Sėklidės vėžys

Apie sėklides #

Sėklidės yra pora vyro lytinių liaukų, esančių kapšelyje (mašnelėje), kuris yra iškart po varpa kūno išorėje. Ši vieta užtikrina, kad sėklidžių temperatūra būtų 2-5 laipsniais žemesnė nei kūno temperatūra, kas yra būtina jų veiklai. Sėklidėse gaminami spermatozoidai – vyriškosios lytinės ląstelės, ir testosteronas – vyriškasis lytinis hormonas. Mūsų klimato sąlygomis pirmieji spermatozoidai berniukams subręsta apie 14-15 metų amžiaus.

Sėklidės turi kiek suploto kiaušinio formą, o suaugusio vyro vienos sėklidės tūris yra apie 20-30 ml. Dažnai kairioji sėklidė būna šiek tiek didesnė už dešiniąją. Prie kiekvienos sėklidės užpakalinio paviršiaus yra sėklidės prielipas – pailgas, šiek tiek išlenktas organas, kurio ilgis apie 5-7 cm, o skersmuo apie 1 cm.

Sėklidėse yra daugybė smulkių sėklinių kanalėlių, kurie veda į sėklidės prielipą. Iš čia spermatozoidai patenka į sėklos išmetamąjį lataką ir per šlapimkanalį išsiskiria į išorę. Sėklinių kanalėlių viduje yra spermatogeninis epitelis, kur vystosi spermatozoidai, o intersticiniame audinyje gaminamas testosteronas. Šis hormonas skatina spermatozoidų gamybą, lemia vyriškumo požymius – plaukuotumą, barzdos augimą, vyrišką balsą ir muskulatūrą bei palaiko lytinį potraukį.

Limfa iš sėklidžių tekėdama limfagyslėmis pirmiausiai patenka į sėklides drenuojančius retroperitoninius limfmazgius, kurie yra išsidėstę abipus aortos ir apatinės tuščiosios venos.

Sėklidžių savityra #

Nuolatinė sėklidžių savityra leidžia vyrui geriau pažinti savo kūną ir anksti pastebėti pokyčius, kurie gali reikšti ligą. Ją rekomenduojama atlikti nuo paauglystės. Pasirūpinkite savo sveikata ir paverskite savityrą savo kasmėnesiniu įpročiu – užtruksite tik kelias minutes ir žinosite, kaip atrodo ir jaučiasi sveikos sėklidės, todėl lengvai atpažinsite galimus pokyčius.

Kada ir kaip atlikti savityrą?

Geriausia savityrą atlikti po vonios ar dušo, kai kapšelis atsipalaidavęs dėl šilumos, ir sėklides lengviau apčiuopti. Švelniai ridinėkite abi sėklides tarp nykščio ir kitų pirštų. Sveikos sėklidės yra standžios, jų paviršius – slidus ir lygus. Normalu, jei viena sėklidė yra šiek tiek didesnė ar guli šiek tiek žemiau nei kita.

1. Atlikite kas mėnesį: nuoseklumas padeda greitai pastebėti bet kokius pokyčius. Galite įsivesti į kalendorių kasmėnesinį priminimą ar susieti su data – pvz., pirma mėnesio diena ar pirmas mėnesio penktadienis.
2. Dušas – patogiausia vieta savityrai, nes karštis atpalaiduoja kapšelį.
3. Išsimuiluokite rankas, kad būtų lengviau apčiuopti sėklides.
4. Tikrinkite po vieną – švelniai sukite kiekvieną sėklidę tarp nykščio ir kitų pirštų.
5. Sėkliniai virželiai: apčiuopkite sėklidžių vidinėje pusėje esančius virželius – tai natūrali anatominė dalis.
6. Pokyčiai: atkreipkite dėmesį į sukietėjimus, nelygumus, dydžio, formos ar standumo pokyčius bei skausmingas vietas.

