Apie odą #
Oda yra didžiausias žmogaus organas ir vienas iš svarbiausių organizmo apsaugos elementų. Oda atlieka daugybę svarbių funkcijų:
- Apsaugo kūną nuo sužeidimų ir infekcijų
- Padeda reguliuoti kūno temperatūrą
- Padeda kontroliuoti skysčių netekimą
- Prakaituojant per prakaito liaukas pašalinamos nereikalingos medžiagos
Odą sudaro 2 pagrindiniai sluoksniai. Išorinis sluoksnis, kurį galime paliesti, yra epidermis, o po juo – derma. Po jais yra gilesnis riebalinio audinio sluoksnis.
Epidermis yra sudarytas iš kelių tipų ląstelių. Didžiąją epidermio dalį sudaro plokščiosios ląstelės. Giliausias epidermio sluoksnis yra yra sudarytas apvalesnės formos ląstelių, vadinamų bazalinėms ląstelėmis. Epidermyje tarp bazalinių ląstelių taip pat yra ir odos ląstelių melanocitų, kurios gamina melaniną. Melaninas suteikia odai jos natūralią spalvą. Apgamai yra daugybės melanocitų sankaupa vienoje vietoje odoje.
Melanomos simptomai #
Melanoma, pastebėta anksti, yra išgydoma. Kad ji būtų pastebėta, labai svarbus jūsų budrumas ir kūno odos stebėjimas. Reguliariai apžiūrėkite savo apgamus ir odos dėmeles (pvz., strazdanas, pigmentines amžiaus dėmes) ir atkreipkite dėmesį į bet kokius jų pokyčius.
Pirmasis melanomos požymis dažniausiai būna apgamo ar odos dėmelės formos, spalvos ar dydžio pokytis. Melanoma gali pradėti tiek jau esamame apgame, tiek išsivystyti kaip naujas apgamas. Melanomą gali būti sunku atskirti nuo įprasto apgamo, tačiau turint apgamų ar kitų odos dėmelių, svarbu stebėti ir išmokti pastebėti pokyčius. Dažnai naudojama ABCDE klasifikacija, kuri parodo, į kokius pokyčius reikia atkreipti dėmesį.
Asimetriškumas (ang. A – Asymmetry) – viena apgamo ar odos dėmės pusė skiriasi nuo kitos.
Nelygūs kraštai (ang. B – Border irregularity) – apgamo ar odos dėmės kraštai yra netaisyklingi, nelygūs, taškuoti.
Darinio spalvingumas (ang. C – Colour variation) – kai darinys vienur šviesesnis, kitur tamsiau, geltoniau, juodžiau ir pan.)
Diametras (ang. D – Diameter) – didesnis nei 6 mm. Orientyras įsivertinimui gali būti paprastas pieštukas. Nors melanoma dažniausiai yra didesnės nei 6 mm, tačiau gali būti diagnozuojamos ir esant mažesniam skersmeniui.
Darinio pokytis (ang. E – Evolution) – darinys skiriasi nuo kitų odos darinių, jis didėja, plečiasi, keičiasi jo spalva ar forma.
Jei pastebite, kad kuris nors iš apgamų skiriasi nuo kitų, pasikeitė jo išvaizda, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar dermatovenerologą.
Kaip pačiam apžiūrėti apgamus ir odos dėmeles:
- Veidrodyje apžiūrėkite savo kūną iš priekio ir iš nugaros, tada apžiūrėkite savo dešinįjį ir kairįjį šonus pakeltomis rankomis.
- Sulenkite alkūnes ir atidžiai apžiūrėkite savo dilbius, pažastis ir delnus.
- Apžiūrėkite pėdas, tarpupirščius ir kulnus.
- Kaklo nugarinę dalį ir galvos odą galite apžiūrėti pasinaudodami veidrodėliu. Praskleiskite plaukus, kad galėtumėte atidžiau apžiūrėti galvos odą.
