimerkite ir pradėkite kramtyti. Jūsų organizmas taip bus visas susikoncentravęs į maisto virškinimą – taip pagerės ir maisto įsisavinimas.

• Maisto įvairovė. Paprasta taisyklė – tas pats maisto produktas gali kartotis kas trečią dieną, t.y. tris dienas iš eilės turite valgyti vis skirtingus maisto produktus, juos kaitalioti, o pakartoti galite tik po 3 dienų. Kiekvieną dieną vartodami vis skirtingus maisto produktus, užtikrinsime, kad mūsų organizmas gautų kuo platesnį ir įvairesnį maisto medžiagų spektrą ir taip stiprinsime mūsų sveikąsias ląsteles bei imuninę sistemą.

Rytinės košės receptas

Jei norite sveikatai palankios rytinės košės, po 8 val. mirkymo avižas, grikius, bolivinę balandą tiesiog supilkite į verdantį vandenį, išjunkite ugnį, uždenkite puodą ir palikite stovėti 20 minučių. Košę galite pagardinti bet kokiu augaliniu pienu. Jei šią košę papildysite mirkytomis sėklomis, uogomis, šios maisto porcijos virškinimas bus lėtesnis, gliukozės kiekis kraujyje neužkils ir užtikrinsite ilgalaikį sotumą.

Virti, pervirti košių nereikia, nes taip prarandama jų maistinė vertė ir padidėja angliavandenių kiekis.

Uogos, ypač tos, kurios turi luobelę, pvz. mėlynės, šilauogės, slyvos, turi ilgalaikį glikemiją mažinantį poveikį. Uogas valgant su kruopomis, jos mažina ne tik tos porcijos glikeminį indeksą, tačiau ir kito valgio glikeminį indeksą. Ankštiniai taip pat turi ilgalaikį glikeminį indeksą mažinantį poveikį. Todėl dienos eigoje rekomenduojama su košėmis valgyti uogas, ankštinius, norint subalansuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Daugiau informacijos apie palankią sveikatai mitybą galite sužinoti šiame gyvensenos medicinos specialistės Giedrė Alinauskaitė – Strumilienė video:

Kaip pasiekti ir išlaikyti sveikatai palankų kūno svorį? #

Sveikatai palankus kūno svoris – mažesnė vėžio tikimybė

Kūno svoris palankus sveikatai turi daug privalumų, iš kurių vienas didžiausių – sumažėjusi rizika susirgti vėžiu. Nenustebsite išgirdę, kad sveikam svoriui palaikyti reikia šių trijų dalykų: valgyti sveikesnį maistą, valgyti mažiau bei būti aktyvesniems. Nors visa tai skamba paprastai, tačiau realybėje, šių taisyklių laikymąsis gali virsti tam tikru iššūkiu.

Jeigu jaučiate, kad jums reikia pagalbos norint pasiekti sveikatai palankų kūno svorį, pakalbėkite su savo šeimos gydytoju, kreipkitės į vaistininką ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Mažinkite suvartojamo cukraus kiekį

Valgant per daug cukraus ir nepakankamai mankštinantis galima priaugti svorio, o anstsvoris ar nutukimas lemia 13 vėžio rūšių atsiradimą. Dėl šios priežasties svarbu skaityti maisto etiketes, kadangi cukrus įeina ne tik į saldžių, bet ir į ne saldžių patiekalų sudėtį.

Atkreipkite dėmesį į cukraus kiekį savo gėrimuose

Gėrimai gali būti labai kaloringi. Dažnai jų suvartojama kur kas daugiau, nei iš pradžių gali pasirodyti. Atkreipkite dėmesį jei geriate gazuotus ar energinius gėrimus, perkate kavą, pasaldintą sirupu. Atsargiai vartokite vaisių sultis bei vaisių kokteilius, kadangi juose taip pat daug cukraus, todėl stenkitės neviršyti vienos stiklinės per dieną. Pirmu pasirinkimu visuomet rinkitės vandenį. Jei norite paįvairinti jo skonį, įdėkite citrinos ar agurko.

Vartokite tinkamas maisto porcijas

Siekiant sveikai maitintis taip pat svarbu žinoti tinkamą porcijos dydį. Maisto pakuotės kiekiai dažniausiai pateikiami gramais, todėl kartais tampa sunku pasakyti, ar tai, ką mes valgome yra tinkamai sudozuota.

