Emocijos onkologinės ligos kelyje

Jei jaučiu nerimą, kad vėžys sugrįš #

Pasibaigus gydymui, vienas iš dažniausių išgyvenusių pacientų nuogąstavimų yra tas, kad vėžys sugrįš. Jei taip atsitinka, tai vadinama vėžio atsinaujinimu. Galite nerimauti, kad kiekvienas skausmas ar naujas simptomas yra susijęs su vėžiu ir jo atsinaujinimu. Tačiau prisiminkite, kad jūs vis dar iš naujo priprantate prie to, kas dabar jums atrodo normalu.

Baimė, kad vėžys atsinaujins, yra labai normali. Pagrindinis būdas sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę – vadovautis gydytojo sudarytu tolimesnės stebėsenos planu. Žinojimas, kad jūsų sveikata yra atidžiai stebima, gali padėti sumažinti atsinaujinimo baimę.

Vadovaudamiesi jums sudarytu ilgalaikės stebėsenos planu, jūs reguliariai lankysitės pas gydytoją kontroliniams vizitams ir tyrimams, jų metu taip pat galėsite aptarti jus neraminančius klausimus. Siūlome juos iš anksto užsirašyti, pasižymint simptomų pasirodymo dažnį, stiprumą, kaip jie veikia kasdienį jūsų gyvenimą. Taip pat galite kreiptis į savo šeimos gydytoją – jus taip pat gali kamuoti įprasti skausmai ar negalavimai, kuriuos jaučia dauguma žmonių. Jūsų šeimos gydytojas vizito metu atsakys į iškilusius klausimus, bei, esant reikalingumui, paskirs reikiamus tyrimusa ar procedūras.

Savo savijautą ir galimus simptomus stebėti svarbu, tačiau nuolatinis simptomų ar pokyčių tikrinimas gali sukelti nerimą. Jei pastebite, kad taip jaučiatės, pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju ar gydytoju onkologu – jie galės jus nukreipti pagalbai.

Kaip valdyti vėžio atsinaujinimo baimę
Gyventi su nežinomybe niekada nėra lengva. Svarbu priminti sau, kad baimė ir nerimas yra normali gyvenimo dalis. Nerimas dėl vėžio sugrįžimo paprastai būna intensyviausias pirmaisiais metais po gydymo. Šis nerimas paprastai laikui bėgant pagerėja, o jei taip nėra, turėtumėte apie tai pranešti savo sveikatos priežiūros komandai. Taip pat galite išmėginti įvairius baimės valdymo būdus:

Atpažinkite savo emocijas. Daugelis žmonių stengiasi slėpti arba ignoruoti „neigiamus” jausmus, tokius kaip baimė ir nerimas. Jų įvardijimas padės pagalvoti apie būdus, kaip su jais susidoroti. Dažnai padeda pasikalbėti apie savo baimes su draugu, šeimos nariu ar psichikos sveikatos specialistu. Garsus kalbėjimas apie savo nuogąstavimus gali padėti išsiaiškinti baimių priežastis. Tai gali būti baimė, kad teks pakartoti vėžio gydymą, prarasti savo gyvenimo kontrolę arba susidurti su mirtimi. Taip pat galite pabandyti užrašyti savo mintis, pavyzdžiui, vesti dienoraštį arba išreikšti save per meną ar muziką.

Neignoruokite savo baimių. Sakydami sau, kad nereikia nerimauti, arba kritikuodami save už tai, kad bijote, nepanaikinsite šių jausmų. Susitaikykite su tuo, kad patirsite tam tikrą baimę, ir sutelkite dėmesį į būdus, kaip suvaldyti nerimą. Žinokite, kad tam tikrais laikotarpiais jūsų nerimas gali laikinai sustiprėti, pavyzdžiui, kai reikės apsilankyti kontroliniam vizitui ar atlikti tyrimus, sukanka diagnozės ar gydymo pabaigos metinės arba kam nors kitam nustatoma nauja vėžio diagnozė.

Prisijunkite prie paramos grupės. Daugeliui vėžį išgyvenusių žmonių padeda prisijungimas prie savitarpio pagalbos grupės. Jos suteikia galimybę pasidalyti jausmais ir baimėmis su kitais, kurie juos supranta. Jose taip pat galima keistis praktine informacija, užsiimti bendra veikla. Grupės patirtis dažnai sukuria priklausymo jausmą, kuris padeda išgyvenusiesiems pasijusti ne tokiems vienišiems ir labiau suprastiems.

Priimkite sveikus sprendimus. Sveiki įpročiai, tokie kaip maistingas maistas, reguliari mankšta ir pakankamas miegas, padeda žmonėms jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai. Nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas, vengimas padeda žmonėms jaustis taip, tarsi jie galėtų labiau kontroliuoti savo sveikatą.

Mažinkite stresą. Ieškodami būdų, kaip valdyti stresą, sumažinsite bendrą nerimo lygį. Išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, kad išsiaiškintumėte, kas jums geriausiai tinka. Patarimai, kaip sumažinti stresą:

• Praleiskite laiko su šeima ir draugais
• Sutelkite dėmesį į pomėgius ir kitą mėgstamą veiklą
• Pasivaikščiokite, medituokite arba pasimėgaukite vonia
• Reguliariai mankštinkitės
• Skaitykite linksmą knygą arba žiūrėkite linksmą laidą

Žinokite, į ką atkreipti dėmesį. Paklauskite savo gydytojo arba slaugytojos, ar yra kokių nors simptomų, į kuriuos būtinai turėtumėte atkreipti dėmesį ir tuomet kreiptis į gydytoją, o taip pat kokie yra galimi vėlyvieji gydymo padariniai ir jų simptomai. Žinojimas gali padėti jums suvaldyti nerimą. Būtinai informuokite savo gydytoją, jei atsiranda naujų simptomų arba simptomų, panašių į tuos, kuriuos turėjote, kai jums buvo diagnozuota liga.

Laikykitės ilgalaikės stebėsenos plano. Pagrindinis tolesnės priežiūros tikslas – stebėti, ar vėžys neatsinaujino ir laiku tai diagnozuoti. Vėžio atsinaujinimas gali įvykti praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams ar net metams po pirminio vėžio gydymo. Reguliarus tolesnių apsilankymų grafikas taip pat gali suteikti kontrolės jausmą.

