Maitinimasis, pilvas ir virškinimas

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai – pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais,nepageidaujamais simptomais.
Jums gali pasireikšti vienas ar daugiau šioje ar kitose temos skilčių išvardytų pašalinių poveikių. Dažniausiai vienam asmeniui nepasireiškia daugiau nei keletas simptomų. Kai kuriuos jų gali sukelti vėžio gydymas, dalį simptomų iššaukia tik tam tikri vėžio atvejai. Apie Jus varginančius simptomus ar
anksčiau nebūdingas organizmo reakcijas papasakokite Jus gydančiam gydytojui ar prižiūrinčiam slaugytojui. Daugelis simptomų gali būti gerai kontroliuojami padedant Jūsų sveikatos priežiūros specialistų komandai ir Jūsų artimiesiems.

Prastas apetitas, pykinimas ir vėmimas #

Daugumai pacientų apetito stoka yra susijusi su chemoterapijos sukeliami pykinimu ir vėmimu, bet gali būti ir kitų priežasčių. Pykinimas yra vienas iš svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių ir nemaloniausių šalutinių chemoterapijos reiškinių. Jei chemoterapija sukelia vėmimą ar lemia ilagalikį suprastėjusš apetitą, tai gali labai pakenkti paciento gyvenimo kokybei ir kasdienei veiklai, nes šie abu sutrikimai mažina bendrą gydymo veiksmingumą, kartu didina naštą pacientui, jo globėjams ir sveikatos specialistų komandai.

Pykinimas ir vėmimas gali būti ligos, jos gydymo, infekcijos, blogo kvapo ar nemalonių asociacijų rezultatas. Pykinimas ir vėmimas gali atsirasti vos pradėjus gydymą arba praėjus kelioms dienoms, bet ne visada pykinimą lydi vėmimas. Pykinimą sukelia nemažai chemoterapijai naudojamų vaistų. Paprastai kartu su jais skiriami ir pykinimą slopinantys vaistai. Jų galima skirti didesnes ar mažesnes dozes, priklausomai nuo individualių pojūčių, tad būtinai informuokite gydytoją, jei pykinimas ir vėmimas išlieka. Deja, bet ne visada galima visiškai išvengti šių nemalonių pojūčių. Dažnai pykinimą provokuoja ir psichologinės priežastys. Paprastai tiek pykinimas, tiek vėmimas praeina pabaigus gydymą.

Pykinimo ir vėmimo valdymas. Antiemetinės terapijos tikslas yra pirminę prevencija prieš pirmą chemoterapiją ir po ankstesnio vėmimo (pykinimo) epizodo, kurį sukėlė chemoterapija. Kartu derinant kompleksinį gydymą (vaistus, gyvenimo būdo korekciją ir holistines intervencijas).

PATARIMAI:

• Skirkite valgymui pakankamai laiko.
• Venkite skrandžio spaudimo, valgykite sėdėdami, geriau ne lovoje, bet prie stalo.
• Po valgio stenkitės pasėdėti arba pasivaikščioti nors 1 valandą. Negulėkite, nesilankstykite, nedirbkite sunkaus fizinio darbo iš karto po valgio. Staigus kėlimasis iš lovos gali išprovokuoti vėmimą.
• Prieš valgį išvėdinkite kambarį.
• Dėvėkite lengvus, laisvus drabužius, venkite aptemptų drabužių.
• Valgykite mažais kąsneliais ir dažnai. Turėtų būti 3 pagrindiniai valgymai ir 3 tarp jų esantys užkandžiai.
• Pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus. Kartais juos toleruosite geriau nei šiltus ar karštus.
• Neskubėkite valgyti, maistą gerai sukramtykite.
• Gerkite daugiau atvėsintų skysčių be angliarūgštės. Skysčius gerkite tik tarp valgymų, ne vėliau nei likus pusvalandžiui iki valgymo. Skysčius pabandykite siurbčioti per šiaudelį.
• Pabandykite gerti imbierinio skonio gėrimus. Paprašykite vaistininkų rekomenduoti imbierinių preparatų, skirtų pykinimui slopinti.
• Prieš valgį galima valgyti sūresnių skrebučių, riestainį, džiūvėsių (netinka skrebučiai, kuriuose yra česnako arba svogūno).
• Prieš valgį, įvyniojus į marlės skiautelę kelias atšaldytas spanguoles, įsidėkite į burną ir laukite, kol jos atšils. Atšilusias spanguoles sukramtykite, jų sultis nurykite, o marlės skiautelę išspjaukite. Jei burnos gleivinė nepažeista, galima čiulpti citrinos riekelę.
• Tinka skystesnis, trintas maistas, želė, kisieliai, košės, trintos sriubos, malta mėsa.
• Vėmimo metu nieko negerkite ir nevalgykite, kol vėmimas nepasibaigs. Kai nustosite vemti, mažais gurkšneliais išgerkite vandens, arbatos. Jeigu pykinimas ir vėmimas neatsinaujina, bandykite valgyti trintas sriubas ir tik vėliau pradėkite valgyti įprastus patiekalus.
• Ligonio kambarys turėtų būti toliau nuo virtuvės. Kambario duris reikia uždaryti, kad iš virtuvės nesklistų kvapai.
• Darykite lengvą mankštą. Praleiskite daugiau laiko gryname ore.
• Jei ligonis dažnai vemia, jo galvą reikia palenkti į priekį virš kriauklės arba indo. Jei ligonis silpnas, jį reikia guldyti ant šono. Indą, į kurį vemiama, laikykite švarų, nelaikykite jo „prieš akis“. Šis indas turi būti lengvai pasiekiamas, jį galima uždengti popieriniu rankšluosčiu.
• Po vėmimo praskalaukite burną vandeniu su citrina, jei burnos gleivinė nepažeista; jei gleivinė pažeista, praskalaukite prinokusių ananasų sultimis, pakramtykite ananaso skiltelę. Galite skalauti burną ananasų sultimis, per pusę praskiestomis vandeniu. Taip burna išsivalo, nesijaučia nemalonaus skonio.
• Dantų protezus naudokite tik valgydami. Po valgio dantų protezus praplaukite.
• Ant kaktos dėkite drėgną vėsų rankšluostį. Jį keiskite kas 15–20 minučių.
• Prieš chemoterapiją būtina odontologo konsultacija dėl dantų ėduonies ir dantų šaknų pašalinimo.
• Nukreipkite dėmesį valgydami: skaitykite knygą, laikraštį, žiūrėkite televiziją, klausykitės muzikos.
• Užsiimkite intelektualia veikla: rašykite dienoraštį, prisiminimus, skaitykite knygą.
• Venkite riebių, aštrių (pipirų, aštriosios paprikos, svogūnų, aštrių padažų), kvapą skleidžiančių keptų patiekalų (karbonadų, šašlykų, keptos karštos žuvies).
• Venkite alkoholio, kavos, riebių tortų, ledų, kremų.
• Pasitarkite su gydytoju dėl papildomo maitinimo, vitaminų ir mineralų vartojimo.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Burnos priežiūra #

