Vėžio gydymas gali tiesiogiai pažeisti širdį, didinti aritmijos, širdies nepakankamumo ar infarkto riziką. Be to, tiek dėl vėžio, tiek jo gydymo venose gali susidaryti trombų embolijos (venų kraujo krešuliai arba sutrumpintai – VNE). Ilgainiui padidėjęs cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas priveda iki kraujagyslių pažaidos, tai neigiamai veikia širdį ir smegenis, be to, šie organai jau būna susilpnėję dėl chemoterapijos, radioterapijos ar operacinio gydymo.
Širdies pažaida #
Širdies problemos yra nedažni, bet rimti šalutiniai vėžio gydymo padariniai, dar vadinami širdies toksiškumu. Yra keli būdai užkirsti kelią šioms nerimą keliančioms problemoms, jas stebėti ir gydyti. Trys ūmūs (ankstyvieji) širdies toksiškumo pasireiškimai yra:
- Širdies raumenų pažaida (kardiomiopatija)
- Koronarinių arterijų spazmas
- Nereguliari širdies veikla (aritmija)
Širdies raumens pažaida mažina galimybes pumpuoti kraują, jei tai tęsiasi ilgai ir negydoma, ilgainiui gali pasireikšti širdies nepakankamumas. Pirminėje chemoterapijoje vartojami vaistai antraciklinai (doksorubicinas, epirubicinas) yra pavojingi širdies raumeniui. Biologiniai vaistai, ypač bevacizumabas, trastuzumabas ir pertuzumabas, taip pat gali pakenkti širdžiai. Prieš gydymą ir jo metu gydytojai turėtų patikrinti jūsų širdies funkciją, atlikdami echokardiogramą. Didesnė širdies pažeidimo rizika yra: rūkantiems, jau turėjusiems širdies patologijų, vartojantiems trastuzumabą ir antriciklinus vienu metu. Tiesioginė radioterapija gali paveikti koronarines širdies arterijas, širdies raumenį, šios pažaidos gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas vėliau. Laimei, šiuolaikiniai radioterapijos metodai neapima širdies audinių.
Koronarinių arterijų spazmai gali pasireikšti, nors ir retai, geriant chemoterapinius vaistus (pavyzdžiui, kapecitabiną). Manoma, kad jiems yra ypač jautrus endotelis (ląstelės, išklojančios vidinį kraujagyslių ir limfagyslių paviršių), juos vartojant atsiranda cheminė medžiaga, vadinama endotelinu-1, sukeliančiu vainikinių kraujagyslių spazmus ir simptomus, panašius į krūtinės anginą.
Nereguliarūs širdies plakimai (aritmija) gali pasireikšti vartojant naujesnius biologinius vaistus. Gydymo metu onkologai dabar reguliariai matuoja atstumą vadinamą elektrokardiogramos QT intervalu. Pavyzdžiui, tirozino kinazės inhibitoriai, naudojami HER2 krūties vėžio teigiamiems estrogenų receptoriams, sukelia QT intervalo pailgėjimą, jis savo ruožtu yra susijęs su padidėjusia aritmijos rizika (prieširdžių ir skilvelių virpėjimu). Kai kurie asmenys gali turėti įgimtų širdies ydų, dėl kurių pailgėja QT intervalas ir išauga staigios mirties rizika. QT intervalas gali pailgėti dėl mažo kalio, magnio arba kalcio kiekio, kuris atsiranda dėl vėmimo, viduriavimo ar gydymo diuretikais, erbitukso chemoterapijos. Vaistai nuo pykinimo (domperidonas, ondansetronas) gali taip pat jį pailginti.
Kaip galiu sau padėti?
Gyvenimo būdo įpročiai, padedantys rūpintis širdimi, yra panašūs į priemones, padedančias kovoti su vėžiu. Svarbiausia:
- Mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, mažinti antsvorį.
- Kontroliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.
- Kontroliuoti kraujo spaudimą.
Spausdami šias nuorodas, galėsite rasti patarimus, kaip mesti rūkyti, didinti fizinį aktyvumą, valdyti svorį, cukraus kiekį kraujyje ir cholesterolį.
Kraujo krešuliai (trombų embolija) #
Padidėjusi kraujo krešėjimo rizika giluminėse venose (trombozė) yra ypač didelė po neseniai atliktos operacijos arba jei yra pilvo apačios ar dubens organų patologijų. Taip pat rizika didesnė asmenims, kurie nesportuoja, turi antsvorio, rūko, anksčiau sirgo tromboze, serga venų varikoze, gydomi chemoterapija, hormonais arba ilgai nejuda. Žmonėms dažniau susidaro krešulių, jei trombocitų yra daug arba jie turi paveldėtų krešumo sutrikimų. Kraujas gali užsikimšti giliosiose arba paviršinėse venose.
