Skausmas sergant vėžiu

Kas sukelia skausmą sergant vėžiu? #

Skausmas – nemaloni jutiminė ir emocinė patirtis, susijusi su faktiniu ar galimu audinio pažeidimu arba panaši į ją. Vėžys ir jo gydymas dažniausiai sukelia vėžio skausmą, o šio skausmo valdymas yra būtinas gyvenimo kokybei užtikrinti. Nepaisant didžiulės pažangos šioje srityje, tyrimai parodė, kad beveik kas trečio onkologinio paciento skausmas nėra tinkamai kontroliuojamas. Jei patiriate skausmą, būtinai apie tai informuokite savo gydytoją. Įvertinęs situaciją, gydytojas gali Jus nukreipti į skausmo kliniką arba paliatyviosios pagalbos centrą konsultacijai. Sunkiai sergantys pacientai, kuriems reikalingas kompleksiškas simptomų valdymas ir nuskausminimas, gali kreiptis į paliatyviosios pagalbos centrus savo sveikatos priežiūros įstaigose. Jei yra nustatyti specialieji nuolatinės slaugos pagalbos poreikiai, pagalba gali būti suteikiama ir namuose.

Pagrindinės skausmo priežastys yra šios:

• Medicininių tyrimų sukeltas skausmas. Kai kurie metodai, naudojami vėžiui diagnozuoti arba nustatyti, ar gerai veikia gydymas, gali būti skausmingi. Pavyzdžiui, biopsija, stuburo ar kaulų čiulpų tyrimas. Neleiskite, kad skausmo baimė sustabdytų jus nuo tyrimų atlikimo. Iš anksto pasikalbėkite su gydytoju, kaip būtų galima sumažinti galimą skausmą.
• Auglio sukeltas skausmas. Jei vėžys didėja arba plinta, jis gali sukelti skausmą, spausdamas aplink esančius audinius. Pavyzdžiui, navikas gali sukelti skausmą, jei jis spaudžia kaulus, nervus, nugaros smegenis ar kūno organus.
• Gydymo sukeltas skausmas. Chemoterapija, spindulinė terapija, chirurgija ir kiti gydymas kai kuriems žmonėms gali sukelti skausmą, pavyzdžiui:
  • Neuropatinis skausmas. Tai skausmas, kuris gali atsirasti, jei gydymas pažeidžia nervus. Skausmas dažnai būna deginantis, aštrus arba šaudantis. Pats vėžys gali taip pat gali sukelti tokio pobūdžio skausmą.Periferinę neuropatiją (rankų ar kojų skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, patinimas ar raumenų silpnumas), kurią sukelia chemoterapija ar tikslinė terapija.
  • Fantominis skausmas. Galite vis dar jausti skausmą ar kitą diskomfortą, kylantį iš kūno dalies, kuri buvo pašalinta operacijos metu. Gydytojai nėra tikri, kodėl taip yra, tačiau jis yra realus. Sąnarių skausmas (vadinamas artralgija). Šios rūšies skausmas yra susijęs su gydymu paklitakseliu, aromatazės inhibitoriais, tam tikros rūšies hormonų terapija.Intraveninės chemoterapijos sukelti spazmai, skausmas, dilgčiojimas ir niežulys.
  • Mukozitas (opos ar uždegimas burnoje ar kitose virškinimo sistemos dalyse), kurį sukelia chemoterapija ar tikslinė terapija.
  • Ostealgija (kaulų skausmas), kurią sukelia gydymas filgrastimu arba pegfilgrastimu – granulocitų kolonijas stimuliuojančiais faktoriais, padedančiais organizmui pasigaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių. Žandikaulio osteonekrozė, kurią sukelia bisfosfonatai, skiriami nuo vėžio, išplitusio į kaulus. Avaskulinė nekrozė, kurią sukelia ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas.
  • Spindulinės terapijos sukelti skausmo sindromai, įskaitant:
    • Brachiterapijos sukeltą skausmą.
    • Skausmą dėl gulėjimo toje pačioje padėtyje gydymo metu.
    • Mukozitą (opos ar uždegimas burnoje ar kitose virškinimo sistemos dalyse, kurios buvo gydomos spinduliais ar chemoterapija).
    • Dermatitą (odos uždegimas tose srityse, kurios buvo gydomos spinduliavimu).
    • Skausmo paūmėjimus (staigus skausmo sustiprėjimas gydomoje srityje).
• Kitos priežastys. Vėžiu sergantys žmonės gali jausti skausmą ir dėl kitų priežasčių. Tai gali būti migrena, artritas arba lėtinis nugaros skausmas. Gydymo planas, kurį kartu su jumis sudaro sveikatos priežiūros komanda, turėtų apimti ir šių rūšių skausmo valdymą. Bet koks skausmas blogina jūsų gyvenimo kokybę.