KADA KREIPTIS PAGALBOS

Gali būti, kad baimė ar nerimas jus užvaldo net ir po visų pastangų su tuo susidoroti. Toliau išvardyti požymiai gali rodyti rimtesnį nerimą ar depresiją:

• Nerimas, kuris trukdo jūsų santykiams ir kasdienei veiklai.
• Baimė, dėl kurios negalite atvykti į tolimesnės stebėsenos vizitus.
• Beviltiškumas ar apatija dėl ateities.
• Miego problemos.
• Nedalyvaujate veikloje, kuri anksčiau jums patiko.
• Sunkumai susikaupti ar priimti sprendimus.
• Neįprastas užmaršumas.

Jei nerimaujate dėl šiame sąraše esančių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją ar psichologą. Konsultacijos gali padėti jums išsiaiškinti netikras ir realias baimes bei suteikti įrankių nerimo sumažinimui.

Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais?  #

Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą – patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Pokyčių laikas būna kupinas įvairių patirčių ir kai pripažįsti savo patirties įvairovę, tik tada gali ieškoti sprendimų.

Fiziniai pokyčiai

Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to – tai normalu ir suprantama. Dažniausiai pasitaikantys vėžio ar jo gydymo sukelti fiziniai pokyčiai yra šie:

• Plaukų slinkimas.
• Svorio padidėjimas arba sumažėjimas.
• Chirurginės operacijos randai.
• Bėrimas, įprastai kaip tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.
• Galūnės ar organo, pavyzdžiui, krūties, netekimas.
• Poreikis atlikti ostomiją, t. y. angą, per kurią atliekos iš jūsų kūno išleidžiamos į maišelį.
• Veido išvaizdos pokyčiai, pavyzdžiui, dėl nuovargio arba dėl galvos ar kaklo vėžio gydymo.
• Kiti nuovargio ar energijos netekimo padariniai, dėl kurių galite atsisakyti anksčiau mėgstamos veiklos.
• Galimi lytinės sveikatos sutrikimai ir (arba) vaisingumo sumažėjimas.

Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti. Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat gali padėti rasti būdų, kaip susidoroti su emocijomis, kurias sukelia šie pokyčiai.

Tuomet, kai vėžys sukelia pastovesnius kūno pokyčius, pavyzdžiui, operacijos randus arba organo ar galūnės netekimą, jums gali būti naudinga prisijungti prie paramos grupės, kurioje dalyvauja žmonės, išgyvenę panašius pokyčius.

Emociniai pokyčiai

Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių – nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Priklausomai nuo diagnozės ir gydymo plano, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Visi šie dalykai gali sukelti sunkių emocijų, įskaitant:

• Liūdesį
• Nerimą
• Baimę
• Pyktį
• Nusivylimą
• Kaltės jausmą
• Netikrumą dėl ateities
• Nerimą dėl intymumo

Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi. Tai įprasta, tačiau svarbu kam nors pranešti, jei šie jausmai išlieka, pavyzdžiui, pasikalbėti su psichologu.

Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, galite jausti:

• Pagarbą savo kūno stiprybei
• Ramybę.
• Dėkingumą.
• Suvokimą, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra trumpas ir ypatingas.
• Dėkingumą už naujus santykius su medikais, slaugytojais ir kitais pacientais, naujus santykių su artimaisiais aspektus.

Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę. Be to, vienu metu galima jausti prieštaringas emocijas, tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus.

Kaip susidoroti su savęs vertinimo pokyčiais sergant vėžiu

Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių susidoroti su savęs vertinimo pokyčiais:

• Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, gyvose ar virtualiose paramos grupėse. Jums gali padėti pokalbis su žmogumi, kuris išgyveno panašią situaciją – jam bus lengviau suprasti, ką išgyvenate, o jums – pasijusti ne tokiam vienišam ir suteikti vilties.

Ar jau teko bendrauti su POLA Pacientų gidais? Tai POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji. Daugiau informacijos – šioje nuorodoje.

• Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai jūsų nenustebintų. Jie taip pat gali pranešti, ar yra galimybių išvengti plaukų slinkimo ar palengvinti/išvengti kitų šalutinių reiškinių.
• Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas. Dažniausiai pasitaikančios rekonstrukcinės operacijos rūšys yra krūtų implantai, dirbtinė galūnė ar akis bei randų gydymas.
• Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Profesionali psichologo pagalba gali padėti susidoroti su sunkiais ar prieštaringais jausmais ir fiziniais pokyčiais.

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologinės konsultacijos: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis.
Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. 8 605 88 191 arba parašius el. paštu konsultacijos@ pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

• Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kaip saugiai pradėti sportuoti ir kokių pratimų reikėtų vengti.
• Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo. Būkite švelnūs sau, kol priprasite prie visų pokyčių.

Klausimai, kuriuos reikia užduoti sveikatos priežiūros komandai

• Ar rekomenduojamas vėžio gydymas sukelia šalutinį poveikį, kuris gali turėti įtakos mano išvaizdai ar kūnui, pavyzdžiui, plaukų slinkimas ar randai?
• Jei taip, kada šie pokyčiai gali įvykti? Ar jie po kurio laiko praeis, ar bus ilgalaikiai?
• Ar man bus galima atlikti rekonstrukcinę operaciją?
• Ar gydymas paveiks mano lytinę sveikatę arba vaisingumą?
• Su kuo galiu pasikalbėti, jei man sunku susidoroti su savo emocijomis?
• Kaip galiu saugiai mankštintis vėžio metu?
• Kur galėčiau rasti paramos grupę arba tarpusavio pagalbos programą žmonėms, turintiems panašios patirties?

Kaip susidoroti su nežinomybe? #

Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Kai taip jaučiatės, svarbu prašyti paramos – pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda ir sužinokite, kas Jums galėtų padėti.

