Tyrimų metodai

Kaulų čiulpų tyrimas (kaulų čiulpų punkcinė biopsija) #

Tam tikri vėžio tipai gali paveikti kaulų čiulpus. Kaulų čiulpai – tai korėta medžiaga, esanti kai kurių mūsų kaulų viduryje. Ji gamina kamienines ląsteles, iš kurių išsivysto trijų skirtingų tipų kraujo ląstelės:

• Eritrocitai, aprūpinantys organizmą deguonimi;
• Leukocitai, kurie yra imuninės sistemos dalis, jų svarbiausia užduotis – kovoti su infekcijomis;
• Trombocitai, padedantys kraujui krešėti ir kontroliuojantys kraujavimą.

Imant kaulų čiulpų mėginius, į klubakaulį iš lėto įduriama adata ir švirkštu ištraukiama šiek tiek čiulpų. Tada mėginys siunčiamas į laboratoriją ištirti. Šis procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą arba raminamąsias medžiagas. Kaulų čiulpų tyrimas gali būti atliekamas ligą arba jos gydymo metu.

Juosmens punkcija #

Kartais, pavyzdžiui, leukemijos ar limfomos atveju navikinės ląstelės gali išplisti į galvos bei stuburo smegenis supantį skystį (likvorą). Norint patikrinti, ar taip neatsitiko, tyrimo metu imami keli likvoro lašai. Plona adata įduriama į stuburo kanalą tarp dviejų stuburo slankstelių, nugaros apatinėje dalyje. Šis tyrimas vadinamas juosmens punkcija ir yra atliekamas taikant bendrąją nejautrą. Paimtas mėginys siunčiamas ištirti, ar jame nėra naviko ląstelių.

Radiologiniai tyrimai #

Radiologinių tyrimų metu pastebimi navikai, kurių išvaizda skiriasi nuo sveiko audinio. Šie tyrimai padeda nustatyti pakitimus vaiko plaučiuose ar kitose organizmo vietose, pavyzdžiui, kauluose. Kartais tokio tyrimo metu į veną įšvirkščiamos specialios dažiosios medžiagos, kad tam tikros kūno dalys rentgeno spinduliuotėje išryškėtų labiau.

Ultragarsinis tyrimas #

Ultragarsinis skenavimas atliekamas ultragarso bangomis, kurios atkuria organizmo vidaus vaizdus. Prieš tyrimą skenuojamas odos paviršius patepamas geliu. Nedideliu, panašiu į mikrofoną prietaisu, skleidžiančiu ultragarso bangas, vedžiojama tiriamoje srityje. Kompiuteris garso bangas paverčia vaizdu. Ultragarsinis skenavimas yra visiškai saugus tyrimo būdas, jis daugiausia taikomas tiriant pilvo ir širdies sritis.

Kompiuterinė tomografija #

Kompiuterinės tomografijos metu gaunamos rentgeno vaizdų serijos, kurios leidžia atkurti trimatį kūno vidaus vaizdą. Skenavimas trunka 10–30 minučių ir yra neskausmingas.

Kompiuterinė tomografija onkologijoje naudojama:

• Prieš operaciją, operacijos apimčiai numatyti ir tinkamai pasiruošti;
• Gydymo metu, įvertinimui, kaip navikas reaguoja į gydymą;
• Po gydymo – ligos atkryčiui diagnozuoti;
• Spindulinio gydymo planavimui.

Magnetinio rezonanso tomografija #

Tai vienas moderniausių ir sudėtingiausių tyrimo metodų, naudojamų radiologijoje. Viena svarbiausių Magnetinio rezonanso aparato dalis – labai stiprus magnetas. Magnetinio rezonanso tyrimas turi daugiau privalumų nei kiti radiologiniai tyrimo metodai. Juo geriau atskiriami įvairūs audiniai, matyti smulkesnės struktūros, įvertinama daugiau patologijos, paciento neveikia jonizuojančioji spinduliuotė, tyrimui neturi įtakos kaulų sąlygojami artefaktai. Vaizdą galima nuskaityti įvairiais režimais – tai didina diferencinės diagnostikos galimybes.

Absoliučios kontraindikacijos MR tyrimui –implantuotas širdies stimuliatorius, vidiniai akies feromagnetiniai svetimkūniai ir po galvos smegenų operacijos likusios feromagnetinės kraujagyslių kabutės, pirmasis nėštumo trimestras.

Pozitronų emisijos tomografijos (PET) skenavimas #

PET skenavimo metu naudojama maža radioaktyviosios gliukozės (cukraus rūšis) dozė tam, kad būtų išmatuotas ląstelių aktyvumas įvairiose kūno vietose. Labai mažai švelnios spinduliuotės medžiagos švirkščiama į veną, dažniausiai – rankos. Skenavimas atliekamas vėliau, po poros valandų. Vėžio paveiktos vietos dažniausiai yra aktyvesnės nei aplinkinių audinių, todėl skenuojant išryškėja. Spinduliuotės dozė yra labai maža ir nekenksminga sveikatai.

