Apie odą #
Oda yra didžiausias žmogaus organas ir vienas iš svarbiausių organizmo apsaugos elementų. Oda atlieka daugybę svarbių funkcijų:
- Apsaugo kūną nuo sužeidimų ir infekcijų
- Padeda reguliuoti kūno temperatūrą
- Padeda kontroliuoti skysčių netekimą
- Prakaituojant per prakaito liaukas pašalinamos nereikalingos medžiagos
Odą sudaro 2 pagrindiniai sluoksniai. Išorinis sluoksnis, kurį galime paliesti, yra epidermis, o po juo – derma. Po jais yra gilesnis riebalinio audinio sluoksnis.
Epidermis yra sudarytas iš kelių tipų ląstelių. Didžiąją epidermio dalį sudaro plokščiosios ląstelės. Giliausias epidermio sluoksnis yra yra sudarytas apvalesnės formos ląstelių, vadinamų bazalinėms ląstelėmis. Epidermyje tarp bazalinių ląstelių taip pat yra ir odos ląstelių melanocitų, kurios gamina melaniną. Melaninas suteikia odai jos natūralią spalvą. Apgamai yra daugybės melanocitų sankaupa vienoje vietoje odoje.
Odos vėžio simptomai #
Pirmasis odos vėžio požymis, kurį pastebėsite, bus pasikeitusi odos srities išvaizda bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai tai būna odos sritis, kuri dažnai būna saulėje. Bazaliomos ir plokščialąstelinis odos vėžys skiriasi savo išvaizda.
Bazaliomos dažniausiai susidaro ant veido, galvos ir kaklo. Bazaliomos išvaizda:
- Lygi ir perlamutrinio baltumo
- Vaškinė
- Kietas, raudonas gumbas arba gali atrodyti įdubusi viduryje
- Perlamutrinis rudas arba juodas gumbas (jei jūsų oda tamsesnė)
- Plokščia, raudona dėmė, žvynuota ir su šašeliu
- Blyškus negyjantis randas.
Šie odos dariniai gali:
- Pradėti gyti, bet niekada neužgyja iki galo
- Niežėti ir kraujuoti
- Turėti susidariusią plutelę ar šašą
- Išsivystyti į neskausmingą opą.
Plokščialąstelinis vėžys blyškios odos žmonėms dažniausiai aptinkamas ant veido ir kaklo, plaukais neapdengtos galvos odos, pečių ir rankų, plaštakų viršutinės dalies ir blauzdų. Tamsesnės odos žmonėms jis dažniau pasireiškia tose vietose, kurios mažiau arba visai negauna tiesioginio saulės spindulių poveikio – apatinės kojų dalys, liemuo, lytiniai organai ir sritys, kuriose yra ilgalaikių randų, pavyzdžiui, po nudegimo. Plokščialąstelinio vėžio išvaizda:
- Paraudimas, odos pašiurkštėjimas
- Raudonas darinukas su iškilusiais kraštais
- Išopėjęs odos mazgelis ar mazgas
- Opelė su gelsvu šašu
- Odos mazgelis su voleliu
- Kremzlės kietumo odos mazgelis
- Kraujuojanti, ilgai negyjanti žaizdelė (ypač būdinga lūpoms)
- Iškilių kraštų su įdubimu
Jei ant odos pastebėjote ką nors neįprasto, kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydytoją dermatovenerologą. Iki vizito galite nufotografuoti neraminančią vietą, kad vizito metu būtų galima įvertinti, ar odos srities išvaizda pasikeitė per laikotarpį iki konsultacijos.
Diagnostika #
Jei ant odos pastebėjote pakitimų, kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydytoją dermatovenerologą. Iki vizito galite nufotografuoti neraminančią vietą, kad vizito metu būtų galima įvertinti, ar odos srities išvaizda pasikeitė per laikotarpį iki konsultacijos.
Konsultacijos metu gydytojas apžiūrės odos pakitimus. Odos dariniai taip pas bus apžiūrėti dermatoskopu – nedideliu prietaisu, kuris padidina vaizdą ir leidžia įvertinti odos darinių struktūrą (spalvą, kontūrą, formą) bei jų pokyčius, nematomus plika akimi.
Norint atskirti, ar odoje esantis pakitimas yra gerybinis ar piktybinis darinys, atliekama naviko ląstelių biopsija. Trumpos ir paprastos procedūros metu gydytojas specialia mentele pagrandys ar peiliuku išpjaus odos naviko ląstelių mėginį, kuris bus ištiriamas laboratorijoje.
Jei po biopsijos nustatoma bazalioma, tolimesni tyrimai dažniausiai nėra reikalingi, nes šis vėžio tipas dažniausiai nemetastazuoja į kitus organus.