Nežinomybės priežastys

Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai. Tai gali būti:

• Būtinybė atidėti planus. Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko. Vienas iš būdų, kuris puikiai tinka daugeliui vėžiu sergančių žmonių, yra išlikti lankstiems ir susitaikyti su tuo, kad planai gali keistis.
• Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio. Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio. Arba galite baimintis, kad vėžio gydymo metu tapsite priklausomi nuo kitų žmonių arba nebegalėsite užsiimti savo mėgstama veikla.
• Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Savo gydymo galimybių žinojimas gali padėti suprasti, ko tikėtis toliau.
• Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais. Gali būti baisu pagalvoti, kad vaistas gali nustoti veikti, net ir žinant, kad Jums bus prieinamos kitos gydymosi galimybės.
• Vėžys sugrįš. Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą. Savo ruožtu tai gali padidinti bendrą jūsų nerimo lygį.
• Baimė mirti arba prarasti mylimą žmogų. Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime. Vis dėlto, jei šie jausmai stiprėja, pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kas galėtų padėti jums susidoroti su šia baime.

Susidorojimas su „o kas, jeigu”

Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Šie patarimai gali padėti jums susidoroti:

• Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Kad ir kaip sunkiai tai skambėtų, daugeliui žmonių padeda paleisti tuos dalykus, kurių jie negali pakeisti, ir sutelkti dėmesį į savo požiūrį ir dalykus, kuriuos gali įtakoti.
• Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Taip pat yra paramos bendruomenių internete, prie kurių galite prisijungti.
• Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Papasakokite jiems, kaip jaučiatės ir kaip jie gali padėti.
• Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą. Turėdami tinkamos informacijos, žinosite, ko tikėtis.

Kaip suvaldyti stresą? #

Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Kasdienis stresas taip pat gali apsunkinti vėžio diagnozės įveikimą.

Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Tačiau lėtinis stresas gali susilpninti imuninę sistemą, sukelti kitų sveikatos problemų ir sumažinti gerovės jausmą.

Patarimai, kaip sumažinti stresą

Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti. Dažnai stresą savo gyvenime galite sumažinti atlikdami nedidelius pokyčius, pavyzdžiui:

• Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Jei savo tvarkaraščio tvarkymas vargina, paprašykite, kad kas nors, kuo pasitikite, padėtų peržiūrėti jūsų susitikimus.
• Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti. Pavyzdžiui, atlikti dalį užduoties arba ją atlikti per ilgesnį laikotarpį.
• Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos. Žmonėms patinka padėti konkrečiais būdais, pavyzdžiui, šeima ar draugai gali padėti apsipirkti, paruošti maistą, prižiūrėti augintinį ar paimti vaiką iš mokyklos.
• Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Jei neturite laiko viskam atlikti, sutelkite dėmesį į sąrašo viršuje esančias užduotis ir veiklą.
• Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas. Pavyzdžiui, užuot praleidę pusdienį valydami visus namus, kasdien tvarkykite po 1 ar 2 kambarius.
• Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate. Jei tai padeda, galvokite, kad tai taupo jūsų energiją, kurią galite išleisti svarbesniems dalykams.

Streso valdymo strategijos

Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Toliau pateikiami patarimai, galintys padėti sumažinti stresą:

• Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju.
• Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Saulės šviesa, grynas oras ir gamtos garsai gali padėti praskaidrinti žmogaus dieną.
• Planuokite socialinę veiklą. Raskite laiko bendrauti su šeima ar draugais, nes tai geras būdas sumažinti stresą.
• Gerai maitinkitės. Laikydamiesi palankios sveikatai mitybos ir pakankamai ilsėdamiesi turėsite daugiau energijos kasdieniam stresui įveikti.
• Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu. Jei jums sunku miegoti, pasikalbėkite su sveikatos priežiūros komanda apie miego problemų sprendimo būdus.
• Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį. Taip pat galite pasikalbėti su patikimu draugu ar socialiniu darbuotoju.
• Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Skirkite laiko veiklai, kuri jus atpalaiduoja, pavyzdžiui, knygos skaitymui, sodininkystei ar muzikos klausymuisi.
• Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Juokas mažina stresą, todėl apsvarstykite galimybę pažiūrėti juokingą filmą arba perskaityti smagią knygą, kad lengviau susidorotumėte su stresu.
• Rašykite dienoraštį. Rašydami apie stresą ir gyvenimo įvykius galite privačiai išreikšti savo jausmus.
• Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių. Pavyzdžiui, lankykite dailės pamokas arba grokite muzikos instrumentu.

Kaip susidoroti su pykčiu? #

Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Pyktis gali kilti, tiek kai vėžys nustatomas, tiek bet kuriuo gydymo ar remisijos laikotarpiu.

Galite jausti pyktį dėl:

• Sunkumų ir nežinomybės, susijusios su liga.
• Kaip vėžio diagnozė ir gydymas pakeitė jūsų kasdienį gyvenimą ar gyvenimo būdą.
• Kokią įtaką vėžio diagnose turėjo jūsų šeimos gyvenimui.
• Skirtingų šeimos narių ir draugų reakcijų po diagnozės nustatymo
• Kita.

Jūs taip pat galite pykti dėl to, kad reikia susidoroti su šalutiniais vėžio ir gydymo poveikiais, pavyzdžiui:

• Miego problemos.
• Nuovargis, t. y. didelis nuovargis arba išsekimas nepaisant poilsio.
• Skausmas.
• Pykinimas arba vėmimas.
• Svorio kritimas arba augimas.
• Plaukų slinkimas.
• Bėrimas ar kitos odos būklės

Kaip išreikšti pyktį?

Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Tačiau kartais galite jaustis užvaldytas pykčio ir norėti jį išreikšti sveikesniais būdais.

Sveiki pykčio išraiškos būdai yra šie:

• Sunkių emocijų atpažinimas
• Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tai gali padėti įveikti gydymo iššūkius.

Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Tai gali būti tokie atvejai:

• Vengimas išreikšti savo sunkias emocijas
• Elgtis skaudinant kitus arba save
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais

Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Vėžiu sergantiems žmonėms depresija gali pasireikšti gana dažnai ir yra būdų padėti ją įveikti.