Burnos pažeidimas dažniausiai atsiranda po chemoterapijos, spindulinio gydymo ir svorio kritimo ar infekcijos. Sutrinka seilių liaukos funkcija, pakinta skonio jutimas, gali prasidėti burnos gleivinės uždegimas, atsiranda skausmingos opos, apsunkinančios valgymą. Šie pokyčiai atsiranda praėjus porai savaičių nuo gydymo pradžios. Labai svarbu tinkamai rūpintis burnos švara.

PATARIMAI:

• Po kiekvieno valgymo skalauti burną vandeniu. Galima pasigaminti skalavimo tirpalą: vienas litras virinto vandens, arbatinis šaukštelis valgomosios sodos ir vienas šaukštelis valgomosios druskos. Specialaus burnos skalavimo skysčio galima nusipirkti ir vaistinėje.
• Burną skalauti skalavimo skysčiais, kurių sudėtyje nėra alkoholio ir glicerino.
• Su šepetėliu ir dantų pasta valyti dantis 2-3 kartus per dieną. Valyti ir liežuvį. Naudoti minkštą dantų šepetėlį ir pastą, kurioje yra fluoro.
• Kelis kartus per dieną valyti tarpdančius su specialiu siūlu.
• Išimti netinkamus dantų protezus.
• Sausas lūpas, kad nesuskerdėtų, tepti specialiu drėkinamuoju kremu kelis kartus per dieną po valgio.
• Gerti daug skysčių (pvz., šiltą ramunėlių arbatą, negazuotą vandenį).
• Prieš miegą išsivalius dantis ir išsiskalavus burną, lūpas ir sausą burnos gleivinę galima patepti augaliniu aliejumi. Negalima tepti glicerinu, nes jis dar labiau džiovina burnos gleivinę.
• Valgant užsigerti arbata arba negazuotu mineraliniu vandeniu.
• Valgyti neskubant, susikaupus, kad neužspringtumėte.
• Stebėti, ar neatsiranda burnos grybelis (kandidozė). Jei ant burnos gleivinės arba ant liežuvio atsiranda baltų į varškę panašių apnašų, reikia konsultuotis su gydančiu gydytoju.
• Vengti: stambiai maltų grūdų duonos, keptos mėsos, aštrių, rūgščių patiekalų, picų, sauso maisto.
• Pajutus skausmą burnoje, valgyti trintą visavertį maistą, vengti aštrių patiekalų. Skausmingą maisto rijimą sumažins gydytojo rekomenduotas vaistinėse gaminamas specialus aliejus, kuriuo 20–30 min. prieš valgį reikia tepti burnos gleivinę.
• Nevartoti alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, nes jie sausina burnos gleivinę.
• Jei atsiranda problemų, konsultuotis su odontologu.

Svarbu, kad kiekvienas besigydantis žmogus palaikytų glaudų kontaktą su savo gydytoju chemoterapeutu, radioterapeutu, radiologijos technologu, atliekančiais spinduliuotės procedūrą, ir savo šeimos gydytoju. Laiku pastebėtas ir pradėtas šalinti kiekvienas nepageidautinas gydymo šalutinis poveikis leis išvengti sunkesnių komplikacijų.

Burnos sausumas #

Chemoterapija gali sutrikdyti seilių liaukų funkciją, todėl išsiskiria mažiau seilių. Dėl to pacientui sunku kalbėti, kramtyti ir ryti maistą.

PATARIMAI:

• Skysčius gurkšnokite visą dieną. Per dieną rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 1,5–2 l vandens, galima naudoti šiaudelį. Tai padės palaikyti burnos ertmės drėgnumą, palengvins kalbėjimą ir rijimą.
• Valgykite rūgštesnius produktus. Tai padidins seilių išsiskyrimą. Netinka, jei yra burnos ar gerklės gleivinės pažeidimų, opų.
• Kramtykite nesaldžią kramtomą gumą, čiulpkite ledinukus ar mažus ledo gabaliukus. Tai padidins seilių išsiskyrimą ir sudrėkins burnos ertmę, palengvins kalbėjimą ir rijimą.
• Rinkitės lengvai nuryjamus, drėgnus patiekalus. Gerkite kaloringus skysčius (sultis, sriubas, pieno kokteilius, sojų gėrimus), valgykite minkštus ir švelnius patiekalus (pudingus, omletą vietoje virtų kiaušinių, daržovių košes, maltų kruopų košes, trintas sriubas, sufle, maltinukus, kremus, želė ir kt.). Tinka jogurtas, skystos košės, virti maltos mėsos kukuliai.
• Naudokite patiekalus sudrėkinančius produktus: įvairius padažus, grietinę, sultinius, kurie padės lengviau nuryti maistą.
• Rekomenduojami produktai, kuriuose gausu baltymų: mėsa, paukštiena, žuvis, patiekiama su padažu, troškiniai.
• Rekomenduojama virtos kruopos su pienu, pieniškos kruopų sriubos.
• Ryžiai, makaronai, patiekiami su padažu, sultiniu, pienu.
• Tinka sultingi švieži ar marinuoti vaisiai, tokie kaip apelsinai, persikai ir kt., sultingos arba su padažu patiekiamos daržovės.
• Rekomenduojami gėrimai, desertai, pagardai: karšta arbata su citrina, praskiestos sultys, ledai, šerbetai, pudingai, sviestas, salotų padažai, neriebi grietinė, grietinėlė.
• Venkite produktų, kurie gali pažeisti burnos gleivinę. Tai visi aštrūs, labai rūgštūs, sūrūs, kieti ir kampuoti produktai (traškučiai, sausainiai, džiūvėsėliai, vafliai ir kt. ).
• Nerekomenduojama: sausa mėsa, žuvis be padažo, sausa duona, sausai patiekti ryžiai, makaronai, kruopos, bananai, džiovinti vaisiai, sausai patiekiamos daržovės.
• Venkite alaus, vyno ir kito alkoholio. Alkoholis gali dar labiau išsausinti burną. Nerūkykite.
• Naudokite lūpų balzamą, kuris neleis išsausėti ir sutrūkinėti lūpoms.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Skonio ir uoslės pasikeitimas #

