Lytinė ir dubens srities sveikata

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai – pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais,nepageidaujamais simptomais.
Jums gali pasireikšti vienas ar daugiau šioje ar kitose temos skilčių išvardytų pašalinių poveikių. Dažniausiai vienam asmeniui nepasireiškia daugiau nei keletas simptomų. Kai kuriuos jų gali sukelti vėžio gydymas, dalį simptomų iššaukia tik tam tikri vėžio atvejai. Apie Jus varginančius simptomus ar
anksčiau nebūdingas organizmo reakcijas papasakokite Jus gydančiam gydytojui ar prižiūrinčiam slaugytojui. Daugelis simptomų gali būti gerai kontroliuojami padedant Jūsų sveikatos priežiūros specialistų komandai ir Jūsų artimiesiems.

Šlapimo nelaikymas ir ūmus noras šlapintis #

Šlapimo nelaikymas – dažna onkologinės ligos gydymo pasekmė.

Šlapimo nelaikymas yra būklė, kai iš šlapimo pūslės nevalingai išteka šlapimas. Ištekančio šlapimo kiekis gali būti nuo lašo iki pilno pūslės ištuštinimo ir sukelti daug nepatogumų.

Dažniausios onkologinės ligos/būklės, kuomet onkologiniai pacientai patiria šlapimo pratekėjimą: šlapinimosi sistemos, lytinių organų onkologinės ligos, nugaros ar galvos smegenų navikai, kolorektalinis vėžys (kartu gali būti ir išmatų nelaikymas), prostatos pašalinimo operacija (praėjus 6 mėn. ir neatsistačius šlapimo sulaikymo funkcijai), gimdos su priedais pašalinimas,spindulinis prostatos vėžio ar gimdos piktybinių navikų gydymas.

Onkologiniai pacientai gali turėti šlapimo nelaikymą ir nesusijusį su jo onkologine liga, gali ir visai jo neturėti.

Šlapimo nelaikymo tipai:

• Įtampos nelaikymas – šlapimas prateka bet kokio fizinio krūvio metu. Šis tipas išsivysto ir po prostatos pašalinimo operacijos, ir po gimdos su priedais pašalinimo.
• Skubos nelaikymas – šlapintis užsinorima čia ir dabar ir nėra galimybių jokiomis valios pastangomis sulaikyti šlapimo. Kartu gali būti skausmingas dažnas šlapinimasis dieną (daugiau nei 8 kartai), ir naktį (2 ar daugiau kartų).
• Mišrus šlapimo nelaikymas – jei vyrauja ir įtampos, ir skubos nelaikymo simptomai.
• Persipildymo nelaikymas – būdingas vyrams, sergantiems prostatos vėžiu ar turintiems gerybinę prostatos hiperplaziją, kuomet šlapimas laša nuolat.

PATARIMAI, KĄ DARYTI, ESANT ŠLAPIMO NELAIKYMUI
Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, gretutines ligas ir padaręs reikiamus tyrimus, diagnozuos šlapimo nelaikymą ir paskirs gydymą bei išrašys kompensuojamąsias šlapimą sugeriančias slaugos priemones – įklotus ar sauskelnes. Esant reikalui,šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą specialisto konsultacijai. Šlapimo nelaikymą išgydyti galima, tačiau ne visais atvejais. Jei išgydyti negalima, tuomet rekomenduojama naudoti šlapimą sugeriančias priemones, leidžiančias jaustis sausai ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Šlapimą sugeriančių priemonių rūšys. Priklausomai nuo ištekančio šlapimo kiekio, galima rinktis įklotus ar sauskelnes. Įklotai yra ir moteriški, ir vyriški, o sauskelnės yra 3 tipų: kelnaitės, anatominės sauskelnės ir juostinės sauskelnės (išsamesnį priemonių aprašymą ir patarimus, kaip pasirinkti tinkamą priemonę, rasite toliau). Tam, kad žmogus būtų sausas, per parą reikia 3 vienetų įklotų arba sauskelnių. Teisingai parinkta priemonė turi tarnauti 8 valandas. Po to ją reikia pakeisti.

Odos priežiūra. Vartojant šlapimą sugeriančias priemones, reikia itin atidžiai prižiūrėti tarpvietės odą, o jei pacientas yra gulintis, tuomet – ir viso kūno odą. Jei nėra galimybės kasdien paciento nuprausti vandeniu, tuomet rekomenduojama naudoti valymo kremus ar putas, skirtus specialiai odai valyti. Po valymo jų nuplauti nereikia. Rekomenduojama kremą spausti ant specialios valymo pirštinės ar popierinės servetėlės. Nerekomenduojama naudoti kartu su lateksine pirštine. Jei atsirado odos paraudimų ar pašutimų, rekomenduojama naudoti kremus ar tepalus, savo sudėtyje turinčius cinko, aliejaus, pantenolio.