Paviršinių venų pažaida ir trombozė. Pacientai gali pastebėti patamsėjusias rankų ir kojų venas po chemoterapijos. Tai yra įprasta reakcija, kuri neturėtų sukelti skausmo ir išnykti pabaigus chemoterapijos kursą. Susirūpinimą gali kelti vadinamosios kietos venos (kai liečiant jaučiamas sukietėjimas). Jį sukelia kraujo krešuliai paviršinėse delnų ir rankų venose. Tai gali būti siejama su skausmingu uždegimu, gali trukdyti slaugytojui rasti veną kitai chemoterapijos sesijai. Ši trombozė gali užtrukti kelis mėnesius arba kartais – metus, kol išsivaikšto. Laimei, nors ir nepatogu, ši trombozė yra lokalizuota ir nesukelia kraujo krešulių embolijos į plaučius ir kitus organus pavojaus. Jei jaučiams skausmas, gali padėti uždegimą slopinantis kremas. Jį reikėtų tepti minkšta kempine spaudžiant pažeistas vietas apie 5 minutes, 3 – 4 kartus per dieną, taip bus padedama pumpuoti kraują per veną ir atverti kaimynines kraujagysles. Maža aspirino dozė (75 mg), vartojama 3 kartus per savaitę, taip pat gali padėti tirpinti krešulius ir spartinti gijimo procesą, jei gerai jį toleruojate ir neturite skrandžio opų.
Giliųjų venų trombozė (GVT). Dažniausiai paveikiamos giliosios kojų venos, tačiau trombozė gali susiformuoti ir rankų, krūtinės, pilvo ar net galvos venose. Kojose GVT dažniausiai pasireiškia tinimu, paraudimu ir diskomforto jausmu. Pavojus, kurį sukelia GVT, yra tai, kad krešulys gali atitrūkti ir nukeliauti venomis į plaučius, kuriuose įstringa (plaučių embolija) ir sukelia didelę žalą ar netgi mirtį.
Kas mažina trombozės riziką?
Dažniausiai veiksmingi medicininiai preparatai yra varfarinas, mažos molekulinės masės heparinas ir naujesni geriamieji antikoaguliantai kaip apiksabanas. Jei yra didelė trombozės rizika, kreipkitės į gydytoją ir apsvarstykite heparino injekciją prieš kelionę. Jei nesate alergiški aspirinui ar neturite skrandžio opų, taip pat siūloma išgerti 75 mg aspirino prieš ilgą kelionę automobiliu, autobusu ar lėktuvu. Kalbant apie gyvenimo būdą, rūkymas ir fizinis aktyvumas yra svarbiausi veiksniai, susiję su trombozės rizika.
Patarimai, kaip išvengti kraujo krešulių:
- Venkite ilgų neaktyvių ir nejudrių periodų (lovos režimo).
- Jei dirbate sėdimą darbą, reguliariai atsistokite ir pajudėkite.
- Venkite erdvių, kuriose ilgą laiką negalima judėti.
- Mažiausiai 20 minučių 2 kartus per dieną greitai pasivaikščiokite.
- Bet kokia fizinio krūvio forma mažina riziką.
- Kelionės metu rekomenduojamos kompresinės kojinės.
- Automobilyje judinkite kojas ir venkite mėšlungio.
- Jei įmanoma, keliaudami reguliariai sustokite pasimankštinti ir pasivaikščioti.
- Oro uoste prieš skrydį vaikščiokite kuo ilgiau.
- Meskite rūkyti.
Rankoms (paviršinė trombozė):
- Pratimai rankoms padės kraują pumpuoti venomis.
- Treniruokite rankas specialiais prietaisais arba teniso kamuoliukais.
- Reguliariai drėkinkite rankas grynu alyvuogių aliejumi.
- Įtrindami aliejų švelniai masažuokite odą ir venas.