Maisto kiekį, tinkamą porcijai, galima išmatuoti vadovaujantis šiomis paprastomis rekomendacijomis (pateikiami 1-os porcijos dydžiai):

• Nevirti makaronai ar ryžiai – dvi saujos.
• Šviežiai paruoštos bulvės – 6 bulvės.
• Keptos pupelės – pusė standartinės 400g skardinės.
• Žiedinis kopūstas – 8 kopūsto galvos žiedai.
• Nesūdyti riešutai ir sėklos – kiekis, telpantis į kumštį.
• Kietasis sūris (pvz. Čederis) – dviejų nykščių dydžio gabaliukas.
• Vištienos krūtinėlė – pusė žmogaus plaštakos dydžio.
• Braškės – 7 vienetai.

Stebėkite savo gyvensenos pokyčius

• Planuokitės į priekį: pagalvokite, kaip šiuos patarimus galėtumėte įvesti į savo rutiną.
• Būkite realistiški, kadangi įvykdyti daug pokyčių vienu metu gali būti sunku. Pradėkite nuo vieno ar dviejų ir po truputėlį didinkite šį skaičių.
• Sekite savo progresą: nesvarbu ar naudosite telefoną, ar kalendorių, o gal užrašų knygutę – visa tai padės siekiant išsiugdyti bei išlaikyti sveikesnius įpročius.

Kas yra polifenoliai, kokios jų rūšys ir reikšmė sveikatai? #

Polifenoliai yra fitocheminės medžiagos, kurios augalams suteikia spalvą, skonį ir kvapą bei pasižymi gerosiomis savybėmis sveikatai: mažina lėtinių ligų riziką, aktyvina antioksidacinius fermentus, slopina lėtinį uždegimą, vėžio progresavimą ir metastazavimą. Viso yra apie 8000 polifenolių rūšių, o visus polifenolius galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes, o šias grupes į pogrupius.

Pagrindinės polifenolių grupės:

• Stilbenai. Randama riešutuose, raudoname vyne.
• Lignanai randami įvairiose sėklose, ankštiniuose augaluose, linų sėmenyse.
• Fenolio rūgštys randamos tam tikruose vaisiuose, uogose, tokiose kaip ryškios spalvos mėlynės, gervuogės, kava, kakava.
• Flavonoidai. Pasižymi antioksidacinėmis priešuždegiminėmis savybėmis, jų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse.

Koks yra polifenolių poveikis?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polifenoliai yra naudingi tiek sergančiam, tiek sveikam žmogui.

 Fitocheminės medžiagos veikia dviem mechanizmais: mažina laisvuosius radikalus ir stimuliuoja antioksidacinius fermentus, tokius kaip katalazę arba dismutazę.

Tiesioginis polifenolių poveikis sergant onkologinėmis ligomis yra antioksidacinis, uždegimą slopinantis poveikis, epigenetinis, hormoninis poveikis, mažina vėžinių ląstelių progresavimą bei metastazavimą. Netiesioginis polifenolių poveikis: gerina žarnyno veiklą, padeda reguliuoti svorį, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, gerina nuotaiką, padeda išlaikyti sveikuosius audinius ir gerina žmogaus savijautą.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad kasdien vartojant maistą, turtingą polifenolių, galima išvengti ir sumažinti susirgimus lėtinėmis ligomis, pvz. širdies-kraujagyslių ligomis, nes maistas gausus polifenolių mažina cholesterolio koncentraciją. Taip pat polifenoliai apsaugo organizmą ir lėtina senėjimo procesus. Polifenolių turtingas maistas gali būti vartojamas ir sergant virškinimo trakto ligomis, ir turint sąnarių problemų. Jie naudingi ir žmonėms, kurie turi judėjimo problemų, gerina judėjimo galimybes.

Daugiau apie polifenolius ir jų teikiamą naudą pasakoja POLA onkologinius pacientus konsultuojanti dietologė dr. Rūta Petereit.

Kaip gauti reikiamą polifenolių kiekį? #

Įsitikinus polifenolių nauda, kyla klausimas – kaip gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną? Ką valgyti ir kokius produktus pasirinkti?