Kaip valdyti pyktį sergant vėžiu

• Atpažinkite savo pyktį. Gali būti, kad elgiatės vadovaujami pykčio nepripažindami, kad pykstate.
• Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Pyktį gali būti patogiau išreikšti nei baimę ar liūdesį.
• Venkite išlieti pyktį ant kitų. Pykite ant savo jausmų priežasties, o ne ant kitų žmonių.
• Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate. Jei juos sulaikysite, labiau tikėtina, kad pyktį išreikšite nesveiku būdu.
• Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Pyktį galite išreikšti ir išlieti įvairiais sveikais būdais:
  • Pasikalbėkite su patikimu šeimos nariu, draugu, psichologu ar dvasininku apie tai, kodėl pykstate.
  • Užsiimkite fizine veikla išjausdami visą pykčio intensyvumą.
  • Garsiai šaukite automobilyje arba būdami vieni namuose.
  • Išbandykite papildomas terapijas, pavyzdžiui, masažą, muziką, meną ir gilų kvėpavimą ar kitas atsipalaidavimo technikas.

Ar psichologinės konsultacijos gali padėti įveikti pyktį?

Taip. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje. Konsultacijų metu galite:

• Išsiaiškinti, kas sukelia jūsų pyktį.
• Sužinoti, kaip išvengti destruktyvių reakcijų.
• Atrasti sveikų būdų, kaip išreikšti savo jausmus.
• Išmokti vertingų pykčio įveikos įgūdžių
• Spręsti kitas galimas su pykčiu susijusias problemas, pavyzdžiui, priklausomybės ar santykių problemas

Klausimai, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros komandai

Štai keletas klausimų, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros komandai apie pyktį.

• Ar normalu būti tokiam piktam, kai sergate vėžiu?
• Kaip galiu sveikai išreikšti ir susidoroti su savo pykčiu?
• Visada mankštindavausi, kad sudeginčiau pyktį. Ar saugu tai daryti dabar?
• Ar manote, kad konsultacijos padėtų mano pykčiui?
• Kaip man išvengti pykčio prie sutuoktinio, vaikų ar kitų žmonių, kai esu labai supykęs dėl to, kad sergu vėžiu?
• Supykau ant savo mylimojo, draugo, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros komandos nario. Kaip man atsiprašyti?
• Mano sutuoktinis ar partneris atrodo nuolat piktas nuo tada, kai man buvo diagnozuotas vėžys. Ką galiu padaryti?
• Mano vaikai pyksta dėl to, kad sergu vėžiu, o aš nežinau, kaip jiems padėti. Ką patartumėte?
• Ar galite man padėti rasti kitą žmogų, su kuriuo galėčiau pasikalbėti ir kuris išgyveno šią vėžio diagnozę?
• Ar yra kitų paramos šaltinių, kurie galėtų padėti man ir mano šeimai?

Kaip įveikti nerimą? #

Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai.

Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį.

Bet yra ir teigiamos nerimo pasekmės, kai mes patiriame daugiau spalvų, įgauname daugiau energijos, kai mes motyvuojamės įveikti ir įveikiame sunkumus ir patiriame pamokančių istorijų, pamokančių patirčių, kai suvokiame, kad galime daugiau negu tikėjomės.Tai emocijos, kurios padeda mums reaguoti į problemą ar grėsmę.

Kai nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba trunka ilgai, galbūt norėsite ar jums reikės papildomos pagalbos. Tai gali būti naujų būdų, kaip su juo susidoroti, išbandymas, įskaitant tiek dalykus, kuriuos galima išbandyti namuose, tiek psichologų pagalbą.

Dėl nerimo gali būti sunku pasirūpinti savimi, jis gali paveikti jūsų santykius ir sveikatą. Nerimo simptomai gali būti fiziniai, pavyzdžiui, greičiau plakanti širdis, dusulys, skrandžio sutrikimai. Jie taip pat gali būti emociniai, pavyzdžiui, baimės jautimas, nerimas dėl praeities ar ateities, šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Tačiau nebūtinai turite jausti stiprų nerimą, kad gautumėte papildomą pagalbą. Praneškite savo sveikatos priežiūros komandai, jei jaučiate nerimo simptomus, net jei juos apibūdintumėte kaip lengvus, jie gali padėti jums susidoroti su simptomais. Gali būti, kad nerimas pasireiškia ir dėl sveikatos sutrikimų arba vartojamų vaistų, kurie jį sustiprina. Jūsų sveikatos priežiūros komanda gali atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, ar Jūsų simptomų priežastis yra nerimas, ar kas nors kita, ar jų derinys.

Nerimas ir vėžys

Daugeliui vėžiu sergančių žmonių pasireiškia nerimo simptomai. Vėžio diagnozė gali sukelti šiuos jausmus:

• Baimę dėl vėžio gydymo arba su gydymu susijusio šalutinių poveikių, pvz., skausmo, kūno pokyčių ar negalėjimo užsiimti įprasta veikla.
• Baimę, kad po gydymo vėžys sugrįš arba išplis.
• Netikrumo, nežinomybės jausmą.
• Nerimą dėl nepriklausomybės praradimo.
• Nerimą dėl pasikeitusių santykių su artimaisiais.
• Mirties baimę

Nors visos šios baimės yra suprantamos, kai sergate vėžiu, svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros komanda apie tai, kaip jaučiatės. Jie paprašys Jūsų apibūdinti, kaip jaučiatės, įskaitant visus konkrečius simptomus.

Nerimo gydymas sergant vėžiu

Yra įvairių būdų, kaip susidoroti su nerimu. Gali būti naudinga derinti gydymo būdus, kai jaučiate nerimą. Pavyzdžiui, galite išbandyti atsipalaidavimo ar streso valdymo metodus namuose, meditaciją, maldą, apsilankyti pas psichologą, kad išmoktumėte elgesio ar sąmoningumo įgūdžių, užsiimti fizine veikla ir mankšta, vartoti vaistus nerimui gydyti ir (arba) dalyvauti paramos grupėje. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kad rastumėte, kas jus būtų tinkamiausia.

