Apie kasą #
Kasa yra vienas iš mūsų kūno liaukinių organų, atsakingų už virškinimo procesą. Jos svarbiausios funkcijos yra gaminti maisto medžiagų virškinimo procese dalyvaujančius kasos fermentus bei gaminti hormonus. Kasa gamina skirtingus fermentus, kurie skirti skaidyti riebalams, baltymams ir angliavandeniams. Tai lipazė, amilazė, tripsinas bei chimotripsinas. Kasos gaminami hormonai reikalingi medžiagų įsisavinimu – insulinas ir gliukagonas, kurie yra atsakingi už gliukozės kelionę mūsų organizme.
Kasa yra maždaug 16-22 cm ilgio, 75 g svorio organas, kurios forma panaši į kriaušę. Kasa skiriama į 3 dalis – priekinė storoji dalis vadinama kasos galvute, vidurinioji – kasos kūnu, o plonoji – kasos uodega.
Kasos vėžys yra dažnai ilgai nepastebimas, todėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad liga būtų diagnozuota kaip galima anksčiau.
Kasos vėžio simptomai #
Kasos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų ar jie būti silpnai pasireiškiantys. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti tik vienas simptomas. Navikui augant, gali atsirasti daugiau simptomų.
Kai kurie galimi simptomai:
- Skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, kuris kartais plinta į nugarą.
- Geltos požymiai, tokie kaip odos ir akių baltymų pageltimas, odos niežėjimas, tamsus šlapimas arba blyškios ir kvapnios išmatos, kurias sunku nuplauti ir kuriose būna daug riebalų (steatorėja).
- Nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, bendras silpnumas, viduriavimas, apetito praradimas.
Šiuos simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Jei jaučiate neraminančius simptomus, būtina kuo greičiau susisiekti su gydytoju ir pasitarti dėl jus varginančių negalavimų.
Diagnostika #
Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus ir skausmus. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, įvertins odos, gleivinių, akių spalvą, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus. Jei po apžiūros ir gautų tyrimų rezultatų jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su kasos vėžiu, jis paskirs detalesnius tyrimus.
Tyrimas ultragarsu (echoskopija) atliekamas atliekamas ligos išplitimui nustatyti. Atliekant tyrimą pilvo oda patepama geliu, kad kontaktas tarp daviklio ir odos būtų kuo geresnis. Tuomet pacientui gulint ant nugaros gydytojas jo pilvo oda vedžioja ultragarso aparato davikliu. Tyrimo metu suformuojamas tiriamos srities organų vaizdas, matomas echoskopo ekrane. Tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, jo metu apžiūrima kasa ir ar joje yra navikas. Esant navikui, nustatoma jo buvimo vieta bei matmenys. Taip pat apžiūrimi prie kasos esantys limfmazgiai, įvertinama, ar navikas neišsiplėtęs ir nepažeidęs kitų organų.
Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP). Tai tyrimas, kuris leidžia įvertinti, ar kasos navikas nėra užspaudęs kasos ir tulžies nutekamųjų latakų. Atliekant tyrimą, endoskopas (plonu lanksčiu vamzdeliu) nuleidžiamas į priekinę plonosios žarnos dalį (dvylikapirštę žarną). Jie apžiūri kasą ir paima audinių mėginius (biopsijas).
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinė rentgenoskopija ir rentgenografija. Kasos vėžys gali sukelti pilvo viršutinės dalies skausmus. Atliekant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinį rentgeninį tyrimą, įvertinama, ar yra matomas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos spindžio susiaurėjimas, kuris gali būti dėl kasos naviko spaudimo.
Kompiuterinė tomografija (KT) atliekama norint nustatyti ligos išplitimą, kai pirminis naviko kasoje židinys jau nustatytas. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies, kasos vėžio atveju – pilvo srities skersinių rentgeno vaizdų. Gydytojas, apžiūrėdamas ir įvertindamas visus vienas paskui kitą einančius vaizdus, gali tiksliai nustatyti, kur yra navikas, kiek jis susijęs su kitais organais, ar yra metastazių limfmazgiuose kepenyse, t. y., ar liga išplitusi į kitus organus.
Svarbu žinoti, kad prieš tyrimą 12 valandų pacientui negalima gerti ir valgyti. Prieš tyrimą reikia atvykti anksčiau – valandą prieš tyrimą duodama išgerti ar į veną suleidžiamas specialaus kontrastinio preparato, leidžiančio gauti informatyvesnius vaizdus. Pats tyrimas neskausmingas, atliekamas pacientui ramiai gulint ant gulto.
Kasos vėžio rūšys #
Kasos galvutės vėžys – dažniausia kasos vėžio forma. Arčiausiai kasos galvutės esantis tulžies nutekamasis latakas užspaudžiamas naviko. Dėl užspausto latako tulžis nebegali ištekėti į dvylikapirštę žarną, todėl patenka tiesiai kraują – taip pacientui išsivysto vadinamoji mechaninė gelta. Esant mechaninei geltai, paciento oda, akių baltymai pagelsta, gali varginti odos niežulys, išmatos tampa šviesios, šlapimas patamsėja.