Dėl ligos ar gydymo gali pasikeisti skonio ir uoslės pojūčiai, burnoje gali būti jaučiamas kartumas ar metalo skonis. Todėl maistas, kuris anksčiau Jums buvo skanus ir maloniai kvepėjo, gali prarasti šias savybes. Paprastai tiek skonis, tiek uoslė pagerėja arba atsistato pasibaigus gydymui. Nors maistas ir praranda savo skaniąsias ir kvapniąsias savybes, svarbu ir toliau stengtis jį valgyti.

PATARIMAI:

• Rinkitės mėgstamus patiekalus. Venkite nemėgstamų ir Jums nepatrauklių patiekalų.
• Pabandykite rūgštesnius produktus.
• Sutrikus skonio receptoriams, nepadauginkite druskos ir aštrių prieskonių.
• Naudokite įvairius prieskonius.
• Pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus. Galbūt juos toleruosite labiau nei šiltus ar karštus.
• Gerkite pakankamai vandens. Per dieną rekomenduojama išgerti 1,5–2 l skysčių.
• Išmėginkite vaisių arba pipirmėčių arbatą.
• Vietoje metalinių įrankių pabandykite naudoti plastikinius, medinius arba keraminius, tai sumažins metalo skonį burnoje.
• Palaikykite burnos higieną. Labai svarbu palaikyti švarią burnos ertmę, gerą jos kvapą (žr. Burnos priežiūra).
• Konsultuokitės su odontologu ar burnos higienistu.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Rijimo sutrikimas #

Dėl ligos, spindulinio ar chemoterapijos gydymo sutrinka rijimas, todėl dingsta apetitas, ima kristi svoris.

PATARIMAI:

• Valgykite dažnai, mažomis porcijomis, 6 kartus per dieną: 3 pagrindiniai valgymai ir 3 užkandžiai.
• Rinkitės lengvai nuryjamą maistą: kaloringus gėrimus, sultis, sriubas, pieno kokteilius, sojų gėrimus.
• Valgykite minkštus, švelnius patiekalus: omletą, daržovių košes, trintas sriubas, jogurtus, naudokite sviestą.
• Rekomenduojamas baltymų turtingas maistas (malta mėsa, minkštai virti kiaušiniai, ankštinės daržovės, malti riešutai, sojų pieno produktai). Dėl papildomo maitinimo, papildų vartojimo pasitarkite su gydytoju.
• Patiekalai privalo būti minkštos konsistencijos, troškinti, virti, sutrinti trintuvu.
• Naudokite drėkinančius produktus (padažus, grietinėlę, sultinius).
• Gurkšnokite vandenį ar kokteilius per šiaudelį.
• Valgykite mažu šaukšteliu.
• Prižiūrėkite burnos gleivinę (žr. Burnos priežiūra).
• Venkite karštų patiekalų ir tų, kurie gali pažeisti burnos gleivinę (traškučių, sausų ir sūrių produktų).
• Nerūkykite.
• Venkite aštrių prieskonių: pipirų, paprikos, aštrių padažų, gvazdikėlių, muskato.
• Negerkite pomidorų sulčių, gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio.
• Netinka citrinos, ananasai, kiviai, netrintos daržovės, šokoladiniai desertai.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Viduriavimas #

Viduriavimą gali sukelti pati onkologinė liga, chemoterapija ar prasidėjusi infekcija. Dėl greitesnių nei įprasta žarnyno judesių pagrindinės maisto medžiagos nėra pakankamai įsiurbiamos, todėl su išmatomis pasišalina ne tik vanduo, maisto medžiagos, bet ir vitaminai bei mineralai. Organizmui netenkant vandens, prasideda dehidratacija.

PATARIMAI:

• Gerkite pakankamai skysčių – tai labai svarbu varginant viduriavimui. Per dieną rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 1,5 l vandens.
• Rinkitės produktus, kuriuose gausu natrio ir kalio. Valgykite sūrius užkandžius, gerkite stiprios mineralizacijos mineralinį vandenį, taip pat valgykite bananus, marinuotus abrikosus ir persikus, morkas, špinatus, bulves, marinuotus pomidorus be odelės, jautieną, veršieną, kepenėles tam, kad kompensuotumėte su viduriavimu prarasto kalio kiekį organizme.
• Tinka javų ar kruopų dribsnių košės, baltieji ryžiai ir sausi pusryčiai. Nerekomenduotina visadalių grūdų košės (grikių, miežių, avižų, nevalytų ryžių).
• Racione ribokite riešutus, vaisius ir daržoves, jeigu įmanoma, nuo jų nulupkite odeles, pašalinkite sėklas.
• Maistas turėtų būti vidutinės temperatūros. Karštas ir šaltas maistas aktyvina žarnų judesius, o tai gali suintensyvinti viduriavimą.
• Tinka produktai, kuriuose yra daug baltymų: virta ar troškinta jautiena, kiauliena, vištiena, kalakutiena, veršiena, žuvys, kiaušiniai, sūris, jogurtas, pasukos, kefyras, varškė.
• Tinka duona ir kepiniai iš baltų aukščiausios rūšies miltų, makaronai, baltieji ryžiai, avižiniai dribsniai ir kiti dribsniai, neriebūs blynai, kepti vafliai, keksai, krekeriai.
• Valgykite daržovių sriubas, pagamintas iš smidrų viršūnėlių, burokėlių, morkų, nuluptų cukinijų, virtų bulvių be lupenos, salierų, pagardintas pomidorų pasta, pomidorų padažu.
• Skanaukite marinuotų, termiškai apdorotų, nuluptų vaisių.
• Taip pat tinka truputis sviesto, aliejaus, neriebūs padažai, sausainiai, pyragai, želė, šerbetai, gėrimai be kofeino, druska, pipirai, žolelių prieskoniai.
• Pasitarkite su gydytoju dėl papildomo maitinimo preparatų, vitaminų ir mineralų vartojimo.