Atsipalaidavimo technikos nerimui valdyti

Atsipalaidavimo technikos gali būti taikomos atskirai arba kartu su kitais gydymo būdais. Kai kuriuos iš toliau išvardytų metodų galite atlikti savarankiškai namuose. Kitiems gali prireikti profesionalo pagalbos. Daugelį šių technikų galima rasti nemokamuose šaltiniuose internete. Taip pat yra programų, kurias galite atsisiųsti į savo telefoną ir kurios padės jums atlikti kai kuriuos iš šių metodų.

• Gilus kvėpavimas. Lėtas gilus kvėpavimas padeda sumažinti stresą organizme. Jis siunčia raminamuosius signalus iš smegenų į likusią kūno dalį, sulėtina širdies ritmą ir kvėpavimo greitį.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas. Tai technika, kurios metu įtempiami, o paskui atpalaiduojami raumenys. Pradedate nuo kojų pirštų arba galvos ir tada lėtai atpalaiduojate viso kūno raumenis.
• Vadovaujami vaizdiniai. Tai žodžių ir garsų naudojimas, padedantis įsivaizduoti raminančią aplinką, patirtį ir jausmus.
• Meditacija. Meditacija – tai dėmesio sutelkimo į kvėpavimą, mantrą, žodinę frazę ar kūno dalį praktika. Tai gali padėti pasiekti geros savijautos dabarties akimirką ir sumažinti stresą. Ji taip pat gali padėti pripažinti nemalonias emocijas ir neleisti joms kauptis.
• Hipnozė arba hipnoterapija. Hipnozė – tai licencijuoto arba sertifikuoto psichikos sveikatos specialisto atliekamas metodas, padedantis žmonėms pasiekti atsipalaidavimo būseną.
• Biologinis grįžtamasis ryšys. Tai metodas, kai atkreipiamas dėmesys į kūno signalus, pavyzdžiui, širdies ritmą, ir jie kontroliuojami. Kūno signalai matuojami neskausmingais elektriniais jutikliais, vadinamais elektrodais.
• Joga. Joga derina kvėpavimo ir laikysenos pratimus, skatinančius atsipalaidavimą.
• Meninė raiška. Muzikos terapija, dailės terapija ir rašymas apie savo jausmus gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Malda ar kitos religinės praktikos. Dvasinių įsitikinimų turintiems žmonėms malda ir kitos religinės praktikos gali sumažinti įtampą ir nerimą.

Psichikos sveikatos specialistų konsultacijos

Kreipimasis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą gali padėti įveikti nerimą. Psichikos sveikatos specialistai yra licencijuoti psichologai ir psichiatrai. Psichiatrai yra psichikos sveikatos specialistai, kurie gali skirti vaistų.

Psichikos sveikatos specialistai gali suteikti priemonių, padedančių pagerinti jūsų įveikos įgūdžius, sukurti paramos sistemą ir pakeisti neigiamas mintis. Su konsultantu galite dirbti savarankiškai, per porų ar šeimos terapiją ir grupinę terapiją. Taip pat yra psichologų, teikiamų nuotolines konsultacijas, todėl jas galima gauti ir neišeinant iš namų. Specialistai taip pat gali vesti arba nukreipti jus į paramos grupę.

Vaistai

Jei jūsų nerimo simptomai yra vidutinio sunkumo arba sunkūs, jums gali padėti vaistai nuo nerimo. Yra įvairių rūšių vaistų. Gydytojas, tinkamiausius vaistus parinks atsižvelgdamas į šiuos veiksnius:

• Jūsų poreikius.
• Galimą šalutinį poveikį.
• Kitus vartojamus vaistus.
• Jūsų ligos istoriją.

Pasakykite gydytojui apie visus savo vartojamus vaistus ir maisto papildus. Tai svarbu padaryti, kad išvengtumėte nepageidaujamos vaistų sąveikos, pavyzdžiui, kai kurie vaistai gali sąveikauti su tam tikros rūšies vaistais nuo nerimo, todėl jie tampa mažiau veiksmingi. O kai kurie taip pat gali sukelti nerimą arba jį sustiprinti.

Klausimai, kuriuos reikia užduoti sveikatos priežiūros komandai

Savo vėžio gydymo komandai galite užduoti šiuos klausimus apie nerimą.

• Su kuo galiu pasikalbėti, jei jaučiu nerimą, depresiją ar kitus psichikos sutrikimus?
• Kokie vėžio gydymo simptomai ir šalutiniai poveikiai gali turėti įtakos mano psichikos sveikatai?
• Ar šioje gydymo įstaigoje pacientams teikiamos psichologinės konsultacijos paslaugos?
• Su kuo galiu pasikalbėti, jei man reikalingos nemokamos arba pigesnės konsultavimo paslaugos?
• Ar rekomenduojate kokių nors atsipalaidavimo technikų ar kitų būdų, kaip valdyti mano nerimą?
• Ar rekomenduotumėte vaistų nuo mano nerimo?
• Į ką turėčiau kreiptis, jei mano nerimo simptomai tęstųsi arba sustiprėtų?

Kaip susidoroti su depresija? #

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.

Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesius ar metus.

Net jei manote, kad jūsų jausmai yra normalūs, svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros komanda apie tai, kaip jaučiatės. Dėl kai kurių vėžio gydymo būdų žmonės gali jaustis prislėgti ar pavargę. Depresijos diagnozavimas ir gydymas yra svarbi vėžio gydymo dalis. Negydoma depresija gali turėti įtakos jūsų gyvenimo kokybei ir dėl jos gali būti sunkiau susidoroti su vėžio gydymu ar jį užbaigti.

Depresija ir vėžys

Tyrimų duomenimis, maždaug 25 % vėžiu sergančių žmonių serga depresija. Tai reiškia, kad simptomai neapsiriboja tik stresu diagnozavus vėžį ar vėžio gydymo metu. Vėžio diagnozė gali sukelti šiuos jausmus:

• Vėžio gydymo ar su gydymu susijusių šalutinių poveikių, pvz., skausmo, baimė.
• Kūno pokyčiai, turintys įtakos jūsų savęs vertinimui.
• Susirūpinimas dėl finansinės padėties.
• Nežinomybė.
• Klausimai apie gyvenimo prasmę.
• Baimė, kad po gydymo liga pasikartos.
• Kančios baimė.
• Mirties baimė.

Pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda apie jums rūpimus klausimus. Jie paprašys jūsų apibūdinti, kaip jaučiatės, įskaitant visus konkrečius simptomus.

Kokie yra depresijos simptomai?

Depresija yra nuotaikos sutrikimas. Jos simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių. Kai jie yra sunkūs, nuolatiniai ir apima daugelį toliau išvardytų su nuotaika susijusių simptomų, tai yra sunkus depresinis sutrikimas. Gydymą nuo depresijos galite gauti nepriklausomai nuo to, ar simptomai yra lengvi, vidutinio sunkumo, ar sunkūs. Pasikalbėkite su gydytoju, jei Jums pasireiškė bet kuris iš šių simptomų, ypač jei jie trunka 2 savaites ar ilgiau:

Su nuotaika susiję simptomai. Depresija sergantys žmonės gali jausti įvairius jausmus. Galite jaustis liūdni ar prislėgti, tačiau nerimas, susierzinimas ir pyktis taip pat gali būti depresijos požymiai. Su nuotaika susiję depresijos simptomai yra šie:

• Liūdesys, prislėgtumas ar beviltiškumas didžiąją laiko dalį.
• Dirglumas ir pyktis, dažnai be priežasties, kurią galėtumėte įvardyti.
• Jausmas, lyg niekas nebūtų svarbu.
• Bevertiškumo jausmas.
• Kaltės jausmas.
• Mintys apie savižudybę

Visada nedelsdami praneškite savo šeimai ir gydytojui, jei kyla minčių apie savižudybę. Mintys apie savižudybę yra tada, kai jaučiate, kad neverta gyventi, ir galvojate arba planuojate sau pakenkti ar nusižudyti.

Jei jaučiate, kad Jus ištiko krizė ir negalite susisiekti su gydytoju ar artimuoju, skambinkite telefonu 112.
Kitus psichologinės ir emocinės pagalbos būdus galite rasti: 
https://tuesi.lt/ 
https://pagalbasau.lt/

Elgesio simptomai. Depresija sergantiems žmonėms dažnaisunku rasti džiaugsmo veikloje, kurią jie anksčiau mėgo. Depresijos elgesio simptomai yra šie:

• Motyvacijos užsiimti kasdiene veikla, įskaitant rūpinimąsi savimi, praradimas.
• Susidomėjimo veikla, kuri anksčiau patiko, praradimas.
• Nutolimas nuo draugų ar šeimos.
• Dažnas verkimas.

Kognityviniai simptomai. Depresija gali sukelti dėmesio, mąstymo ir atminties sutrikimų. Tai apima:

• Sunkumas susikaupti.
• Sunkumai priimant sprendimus.
• Atminties sutrikimai.
• Neigiamos mintys, įskaitant mintis, kad neverta gyventi, arba mintis, kad reikia save žaloti.

Fiziniai simptomai. Depresija taip pat gali sukelti daug fizinių simptomų. Fiziniai depresijos simptomai yra šie:

• Nuovargis
• Apetito sumažėjimas
• Nemiga – sutrikimas, dėl kurio sutrinka gebėjimas užmigti ir miegoti.
• Hipersomnija – sutrikimas, dėl kurio miegate per daug arba dieną jaučiatės labai mieguisti.
• Lytinio gyvenimo problemos, pvz., sumažėjęs lytinis potraukis

Ilgiau nei 2 savaites trunkantis liūdesio, bevertiškumo, tuštumos ir (arba) nejaukumo jausmas gali reikšti, kad šiuos simptomus sukėlė klinikinė depresija. Emociniai, elgesio, fiziniai ir kognityviniai simptomai gali turėti ir kitų priežasčių, kurių nesukelia depresija, pavyzdžiui, liūdesio jausmą ir nedalyvavimą įprastoje veikloje gali sąlygoti ligos sukeltas skausmas, nuovargis arba kai kurie vaistai. Dėl šios priežasties Jūsų sveikatos priežiūros komanda sutelks dėmesį į simptomų priežasties nustatymą.

Depresijos gydymas sergant vėžiu

Depresijos gydymas priklausys nuo jūsų simptomų ir jų dažnumo.

Žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia depresija, rekomenduojamas psichologinis gydymas, įskaitant medikamentinį gydymą. Psichologinis gydymas dar vadinamas konsultavimu arba psichoterapija. Tai gali būti darbas su terapeutu arba profesionalų vadovaujama grupe, kurioje mokomasi kognityvinės elgsenos įgūdžių arba dėmesingo įsisąmoninimo požiūrio į sveikatą ir problemų sprendimą. Kai kuriais atvejais prie šios priežiūros gali būti pridedami vaistai. Kai kuriems žmonėms, sergantiems lengva depresija, gali pakakti konsultavimo, kad simptomai palengvėtų. Gydytojas kartu su jumis nustatys jums tinkamiausią gydymo būdą, atsižvelgdamas į gydymo prieinamumą, pasiekiamumą, jūsų pageidavimus ir kainą.

Atsipalaidavimo technikos gali būti taikomos atskirai (esant lengvai depresijai) arba kartu su kitais gydymo būdais. Kai kuriuos iš toliau išvardytų metodų galite atlikti savo namuose. Kitiems gali prireikti instruktoriaus pagalbos. Daugelį šių metodų galima rasti nemokamuose šaltiniuose internete. Taip pat yra mobiliųjų programų, kurias galite atsisiųsti į savo telefoną. Jei depresijos simptomai nepagerėja arba pablogėja atliekant šiuos metodus savarankiškai, kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.