Visas šias išvardintas priemones galima įsigyti vaistinėse.

KAIP PASIRINKTI TINKAMĄ PRIEMONĘ

Renkantis sauskelnes svarbiausi yra šie kriterijai:

• Dydis
• Sugėrimo kiekis
• Žmogaus aktyvumo laipsinis – ar tai gulintis ligonis, ar vaikščiojantis.

Reikalingas sauskelnių dydis nustatomas pagal klubų apimtį. Pavyzdžiui, žmogus, kurio klubų apimtis yra 85 cm, turėtų rinktis L dydžio sauskelnes.

Sauskelnių dydis yra nurodytas ant sauskelnių pakuotės. Dydžių būna įvairių. Galima įsigyti ir labai mažų XS dydžio, kurios skirtos žmonėms, kurių klubų apimtis 50-70 cm, ir labai didelių XL dydžio, kurios tinkamos, kai klubų apimtis iki 160 cm.

Svarbu išsiaiškinti – kiek žmogus nelaiko šlapimo, ar naudoja šlapimą varančius vaistus, ar geria daug skysčių. Įprastai žmogus per parą netenka 1,5- 2 l šlapimo. Jei jis negeria daug skysčių, nevartoja diurezę skatinančių vaistų, jam visiškai pakanka sauskelnių, kurios per 8 val. sugeria iki 1,5 l. Šis sugėrimas dažniausiai yra nusakomas žodžiu „Plus”. Jeigu žmogus šlapinasi daugiau, patartina rinktis priemones, kurios sugeria iki 2,2-2,5 l, jos apibūdinamos žodžiu „Super”, arba priemones, kurios sugeria virš 3,0 l, jos vadinamos „Maxi”.

Dažniausia klaida renkantis sauskelnes – maišomas sauskelnės dydis su sugėrimo dydžiu. Sauskelnių sugėrimas yra parenkamas atsižvelgiant į šlapimo nelaikymo laipsnį, o dydis – pagal klubų apimtį.

Renkantis sauskelnes svarbu atkreipti dėmesį į jų savybes. Jos turėtų būti pagamintos iš „kvėpuojančios medžiagos”, gerai sugerti, sulaikyti ir užrakinti „šlapimo” kvapą, žmogus, naudojantis sauskelnes, neturėtų jausti drėgmės pojūčio.

Sauskelnės yra kelių tipų: anatominės (primenančios vaikiškas sauskelnes, užsegamos lipdukais), juostinės (tvirtinamos spec. diržu, pritaikytos vaikštančiam žmogui, be to, lengviau pakeičiamos negu mums įprastos anatominės sauskelnės), kelnaitės (vaikštančiam žmogui, gimdyvėms po gimdymo, panašios į mūsų dėvimas apatines kelnaites, tik su sugeriančiu sluoksniu, po panaudojimo lengvai nuimamos perplėšiant sauskelnių šoną, nereikia autis per kojas).

Daugelis sauskelnių turi ir indikatorinę juostelę, kurios spalvos pasikeitimas parodo, kad laikas jas keisti – nereikia sauskelnių atklijuoti ir tikrinti, ar laikas keisti.
Sauskelnės (juostinės) turi daugkartinius lipdukus, kurie gali būti užklijuoti ir nuklijuoti daug kartų.

Per parą žmogui, jeigu nėra viduriavimo, reikalingį 2-3 vnt. sauskelnių. Esant viduriavimui šis skaičius gali išaugti iki 5-6 vnt.

Jei kyla neaiškumų ir norite pasikonsultuoti dėl slaugos priemonių parinkimo, skambinkite į VšĮ „Inkocentras“, tel. 8 5 261 1268.

ŠLAPIMĄ SUGERIANČIŲ PRIEMONIŲ KOMPENSAVIMO TVARKA
Nuo 2021 m. liepos 1 d. galioja tokia šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo tvarka:

Esant šlapimo nelaikymui (R32, N31, N39.3, N39.4,) slaugos priemonės kompensuojamos taip:

• Esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais, kurių sugeriamumas nuo 300 ml, arba vienkartinėmis paklodėmis, tokiu atveju kompensuojama 120 vnt. įklotų arba 120 vnt. paklodžių;
• Esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vnt. įklotų per mėnesį dėl šlapimo nelaikymo, kurių sugeriamumas nuo 300 ml;

Esant išmatų nelaikymui (R15), išrašoma 45 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 60 vnt. įklotų, arba 90 vnt. paklodžių;

Esant ir sunkiam šlapimo nelaikymui, ir išmatų nelaikymui – išrašoma 90 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų arba vienkartinėmis paklodėmis. Tokiu atveju kompensuojama 120 vnt. įklotų arba 180 vnt. vienkartinių paklodžių.