• Svarbu valgyti įvairų maistą ir rinktis kuo daugiau spalvų, kadangi fitocheminės medžiagos, kurios randamos augaluose, suteikia spalvą, kvapą ir skonį. Tik rinkdamiesi įvairų ir spalvingą augalinį maistą, galime gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną. Svarbu ir biologinis prieinamumas, tai yra, kiek Jūsų organizmas sugeba absorbuoti maisto produktus. Įdomi polifenolių savybė yra jų tirpumas riebaluose, tad reikia nepamiršti kasdien suvartoti ir reikiamą dozę, nors 2-3 valgomus šaukštus gerųjų riebalų.
• Gerieji riebalai yra avokadas, alyvuogių aliejus turtingas mononesočiųjų riebiųjų rūgščių ir linų sėmenų bei kanapių sėklų aliejai, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgščių. Per dieną reikėtų suvartoti bent 2-3 valgomus šaukštus gerųjų riebalų, t.y. aliejų ir nepamiršti, kad mes per daug vartojame sočiųjų riebalų, tokių kaip sviestas, grietinėlė, taukai, tad įpraskime savo maistą praturtinti alyvuogių aliejumi, linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejais. Svarbu prisiminti, kad linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejų kaitinti negalima. Alyvuogių aliejus, jeigu yra pirmo spaudimo ir su polifenoliais, jį kaitinti galime ir galime maišyti su įvairiomis, įvairių spalvų daržovėmis.
• Prieskoninės žolelės. Kasdien pagardinkite savo maistą prieskoninėmis žolelėmis, jos taip pat turtingos polifenolių, ne tik petražolės, krapai, bazilikai, mairūnai, paprikos, aitriosios paprikos – jos gausios polifenolių. Džiovinant ar kitaip apdorojant prieskonines žoleles dar gausiau atsiskleidžia polifenolių savybės.
• Prieskoninės daržovės, pvz. česnakai, svogūnai, porai taip pat gausios polifenolių, geriausia jas vartoti neapdorotas termiškai, kadangi taip išsaugomas gausiausias polifenolių kiekis. Rekomenduojama bent vienu gramu česnako pagardinti savo patiekalus, t.y. viena skiltelė per dieną.
• Prieskonių triada: aitrioji paprika, pipiras ir ciberžolė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per dieną rekomenduojame suvartoti bent 20 mg pipiro, o vartojant su ciberžole bioprieinamumas kraujo serume padidėja 20 kartų.
• Kasdien įvairias košes ar savo mėgstamus patiekalus praturtinkite keliais arbatiniais šaukšteliais įvairių sėklų, linų sėmenimis, sezamo sėklomis, saulėgrąžomis – taip gausite lignanų. Lignanų taip pat yra ir viso grūdo luobelėje, galima rinktis viso grūdo košes ir jas praturtinti įvairiomis sėklomis. Vartojant sėklas prisiminkite ir vartoti vandenį, jo per dieną turime išgerti bent 6 stiklines.
• Žalioji arbata taip pat turtinga polifenolių, tačiau neatstoja vandens. Kasdien savo racioną galime praturtinti 2-3 puodeliais žaliosios arbatos, tačiau reikia nepamiršti, kad prekybos centrai dažnai siūlo įvairių gėrimų, kuriuose pagrindas yra žalioji arbata, tačiau tokiuose gėrimuose taip pat yra nemažai pridėtinių cukrų, tad atidžiai skaitykime etiketes ir geriau žalią arbatą gaminkime patys. Žalioji arbata turi vieną neigiamą poveikį, geriant ją dažnai ir dideliais kiekiais – gelsta dantys, tad nepamirškime išgėrę žaliosios arbatos puodelį išsiskalauti vandeniu burną.

Kiek ir kokių daržovių reikia suvalgyti, kad gautume pakankamą polifenolių kiekį?

Svarbiausia rinktis kuo įvairesnių spalvų daržoves, nepamiršti itin intensyvios geltonos spalvos, nes šios daržovės turtingos karotenoidais, pavyzdžiui, moliūgai, cukinijos, taip pat žiedinės daržovės, prie kurių priskiriami kopūstai, brokoliai. Šios daržovės turi ne tik skirtingą skonį, bet ir kvapą, įtraukite jas į kasdienį savo maitinimosi planą. Pomidorai turtingi likopenų, pakaitinus pomidorus atsiskleidžia itin svarbi polifenolių savybė. Vaisiai, uogos turtingi ne tik vitamino C, skaidulinių, mineralinių medžiagų, bet ir polifenolių. Kasdien turime suvalgyti bent savo kumščio dydžio vieną ar du vaisius, tačiau vaisius rinktis natūralius, ekologiškus, iš savo sodo ir geriausia valgyti netrintus, nepašalinus minkštimo. Minkštime yra ne tik skaidulinių medžiagų, bet jie turtingi ir polifenolių.