• Gilus kvėpavimas. Lėtas, gilus kvėpavimas padeda sumažinti stresą organizme. Jis siunčia raminamuosius signalus iš smegenų į likusią kūno dalį, sulėtina širdies ritmą ir kvėpavimo greitį.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas. Tai technika, kurios metu įtempiami, o paskui atpalaiduojami raumenys. Pradedate nuo kojų pirštų arba galvos ir tada lėtai atpalaiduojate viso kūno raumenis.
• Vadovaujami vaizdiniai. Tai žodžių ir garsų naudojimas, padedantis įsivaizduoti raminančią, taikią aplinką, patirtį ir jausmus.
• Meditacija. Meditacija – tai praktika, kai dėmesys arba sąmoningumas sutelkiamas į kvėpavimą, mantrą, žodinę frazę arba kūno dalį. Tai gali padėti pasiekti geros savijautos dabarties akimirką ir sumažinti stresą. Ji taip pat gali padėti pripažinti nemalonias emocijas ir neleisti joms kauptis.
• Hipnozė arba hipnoterapija. Hipnozė – tai licencijuoto arba sertifikuoto psichikos sveikatos specialisto atliekamas metodas, padedantis žmonėms pasiekti atsipalaidavimo būseną.
• Biologinis grįžtamasis ryšys. Tai metodas, kai atkreipiamas dėmesys į kūno signalus, pavyzdžiui, širdies ritmą, ir jie kontroliuojami. Kūno signalai matuojami neskausmingais elektriniais jutikliais, vadinamais elektrodais.
• Joga. Joga derina kvėpavimo ir laikysenos pratimus, skatinančius atsipalaidavimą.
• Meninė raiška. Muzikos terapija, dailės terapija ir rašymas apie savo jausmus gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Malda ar kitos religinės praktikos. Dvasinių įsitikinimų turintiems žmonėms malda ir kitos religinės praktikos gali sumažinti įtampą ir nerimą.

Klausimai, kuriuos galite užduoti sveikatos priežiūros komandai:

Sveikatos priežiūros komandai galite užduoti toliau nurodytus klausimus apie depresiją:

• Su kuo galiu pasikalbėti, jei jaučiu depresiją, nerimą ar kitus psichikos sutrikimus?
• Kokie vėžio gydymo simptomai ir šalutiniai poveikiai gali turėti įtakos mano psichikos sveikatai?
• Ar šioje gydymo įstaigoje pacientams teikiamos psichologinės konsultacijos?
• Su kuo galiu pasikalbėti, jei man reikia nemokamų ar pigesnių konsultavimo paslaugų?
• Ar rekomenduojate kokių nors atsipalaidavimo technikų ar kitų būdų, kaip valdyti mano depresiją?
• Ar rekomenduotumėte vartoti vaistus nuo mano depresijos?
• Į ką turėčiau kreiptis, jei mano depresijos simptomai tęstųsi arba paūmėtų?
• Ką daryti, jei jaučiuosi linkęs į savižudybę arba manau, kad gyventi nebeverta?

Kaip valdyti šalutinio poveikio baimę? #

Normalu, kad pradėjus gydymą nuo vėžio bijote šalutinio poveikio, tačiau svarbu prisiminti, kad vėžio gydymas kiekvienam žmogui yra skirtingas ir jį lemia daug veiksnių. Žinokite, kad jūsų sveikatos priežiūros komanda turi įvairių būdų jums padėti išvengti šalutinio poveikio ar jį palengvinti.

Dažniausiai rūpinamasi dėl:

• Nežinojimo, ko tikėtis.
• Fizinių šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo, vėmimo ir nuovargio,
• Negalėjimo užsiimti įprasta veikla, pavyzdžiui, rūpintis šeima, dirbti, eiti į mokyklą ar sportuoti.
• Susirūpinimo, kad jūsų priežiūra taps našta jūsų šeimai, arba kitokio pobūdžio kaltės jausmas,
• Jūsų išvaizdos pokyčių, pavyzdžiui, plaukų slinkimo,
• Lytinio gyvenimo iššūkių arba vaisingumo problemų
• Susirūpinimo dėl konkretaus gydymo ar procedūros.

Nebijokite kalbėtis su savo sveikatos priežiūros komanda apie galimą šalutinį vėžio ir vėžio gydymo, kurį gausite, poveikį. Jūsų komanda gali padėti Jums sudaryti šalutinio poveikio valdymo planą. Pokalbiai apie šalutinį poveikį, žinojimas, ko tikėtis, ir plano sudarymas gali padėti pasiruošti gydymui.

Kaip įveikti baimę dėl šalutinio poveikio?

Atminkite, kad ilgalaikis gydymo tikslas yra jums padėti, o ne pakenkti. Daugelis šiandien taikomų vėžio gydymo būdų yra ne tokie intensyvūs, trunka trumpiau nei anksčiau ir daugelis šalutinių poveikių apskritai trunka tik trumpą laiką. Jie dažnai išnyksta praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po to, kai baigsite gydymą. Žinodami, ko tikėtis, galite susidaryti planą ir atgauti kontrolės jausmą. Taip pat turėtumėte žinoti, kad gydytojai gali užkirsti kelią daugeliui šalutinių poveikių prieš pradedant gydymą.

Štai keletas patarimų, kaip susidoroti su šalutinio poveikio baime:

• Aktyviai dalyvaukite planuojant gydymą, su gydytoju reikėtų aptarti galimą įvairių gydymo metodų šalutinį poveikį.
• Pasiteiraukite, kada kokio šalutinio poveikio tikėtis gydymo laikotarpiu ir jam pasibaigus, kad žinotumėte, į ką atkreipti dėmesį, ir nebūtumėte nustebinti, jei jis pasireikštų.
• Paprašykite sveikatos priežiūros komandos pateikti galimų simptomų, dėl kurių gali prireikti skubios medicininės pagalbos, sąrašą.
• Užsirašykite visus savo klausimus ir nuogąstavimus, nesvarbu, kokie dideli ar maži jie būtų. Taip pat užsirašykite gydytojo atsakymus arba į susitikimą ateikite su artimuoju, kuris užrašytų atsakymus.
• Jei nerimaujate dėl savo galimybės susilaukti vaiko (vaisingumo) po vėžio, prieš pradėdami vėžio gydymą, kreipkitės į gydytoją dėl galimybės apsilankyti pas vaisingumo specialistą.
• Išband atsipalaidavimo būdus, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą, muziką, jogą ir meditaciją. Tai gali padėti jausti mažesnį nerimą, geriau susikaupti ir priimti aiškesnius sprendimus.
• Duokite sau laiko prisitaikyti prie bet kokių savo išvaizdos pokyčių. Leiskite sau liūdėti dėl pokyčių ir paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos apie būdus, kaip su jais susidoroti.