Jei nustatomas plokščialąstelinis odos vėžys, tuomet gydytojas apžiūros metu turi patikrinti, ar šalia odos naviko esantys limfmazgiai nėra padidėję. Taip pat gali būti paskirti papildomi tyrimai, skirti nustatyti, ar navikas nėra metastazavęs toliau į kitus organus.
Odos vėžio formos #
Skirtingi odos vėžio tipai pavadinti pagal odos ląstelių tipą, nuo kurio jie pradėjo vystytis. Skiriami trys pagrindiniai odos vėžio formos:
Bazalioma arba bazioceliulinis vėžys – piktybinis navikas, išsivystęs iš bazinių epitelinių ląstelių, jis sudaro apie 80% odos vėžio atvejų. Šis odos vėžio tipas auga lėtai, dažniausiai pagydomas lengvai, retai metastazuoja į kitus kūno organus.
Plokščialąstelinis odos vėžys – piktybinis navikas, išsivystęs iš plokščiųjų epitelio ląstelių. Šis odos vėžio tipas yra agresyvesnis ir greičiau augantis, kartais metastazuojamtis į kitus organus ar limfmazgius. Po gydymo gali vėl pasikartoti toje pačioje vietoje.
Melanoma – melanoma yra iš melanocitų išsivystęs piktybinis navikas. Tai rečiau pasitaikanti odos vėžio rūšis. Šiame puslapyje galite rasti daugiau informacijos apie melanomą.
Bazaliomos ir plokščialąstelinis odos vėžys skiriasi nuo melanomos. Jie vadinami nemelanominiais odos vėžiais.
Gydymas #
Įvertinus jūsų ligos formą, biopsijos rezultatus, kitus atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Odos vėžio gydymo būdai:
Chirurginė operacija – odos vėžys dažniausiai gydomas chirurginiu būdu. Navikas pašalinamas su aplink esančia odos dalimi, kad būtų pašalinamos visos vėžinės ląstelės. Operacijos tipas priklauso nuo naviko dydžio ir vietos, kurioje jis yra. Jei navikas nedidelis, gydytojas paprastai gali pašalinti jį taikant vietinę nejautrą. Jei navikas yra didesnis, tuomet operacijos metu pašalinama daugiau odos. Pašalintos odos plotas gali būti uždengiamas odos lopu – iš kitos kūno vietos paimta oda. Žaizda susiuvama ir sutvarstoma. Po kelių dienų apžiūrima, kaip žaizda gyja, ji reguliariai pertvarstoma. Žaizdos vietoje matyti randas, tačiau ilgainiui jis blykšta.
Gydymas lazeriu – Metodas gali būti taikomas, kai navikas yra nedidelis ir paviršinis. Navikas, veikiamas lazerio, išnyksta, jo vietoje susiformuoja šašelis. Maždaug po mėnesio šašelis nukrenta, po juo būna užaugusi nauja, sveika oda. Trumpos procedūros metu taikoma vietinė nejautra, po jos pacientas gali vykti namo.
Kriochirurgija – tai gydymo metodas, kurio metu vėžinės ląstelės sunaikinamos naudojant jas užšaldant skystu azotu. Metodas gali būti taikomas, kai navikas yra nedidelis ir paviršinis. Ant naviko, pritaikius vietinę nejautrą, yra užpurškiama skysto azoto, kuris jį nušaldo.
Veikiant žemai temperatūrai iš tarpląstelinio skysčio susiformavę ledo kristalai sutrikdo, sustabdo vandens ir jame esančių medžiagų cirkuliaciją į ląsteles ir iš jų. Temperatūrai krintant dar žemiau, pačiose ląstelėse susiformavę ledo kristalai tiesiogiai pažeidžia, suardo jų membranas ir vidines struktūras – ląstelės žūva. Efektyvus audinių ląstelių suardymas panaudojant šaltį priklauso nuo greito jų sušaldymo iki labai žemos (–40°C) temperatūros ir laipsniško atšildymo.
Po procedūros gydoma vieta aptvarstoma, laukiama, kol susiformuos šašas. Šašas nukrenta maždaug po mėnesio, po juo būna užaugusi nauja, sveika oda, kartais gali matytis baltas randelis. Navikas turėtų būti išnykęs. Priklausomai nuo naviko dydžio ir gylio, gali būti reikalingos kelios gydymo šalčiu procedūros. Po procedūros pacientas gali vykti namo.
Fotodinaminė terapija – tai neinvazinis gydymo metodas, kurio metu naudojant fotosensibilizuojančią medžiagą ir šviesos terapiją, sukuriamas gydomasis efektas. Šviesai įjautrinanti medžiaga hemoporfirinai vietiškai užtepami ant odoje esančio darinio arba suleidžiami į veną. Ši medžiaga kaupiasi navikinėse ar uždegimo pažeistose ląstelėse. Navikas, prisikaupęs hemoporfirinų, tampa jautrus šviesai. Kai navikas apšviečia lazeriu, vėžinėse ląstelėse prasideda fotocheminės reakcijos, sukeliančios jų žūtį.