Kokiuose vaisiuose daugiausia polifenolių?

Polifenoliais turtingiausios miško uogos, tačiau vertingos ir naminės uogos. Jas galime užsišaldyti ir kasdien praturtinti savo mėgstamas košes ar kitus patiekalus, desertus natūraliomis uogomis.

Riešutai gausūs polifenolių, jie turi ne tik polifenolių, bet ir baltymų bei gerųjų riebalų. Medžių riešutai turi mažai angliavandenių, tačiau vartojant riešutus reikia prisiminti, kad jų laikymo sąlygos, perdirbimas gali sumažinti polifenolių kiekį, tad apkartusių riešutų nerekomenduojama vartoti. Žemės riešutai dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl drėgmės iš šilumos gali netekti polifenolių, taip pat susidaryti aflotoksinai, grybelio nuodai.

Kakava turtinga polifenoliais ir vartojama nuo senų laikų. Šiandien itin populiarus juodasis šokoladas, tačiau reikia nepamiršti, kad moksliniai tyrimai įrodo, kad kakava, kuri teikia naudą žmogaus sveikatai, buvo be pridėtinių cukrų, tad rinkdamiesi šokoladą atkreipkite dėmesį ne tiktai į jo spalvą, bet ir cukraus kiekį. Geriausia rinktis be pridėtinių cukrų ar kad jų būtų kuo mažiau. Rekomenduojama, kad 100 g juodojo šokolado būtų mažiau negu 15 g cukraus, o sveikatai naudingiausia yra 8 g cukraus ir mažiau. Norint pagerinti juodojo šokolado skonį, pagardinkite jį kokosų pienu, riešutais, sėklomis ar natūraliomis uogomis.

Norint gauti reikiamą polifenolių kiekį, reikia rinktis augalinius maisto produktus ir bent trijų spalvų daržoves.

Daugiau informacijos apie polifenolius išgirsite šiame dietologės dr. Rūta Petereit video:

Kaip sveika mikrobiota mažina vėžio riziką? #

Ar žinote, kad ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų: bakterijų, grybelių ir virusų. Kartu jie sudaro mūsų mikrobiotą, kurių bendra masė – maždaug 2 kg. Mikroorganizmų turime daugiau nei savų ląstelių – vienai žmogaus ląstelei tenka 1,3 mikroorganizmo. 95% iš jų randami virškinimo sistemoje. Žarnyne gyvena nuo 1000 iki 10 000 mikroorganizmų rūšių. Apie 1,5 kg mūsų skrandžio turinio sudaro bakterijos. Daugybė klinikinių tyrimų nustatė, kad sveika ir įvairi bakterijų populiacija stiprina imunitetą ir padeda reguliuoti uždegimines tiek žarnyno, tiek viso organizmo reakcijas. Žarnyno bakterijos gali būti tiek gerosios, tiek blogosios. Blogąsias bakterijas galima suskirstyti į patogenines ir skatinančias uždegimą. Gerosiomis bakterijomis dažniausiai vadinamos probiotinės bakterijos. Jos trukdo žarnyne augti ir daugintis patogeniniams mikroorganizmams, gerina gleivinės barjero funkciją ir imuninę sveikatą. Prastos žarnyno sveikatos pasekmės žarnynui: laktozės ir kviečių netoleravimas, uždegiminė žarnyno liga.

Prastos žarnyno mikrofloros simptomai pasireiškia ir visame organizme.  Ankstyvosios pasekmės: nuovargis, prasta nuotaika ir depresija, sąnarių skausmai ir vėliau artritas, svorio augimas arba nutukimas, prastas raumenų atsigavimas. Vėlyvosios pasekmės: diabetas, vėžys, didelis cholesterolio kiekis ir širdies ligos, išsėtinė sklerozė, demencija ir Parkinsono liga.

Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, yra pakankamai priežasčių, kodėl įvairi ir sveika mikrobiota mažina vėžio riziką.

Mikrobiotos tyrinėjimai dažnai siejami su besivystančios personalizuotos medicinos praktika, tiksliąja diagnostika bei prevencinės medicinos vystymu ir ateityje gali pakeisti daugelį šiandien įprastų medicinos praktikų. Kviečiame susipažinti, kaip sveika žarnyno mikrobiota gali mažinti vėžio riziką.