Klausimai, kuriuos galite užduoti sveikatos priežiūros komandai

• Kokių simptomų galiu tikėtis dėl šio konkretaus vėžio tipo ir stadijos?
• Koks šalutinis poveikis būdingas kiekvienam vėžio gydymo plane numatytam gydymui?
• Kada tikėtina, kad pasireikš šalutinis poveikis? Kiek laiko jie tęsis?
• Ką galima padaryti, kad šalutinio poveikio išvengčiau arba jį sušvelninčiau?
• Kam turėčiau pasakyti, jei pradedu jausti šalutinį gydymo poveikį? Kaip greitai?
• Koks šalutinis poveikis ar simptomai laikomi skubiais atvejais?
• Į ką kreiptis, jei kiltų klausimų dėl šalutinio poveikio? Į ką galiu kreiptis po darbo valandų, kai klinika nedirba?
• Ar yra kitų būdų, kaip galiu susidoroti su gydymo poveikio baimėmis?
• Ar galite rekomenduoti socialinį darbuotoją, patarėją, palaikomosios ar paliatyviosios pagalbos specialistą, su kuriuo galėčiau pasikalbėti?

Kaip susidoroti su kaltės jausmu? #

Daugelis vėžiu sergančių žmonių patiria kaltės jausmą. Kaltė dažnai verčia žmones mintyse kartoti scenarijus „kas būtų, jeigu ” ir „jeigu tik”, kad išsiaiškintų, ką galėjo padaryti kitaip.

Vėžiu sergantys žmonės gali jausti kaltę įvairiais laikotarpiais dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, galite jausti kaltę, nes:

• Galėjote anksčiau pastebėti simptomus arba anksčiau kreiptis į gydytoją.
• Nerimaujate, kad esate našta savo šeimai ar artimiesiems.
• Gydymas, kurį gavote, nepasiteisino taip, kaip tikėjotės.
• Turite daug finansinių išlaidų arba dėl gydymo esate nedarbingas.
• Jūs išgyvenote vėžį, o kiti – ne. Tai dar vadinama „išgyvenusiojo kaltės jausmu”.
• Kaltinate save arba jaučiatės sutrikęs ar gėdijatės gyvenimo būdo pasirinkimų ir įpročių, kurie galėjo padidinti riziką susirgti vėžiu.

Vėžiu sergančių žmonių šeimos nariai ir draugai taip pat gali jausti kaltę, nes jie:

• Yra sveiki, o jų artimas žmogus serga.
• Negali labiau padėti.
• Negali padaryti vėžiu sergančio asmens sveikesnio.
• Patys jaučia stresą ar liūdesį dėl artimo žmogaus ligos.

Kaltės paleidimas

Kaltės jausmas yra dažnas, tačiau nėra sveika nuolat apie jį galvoti. Jausdamiesi labai kalti dėl įvykių, kurių negalite kontroliuoti, ir negalėdami paleisti kaltės jausmo, galite susirgti depresija.

Kaltės jausmo paleidimas gali padėti pagerinti jūsų savijautą ir gebėjimą susidoroti su vėžiu. Apsvarstykite toliau pateiktus patarimus, kaip sumažinti kaltės jausmą:

• Atminkite, kad vėžys nėra jūsų ar kieno nors kito kaltė. Ekspertai iki galo nesupranta, kodėl išsivysto dauguma vėžio rūšių. Kartais vėžiu sergantys žmonės jaučiasi kalti dėl tam tikrų savo gyvenimo būdo pasirinkimų, pavyzdžiui, cigarečių rūkymo, tačiau svarbu sau ir kitiems atleisti bet kokias klaidas, kurias, jūsų manymu, padarėte praeityje.
• Žinokite, kad kaltės jausmas ateis ir praeis. Kaip ir visos sunkios emocijos, kurias sukelia vėžio diagnozė, kaltės jausmas laikui bėgant keisis.
• Pasidalykite savo jausmais. Pasikalbėkite apie jaučiamą kaltę su žmogumi, kuriuo pasitikite, arba su psichologu ar socialiniu darbuotoju.
• Prisijunkite prie paramos grupės. Daugeliui žmonių padeda žinojimas, kad kiti yra buvę jų situacijoje ir patyrę panašų kaltės jausmą.
• Sutelkite dėmesį į teigiamus dalykus savo gyvenime, už kuriuos esate dėkingi. Raskite veiklos, kuri padėtų atsipalaiduoti ir gerai jaustis. Darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, susitikite su draugu ar pažiūrėkite smagų filmą.
• Raskite kitų sveikų būdų emocijoms išreikšti. Apsvarstykite galimybę parodyti, kaip jaučiatės, užsiimdami mėgstama kūrybine veikla, pavyzdžiui, muzika ar menu. Arba užrašykite savo mintis ir jausmus.

Vaizdo įrašas. Vidiniai ir tarpusavio pokalbiai apie ligą. #

Onkologinė liga yra nepatogi tema pokalbiui tiek su pačiu savimi, tiek su šeima, draugais, artimaisiais. Sunku ir pačiam sau pripažinti pokyčius, ir papasakoti aplinkiniams, kas ištiko. Nuo ko būtų verta pradėti? Apie tai – POLA psichologių Eglės Gudelienės ir Astos Blandės pokalbis.

Vaizdo įrašas. Pagalbos ratas: nuo pasirūpinimo savimi link santykių kūrimo. #

Siekiant padėti sau onkologinės ligos metu, labai svarbu pasirūpinti savimi ir kurti tinkamą santykį su aplinka. Kaip pabrėžė POLA psichologės, kalbėdamos apie pusiausvyros jausmą, kai viduje siekiame patirti harmoniją, labai svarbu pusiausvyros jausmą kurti ir tarp savęs bei aplinkos. Tam reikia susikurti tinkamą pagalbos ratą: tinkamą kiekį žmonių, informacijos šaltinių, įvairių būdų, kas galėtų supti mane, kad nebūčiau vienišas.

Jūs galite gauti nemokamą POLA psichologinę konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologinės konsultacijos: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis.

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei kyla daugiau klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.