Po procedūros per 48 valandas, odos gydymo vietose galima stebėti paraudimą, nedidelį patinimą ar dilgčiojimą, taip pat galimas švelnus odos patamsėjimas. Paprastai šie pokyčiai praeina per 1 – 3 dienas, o visiškai per savaitę. Oda gali šiek tiek luptis, pleiskanoti ar pasidengti išoriniais šašeliais.
Bent pirmas 48 valandas po procedūros svarbu apsaugoti odą stipriu (mažiausiai 50 SPF) nuo saulės saugančiu kremu. Papildomai dar 2 savaites vengti tiesioginių saulės spindulių naudojant apsauginius kremus, galvos apdangalus ar rūbus.
Stebėsena po gydymo #
Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus. Pirmaisiais ir antraisiais metais po gydymo įprastai rekomenduojama apsilankyti kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – kas pusmetį, o vėliau – kartą per metus. Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Vizitų metu gydytojas apžiūrės, ar nėra kūno odos pakitimų, kaip atrodo gydyta oda. Svarbu reguliariai pačiam apžiūrėti savo odą, patikrinti, ar nėra naujų pokyčių. Jei kažkurios savo odos vietos nematote (pvz., nugaros), galite naudoti veidrodį ar paprašyti artimojo, kad apžiūrėtų.
Jei tarp tikrinimų pastebite odos pakitimus, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Rizikos veiksniai #
Ultravioletinių (UV) spindulių poveikis – ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Šiame puslapyje rasite daugiau informacijos apie UV ir saugų elgesį saulėje.
Baveno liga (angliškai – Bowen disease) – liga, kartais vadinama plokščialąsteline karcinoma in situ. Tai labai ankstyva lėtai augančio odos vėžio forma, nesukelianti papildomų simptomų. Ją sukelia vėžinių ląstelių augimas išoriniame odos sluoksnyje (epidermyje). Odoje atsiranda aiškių ribų, pleiskanota dėmė ar plokštelė, rausvos ar kūno spalvos. Negydoma Boweno liga kartais gali išsivystyti į plokščialąstelinę odos karcinomą.
Ankstesnis gydymas radioterapija – jei anksčiau taikytas spindulinis gydymas, padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Labiau tikėtina, kad jis išsivystys toje odos srityje, kurioje buvo taikytas gydymas.
Chemikalų, naudojamų pramonėje, poveikis – ilgalaikis chemikalų, naudojamų pramonėje, pavyzdžiui, akmens anglies dervos, arseno, asfalto, deguto, parafino, plaukų dažų, suodžių, poveikis, gali padidinti riziką susirgti odos vėžiu. Jei darbo vietoje tenka dirbti su cheminėmis medžiagomis, būtina dėvėti apsauginius drabužius ir naudoti apsaugines priemones.
Lytis – vyrai odos vėžiu serga daugiau nei moterys.
Ilgalaikis traumavimas / dirginimas – pavyzdžiui, ilgalaikis odos traumavimas dėl kietų, standžių marškinių apykaklių, nepatogaus, spaudžiančio liemenėlės užsegimo gali padidinti darinių supiktybėjimą.
Kitos ligos – sergant psoriaze, turint žmogaus papilomos virusą, padidėja rizika susirgti plokščialąsteliniu odos vėžiu.
Vaizdo įrašas. Svečiuose pas onkologą: ką reikia žinoti apie melanomą ir saugų buvimą saulėje? #
Kviečiame žiūrėti POLA nuotolinio seminaro įrašą „Svečiuose pas onkologą: ką reikia žinoti apie melanomą ir saugų buvimą saulėje?” Lektorė gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime šalia informacijos apie melanomą, aptaria ir kitus odos navikinius susirgimus, tokius kaip plokčialąstelinė karcinoma.
Gydytoja išsamiai pasakoja apie melanomos rizikos veiksnius, kurie išties reikalauja mūsų nuolatinio budrumo, paaiškina apie melanomos stadijas ir jų reikšmę. Paskaitoje sužinosite, kodėl tokia svarbi savityra, apgamų ir įtartinų odos darinių apžiūra bei savalaikis apsilankymas pas dermatologą siekiant veiksmingos melanomos profilaktikos.
Daug dėmesio renginio metu skirta saugiai elgsenai saulėje – gydytoja pataria, kaip saugotis ultravioletinių spindulių, kaip prižiūrėti odą, kokius apsauginius kremus ir kaip naudoti siekiant išvengti nudegimų saulėje. Antroje dalyje išgirsite atsakymus į dalyvių klausimus. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