Jei skiriamos sauskelnės ir įklotai arba sauskelnėsir vienkartinės paklodės, jų kiekis gali būti keičiamas:

• Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo, vadovaujamasi santykiu: 1 vnt. sauskelnių atitinka 2 įklotus nelaikantiems šlapimo arba 1 vnt. sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes;
• Kai skiriami įklotai nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vnt. sauskelnių atitinka 4 įklotus nelaikantiems išmatų arba 1 vnt. sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Nuo 2020 m. liepos mėnesio valstybės biudžeto lėšomis kompensuojama vaistų ir MPP priemokos 75-erių metų ir vyresniems asmenims. Taip pat priemokos padengiamos, kai kompensuojamųjų vaistų ir MPP pagal receptus įsigyja senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys ir neįgalieji, kurių pensijų, šalpos pensijų, kompensacinių išmokų, rentų suma yra mažesnės kaip 100 proc. einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (354 Eur per mėnesį).

KAIP GALIU SAU PADĖTI?

Gyvenimo kokybę keičiantys veiksniai – gyvenimo būdo korekcija,
aktyvus judėjimas, dubens dugno raumenų mankšta, mitybos pokyčiai:

• Jei jaučiate pratekėjimą fizinio krūvio metu, mankštinkite dubens dugno raumenis atlikdami Kėgelio pratimus. Šie pratimai gali būti atliekami gulint, sėdint, stovint. Dubens dugno raumenys yra sutraukiami, keliami į viršų, sėdmenų ir pilvo preso raumenys turi likti atsipalaidavę. Sutrauktus dubens dugno raumenis laikykite tiek sekundžių, kiek galite išlaikyti, tuomet atpalaiduokite. Pratimą galima atlikti 10 kartų ryte, 10 kartų per pietus, 10 kartų vakare, arba vienu kartu 30 kartų.

• Jei turite antsvorio, mažinkite kūno svorį.
• Venkite vidurių užkietėjimo, valgykite daug skaidulų turinčio maisto, gerkite kefyrą, natūralų jogurtą;
• judėkite, nueikite 10 tūkstančių žingsnių per dieną.
• Jei nespėjate nueiti iki tualeto ir šlapimas prateka, tuomet:
  – nevartokite arba mažinkite šlapimo pūslę dirginančių produktų vartojimą: kavos, kakavos, šokolado, gazuotų gėrimų, alkoholio, citrusinių vaisių, neskiestų sulčių, pomidorų;
  – būtinai gerkite pakankamai vandens – koncentruotas šlapimas dirgina šlapimo pūslę ir sukelia skubos nelaikymo simptomus. Kiek skysčių per dieną reikia suvartoti, sužinosite savo kūno svorį padauginę iš 30 ml/kg.

Lytinė funkcija #

Tai yra vienas svarbiausių daugelio žmonių gyvenimo kokybės vertinimo elementų, tačiau mediciniame kontekste diskusijos šia tema yra sunkios ir nepatogios. Vėžys ir jo gydymas didesnei pacientų daliai sukelia lytinę disfunkciją dažniau nei atrodo sveikatos priežiūros specialistams. Pacientai ir jų partneriai dažnai nesupranta sekso teikiamo fizinio, psichologinio ir artimo ryšio privalumų, jo trūkumas taip pat gali sukelti santykių sunkumų, emocinių problemų, depresiją ir demotyvaciją laikytis medicininio gydymo arba išbandyti naujas gyvensenos strategijas. Seksualinio aktyvumo palaikymas gali būti laikomas bendros gerovės rodikliu, todėl svarbu onkologinėje praktikoje dažniau atkreipti dėmesį į šį klausimą.

Nors seksualinės problemos pacientams yra labai svarbios, jos retai aptariamos onkologinių konsultacijų metu. Sveikatos priežiūros specialistai dažnai mano, jog aptarti seksualinius klausimus nedera dėl paciento amžiaus, lyties, religijos, kultūros, socialinės ir ekonominės padėties. Susirūpinimą kelia ir laiko apribojimai.

