- Kodėl svarbu reguliariai apsilankyti pas šeimos gydytoją?
- Kaip pasirengti vizitui pas šeimos gydytoją?
- Kokie profilaktiniai tyrimai man priklauso?
- Kokius tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas?
- Kaip pasiruošti šeimos gydytojo paskirtiems tyrimams?
- Kaip galėčiau prisiminti, kada apsilankyti profilaktiniam patikrinimui?
Kodėl svarbu reguliariai apsilankyti pas šeimos gydytoją? #
Sveikatos priežiūros srityje bene reikšmingiausią vaidmenį atlieka Jūsų šeimos gydytojas. Šeimos gydytojo tikslas – mokslu grįsta informacija didinti savo pacientų sveikatos raštingumą bei užtikrinti ligų prevenciją, išklausyti Jūsų nusiskundimus bei padėti išspręsti su sveikatos problemas, valdyti lėtines ligas. Svarbiausia, kad tai būtų asmuo, kuriuo pasitikėtumėte ir kuriam galėtumėte patikėti visus su savo sveikata susijusius rūpesčius. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių nepasitikite savo šeimos gydytoju, Jūs turite teisę rinktis kitą specialistą.
Apsilankykite pas šeimos gydytoją ir sveikatą pasitikrinkite bent 1 kartą per metus. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą, kartą per metus gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje ir pan. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, regėjimo aštrumo patikra, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Senjorams ši taisyklė negalioja – jiems pastarieji tyrimai profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.
Skirti tyrimus privalu ir tais atvejais, kai pacientai pagal amžių priklauso gyventojų grupėms, galinčioms dalyvauti PSDF lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Gydantis gydytojas pagal savo kompetenciją turi paskirti pacientui tyrimus, jeigu to reikia patvirtinti ar paneigti diagnozei arba gydymui paskirti, pakeisti ar nutraukti. Jei gydytojas gali be tyrimų kompetentingai įvertinti paciento būklę, nustatyti susirgimo priežastį ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti nėra privaloma. Pacientas tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tuomet jų faktinę kainą apmoka pats. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose.
Patariame – kad nepraleistumėte kasmetinio profilaktinio apsilankymo pas gydytoją, jį susiekite su Jums svarbia data, pvz. gimtadieniu. Taip nepamiršite šiai datai artėjant užsiregistruoti vizitui.
Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sveikatos tikrinimas sumažina rizika susirgti, prailgina gyvenimo trukmę, padeda anksti diagnozuoti gyvybei grėsmę keliančias ligas, tokias kaip vėžį, bei pagerina gyvenimo kokybę.
Kaip pasirengti vizitui pas šeimos gydytoją? #
Vizitams pas gydytoją įsigykite atskirą sąsiuvinį ar užrašų knygutę, turėkite gerai rašantį rašiklį. Prieš vizitą pas gydytoją apgalvokite ir pasižymėkite:
- Temos, apie ką norite kalbėti su gydytoju (vienos konsultacijos metu geriausia aptarti 1-2 temas). Jei turite daugiau klausimų – užsirašykite, pateikite gydytojui konsultacijos pradžioje ir nutarsite, kuriuos aptarsite šios konsultacijos metu.
- Apie kokius nusiskundimus norite informuoti savo gydytoją? Kada jie atsirado ir kiek laiko tęsiasi? Kaip dažnai jie kartojasi?
- Kas, Jūsų pastebėjimu, turi įtakos Jūsų simptomams ir būklėms?
- Ar tokios pačios sveikatos problemos yra būdingos ir kitiems šeimos nariams, giminaičiams?
- Kokius vaistus, vitaminus ar maisto papildus šiuo metu vartojate?
- Ar turite kokių alergijų?
- Ar jaučiate skausmą? Įvertinkite skausmą nuo 1 (mažas skausmas) iki 10 (nepakenčiamas skausmas)? Ar pavyksta jį valdyti? Jei pavyksta – kaip.
Vizito metu būkite pasirengę užsirašyti gydytojo pastabas, rekomendacijas. Arba paprašykite, kad tai darytų Jus lydintis asmuo. Jeigu pokalbio metu ko nors nesuprantate, paprašykite paaiškinti dar kartą. Jums kylantys klausimai, netikrumas yra natūralūs, nebijokite klausti. Atminkite, jei pageidaujate, turite teisę paprašyti kito specialisto nuomonės dėl gydymo.
Svarbu – užsiregistruoti konsultacijai ir atvykite savo laiku. Jei nebegalite atvykti – informuokite gydymo įstaigą.
Kokie profilaktiniai tyrimai man priklauso? #
Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams, būtų suteiktos PSDF lėšomis apmokamos paslaugos ir už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio.
Kartą metuose pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas.
Be to, šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo.
Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiesiems gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Nuo 65 metų pastarieji tyrimai profilaktiškai gali būti atliekami kasmet.
| Tyrimo pavadinimas | Amžiaus grupė | ||
| 19 – 40 m. | 41 – 65 m. | nuo 65 m. | |
| Svorio, ūgio matavimas | 1 kartą per metus; esant antsvoriui – 2 kartus per metus | ||
| Burnos ertmės apžiūra | 1 kartą per metus | ||
| Periferinių limfmazgių apžiūra | Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu | ||
| Odos ir matomų gleivinių apžiūra, jei nėra rizikos veiksnių | 1 kartą per 2 metus | ||
| Odos ir matomų gleivinių apžiūra, jei yra rizikos veiksnių | 2 kartus metus | ||
| Širdies elektrokardiograma | 1 kartą per metus | ||
| Arterinis kraujospūdis | 1 kartą per metus | ||
| Bendras kraujo tyrimas | 1 kartą per 2 metus | ||
| Cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje | 1 kartą per metus | ||
| Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Klausos aštrumo patikrinimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Akispūdžio matavimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Regėjimo aštrumo patikrinimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Gliukozės kiekio kraujyje nustatymas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Bendras šlapimo tyrimas | 1 kartą per 2 metus | 1 kartą per metus | |
| Moterims ginekologinė apžiūra | Nuo 20 m. – 1 kartą per metus | ||
| Gimdos kaklelio piktybinių navikų citologinis tepinėlis | 25 – 34 m. (imtinai) – 1 kartą per 3 metus 35 – 59 m. (imtinai) – 1 kartą per 5 metus | ||
| Moterims krūtų apžiūra ir apčiuopa | nuo 35 m. – 1 kartą per metus | 1 kartą per metus | Jei yra rizikos faktorių – 1 kartą per metus |
| Digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas | 1 kartą per 2 metus | nuo 50 m. – 1 kartą per 2 metus, nuo 50 m. – 1 kartą per metus | 1 kartą per metus |
| Moterims mamografijos tyrimas (ir tyrimo vertinimas) | 50 – 69 m. (imtinai) – kas 2 metus | ||
| Moterims, priskirtoms didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei – išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas | 50 – 64 m. (imtinai)– 1 kartą per metus | ||
| Vyrams, priskirtiems didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei – išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas | 40 – 54 m. (imtinai) – 1 kartą per metus | ||
| Vyrams prostatos antigeno tyrimas | nuo 45 m., jei tėvas ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu; kitiems 50- 75 m. – kas 2 metus | ||
| Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas | Esant indikacijų, 1 kartą per metus, jei kontaktuojama su sergančiais aktyvia tuberkulioze, ŽIV nešiotojams bei sergantiems AIDS | ||
| Storosios žarnos profilaktiniai tyrimai | 50 – 74 m. (imtinai) – 1 kartą per 2 metus | ||
Kokius tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas? #
iuos tyrimus gali skirti šeimos gydytojas, esant konkretiems skundams. Gydytojas juos skiria, kai jam tai atrodo reikalinga pagal Jūsų nusiskundimus ar simptomus. Jie nėra privalomi profilaktiškai.
- Bendrasis kraujo tyrimas
- Biocheminiai kraujo tyrimai (skydliaukės hormonai (TTH, ALT, AST), bendrasis bilirubinas, šarminė fosfatazė, gliukozė, lipidograma, kalis, natris, kreatininas, šlapimo rūgšties tyrimas)
- Uždegiminiai rodikliai: CRB, ENG
- Bendras šlapimo tyrimas ir albumino/kreatinino santykis šlapime
- Koprograma, vaikų ištyrimas dėl spalinukių prieš darželį
- Lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma)
- Ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio
- PSA pacientams po radikalaus prostatos pašalinimo
- Pulsoksimetrija, spirometrija
- Specifiniai: glikuotas hemoglobinas, PSA, krešėjimo rodikliai (vartojantiems varfariną ir prieš operaciją)
Svarbu žinoti, kad pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus ligonių kasos apmoka glikozilinto hemoglobino tyrimą, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius.
Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją – protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.
Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja ligonių kasų lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Gydantis gydytojas pagal savo kompetenciją turi paskirti pacientui tyrimus, jeigu to reikia patvirtinti ar paneigti diagnozei arba gydymui paskirti, pakeisti ar nutraukti. Jei gydytojas gali be tyrimų kompetentingai įvertinti paciento būklę, nustatyti susirgimo priežastį ir prisiima atsakomybę už paciento gydymą, tyrimų skirti nėra privaloma. Pacientas tyrimus gali pasirinkti ir savo iniciatyva, tik tuomet jų faktinę kainą apmoka pats. Pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas medicininiuose dokumentuose.
Kaip pasiruošti šeimos gydytojo paskirtiems tyrimams? #
- Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val., likus 1-2 dienom iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Visgi badauti ar esmingai keisti maitinimo įpročių nederėtų.
- Šlapimą tyrimui, išmatas tyrimui atnešti specialiuose indeliuose. Tyrimui tinkamiausias pirmas rytinis šlapimas, prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių. Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą. Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinti ir tik po to rinkti šlapimą tyrimui. Moterims menstruacijų metu šlapimo tyrimo atlikti nerekomenduojama, nes tai iškreips rezultatus.
- Jei yra skydliaukės disfunkcija ir vartojamas L-tiroxin, atvykti kraujo priduoti išgėrus rytinę tabletę (nebent gydytojas nurodė kitaip)
- Jei rūkote, prieš tyrimą bent valandą nerūkykite.
Kaip galėčiau prisiminti, kada apsilankyti profilaktiniam patikrinimui? #
Rūpinkitės savo sveikata ir apsilankykite pas šeimos gydytoją profilaktiniams patikrinimams. Kad nepraleistumėte registracijos profilaktiniams patikrinimui, jį susiekite su sau svarbia data, pvz., gimtadieniu.