VENKITE:

• Duonos, konditerijos kepinių, makaronų iš visadalių grūdų miltų.
• Riebaluose keptos mėsos, riebios mėsos, mėsos su kremzlėmis, pieno ir šviežio pieno produktų.
• Melionų, kitų šviežių arba neluptų vaisių, marinuotų agurkų, kitų daržovių.
• Desertų su riešutais, kokosais, džiovintų vaisių, šokolado, saldymedžio, spragėsių, maisto, kuriame daug pipirų, aitriosios paprikos, aštrių prieskonių, netinka alkoholis.
• Daug cukraus turinčių produktų ir gėrimų, t. y. limonadų, šviežiai spaustų sulčių.
• Gaminių, saldintų ksilitoliu arba sorbitoliu.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Vidurių užkietėjimas #

Vidurių užkietėjimas – tuštinimosi dažnio sumažėjimas ir / ar fizinis sunkumas šalinant išmatas iš tiesios žarnos. Išmatos paprastai būna kietos, tuštinimasis skausmingas, reikalinga papildomų įtempimo jėgų. Vidurių užkietėjimas gali atsirasti dėl ligos, netekus skysčių ar nepakankamai jų gaunant, ligoniui ilgai gulint. Vidurių užkietėjimas gali išsivystyti taikant chemoterapiją, vartojant vaistus arba kai gaunama per mažai maistinių skaidulų.

PATARIMAI:

• Gerkite pakankamai skysčių. Jei nėra širdies nepakankamumo, reikėtų išgerti iki 2 litrų per dieną. Jei vargina pilvo pūtimas, nerekomenduojama gerti gazuotų skysčių.
• Rinkitės šiltus ir karštus skysčius.
• Rekomenduojama gerti šviežiai spaustas vaisių ir uogų sultis.
• Didinkite skaidulinių medžiagų turinčio maisto kiekį, valgykite visadalių grūdų ruginę duoną, visadalių grūdų makaronus, morkas, raudonuosius burokėlius, agurkus, pomidorus. Gaminiai turėtų būti pilno grūdo ir ne aukščiausios rūšies miltų.
• Tinka džiovintos slyvos, abrikosai, razinos, figos.
• Javų sėlenų galima dėti į sriubas, košes, mėsos kukulius, blynus ir kitus patiekalus.
• Tinka kefyras, pasukos, jogurtas, šaltas vanduo su medumi.
• Vakare rekomenduojama stiklinė kefyro su vienu valgomuoju šaukštu
  augalinio aliejaus.
• Pasigaminkite šių džiovintų vaisių mišinį: džiovintos slyvos – 100 g, džiovinti abrikosai – 100 g, džiovintos figos – 100 g. Viską sumalkite mėsmale. Vieną valgomąjį šaukštą mišinio įdėkite į stiklinę šalto vandens ir išgerkite prieš miegą arba du kartus per dieną.
• Ryte į stiklinę vandens užmerkite džiovintas slyvas (8–10), o vakare jas suvalgykite ir išgerkite vandenį, kuriuo jos buvo užpiltos. Vakare vėl užmerkite slyvas, palikite jas nakčiai, kad ryte galėtumėte jas suvalgyti ir išgerti užpiltą vandenį.
• Rekomenduojamos raudonųjų burokėlių sultys, sumaišytos su morkų sultimis.
• Tinka rudieji ryžiai, avižų košės.
• Pasigaminkite salotas: morkos, agurkai, pomidorai lygiomis dalimis, pridėkite valgomą šaukštą išmirkytų sėlenų ir kelis arbatinius šaukštelius augalinio aliejaus. Šias salotas valgykite ryte ir vakare.
• Mankštinkitės, daugiau judėkite.
• Galima gerti vaistinėse parduodamas vidurius laisvinančias arbatas. Dėl jų vartojimo pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

VENKITE:

• Šviežios duonos, pyragų, bandelių, pyragaičių, ryžių košės, ryžių sriubos, rūkytų produktų, saldumynų, šokolado, riebios mėsos, sūdytų patiekalų, kavos, kakavos, konservuotų produktų.
• Produktų, skatinančių dujų susidarymą žarnyne: ankštinių daržovių (žirnių), sojos produktų, svogūnų, česnakų, aštrių prieskonių, salierų, baltažiedžių kopūstų, Briuselio kopūstų, žiedinių kopūstų, brokolių.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Svorio kritimas, apetito netekimas #

Pablogėjęs apetitas siejamas su vėžiniu procesu, nuovargiu, baime, nerimu, stresu, depresija. Taip pat turi įtakos pykinimas, vėmimas, uoslės ir skonio pojūčių pasikeitimas. Visu ligos ir gydymo periodu labai svarbu stengtis valgyti kiek įmanoma daugiau, kad būtų išlaikyta gera mitybos būklė.