Lytinės disfunkcijos rūšys

Erekcinijos sutrikimas. Yra kelios fizinės priežastys, dėl kurių vyrams po vėžio gydymo (chirurginės intervencijos pilvo, prostatos, šlapimo pūslės arba tiesiosios žarnos srityse) gali kilti erekcijos problemų. Jų metu gali būti pažeidžiami nervai, svarbūs lytinei funkcijai. Prostatos vėžį gydantys vaistai (dažniausiai LHRH moduliatoriai, pavyzdžiui, gozerelinas gali sumažinti vyriškų hormonų, tačiau kiti vaistai, skirti depresijai ir aukštam kraujospūdžiui koreguoti, taip pat gali pakenkti lytinei funkcijai. Dubens radioterapija ar stuburo smegenų naviko sukeltas stuburo smegenų spaudimas gali turėti neigiamo poveikio varpos nervams. Taip pat galima erekcijos disfunkcija, vartojant vaistus šlapimo pūslės funkcijai gerinti (pavyzdžiui, tamsulozinas).

Atbulinė (retrogradinė) ejakuliacija. Kartais dėl chirurginių prostatos procedūrų ir spindulinės terapijos organzmo metu sperma gali patekti į šlapimo pūslę, o ne išeiti per varpą. Vyrai vis dar gali pasiekti orgazmą, tačiau ejakuliacija vyksta be spermos. Tai kartais vadinama sausu orgazmu. Jis nėra kenksmingas, tačiau gali sukelti vyrų nevaisingumą ir emociškai trikdyti.

Makšties sausumas ir skausmingumas. Dėl vėžio gydymo, pavyzdžiui, aromatazės inhibitorių (anastrazolio, eksemestano ir letrozolio), sumažėja estrogeno, kuris dažnai sukelia sausumą ir makšties odos plonėjimą. Dėl vaistų (tamoksifeno) gali atsirasti makšties išskyrų. Spindulinė terapija gali pakenkti makšties gleivinės liaukoms, tai sukelia sausumą ir skausmą.

Makšties fibrozė ir susitraukimas. Spindulinė dubens terapija gali ne tik sukelti makšties skausmą bei sausumą, bet kartais ir uždegimą, susitraukimą, vaginalinę fibrozę. Dėl to skauda, kraujuojama, todėl lytinis kontaktas yra skausmingas arba neįmanomas.

Su veikla susijęs nerimas. Psichologinė gerovė yra labai svarbi sveikam seksualiniam gyvenimui. Depresija, savigarbos stoka, bloga nuotaika, kaltė ir nerimas prisideda prie libido ir erekcijos sutrikimų. Vyras, sutrikus erekcijai, o moteris – atsiradus skausmui ar sausumui, gali nerimauti, kad tai pasikartos. Tai vadinama su veikla susijusiu nerimu, dėl kurio gali kilti lytinių santykių problemų.

Kūnas. Nors bet kuri vėžio diagnozė gali sukelti seksualinių problemų, krūties vėžys yra unikalus atvejis. Krūtys, nors ir netiesioginis lytinis organas, yra laikomas moteriškumo simboliu, jos svarbios suteikiant malonumą. Daugelyje krūties vėžio operacijų pašalinama visa ar dalis krūties. Chirurgija gali turėti įtakos paciento kūno įvaizdžiui, o jis savo ruožtu – seksualiniam funkcionavimui (suvokimui). Moterys, kurioms buvo atliktos krūties išsaugojimo ar rekonstrukcijos operacijos, teigia jaučiančios didesnį pasitenkinimą lytiniu gyvenimu nei tos, kurioms buvo atlikta mastektomija (krūties pašalinimas). Kiti kūno įvaizdžio pokyčiai (slenkantys plaukai, augantis svoris, randai ir stomos maišeliai) gali skirtingai veikti seksualumo suvokimą.

Prarastas libido. Vėžys ir jo gydymas dažnai paveikia libido, net nesant fizinėms kliūtims. Lytinių santykių troškimas gali būti sumažėjęs dėl hormonų trūkumo, nuovargio ar depresijos.

Medicininės intervencijos

Informacijos teikimas. Svarbu suprasti galimus ilgalaikius šalutinius gydymo poveikius. Tai padėtų valdyti, mažinti ir užkirsti kelią kai kurioms psichologinėms ir fizinėms gydymo pasekmėms.

Dilatatoriai. Po dubens radioterapijos arba vaistų, sukeliančių makšties sausumą, vartojimo pagalvokite apie vaginalinį dilatatorių, turintį daug lubrikantų ir suteiksiantį nuolatinių lytinių santykių galimybę. Nustatyta, kad reguliarus švelnus makšties tempimas pageriną lytinę funkciją ir tepimą.