- Nugarą ir sėdmenis galite apžiūrėti pasinaudodami veidrodėliu ar paprašydami artimojo pagalbos.
Diagnostika #
Jei ant odos pastebėjote pakitimų, kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydytoją dermatovenerologą. Iki vizito galite nufotografuoti neraminančią vietą, kad vizito metu būtų galima įvertinti, ar odos srities išvaizda pasikeitė per laikotarpį iki konsultacijos.
Konsultacijos metu gydytojas apžiūrės odos pakitimus. Odos dariniai taip pas bus apžiūrėti dermatoskopu – nedideliu prietaisu, kuris padidina vaizdą ir leidžia įvertinti odos darinių struktūrą (spalvą, kontūrą, formą, paviršių) bei jų pokyčius, nematomus plika akimi. Gydytojas taip pat apčiuops ir patikrins netoliese esančius limfmazgius.
Jei įtariama, kad odos pakitimai yra galimai sukelti melanomos ir piktybiniai, bus atliekama biopsija. Apgamas ar odos darinys bus pašalintas ir vėliau ištiriamas laboratorijoje. Procedūra atliekama pritaikius vietinę nejautrą.
Jei darinys yra įaugęs giliau, gali būti atliekami papildomi tyrimai, skirti nustatyti, ar melanoma neišplito į kitus kūno organus.
Melanomos stadijos #
Melanomos stadija nustatoma pagal naviko gilumą ir ar jis yra nutolęs į limfzmagius ar kitus kūno organus.
Naviko gylis yra vertinamas pasinaudojant Breslau klasifikacija.
- T1 – navikas yra 1 mm storio arba plonesnis.
- T2 – navikas yra 1-2 mm storio.
- T3 – navikas yra 2-4 mm storio.
- T4 – navikas yra daugiau nei 4 mm storio.
4 stadija taip pat yra priskiriama, kai yra bent viena atokioji metastazė kitame organe, pvz, plaučiuose, kepenyje, kauluose, smegenyse ar kituose odos plotuose.
Nustačius stadiją, parenkamas konkrečiam pacientui tinkamiausias gydymas.
Gydymas #
Įvertinus jūsų ligos stadiją, biopsijos rezultatus, kitus atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Melanomos gydymo būdai:
Chirurginė operacija – dažniausiai taikomas melanomos gydymo būdas. Navikas pašalinamas su aplink esančia odos dalimi, kad būtų pašalinamos visos vėžinės ląstelės, kurių gali būti ir aplink sveikai atrodančioje odoje. . Operacijos tipas priklauso nuo naviko dydžio ir vietos, kurioje jis yra. Jei navikas nedidelis, gydytojas paprastai gali pašalinti jį taikant vietinę nejautrą. Jei navikas yra didesnis, tuomet operacijos metu pašalinama daugiau odos. Pašalintos odos plotas gali būti uždengiamas odos lopu – iš kitos kūno vietos paimta oda. Žaizda susiuvama ir sutvarstoma. Po kelių dienų apžiūrima, kaip žaizda gyja, ji reguliariai pertvarstoma. Žaizdos vietoje matyti randas, tačiau ilgainiui jis blykšta.
Jei melanoma aptikta pakankamai anksti ir navikas yra ankstyvųjų stadijų, po jo pašalinimo įprastai tolimesnis gydymas nėra reikalingas. Pacientas turi apsilankyti reguliariems kontroliniams stebėsenos vizitams.
Imunoterapija – tai medikamentinis gydymo būdas, kuriuo siekiama aktyvinti paties organizmo priešvėžinį atsaką. Šio gydymo koncepcija skiriasi nuo kitų sisteminės terapijos rūšių (chemoterapijos, radioterapijos), nes imunoterapija vėžį veikia netiesiogiai, bet aktyvindama T limfocitus, kurie ir „kovoja“ su vėžinėmis ląstelėmis.