PATARIMAI:

• Valgykite maistą, turintį daug kalorijų ir baltymų.
• Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną. Tarp pagrindinio valgio valgykite užkandžių, pvz., sumuštinių su lašiša.
• Valgykite maistą turintį daug baltymų: mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštines daržoves, riešutus, sojos produktus.
• Valgykite kartu su šeima. Keiskite valgymo vietą: valgykite sode, terasoje, balkone.
• Valgykite pamažu ir dažnai, nedidelėmis porcijomis.
• Gerkite pakankamai skysčių. Geriausia gerti skysčius tarp valgymų, ne mažiau nei pusvalandis iki valgymo, taip pat pusvalandis po valgymo. Negerkite valgio metu, nes skysčiai gali sumažinti apetitą.
• Tinka kaloringesni skysčiai: sultys, sriubos, pienas, sojų gėrimas. Pasigaminkite vaisių kokteilį.
• Valgykite mėgstamą maistą.
• Maisto spalva ir konsistencija turi būti patraukli. Ji negali būti panaši į masę, kurią išvėmėte ( pvz. guliašą). Patiekalus serviruokite estetiškai. Tai psichologiškai pagerina apetitą.
• Didesnes porcijas valgykite pailsėję, pvz., ryte.
• Valgykite naktipiečius.
• Valgykite sėdėdami lovoje arba ant kėdės šalia lovos. Jei ligonis pajėgus, jį galima pasodinti prie stalo. Nevalgykite apsirengę pižama, geriau apsirenkite įprastiniais kasdieniais drabužiais. Nedera valgyti gulint.
• Valgant nukreipkite dėmesį: žiūrėkite televiziją, skaitykite laikraštį, knygą.
• Nevalgykite maisto, kuris skleidžia nemalonų kvapą, pvz. karštos keptos žuvies.
• Pasitarkite su gydančiu gydytoju dėl papildomo maitinimo, vitaminų ir mineralų.

Daugiau maitinimosi rekomendacijų, patiriant šalutinius gydymo poveikius, rasite tinklalapio skiltyje „Mitybos rekomendacijų” skiltyje.

Žagsėjimas #

Žagsėjimas – nevalingas, pasikartojantis, stiprus ir trumpas įkvėpimas, esant uždaram tarpui tarp balso klosčių, nulemtas diafragmos susitraukimų.

PATARIMAI:

• Mažais gurkšneliais lėtai gerkite šaltą vandenį.
• Greitai prarykite du arbatinius šaukštelius granuliuoto cukraus.
• Sukelkite čiaudėjimą (jei reikia, pauostykite pipirų).
• Ant sprando dėkite šaltu vandeniu suvilgytą rankšluostį, kai jis sušyla, pakeiskite.
• Iškiškite liežuvį.
• Čiulpkite ledo gabaliukus arba saldainius ledinukus.
• Diafragmos srityje stipriai spauskite pilvą.

Žarnų nepraeinamumas #

Dažnas šalutinis pilvo chirurgijos poveikis yra sąaugų susiformavimas tarp operuotų žarnų. Įprastai žarnų kilpos sklandžiai juda viena su kita, lengvai plečiasi ir susitraukia. Daugeliu atvejų nedideis fibrinių skaidulų pluoštelis (ar randelis) po pilvo chirurginės operacijos funkcijai įtakos neturi, bet kartais dėl jų susidaro sąaugos ir daliniai užsikimšimai. Šios fizinės kliūtys, trukdančios įprastiems žarnų judesiams, sukelia periodišką ar dieglių pobūdžio skausmą, pilvo pūtimą, dėl to ir žmogus nesijaučia gerai, jam skauda. Sunkesniais atvejais gali progresuoti iki dalinės žarnyno obstrukcijos, todėl reikia papildomos operacijos pluoštiniams randams (adhezijoms) pašalinti.

PATARIMAI:

• Pratimai (vaikščiojimas, bėgimas, aerobika, šokiai, dviračiai) yra naudingi, nes fizinis aktyvumas skatina ir žarnų judėjimą, nors iš pradžių būklė gali paūmėti, ilgainiui bus naudinga, atsiskirs jau susiformavusios fibrinės žarnų segmentų jungtys ir pagerės savijauta ateityje.
• Jei rūkote, meskite – dėl rūkymo didėja audinių sustorėjimo tikimybė, tai gali skatinti ir jų sukibimą.
• Vartokite daugiau skaidulų, minkštinkite išmatas.
• Gerkite daug gėrimųū be kofeino.
• Masažuokite pilvą (arba paprašykite artimojo pagalbos).
• Jei simptomai išlieka, kreipkitės į gydytoją.

Išeinamosios žarnos uždegimas (proktitas) #

Šis uždegimas dažniausiai prasideda po spindulinio prostatos, tiesiosios žarnos, šlapimo pūslės ir gimdos kaklelio vėžio gydymo dybens srityje, ypač kai reikia apimti didesnį plotą, pavyzdžiui, dubens limfmazgiams gydyti. Laimei, radioterapijos technologijos leidžia tiksliau paskirstyti spindulių dozę ir išvengti karštųjų taškų, dėl kurių anksčiau kildavo sveiko audinio pažeidimo rizika. Yra naujų būdų (skiriamųjų intarpų) tiesiajai žarnai atskirti nuo prostatos ir taip ją apsaugoti bei mažinti jai tenkančius radioterapijos tūrį bei dozę.

Išeinamosios angos pažeidimas skirstomas į 2 pagrindinius tipus: ūminį, kuris prasideda per 3 mėnesius; ir lėtinį, pasireiškiantį vėliau ir galintį tapti nuolatiniu. Ūmūs simptomai yra: viduriavimas, pykinimas, pilvo diegliai, tenezmas (jausmas, jog ne iki galo išsituštinta), gleivių ar kraujo pėdsakai išmatose. Lėtinio proktito simptomai gali būti tokie pat kaip ir ūminio, bet taip pat gali pasireikšti sunkus kraujavimas, skubus noras tuštintis, išmatų, šlapimo nelaikymas ir išskirtiniais atvejais prakiurimai, fistulė ir žarnyno obstrukcija.

Asmenys, turintys išeinamosios angos uždegimą ar didelę tikimybę jam atsirasti, turėtų reguliariai mankštintis, mesto rūkyti, vengti uždegiminių maisto produktų, vartoti daug skaidulų turintį maistą.

Virškinimo sutrikimai ir rėmuo #

Virškinimo sutrikimais ir rėmeniu dažnai skundžiamasi chemoterapijos metu arba po operacijos. Skausmo priežastis dažniausiai yra skrandžio rūgštis, kuri dirgina skrandžio ar stemplės gleivinę. Jei yra per daug rūgšties arba jei sfinkteris neveikia tinkamai, jis grįžta į stemplę ir sukelai rėmenį. Šią būklę sunkina steroidai ir vaistai nuo uždegimo.