Vaistai. Vyrams vaistai (PDE5 inhibitoriai, sildenafilio citratas ir tadalafilas) gali padėti pasiekti erekciją. Jie taip pat padeda su veikla susijusio nerimo erekcijos sutrikimais, nes vyras, įsitikinęs, kad vaistai padės, vien dėl šios minties gali patirti erekciją. Šios tabletės dažniausiai normalizuoja dalinę ar silpną erekciją, bet jei trūksta išorinio stimulo, rezultatai bus ne tokie sėkmingi. Dažniausiai patariama nevartoti šių vaistų sergantiems širdies ligomis. Tačiau kai kurie chirurgai pataria juos vartoti kiekvieną dieną (nepaisant, ar esate lytiškai aktyvus) mėnesį, nes nustatyta, kad ilgainiui tai padeda atstatyti lytinę funkciją. Jei vaistai neveikia arba yra netinkami, verta kreiptis į urologą arba slaugytoją, kurie gali pasiūlyti kelias kitas intervencijas: nuo varpos siurblių iki injekcijų. Moterims gali padėti lubrikantai. Svarbu išbandyti kelis variantus ir rasti sau labiausiai tinkantį.

Pakaitinė hormonų terapija (HRT). Nemažai vėžio gydymo būdų sutrikdo kiaušidžių ir sėklidžių funkcijas. Žmonėms, sergantiems hormonams nejautriomis vėžio formomis, trūkstamus lytinius hormonus galima gauti įvairiais būdais: vartoti per burną, odos pleistrų pavidalu arba tiesiogiai tepti ant makšties paviršiaus. Dažniausiai tai – saugus ir labai sėkmingas būdas sumažinti karščio bangas, makšties sausumą, didinti lytinį potraukį ir pasitenkinimą lytine funkcija. Nepaisant to, HRT išlieka ir dažnai neišnaudota priemone. Tačiau daugelis vėžio tipų, įskaitant prostatos, gimdos ir krūties, yra jautrūs hormonams. Tokiais atvejais bet kokių hormonų strategijų privalumai ir trūkumai turėtų būti dar atidžiau aptarti ir įvertinti su gydytoju. Tokiais atvejais sprendimas ne visada yra aiškus, nors yra tyrimų, patvirtinančių, kad pakaitinė hormonų terapija vyrams, kuriems diagnozuotas ankstyvos stadijos prostatos vėžys, yra saugi.

Konsultavimas. Palaikomojo konsultavimo tikslas – padėti pacientams susitaikyti su diagnoze ir gydymu, stiprinti pasitikėjimą savimi ir kūno įvaizdį. Lytinis konsultavimas gali būti teikiamas poroms, jas skatina diskutuoti apie savo lytinio gyvenimo lūkesčius. Abu šie metodai tinka lytinei funkcijai gerinti, ypač derinami su kitomis gyvenimo būdo strategijomis.

Kaip jūs galite sau padėti?

Fiziniai pratimai. Bloga fizinė būklė gali būti lytinio aktyvumo kliūtis. Nuolatinis fizinis krūvis gerina psichologinę gerovę, kuri yra pagrindinis seksualinės sveikatos veiksnys. Varpa yra labai jautri deguonies ir kraujo aprūpinimo pasikeitimams. Vyrai, gana fiziškai aktyvūs ir nerūkantys, mažiau linkę patirti erekcinę disfunkciją. Kembridžo universiteto ligoninės tyrimas parodė, kad vyrai, kurie buvo fiziškai aktyvūs spindulinės terapijos metu ir po jos, rečiau patyrė erekcijos sutrikimus, taip pat mažiau patyrė šlapimo ir žarnyno sutrikimų. Dubens dugno pratimai yra naudingi, nes jie tiesiogiai stimuliuoja raumenis aplink varpą ir makštį. Atliekami teisingai, jie gali būti labai naudingi. Dubens dugno pratimai turi būti atliekami teisingai ne trumpiau kaip 10 minučių per dieną ilgą laiką. Pagerėja dažniausiai po 6-8 savaičių, bet ir tada svarbu tęsti darbą.

Alkoholis. Net nedidelis alkoholio kiekis kai kuriems žmonėms gali skatinti lytinį potraukį, tačiau vartojant daug alkoholio gali sutrikti erekcijos funkcija ir mažėti lytinis potraukis.