Kraujo spaudimas (hipertenzija) #
Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, abirateronas, enzalutamidas, dažnai didina arterinį kraujo spaudimą (AKS) tik pradėjus juos vartoti. Kiti biologiniai ir chemoterapiniai preparatai gali turėti ilgalaikio poveikio AKS. Svarbiau tai, kad padidėjęs AKS gali didinti chemoterapijos sukeltą širdies pažaidą. Laikui bėgant padidėjęs kraujo spaudimas pažeidžia kraujagysles, dėl to išsivysto širdies nepakankamumas, inkstų pažaida, gali ištikti insultas. Rizikos faktoriai skirstomi į nepakeičiamus (amžius, šeiminis paveldimumas, lytis, rasė) ir pakeičiamus (poilsio režimas, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė), kuriuos pats žmogus gali koreguoti. Atliktų tyrimų duomenimis, mitybos režimo laikymasis gali ženkliai sumažinti sistolinį (viršutinį) ir diastolinį (apatinį) kraujospūdžius. Toliau išvardinsime padėsiančias mitybos priemones.
Vengti pernelyg daug natrio turinčio maisto. Maisto produktai, didinantys natrio kiekį:
- Druska, konservuotos daržovės ir pupelės.
- Perdirbti paruošti valgiai, sūdyti riešutai, konservuoti mėsos gaminiai.
- Kumpis, dešrelės, dešra, šaldyta perdirbta mėsa.
Kadangi žaliose lapinėse daržovėse yra labai daug kalio, magnio ir skaidulų, jos padeda sumažinti AKS, skatindamos natrio išsiskyrimą, todėl juos vartokite. Ypač daug šių mineralų turi:
- Romaninės salotos, gražgarstės ir lapiniai kopūstai
- Ropės ir žiediniai žalumynai.
- Špinatai, burokėlių lapai ir lapiniai burokėliai.
Vaisiai ir uogos turi daug polifenolinių flavanoidų, mažai natrio ir daug kalio. Vaisiai ir uogos, ypač gerai koreguojantys kraujospūdį:
- Uogos (mėlynės, avietės, braškės).
- Bananai turi mažai natrio ir daug kalio.
- Arbūzai, avokadai ir datulės.
Augaliniai nitratai yra natūrali priemonė azoto oksido (NO) koncentracijai kraujyje didinti. NO yra absorbuojamas arterijų endotelio ląstelėse, o tada prasiskverbia į dengiamuosius lygiuosius raumenis ir veikia kaip stiprus vazodilatatorius (t.y. plečia kraujagysles), atpalaiduojantis arterijas. NO svarbus kontroliuojant kraujo spaudimą, jis gerina bendrą kraujotaką ir aprūpina deguonimi širdį, raumenis ir smegenis fizinio krūvio metu. Maisto produktai, kuriuose yra nitratų:
- Vaisiai (obuoliai, granatai, gervuogės, braškės).
- Prieskoniai (ciberžolė, imbieras, žalioji arbata, kakava (tamsusis šokoladas).
- Salotos (špinatai, lapiniai kopūstai, paprastasis rėžiukas, gražgarstės).
- Daržovės (burokėliai, ridikėliai, salierai, brokoliai).
Nesūdyti riešutai, sėklos ir ankštiniai augalai, kuriuose yra daug kalio, magnio ir kitų mineralų, mažina AKS. Sėklos ir riešutai taip pat padeda žarnyno sveikatai ir mažina uždegimą. Ypač naudingi:
- Saulėgrąžos ir moliūgų sėklos.
- Pistacijos ir žemės riešutai.
- Linų sėmenys.
Svogūninės daržovės (svogūnai, česnakai ir porai) turi ypač daug polifenolių kvercetino, galo ir ferulino rūgščių, kempferolio. Tyrimais nustatyta, kad reguliarus jų vartojimas susijęs su mažesniu kraujospūdžiu ir antihipertenziniu vaistų poreikiu.
Kava, alkoholis ir arbata. Mitybos rekomendacijose siūloma ne daugiau kaip 1 alkoholinio gėrimo vienetą per dieną moterims ir 2 – vyrams. Tai atitinka pusę taurės raudono vyno. Kavoje esantis kofeinas laikinai sukelia kraujo spaudimą, tačiau reguliariai geriantiems kavą žmonėms nebekelia didesnės rizikos.
Jogurtas yra puikus kalcio šaltinis, turintis mažai riebalų, šie abu parametrai yra naudingi kraujo spaudimo kontrolei.
Kiaušinių baltymai turi peptidą, kuris sumažina kraujospūdį. Amerikos chemoterapeutų draugijos tyrimas atskleidė, kad baltymai sumažino AKS tiek, kiek įprastai vartojami vaistai.
Žarnyno bakterijos. Atsiranda įrodymų, kad probiotikai gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Naudingesni daugiau skirtingų gerųjų bakterijų turintys preparatai.