Jums gali būti skiriami vaistai nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo ir atlikta endoskopija, kad būtų išvengta skrandžio opos. Virškinimo sutrikimų ir rėmens galima išvengti atsisakant tam tiktų maisto produktų, taip pat laikantis dietos ir koreguojant gyvenimo būdą.

Patarimai dėl dietos ir gyvenimo būdo, jei yra padidėjęs rūgštingumas

Maistas, kurio reikėtų vengti:

• Labai riebaus
• Daug kavos ir alkoholio
• Saldžių gazuotų gėrimų
• Riebaluose kepto ar turinčio daug riebiųjų rūgščių
• Rūgščių produktų (citrusinių vaisių, pomidorų)
• Saldumynų ir šokolado, kurie taip pat gali didinti nevirškinimo riziką.

Kiti gyvenimo būdo pokyčiai:

• Rašykite maisto dienoraštį, kad galėtumėte sekti, koks maistas sukėlė rėmenį ar nevirškinimą.
• Venkite stanginimosi, jei užkietėja viduriai.
• Valgykite lėtai ir nepersivalgykite.
• Valgykite 2 – 3 valandos iki miego.
• Pakelkite galvūgalį aukščiau už kojas.
• Dėvėkite nevaržančius drabužius.
• Jei turite antsvorio, būtų gerai sulieknėti.
• Valgykite ne vėliau kaip 2 valandas iki sporto.
• Sportuodami ir įtempdami pilvo raumenis kvėpuokite lėtai.

Neutropenija #

Taikant chemoterapiją, naikinamos ne tik vėžinės ląstelės, bet ir visos kitos greitai besidauginančios ląstelės: odos, lytinės, kraujo ląstelės. Neutropenija – baltųjų kraujo kūnelių neutrofilų skaičiaus sumažėjimas. Būtent jie yra atsakingi už kovą su į organizmą patenkančiomis bakterijomis, virusais, grybelinėmis infekcijomis. Sumažėjus neutrofilų skaičiui kraujyje, didėja įvairių infekcijų rizika. Tuomet būtina stengtis kaip įmanoma labiau apsisaugoti nuo kontakto su įvairiausiais virusais, bakterijomis, grybais, parazitais. Dalį jų mes gauname valgydami, todėl maisto pasirinkimas, jo ruošimas ir pateikimas neutropeniją turintiems pacientams turi būti ypatingas.

Bendra taisyklė – visas maistas turi būti termiškai apdorotas (virtas, troškintas, keptas, pasterizuotas). Geriausia, jei šiuo periodu kas nors jums nupirktų maisto ir jį paruoštų, bet jei tai neįmanoma, laikykitės rekomendacinių taisyklių. Apie jas informuokite ir savo artimuosius.

Svarbiausia – kuo labiau sumažinti kontakto su infekcijų sukėlėjais tikimybę.

Apsiperkant rekomenduojama:

• Tikrinkite produktų galiojimo datą.
• Įsitikinkite, kad atšaldytus arba užšaldytus produktus parsinešite namo pakankamai greitai, kitu atveju naudokite termosus šalčiui išlaikyti.
• Šiuo periodu kiek įmanoma venkite bet kokių viešų vietų, taip pat ir prekybos vietų, parduotuvių, turgaus, tad į parduotuvę siųskite artimuosius.

Apsiperkant draudžiama:

• Nepirkite produktų, esančių pažeistose pakuotėse.
• Nepirkite produktų, kurių galiojimas jau baigėsi arba baigiasi pirkimo dieną.
• Nepirkite maisto iš talpyklų, šaldytuvų, šaldiklių, kuriuose šviežia mėsa laikoma su jau paruošta valgyti mėsa.
• Nepirkite maisto iš talpyklų, šaldytuvų, šaldiklių, kurie yra perpildyti arba pažeisti (pvz. suskilęs stiklas), nes maistas juose gali būti nepakankamai atšaldytas.
• Nepirkite vaisių, daržovių ir kitų produktų, kurie jau yra supjaustyti.
• Parduotuvėje neragaukite degustacijų metu siūlomų produktų.

Laikant maistą rekomenduojama:

• Šaldytuve palaikykite 0-5 ˚C laipsnių temperatūrą.
• Šaldiklyje palaikykite žemesnę nei 18 ˚C laipsnių temperatūrą. Išėmę maistą iš šaldiklio, patikrinkite, ar jis užšalęs.
• Termiškai apdorotą maistą laikykite šaldytuvo apačioje, o šviežią viršuje (jei šaldymo kamera apačioje – atvirkščiai).
• Kiaušinius laikykite šaldytuve.
• Šaldytuvą ir duoninę labai švariai išvalykite, stenkitės, kad juose nebūtų jokių sugedusių, supelijusių produktų ir trupinių.

Laikant maistą draudžiama:

• Neperpildykite šaldytuvo ir šaldiklio, nes maistas gali būti nepakankamai atšaldomas.
• Antrą kartą neužšaldykite jau atšildyto maisto.

Ruošiant maistą rekomenduojama:

• Plaukite rankas su muilu, šiltu vandeniu, ne mažiau nei 20 sekundžių kiekvieną kartą ruošdami maistą.
• Užsiklijuokite žaizdeles, įdrėskimus vandeniui atspariu pleistru arba naudokite pirštines.
• Prieš atidarydami stiklainius, skardines, butelius, pirmiausia juos nuplaukite.
• Prieš gerdami visus gėrimus perpilkite į švarią stiklinę.
• Visus vaisius ir daržoves prieš juos lupdami, pjaustydami, virdami ar kepdami gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu.
• Reguliariai dezinfekuokite maisto ruošimo darbinius paviršius.
• Nuolat skalbkite virtuvinius rankšluosčius, dezinfekuokite ar dažnai keiskite kempines arba naudokite vienkartines priemones.

Ruošiant maistą draudžiama:

• Naudokite atskirus arba vienkartinius rankšluosčius rankų higienai ir maisto ruošimo higienai.
• Neleiskite naminiams gyvūnams kontaktuoti su maistu, indais, paviršiais, talpyklomis ir kt.
• Nenaudokite tų pačių pjaustymo įrankių šviežiems ir pagamintiems patiekalams.
• Negerkite tiesiai iš pakuotės, butelio, skardinės.
• Nevalgykite termiškai neapdorotų daržovių, grūdų, daigų.
• Išmeskite vaisius, daržoves ir kitus produktus, kurie yra bent kiek supeliję, įpuvę ar gleivėti.
• Nevalgykite kiaušinių su pažeistu lukštu.
• Išmeskite visus produktus, kurių išvaizda, konsistencija, kvapas yra neįprastas. Niekada neragaukite.