Dieta. Tyrimų metu nustatytos netiesioginės sąsajos, susijusios su cinko ir seleno turinčių austrių afrodiziakinėmis savybėmis, svarbiomis daugeliui fermentinių funkcijų, taip pat ir lytiniuose takuose. Kai kurie žmonės tikrinasi seleno ir pagrindinių mineralų kiekį kraujyje, kad atitinkamai pritaikytų savo mitybą. Maisto produktai, turintys daug augalų nitratų, gali gerinti kraujotaką, net yra duomenų, kad ir erekciją. Kai kurioms moterims šaltalankių aliejaus kapsulės, turinčios omega-7, gali sumažinti makšties skausmą ir sausumą.

Probiotikai. Bakterinis makšties išvešėjimas yra dažnas sindromas, pasireiškiantis daugumai moterų pomenopauziniu laikotarpiu. Jis dažniau pasireiškia toms, kurioms taikoma hormonų terapija, ypač jei gydoma tamoksifenu. Tuomet normalios makšties bakterijos greitai auga, kartu spartėja aminų, kurių rūgštinis pH, gamyba. Po gydymo antibiotikais bakterinis makšties išvešėjimas gali kartotis, bet keli tyrimai parodė, kad kai kartu su jais buvo skiriami geriamieji arba vaginaliniai probiotikai, pasikartojimo rodikliai mažėjo.

Patarimai, kaip išsaugoti lytinę funkciją:

• Pasikonsultuokite su gydytoju (taip pat ir dėl tablečių, skirtų kraujo spaudimui).
• Vyrai turėtų pasvarstyti papildomų potenciją skatinančių vaistų vartojimą.
• Jei erekcijos sutrikimas tęsiasi, vyrai turėtų kreiptis į urologą.
• Moterims gali padėti paprastas ir nuolatinis makšties drėkinimas.
• Apsvarstykite pakaitinę hormonų terapiją, jei Jūsų onkologas įsitikinęs jos saugumu.
• Rūpinkitės bendrąja savo sveikata.
• Meskite rūkyti, gerai valgykite, numeskite svorio (esant būtinybei) ir reguliariai mankštinkitės.
• Reguliariai, teisingai ir neribotai atlikite dubens dugno pratimus.
• Venkite vartoti daug alkoholio ar kvaišalų.
• Mažinkite bendrąjį nerimą.
• Moterims patartina pasitarti su gydytoju, ar vartoti aromatazės inhibitorius.
• Apsvarstykite galimybę pasikalbėti su konsultantu lytiniais klausimais.

Karščio bangos #

Viena varginanti natūraliai sumažėjusių estrogenų ir testosterono pasekmės yra organizmo vėsinimo sistemos disbalansas, sukeliantis karščio bangas ir naktinį prakaitavimą. Tai apibūdinama kaip staigus ir nemalonus šilumos pojūtis, plintantis per veidą, kaklą ir krūtinę. Moterims natūralios menopauzės metu karščio bangos yra dažnos, kai estrogenų koncentracija sumažėja ir hormonai iš hipofizės patenka į galvą. Vėžio gydymas taip pat gali sukelti ankstyvų ir dramatiškų menopauzės simptomų. Karščio bangos gali svyruoti nuo lengvo šilumos netoleravimo ir nepaprasto prakaitavimo dieną ir naktį, trikdyti miegą ir kelti sumišimą, o kartais ir apalpimą bei nuovargį.

Chirurginis vėžio gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ir hormonų terapija gali pakenkti kiaušidėms ar sėklidėms. Hormoninė terapija mažina vėžio augimą ir skiriama žmonėms, kurių vėžys yra jautrus hormonams, o tai reiškia, kad jų vėžio ląstelės auga, kai yra veikiamos kraujyje cirkuliuojančių hormonų. Gydant vėžį iki menopauzės, gali prasidėti ankstyva sukelta menopauzė. Po menopauzės vartojant aromatazės inhibitorius, estrogenų koncentracija gali dar labiau sumažėti. Dėl tamoksifeno dažniausiai pila karštis. Hormonų injekcijos su LHRH moduliatoriais (pavyzdžiui, gozerelinas) trikdo smegenų hipofizės veiklą, signalizuojančią kiaušidėms ir sėklidėms gaminti hormonus. Kaulus stiprinantys vaistai (bisfonatai) taip pat gali sukelti arba sustiprinti karščio bangas.

Kaip galite sau padėti?

Pirmiausia patariama rašyti karščio bangų dienoraštį, kad išvengtumėte veiksnių, sukeliančių jas. Jei žinote, kad įėjus į šiltą kambarį, geriant karštus gėrimus ar valgant aštrų maistą gali pasikartoti karščio banga, atlaisvinkite apykaklę, nusivilkite megztinį arba atidarykite langą. Fiziniai pratimai, verčiantys prakaituoti, ar sauna (reikia leisti kūnui atvėsti) gali padėti prakaito liaukoms išsiplėsti ir taip mažinti kūno temperatūrą visai dienai.