Kasos salelių ląstelių vėžys – reta kasos vėžio forma, išsivystanti endokrininių ląstelių grupių struktūrose. Jai esant, gali prasidėti hipoglikemija, kai dėl suintensyvėjusios insulino gamybos sumažėja gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje sumažėjimas. Hipoglikemijos simptomai: energijos stygius, silpnumas, galvos svaigimas, mieguistumas.
Gydymas #
Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Kasos vėžio gydymo būdai:
Chiruginė operacija – jei kasos vėžys nustatytas ankstyvoje stadijoje, pacientui dažniausiai atliekama radikali kasos naviko operacija, t.y., navikas visiškai pašalinamas. Jei kasos vėžys pažengęs, navikas išplitęs už kasos ribų ir spaudžia tulžies lataką, taip sukeldamas mechaninę geltą, tuomet gali būti atliekama simptomus lengvinanti paliatyvi operacija. Jos metu navikas pašalinamas dalinai, taip sudarant kelią tužiai nutekėti į dvylikapirštę žarną.
Chemoterapija – vėžio gydymas vaistais, skirtais naikinti vėžines ląsteles, sutrikdyti jų augimą ir dalijimąsi. Ji gali būti taikoma atskirai arba kartu su chirurgine operacija, radioterapija ar tikslinės terapijos vaistais. Chemoterapija atliekama į veną sušvirkščiant arba sulašinant vaistus tirpalo forma.
Chemoterapija gali būti:
- Neoadjuvantinė chemoterapija taikoma prieš operaciją. Neoadjuvantinė chemoterapija taikoma, kai dėl per didelės naviko apimties operacinis gydymas nėra galimas. Sumažėjus naviko apimčiai, gali būti atliekama operaciją.
- Adjuvantinė chemoterapija taikoma po operacijos. Adjuvantinė chemoterapija gali būti skiriama ir siekiant sumažinti vėžio sugrįžimo riziką.
- Paliatyvi chemoterapija taikoma, kai navikas yra vėlyvų stadijų, metastazavęs į kitas kūno dalis ir negali būti taikomas operacinis gydymas. Taikant paliatyvią chemoterapiją siekiama sumažinti pirminio naviko ir metastazių apimtis bei taip kontroliuoti ligos eigą ir juntamus simptomus.
Radioterapija – navikinės ligos gydymas, kai taikant jonizuojančią spinduliuotę, tam tikroje kūno vietoje naikinamos vėžio ląstelės ir kuo silpniau veikiamos sveikosios. Kasos vėžio gydymui radioterapija taikoma gana retai, nes pilvo srityje šalia kasos yra kitų organų, kurie, spinduliuojant kasą taip pat gautų didelę spindulių dozę. Radioterapija gali būti taikoma, kai navikas yra didelės apimties ir išplitęs už kasos ribų, taip siekiant sumažinti jo apimtį bei suvaldyti naviko keliamą skausmą.
Stebėsena po gydymo #
Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus. Pirmaisiais ir antraisiais metais po gydymo įprastai rekomenduojama apsilankyti kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – kas pusmetį, o vėliau – kartą per metus. Vizitų metu atliekama pilvo organų echoskopija, plaučių rentgenas, kraujo laboratoriniai tyrimai, vėžio žymenys, kiti pacientui reikalingi tyrimai.
Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Rizikos veiksniai #
Tikslios kasos vėžio priežastys nežinomos, tačiau rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti vėžiu:
Amžius – rizika susirgti kasos vėžiu didėja su amžiumi. Dauguma kasos vėžiu sergančių žmonių yra 65 metų ir vyresni. Jaunesniems nei 40 metų žmonėms jis diagnozuojamas retai.
Rūkymas didina kasos vėžio riziką. Kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo didesnė rizika. Rizika sumažėja nustojus rūkyti.
Mityba – ligos riziką didina nepakankamas šviežių vaisių ir daržovių vartojimas, per didelis druskos, cukraus, riebalų kiekis maiste, didelis perdirbtos mėsos, rūkytų, marinuotų maisto produktų vartojimas.
Alkoholis – rizika susirgti kasos vėžiu padidėja reguliariai vartojant daug alkoholio. Ši rizika dar didesnė rūkantiems žmonėms.
Antsvoris – žmonėms, turintiems didelį antsvorį, padidėja rizika susirgti kasos vėžiu.
Šeimos istorija – nors skrandžio vėžys dažniausiai nėra susijęs su paveldimumu, tačiau maždaug 1 iš 10 kasos vėžio atvejų (10 %) gali būti susijęs paveldėtu polinkiu.
Kitos sveikatos būklės – kai kurios ligos, pavyzdžiui, lėtinis pankreatitas (kasos uždegimas), diabetas gali padidinti kasos vėžio riziką.