Gaminant maistą rekomenduojama:

• Esant neutropenijai, rekomenduojama valgyti tik namie pagamintą, termiškai apdorotą maistą.
• Šaldytus produktus atšildykite ne kambario temperatūroje, o šaldytuve.
• Maistą galite atšildyti mikrobangų krosnelėje pasirinkę atšildymo funkciją, jeigu maistas bus iš karto gaminamas.
• Pakaitinkite orkaitę iki reikiamos gaminimui temperatūros ir tik tada dėkite į ją maistą.
• Mėsą kepkite ar virkite tol, kol iš jos ims tekėti skaidrios sultys.
• Kepkite ar virkite maistą tol, kol jis visas perkais ir bus pakankamai termiškai apdorotas.

Gaminant maistą draudžiama:

• Antrą kartą nešildykite jau paruošto maisto.
• Nesutrumpinkite maisto ruošimo laiko.
• Nedėkite į šaldytuvą karšto maisto. Palikite jį valandą kambario temperatūroje, kad atvėstų.

Valgant ne namie, draudžiama:

• Nerekomenduojama maitinantis ne namie paruoštu maistu: pirkti maistą iš barų, furgonų, prekystalių, gatvės prekeivių, kebabinių, žaliojo maisto restoranų.
• Nevalgykite užkandžių (riešutų, traškučių ir kt.) iš bendro indo.
• Viešųjų maitinimo įstaigų venkite tiek dėl galimo netinkamo maisto, tiek
  dėl aplinkinių žmonių, kurie gali būti virusų nešiotojais.

Mėsos, paukštienos, žuvies, sojos produktų ir riešutų vartojimo rekomendacijos:

• Įsitikinkite, kad produktai kruopščiai išvirti, iškepti.
• Ruošdami maistą naudokite maisto termometrą, kad būtumėte tikri, jog ruošiant maistą reikiama temperatūra buvo pasiekta ne tik jo išorėje, bet ir viduje.
• Nerekomenduojama žalia arba lengvai termiškai apdorota mėsa, žuvis, paukštiena, vėžiagyviai, sušiai, šaltai rūkyti produktai.
• Draudžiama švieži riešutai, džiovinti vaisiai (jų neišvirus).

Kiaušinių vartojimo rekomendacijos:

• Įsitikinkite, kad kiaušiniai yra kietai išvirti, virti ne mažiau 10 min.
• Draudžiama valgyti žalius, skystai virtus, keptus kiaušinius.
• Negalima vartoti maisto produktų, kuriuose gali būti žalių kiaušinių, pvz. cezario salotų padažo, naminio majonezo, olandiško padažo, kiaušininių kremų ir kt.

Pieno produktų vartojimo rekomendacija:

• Rinkitės tik pasterizuoto pieno produktus – pieną, varškę.
• Nerekomenduotini nepasterizuoti pieno produktai.

Parengta pagal E. Cikanavičiūtė, J. Mirnikas, M. Turlinskeinė, E. Urbutienė. „Ką valgyti susirgus vėžiu“? 2014 m., 423 p.

Vaizdo įrašas. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir jų valdymas #

Pykinimą gali sukelti absoliučiai visi chemopreparatai. Skiriant chemoterapiją, labai svarbi pykinimo profilaktika – jei pykinimas pereiną į vėmimą, jį labai sunku sustabdyti. Kitas ne ką mažiau nemalonus nepageidaujamas reiškinys po chemoterapijos yra viduriavimas. Apie šiuos nepageidaujamus reiškinius, jų profilaktiką ir valdymą pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė.

Vaizdo įrašas. Odos ir gleivinių pažeidimai #

Gleivinių pakenkimas, tai yra stomatitas, gali sutrikdyti mitybą po chemoterapijos, labai svarbu stomatitą pastebėti pradinėse stadijose ir kuo anksčiau jį pradėti gydyti. Apie gydymo būdus ir priemones bei profilaktiką pasakoja pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė.

Vaizdo įrašas. Onkologinės ligos ir nepageidaujamų simptomų valdymas, POLA mobiliosios programėlės pristatymas #

Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė pasidalins, kodėl sveikatos programėlėmis besinaudojančių asmenų išgyvenamumo rodikliai yra geresni; POLA direktorė Neringa Čiakienė kalbins NVI Chemoterapijos skyriaus vadovę gyd. onkologę Birutę Brasiunienę, kuri atsakys į šiuos visiems aktualius klausimus:

• kaip galima pasiruošti medikamentiniam gydymui, kad sumažėtų nepageidaujamų poveikių gydymo metu?
• kada ir kuriuos nepageidaujamus poveikius reikėtų išsakyti savo onkologui?
• kaip padėti sau išopėjus burnos gleivinei, dingus apetitui, krentant svoriui, ką daryti nukritus kraujo rodikliams?
• ar galima onkologiniams ligoniams skiepytis?
• ir daugelį kitų – POLA darbuotojas Paulius Povilonis parodo ir išsamiai paaiškina, kaip užsiregistruoti ir naudotis programėle.

Vaizdo įrašas. Odos vėžys: gydytojo patarimai ir POLA programėlės galimybės #

Virtualiame seminare apie odos vėžį Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gyd. onkologė chemoterapeutė Jūratė Liutkutė dalinasi patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus. Taip pat pristatoma naujiena – pirmoji Lietuvoje išmanioji sveikatos programėlė, sukurta būtent POLA bendruomenės nariams. Papasakosime, kaip, į pagalbą pasitelkę POLA programėlę, į nepageidaujamų simptomų stebėseną ir valdymą galite labiau įsitraukti ir patys.