Patarimai dėl karščio bangų:

Drabužiai ir aplinka:

• Dėvėkite medvilninius drabužius, o ne poliesterio ar kitų sintetinių pluoštų.
• Sluoksniuokite drabužius, kad būtų galima greitai nusivilkti ir vėl apsivilkti.
• (Natūralių audinių) patalynę taip pat sluoksniuokite, kad greitai būtų galima nuimti.
• Naudokite elektrinį ventiliatorių ant stalo.
• Eikite miegoti reguliariai tuo pačiu laiku.
• Venkite šiltų arba uždarų patalpų.
• Dažnai maudykitės vėsioje vonioje, duše ir saunoje (vėliau atvėskite).
• Naudokite purškiklius arba drėgnas servetėles odos temperatūrai mažinti.
• Prieš įeidami į šiltą patalpą, nusirenkite paltą arba megztinį.

Dieta ir skysčiai:

• Atkreipkite dėmesį, kurie maisto produktai kelia karštį (aitriosios paprikos, karšti gėrimai ir kt.)
• Venkite sočių patiekalų (ypač naktį) ir perteklinio cukraus.
• Antsvoris apsunkina kūno termoreguliaciją.
• Alkoholis ir kavos arba stiprios arbatos kofeinas gali išprovokuoti karštį.
• Jei labai prakaituojate, gerkite daug sveikų skysčių (vandens, arbatos).
• Gali padėti raktažolių aliejus, vitaminų E ir B6 papildai.

Pratimai ir papildomos terapijos:

• Reguliarūs pratimai padeda mažinti karščio bangas.
• Masažas, refleksologija, aromaterapija yra saugūs ir mažinantys stresą.
• Priimkite, kad karščio bangos yra normalu, jų dauguma nė nepastebi. Įrodyta, kad akupunktūra padeda, bet tik reguliariai atliekama.
• Jei aukščiau išvardintos priemonės nepadeda, papildomai išbandykite polifenoliais gausius produktus, organinius CBD aliejus.

Vaizdo įrašas. Onkologinės ligos ir nepageidaujamų simptomų valdymas, POLA mobiliosios programėlės pristatymas #

Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė pasidalins, kodėl sveikatos programėlėmis besinaudojančių asmenų išgyvenamumo rodikliai yra geresni; POLA direktorė Neringa Čiakienė kalbins NVI Chemoterapijos skyriaus vadovę gyd. onkologę Birutę Brasiūnienę, kuri atsakys į šiuos visiems aktualius klausimus:

• Kaip galima pasiruošti medikamentiniam gydymui, kad sumažėtų nepageidaujamų poveikių gydymo metu?
• Kada ir kuriuos nepageidaujamus poveikius reikėtų išsakyti savo onkologui?
• Kaip padėti sau išopėjus burnos gleivinei, dingus apetitui, krentant svoriui, ką daryti nukritus kraujo rodikliams?
• Ar galima onkologiniams ligoniams skiepytis?
• Ir daugelį kitų – POLA darbuotojas Paulius Povilonis parodo ir išsamiai paaiškina, kaip užsiregistruoti ir naudotis programėle.

Vaizdo įrašas. Prostatos vėžys – nuo ankstyvos diagnostikos iki sisteminio gydymo. Kaip nepasiklysti? #

Kviečiame žiūrėti didelio susidomėjimo sulaukusio POLA seminaro įrašą „Prostatos vėžys – nuo ankstyvos diagnostikos iki sisteminio gydymo. Kaip nepasiklysti?” – lektorius gydytojas urologas dr. Aušvydas Patašius išsamiai pasakojo apie diagnostikos metodus, kada kuris tinkamas ir tikslingas, aptarė žemos, vidutinės ir aukštos rizikos prostatos vėžio stebėsenos ir gydymo būdus, jų keliamus šalutinius poveikius ir jų valdymą, PSA rodiklių stebėjimą ir kada sunerimti. Seminare dalyvavo Paulius Rakštys – POLA valdybos narys, organizacijos „Europa UOMO” organizacijos, vienijančios prostatos vėžiu sergančiuosius, valdybos narys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos vadovas. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė. Antroje renginio dalyje išgirsite klausimų-atsakymų sesiją pagal išankstinius bei renginio metu pateiktus dalyvių klausimus.