Kaip stipriai skausmą jaučiate, priklauso nuo įvairių dalykų. Prisiminkite, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas.

Kaip kalbėti apie skausmą su gydytoju (-a)? #

Pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, nes jis yra pagrindinis asmuo, kuris pradės ir tęs diagnostinius ir gydymo skyrimo būdus prieš ir po specialistų konsultacijos.

Papasakokite gydytojui (-ai) ar slaugytojui (-ai), kad jums skauda.

Kalbėti apie skausmą – nėra silpnumo požymis. Skausmas yra dažna medicinos problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Labai svarbu, kad skausmo priežastis būtų nustatyta anksti ir būtų pradėta gydyti kuo anksčiau.

Pasakykite gydytojui (-ai) ar slaugytojai (-ui), kur jums skauda.

• Kur jaučiamas skausmas? Jūsų bus paprašyta tiksliai parodyti, kurioje kūno vietoje arba kūno piešinyje yra skausmas. Ar jis plinta, ar skausmas yra vienoje ar keliose vietose?
• Kada prasidėjo skausmas?
• Kiek laiko trunka skausmas?

Išmatuokite savo skausmą.

Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10. Pagal šią skalę:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra.
• Nuo 1 iki 3 reiškia silpną skausmą.
• Nuo 4 iki 6 reiškia vidutinio stiprumo skausmą.
• Nuo 7 iki 10 reiškia stiprų, nepakeliamą skausmą.

• Kokio stiprumo skausmas buvo šiandien?
• Kokio stiprumo skausmas buvo praeitą savaitę?
• Kas sukelia jūsų skausmą?
• Kas padeda, kad skausmas būtų mažesnis?
• Kas jūsų skausmą stiprina? Kas silpnina?

Nusakykite savo skausmo pobūdį.

Galite naudoti šiuos skausmo pobūdį nusakančius žodžius: aštrus, pjaunantis, badantis, šaudantis, maudžiantis, deginantis, tvinkčiojantis, spaudžiantis, tempiantis ir tt.

• Ar pasireiškia proveržio skausmas (intensyvus skausmas, kuris greitai paūmėja net ir vartojant nuskausminamuosius vaistus)?
• Ar skausmas jus vargina visą laiką, ar jis protarpinis?
• Ar skausmas yra stipresnis tam tikru dienos ar nakties metu?

Papasakokite, ar skausmas įtakoja jūsų kasdieninę veiklą.

• Ar galite miegoti?
• Ar galite dirbti, mankštintis?
• Ar jūs gyvenate įprastą gyvenimą su savo šeima/draugais?
• Ar galite susikaupti?
• Kokia jūsų nuotaika? Ar dažnai užklumpa liūdnos mintys? Ar esate sudirgęs (-usi), jums atrodo, kad nėra jėgų įveikti visus sunkumus?

Papasakokite gydytojui ar slaugytojai, kaip jūs anksčiau gydėtės skausmą.

• Kokius vaistus naudojate?
• Kokias operacijas ar procedūras turėjote?
• Kokias operacijas ar procedūras jau turėjote, kad sumažinti skausmą? Ar mankštinotės? Ar jums buvo atliktas masažas, ar lankėte kineziterapinius užsiėmimus? Ar naudojote šilumą ar šaltį norint sumažinti skausmą? Ar naudojote be recepto parduodamus vaistus, maisto papildus, vitaminus? Jei taip – kokius? Ar bandėte netradicines gydymo priemones? Kokias? Pasistenkite prisiminti kas padėjo skausmą sumažinti, kas nepadėjo.
• Ar sergate kitomis ligomis, pavyzdžiui, inkstų, kepenų ar širdies ligomis, diabetu?