Genetiniai tyrimai #

Onkogenetiniai tyrimai reikalingi ne tik diagnozei nustatyti / patvirtinti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko genetinė analizė  padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus. Genetinių tyrimų rezultatai lemia paciento gydymo pasirinkimą, leidžia numatyti ligos eigą ir atsaką į gydymą. Priklausomai nuo genetinio tyrimo atsakymo pacientams skiriamas individualiai parinktas gydymas.

Vėžio žymenys #

Vėžinių ląstelių gyvybinis ciklas nėra normalus, t.y. jos gamina medžiagas, kurių negamina sveikos ląstelės. Šių medžiagų kiekį kraujyje galima išmatuoti. Jos vadinamos vėžio žymenimis. Kuo jų kraujyje daugiau, tuo daugiau piktybinių ląstelių yra žmogaus organizme.

Vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir kai kuriomis kitomis nepiktybinėmis ligomis ar gerybiniais navikais.
Kartais ir sergant vėžiu navikas negamina vėžio žymenų, kraujyje jų lygis nebūna padidėjęs.  

Kada naudojami vėžio žymenų kiekio kraujyje tyrimai: 

• Nustatant, ar nėra įtarimo dėl atitinkamo organo vėžio.
• Įvertinant vėžio gydymo efektyvumą.
• Stebint pacientus po onkologinės ligos gydymo dėl ligos recidyvavimo ar progresavimo.

Vėžio žymenų kiekį galima nustatyti imunofermentiniais ar radioimuniniais (naudojant radioaktyvųjį jodą J125) metodais.

Biopsija #

Biopsija – tai ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas. Mėginys tyrimams imamas iš to organo ar vietos, kur matomi pakitimai ir gydytojui būtina nustatyti, ar tie paikimai yra piktybiniai, ar ne. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad biopsija yra tiksliausias tyrimas diagnozuojant daugelį ligų, ypač vėžį.

Yra du biopsijos būdai:

• Plonos adatos aspiracinė biopsija. Jos metu gydytojas įduria adata per odą į naviką ir paima jo dalelę. Šis tyrimas atliekamas taikant vietinį nuskausminimą.
• Atviroji biopsija. Naviko dalis paimama nedidelės operacijos metu, taikant bendrąją nejautrą. Chirurgas kartais gali pašalinti ir visą naviką, o ne tik paimti jo mėginį.

Paimtas mėginys yra dažomas specialiais dažais ir tiriamas mikroskopu. Pagal ląstelių pokyčius nustatoma liga, jos tipas, aktyvumas, laipsnis.

Kaulų skenavimas (scintigrafija) #

Kaulų scintigrafija yra branduolinės medicinos tyrimas. Jis gali būti atliekamas, kai norima įvertinti lūžius, metastazes kauluose ar kitas būkles, kai reikia nustatyti diagnozę. Kaulų scintigrafijos metu galima nustatyti ligas ne tik dienomis, bet ir mėnesiais anksčiau negu atliekant įprastinį rentgenologinį tyrimą.

Kaulų skenavimo metu į veną suleidžiama radioaktyviosios medžiagos. Tada ši medžiaga keliauja kraujagyslėmis į kaulus. Speciali γ kamera skenuoja kauluose esančią medžiagą. Tai padeda nustatyti ląstelių aktyvumą bei kaulų funkciją. Tos vietos, kurios absorbuoja mažai arba nepakankamai medžiagos, matomos kaip tamsios šaltos dėmės, kurios gali rodyti, kad sutrikusi kaulų kraujotaka – kaulų infarktas, ar gali būti navikas. Vietos, kurios absorbuoja daug medžiagos, matomos kaip šviesios karštos dėmės, tada galima galvoti apie naviką, lūžius ar esančią infekciją. Kaulų gali būti atliekamas viso kūno skenavimas, tačiau galima skenuoti ir tik tam tikrą, reikalingą vietą.

Mamografija #

Mamografija – tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas naudojant rentgeno spindulius. Taip išgaunamas detalus krūties vaizdas nuotraukoje. Mamografijos metodu galima aptikti krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus.

Skirtingo tankio krūties audiniai „priima” skirtingą kiekį rentgeno spindulių, todėl rentgeno nuotraukoje matomas tamsių ir šviesių šešėlių vaizdas. Navikai nuotraukoje atrodo tarsi baltos dėmės.

Endoskopija #

Endoskopija – tai tyrimas, kurio metu nudojant specialų prietaisą – endoskopą,  gydytojas gali apžiūrėti organą iš vidaus, įvertinti organo būklę, paimti audinių dalį ištyrimui, atlikti kai kurias gydomąsias procedūras.

Bronchoskopija #

Bronchoskopija – tai skaiduline optika pagrįstas tyrimas, kurio metu plonu lanksčiuoju bronchoskopu (endoskopu, kuriuo tiriami kvėpavimo takai) paimama kvėpavimo takų navikų audinio ėminių ir ląstelių, kurios nuplaunamos fiziologiniu tirpalu nuo periferinių plaučių dalių. Šios ląstelės tiriamos laboratorijoje.