Vaizdo įrašas. Prostatos vėžys ir lytinė sveikata: gydytojo patarimai ir POLA programėlės galimybės #

Prostatos vėžys ir lytinė sveikata – aktuali, bet, deja, dažnai vis dar nutylima tema. Norime keisti šią situaciją, tad apie tai pakvietėme pakalbėti med. dr. Robertą Adomaitį, urologą – seksualinės medicinos gydytoją. Gydytojas ne tik dalinasi naudingomis žiniomis, bet ir atsako į dažniausiai pacientams kylančius klausimus. Mes priminsime ir paskatinsime išbandyti POLA mobiliąją programėlę, kurioje galite: registruoti onkologinės ligos ir gydymo simptomus, stebėti jų dinamiką bei pasilyginti su kitais pacientais.

Vaizdo įrašas. Vyriškumas ir pajėgumas susidūrus su vėžiu, patarimai ir priemonės #

Šio seminaro metu kartu su Santaros klinikų urologijos skyriaus vadovu dr. Albertu Čekausku, gydytoju urologu dr. Arnu Bakavičiumi, „Northway“ klinikos gydytoju urologu–seksologu Mariumi Anglickiu ir LSMU Kauno klinikų gyd. dietologe Rūta Petereit aptarta: Įvairios prevencinės programos, skirtos vyrams; dėl ko dažniausiai kreipiasi vyrai į gydymo įstaigas ir ar kreipiasi laiku; kaip išvengti ar anksti aptikti dažniausias vyrų sveikatos problemas, kokius sveikatos rodiklius stebėti; kokie simptomai ar pakitimai, atsirandantys su amžiumi, yra norma, o kada jau reikia kreiptis į specialistą; prostatos vėžio paplitimas Lietuvoje ir diagnostika įvairūs naujausi prostatos vėžio gydymo metodai Lietuvoje ir šalutinių poveikių valdymas; su kokiomis dažniausiomis problemomis susiduria pacientai po prostatos vėžio gydymo; kaip vyksta onkologinės ligos kontrolė po gydymo ir į ką verta atkreipti dėmesį; įvairiaos priemonės ir patarimai, kurie gali padėti spręsti lytines problemas ir padėti gyventi pilnavertišką gyvenimą; onkologine liga sergančių vyrų mitybos poreikiai ir mitai apie mitybą atsakymai į klausytojų klausimus. Moderatoriai – Paulius Rakštys, POLA prezidentas, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas, ir Virginijus Šaulys, knygos „Vėžys 24/7“ autorius ir sudarytojas.

Vaizdo įrašas. Moteriškumas ir išvaizdos pokyčiai susidūrus su vėžiu, patarimai ir priemonės #

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos organizuoto Sveikatos raštingumo akademijos webinaro metu kartu su Santaros klinikų psichologe Roma Grumulaitiene, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ginekologe gyd. doc. Rasa Vansevičiūte ir plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytoja med. Dr. Daiva Gudavičiene bei ortopedinių ir pagalbinių priemonių specialiste Gabriele Loginoviene aptarti šie klausimai: Pokyčiai moters organizme, susirgus onkologine liga. Kaip onkologinės ligos veikia moterų fizinę bei psichinę sveikatą? Kaip sergant onkologine liga išlaikyti moteriškumą bei seksualumą? Kaip galima spręsti įvairias lytines problemas? Krūties operacijų tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje. Kuo operacijos skiriasi ir kada atliekama rekonstrukcija bei kokios galimybės? Įvairios priemonės, kurios gali padėti susigražinti moteriškumą ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Seminarą moderuoja POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Vaizdo įrašų ciklas. Šlapimo nelaikymas #

Edukaciniai vaizdo įrašai skirti padėti sveikti sau ar savo artimajam. Šlapimo nelaikymas visuomenėje yra stigma ir retas kuris net gydytojui išdrįsta prisipažinti apie esamą problemą, o dažnas net nežino, kad keli nevalingi šlapimo lašai, ištekėję kosėjimo ar čiaudulio metu, jau yra šlapimo nelaikymo pradžia, į kurią būtina reaguoti. Apie svarbiausius šlapimo nelaikymo problemos akcentus kalba gydytoja, VšĮ „Inkocentras” vadovė Jurga Misevičienė.

Kas yra šlapimo nelaikymas ir kokie jo simptomai?

Šlapimo nelaikymas kaip onkologinės ligos simptomas ar jos gydymo pasekmė

Kaip prižiūrėti odą esant šlapimo nelaikymui ir kontroliuoti šlapimo nelaikymo būklę?

Kaip pasirinkti šlapimą sugeriančias priemones, kada jų įsigijimas kompensuojamas?

Šlapimo nelaikymo įtaka gyvenimo kokybei

Kur ieškoti pagalbos, susidūrus su šlapimo nelaikymu

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.