Būklės įvertinimui taip pat gali būti atliekami fiziniai ir neurologiniai tyrimai:

• Fizinis tyrimas: kūno apžiūra, kuria siekiama patikrinti bendruosius sveikatos požymius, įskaitant ligos požymių, pavyzdžiui, gumbų ar kitų neįprastų dalykų, patikrinimą.
• Neurologinis tyrimas: klausimų ir testų serija, skirta patikrinti galvos, nugaros smegenų ir nervų funkciją. Tyrimo metu tikrinama jūsų psichikos būklė, koordinacija ir gebėjimas normaliai vaikščioti, taip pat kaip gerai veikia raumenys, jutimai ir refleksai.

Kodėl svarbu kontroliuoti skausmą? #

Skausmas ar jo sumažėjimas, nebuvimas kontroliuojant, veikia jūsų kasdienę savijautą ir galimybes užsiimti kasdiene veikla.

Kai vėžio skausmas valdomas tinkamai, galite:

• Mėgautis aktyvumu
• Geriau miegoti
• Džiaugtis šeima ir draugais
• Turėti apetitą
• Mėgautis seksualiniu intymumu
• Būti geresnės nuotaikos

Kai vėžio skausmas negydomas, galite jausti:

• Nuovargį
• Depresiją
• Pyktį
• Nerimą
• Vienišumą
• Įtampą

Kada kreiptis į skausmo kliniką? #

Įprastai sakoma, kad jeigu skausmo intensyvumas yra daugiau nei 5 balai iš 10, jau reikia galvoti apie pagalbą. Jei šeimos gydytojo paskirti metodai nepadeda, o skausmas vis vien yra didesnis nei 5 balai ir jis sukelia daug kitų simptomų, pvz., nemigą, tuomet reikia ieškoti papildomos pagalbos. Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti pasirinktos skausmo klinikos registratūroje.

Skausmo klinikos #

Čia pateikiamas valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skausmo gydymo paslaugas, sąrašas.

Taip pat yra įvairių privačių sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skausmo gydymo paslaugas.

Vaizdo įrašas. „Skausmo valdymas” #

Kviečiame žiūrėti seminarą, kuriame kartu su Švedijos Karolinskos instituto reabilitacinės medicinos gydytoja ir skausmo specialiste Indre Bilevičiūte Ljungar, skausmo klinikos gydytojais specialistais bei kanabinoidus tiriančiu mokslininku Aidu Adomaičiu aptariama skausmo mechanizmai ir tipai, kaip galima veiksmingai valdyti skausmą tiek vaistais, tiek nemedikamentiniais būdais, įvairios skausmo malšinimo galimybės bei apžvelgiamos pastarųjų metų studijos, atliktos su kanabinoidais.

Skausmo stebėjimas #

Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis. Tai darydami galėsite matyti, kokios situacijos ir skausmo malšinimo būdai labiausiai padeda jūsų skausmui.

Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę. Naudinga sekti tokią informaciją:

• Datą ir laiką, kada pajutote skausmą ir kiek laiko jis truko.
• Kokia veikla užsiėmėte, kai prasidėjo skausmas.
• Kurioje kūno vietoje prasidėjo skausmas ir ar jis buvo būdingas vienai vietai, ar persikėlė į kitas kūno dalis.
• Skausmo intensyvumą nuo 0 iki 10, kai 10 yra didžiausias skausmas.
• Kaip jaučiamas skausmas, pavyzdžiui, deginantis, duriantis, maudžiantis ar pulsuojantis.
• Išbandytus skausmo malšinimo būdus ir jų veiksmingumą. Įtraukite bet kokius metodus, kuriuos naudojate ir kurių galbūt nepaskyrė ar nerekomendavo jūsų sveikatos priežiūros komanda.
• Informaciją apie skausmą, kurį sukelia kitos jūsų sveikatos būklės, pavyzdžiui, diabetas ar artritas.

Toliau rasite skausmo stebėjimo lentelės pavyzdį, kurį galite atsispausdinti. Kai kurie žmonės ją vadina skausmo dienoraščiu. Skausmo stebėjimui taip pat yra sukurtą įvairių telefono programėlių. Tai patogus būdas stebėti ir dokumentuoti savo skausmo intensyvumą ir pobūdį, padedančias technikas, o kartu ir padėti gydytojams nustatyti efektyviausią gydymo strategiją. Pasiimkite lentelę su savimi, kai lankysitės pas gydytoją.

Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10. Pagal šią skalę:

• 0 reiškia, kad skausmo nėra.
• Nuo 1 iki 3 reiškia silpną skausmą.
• Nuo 4 iki 6 reiškia vidutinio stiprumo skausmą.
• Nuo 7 iki 10 reiškia stiprų, nepakeliamą skausmą.