Taikinių terapija – tai toks gydymo būdas, kurio metu naudojami vaistai ar kitos medžiagos, kurios veikdamos tam tikras vėžinių ląstelių molekules stabdo vėžinių ląstelių augimą. Taikinių terapija ypatinga tuo, kad ji veikia tik vėžines ląsteles ir beveik nedaro poveikio normalioms organizmo ląstelėms.
Stebėsena po gydymo #
Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus. Pirmaisiais ir antraisiais metais po gydymo įprastai rekomenduojama apsilankyti kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – kas pusmetį, o vėliau – kartą per metus. Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Vizitų metu gydytojas apžiūrės, ar nėra kūno odos pakitimų, kaip atrodo gydyta oda, apčiuops limfmazgius.
Jei tarp tikrinimų pastebite odos pakitimus, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Melanomos atkryčiai galimi ir praėjus ilgam laikui po baigto gydymo. Svarbu reguliariai, pvz., kartą per mėnesį, pačiam apžiūrėti savo odą, patikrinti, ar nėra naujų pokyčių. Jei kažkurios savo odos vietos nematote (pvz., nugaros), galite naudoti veidrodį ar paprašyti artimojo, kad apžiūrėtų. Kitos melanomos susirgimo riziką galite sumažinti saugodami odą nuo saulės.
Rizikos veiksniai #
Ultravioletinių (UV) spindulių poveikis – ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Šiame puslapyje rasite daugiau informacijos apie UV ir saugų elgesį saulėje.
Apgamų kiekis ir atipiniai apgamai – žmonės, turintys daug apgamų (ypač daugiau kaip 100 apgamų), arba kurių apgamai yra didesni nei vidutiniai, netaisyklingos formos ar spalvos, turi didesnę riziką susirgti melanoma.
Odos tipas – jei oda yra labiau linkusi nudegti saulėje, melanomos rizika didėja. Oda yra jautresnė, kai ji yra šviesi, turite šviesius ar raudonus plaukus, žalias arba mėlynas akis, turite strazdanų.
Nudegimas saulėje, nudegimas vaikystėje ir paauglystėje – kuo daugiau kartų yra nudegta saulėje, tuo didesnė rizika susirgti melanoma.
Šeimos istorija – jei melanoma sirgo artimas giminaitis, rizika susirgti melanoma didėja.
Susilpnėjęs imunitetas – žmonės, serantys uždegiminėmis žarnyno ligomis, pvz., Krono liga, ŽIV, AIDS ar vartojantys imunę sistemą slopinančius vaistus, pvz., po organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos, turi didesnę riziką susirgti melanoma.
Lytis ir amžius – vyrai melanoma serga daugiau nei moterys. Rizika susirgti melanoma didėja su amžiumi, dažniau diagnozuojama vyresniems nei 50 amžiaus asmenims.
Vaizdo įrašas. Svečiuose pas onkologą: ką reikia žinoti apie melanomą ir saugų buvimą saulėje? #
Kviečiame žiūrėti POLA nuotolinio seminaro įrašą „Svečiuose pas onkologą: ką reikia žinoti apie melanomą ir saugų buvimą saulėje?” Lektorė gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime šalia informacijos apie melanomą, aptaria ir kitus odos navikinius susirgimus, tokius kaip plokčialąstelinė karcinoma.
Gydytoja išsamiai pasakoja apie melanomos rizikos veiksnius, kurie išties reikalauja mūsų nuolatinio budrumo, paaiškina apie melanomos stadijas ir jų reikšmę. Paskaitoje sužinosite, kodėl tokia svarbi savityra, apgamų ir įtartinų odos darinių apžiūra bei savalaikis apsilankymas pas dermatologą siekiant veiksmingos melanomos profilaktikos.
Daug dėmesio renginio metu skirta saugiai elgsenai saulėje – gydytoja pataria, kaip saugotis ultravioletinių spindulių, kaip prižiūrėti odą, kokius apsauginius kremus ir kaip naudoti siekiant išvengti nudegimų saulėje. Antroje dalyje išgirsite atsakymus į dalyvių klausimus. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