Vaizdo įrašas. Plaučių vėžys: gydytojo patarimai ir POLA programėles galimybės #

Virtualiame seminare apie plaučių vėžį Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Norkienė dalinasi patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus, atsako į pacientų dažniausiai užduodamus klausimus. Taip pat pristatoma naujiena – pirmoji Lietuvoje išmanioji sveikatos programėlė , sukurta būtent POLA bendruomenės nariams. Papasakosime, kaip, į pagalbą pasitelkę POLA programėlę, į nepageidaujamų simptomų stebėseną ir valdymą galite labiau įsitraukti ir patys.

Vaizdo įrašas. Nepageidaujamas vėžio gydymo poveikis. Pykinimas #

Šiame vaizdo įraše supažindinama su vienu nepageidaujamų vėžio gydymo poveikių – pykinimu. Pacientai, kurių vėžio stadija pažengusi, vartoja daug įvairių vaistų. Multimedikacija gali sukelti tam tikrų pakitimų organizme, ar skrandžio uždegimą, dar kitaip vadinamą vaistų sukeltu gastritu, taip pat gali sukelti maisto užsilaikymą skrandyje, kas lemia pykinimą. TKI terapija taip pat gali sukelti pykinimą. Apie tai būtinai praneškite savo gydytojui – tiek apie pasireiškiantį pykinimą, tiek apie kitą nepageidaujamą gydymo poveikį. Gydytojas gali paskirti individualiai pritaikytų, pykinimą kontroliuoti padedančių vaistų. Video įraše pateikiama praktinių patarimų, padedančių išvengti pykinimo ar jį sumažinti.

Vaizdo įrašas. Nepageidaujamas vėžio gydymo poveikis. Viduriavimas #

Šiame vaizdo įraše sužinosite daugiau apie vieną iš dažniausiai pasireiškiančių nepageidaujamų poveikių – viduriavimą. Dėl gresiančios dehidratacijos ir svarbių mineralų praradimo, apie prasidėjusį viduriavimą būtina informuoti Jus gydančius medikus, kad jie parinktų tinkamiausią pagalbą. Priklausomai nuo viduriavimo tipo ir sunkumo, gydytojai gali pasiūlyti pakeitimų gydyme, duoti naudingų patarimų, kaip valdyti šią būklę. Video išgirsite, kodėl esant viduriavimui labai svarbu vartoti pakankamai skysčių, patarimų, kaip peržiūrėti kasdienę mitybą, kokių produktų vengti, sužinosite apie rekomenduojamą BRAT dietą.

Vaizdo įrašas. Mityba po skrandžio šalinimo pirmosiomis dienomis. #

Pristatome POLA video paskaitų ciklą „Mityba pašalinus skrandį“. Skrandžio onkologiniai susirgimai yra vieni dažniausių onkologinių susirgimų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Skrandžio vėžio chirurginis gydymas neišvengiamai turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei ir mitybos pokyčius. Pirmojoje video paskaitoje gydytoja dietologė Rūta Petereit papasakos apie pagrindines maitinimosi rekomendacijas iš karto po skrandžio operacijos, apie dempingo sindromą – būklę, dažniausiai atsirandančią po dalinio ar visiško skrandžio pašalinimo operacijos.

Vaizdo įrašas. Ką svarbu žinoti pašalinus skrandį? #

Kviečiame žiūrėti antrąją paskaitą apie mitybą pašalinus skrandį, kurioje gydytoja dietologė Rūta Petereit aptars mitybos ypatumus po visiško ar dalinio skrandžio pašalinimo, kaip užtikrinti organizmo aprūpinimą reikalingomis būtinomis maisto medžiagomis, kaip kontroliuoti dempingo sindromo simptomus.

Vaizdo įrašas. Mityba po skrandžio šalinimo ilgalaikėje perspektyvoje. #

Trečiojoje paskaitos „Mityba pašalinus skrandį“ dalyje kviečiame klausytis gydytojos dietologės Rūtos Petereit mitybos rekomendacijų po skrandžio operacijos, tolimesnėsnėje perspektyvoje.

Vaizdo įrašas. Mityba po skrandžio šalinimo pirmosiomis dienomis. #

Pristatome POLA video paskaitų ciklą „Mityba pašalinus skrandį“. Skrandžio onkologiniai susirgimai yra vieni dažniausių onkologinių susirgimų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Skrandžio vėžio chirurginis gydymas neišvengiamai turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei ir mitybos pokyčius. Pirmojoje video paskaitoje gydytoja dietologė Rūta Petereit papasakos apie pagrindines maitinimosi rekomendacijas iš karto po skrandžio operacijos, apie dempingo sindromą – būklę, dažniausiai atsirandančią po dalinio ar visiško skrandžio pašalinimo operacijos.

Vaizdo įrašas. Ką svarbu žinoti pašalinus skrandį? #

Kviečiame žiūrėti antrąją paskaitą apie mitybą pašalinus skrandį, kurioje gydytoja dietologė Rūta Petereit aptars mitybos ypatumus po visiško ar dalinio skrandžio pašalinimo, kaip užtikrinti organizmo aprūpinimą reikalingomis būtinomis maisto medžiagomis, kaip kontroliuoti dempingo sindromo simptomus.

Vaizdo įrašas. Mityba po skrandžio šalinimo ilgalaikėje perspektyvoje. #

Trečiojoje paskaitos „Mityba pašalinus skrandį“ dalyje kviečiame klausytis gydytojos dietologės Rūtos Petereit mitybos rekomendacijų po skrandžio operacijos, tolimesnėsnėje perspektyvoje.

Vaizdo įrašas. Virškinamojo trakto ligų simptomai. Kaip sau padėti? Pūtimas, tuštinimosi pokyčiai, viduriavimas, kt. #

Kviečiame žiūrėti 2024-03-27 POLA nuotolinio seminaro įrašą. Lektorius chirurgas onkologas dr. Audrius Dulskas aptaria storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius, prevenciją, pacientams suprantama kalba paaiškina apie žarnyno sveikatą: kokie simptomai turėtų paskatinti pasitikrinti, į kokius specialistus kreiptis turint skirtingų negalavimų, kaip sau padėti gyventi komfortiškiau.

Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Jūs galite gauti nemokamą POLA dietologo konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl dietologo konsultacijos, jos metu įvertinsime paciento ligos diagnozę, aptarsime rūpimus klausimus, susijusius su mityba.

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.