Kas padeda, o kas daro neigiamą įtaką žarnyno sveikatai? #

Sveika ir įvairi bakterijų populiacija stiprina imunitetą ir padeda reguliuoti uždefimines tiek žarnyno, tiek viso organizmo reakcijas.

Žarnyno sveikatą gerina:

• Probiotikai – tai maisto papildai iš gyvų gerųjų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos Bifidobacterium ir Lactobacillus genčių bakterijos. Probiotinių bakterijų gausu jogurte, kefyre, brandintame ir mėlynajame sūryje, raugintose daržovėse.
• Prebiotikai – tai tam tikros maistinės skaidulinės medžiagos, kurios skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir padeda joms. Tai ne bakterijos, o maistas mikroorganizmams, kuris padeda jiems geriau jaustis žarnyne.
• Polifenoliais maitinasi sveikos žarnyno bakterijos ir todėl jie gerina mikrofloros sudėtį. Daug naudingų polifenolių yra arbatoje, šokolade, bananuose, granatuose, spanguolėse.
• Tyrimų duomenimis, reguliari fizinė veikla taip pat svarbi gerinant žarnyno sveikatą.

Žarnyno sveikatai neigiamą įtaką daro:

• Brandus amžius – su amžiumi uždegimą slopinanti mikrobiota nyksta, o jį skatinanti ir patogeninė – didėja.
• Nutukimas – didėjant kūno masės indeksui, blogųjų bakterijų kiekis auga, o gerųjų – mažėja.
• Medicininis gydymas – antibiotikai, chemoterapija ir spindulinė terapija.
• Alkoholis ir rūkymas yra vienas svarbiausių uždegiminės žarnyno ligos rizikos veiksnių.
• Psichologinis disbalansas – streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, ardo žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
• Cukrus ir dirbtiniai saldikliai – vartojant daug cukraus ir mažai polifenolių, skatinamas blogųjų bakterijų augimas, o žarnyno sveikata prastėja.

Įsitikinę sveiko žarnyno svarba gerai mūsų savijautai, pakalbėkime, kaip galime padėti sau: ko reikėtų atsisakyti, o kas kaip tik padeda išlaikyti žarnyną sveiką.

Papildai su probiotikais: kaip išsirinkti tinkamus ir kada vartoti? #

Kartais, kai mūsų žarnynui reikia pagalbos, galime pasitelkti papildus su probiotikais. Tačiau tyrimai atskleidė, kad veiksmingi yra tik geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildai. Jie gali atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, mažinti uždegimo žymenis, gerinti žarnų pralaidumą.

Geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildų požymiai:

• Ne mažiau kaip 3 milijonai bakterijų vienoje kapsulėje
• Ne mažiau kaip 5 skirtingos bakterijų kultūros
• Pakankamai prebiotikų (fruktooligosacharidų)
• Trumpas galiojimo terminas

Kada papildai su probiotikais gali padėti:

• Žarnyno simptomai: pilvo pūtimas, skausmai, protarpinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
• Bakterinis apsinuodijimas maistu.
• Chemoterapija: palengvina chemoterapijos sukeltą viduriavimą, padeda atsistatyti žarnynui.
• Spindulinė terapija: probiotikai gali užkirsti kelią žarnyno pažeidimams ir padėti atsigauti po spindulinės terapijos.
• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: reguliarus gyvų laktobacilų ir bifidobakterijų vartojimas trumpina sirgimą ir lengvina ligos eigą.
• Didelis kraujospūdis: patartina vartoti 4 ar daugiau bakterijų kultūrų.
• Kviečių ir laktozės netolerancija: esant gliuteno netolerancijai mitybą galima papildyti probiotikais. Probiotikas Lactobacillus acidophilus padeda virškinti ir įsisavinti laktozę.
• Nutukimas: pelėms duodant prebiotiką inuliną pavyko sumažinti nutukimą, nekeičiant pelių suvartojamo riebalų ar kalorijų kiekio.
• Cholesterolio mažinimas: laktobacilų ir prebiotikų derinys reikšmingai mažina mažo tankio cholesterolį kraujyje.
• Kepenų suriebėjimas: laktobacilų ir bifidobakterijų probiotikų padermės neleido kauptis nutukusių žiurkių kepenų riebalams.

Atminkite – daugelis įrodymų liudija, kad maisto papildai negali dar labiau pagerinti jaunų, visiškai sveikų asmenų mikrofloros.

Kaip tokius atsirinkti iš pasiūlos gausybės?