Ką daryti radus pakitimų? #

Savityros metu pastebėję pokyčius sėklidėse, nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją – ankstyva diagnozė gali reikšti lengvesnį gydymą ir geresnius pasveikimo rodiklius. Kuo anksčiau apsilankysite pas gydytoją, tuo greičiau gausite profesionalią pagalbą. Šeimos gydytojas jus nukreips pas gydytoją urologą tolimesniam ištyrimui.

Daugiau informacijos rasite Lietuvos urologų draugijos svetainėję Check your balls – spauskite nuorodą.

Sėklidės vėžio simptomai #

Vyrai gali patys pastebėti sėklidžių pokyčius reguliariai atlikdami savityrą. Jei aptinkamas mazgelis, sėklidė padidėja, patinsta, susikaupia skysčio, jaučiamas sunkumas ar kitas diskomfortas kapšelyje, būtina kreiptis į gydytoją. Mazgelis gali būti neskausmingas. Šie simptomai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau net neskausmingi pokyčiai reikalauja gydytojo urologo apžiūros, kad būtų išsiaiškinta jų kilmė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Kiti galimi sėklidžių vėžio simptomai, kurie taip pat gali atsirasti dėl kitų priežasčių, yra šie:

• Maudžiantis ar bukas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar kirkšnyje;
• Nugaros skausmas;
• Padidėjusios ar jautrios krūtys (kai kurie navikai gamina moteriškus hormonus);
• Lytinės potencijos sumažėjimas ar išnykimas, nevaisingumas;
• Vėžio išplitimo atveju (metastazės į plaučius) gali atsirasti skausmas krūtinėje, dusulys ir kosulys su krauju.

Diagnostika #

Jei pastebėjote pokyčius, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips į gydytoją urologą.

Gydytojas urologas išklausys jūsų nusiskundimus ir atliks fizinę apžiūrą – rankomis apčiupinės sėklides, kad aptiktų galimus mazgelius, sėklidės padidėjimą ar kitus pokyčius, įvertindamas, ar pakitimai gali būti susiję su sėklidžių vėžiu. Po apžiūros gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, kad nustatytų, ar šie pokyčiai yra susiję su vėžiu.

Ultragarso tyrimas: tai vienas pagrindinių metodų, padedančių tiksliai įvertinti, ar sėklidės pakitimai yra susiję su vėžiu, ar su kitais sutrikimais, tokiais kaip cistos, uždegimai ar kiti nepiktybiniai susirgimai. Ultragarsas yra neinvazinis ir neskausmingas tyrimas, leidžiantis gydytojui stebėti vidaus organų struktūrą ir aptikti patologinius pakitimus. Jei ultragarsinis tyrimas rodo su vėžiu susijusius pakitimus, atliekami tolimesni tyrimai.

Chirurginė operacija. Jei ultragarsas rodo įtartinus pokyčius, vienintelis būdas tiksliai patvirtinti vėžinę diagnozę yra atlikti chirurginę procedūrą. Operacijos metu chirurgas paima nedidelį sėklidės audinio mėginį, kuris siunčiamas patologui. Patologas mikroskopu tiria mėginį, siekdamas nustatyti, ar tai vėžys, ir jei taip, koks jo tipas. Jei vėžys patvirtinamas, atliekama orchofunikulektomija, kurios metu pašalinama visa pažeista sėklidė.

Orchofunikulektomija yra būtinas gydymo etapas, nes tai leidžia visiškai pašalinti piktybinį naviką. Operacija dažniausiai atliekama per mažą pjūvį kirkšnyje, o visa sėklidė kartu su sėklidės prielipu ir sėklinio virželio dalimi yra pašalinama. Šis metodas leidžia užtikrinti, kad navikas būtų pašalintas kartu su galimais šalia esančiais metastazavusiais audiniais. Šis chirurginis gydymas dažnai yra pirmasis žingsnis, tačiau, priklausomai nuo vėžio stadijos, gali būti reikalingi papildomi gydymo metodai, tokie kaip chemoterapija ar radioterapija.

Po operacijos pacientas paprastai tą pačią ar kitą dieną gali grįžti į namus. Jei vėžys nebuvo išplitęs už sėklidės ribų, gali būti, kad orchofunikulektomija bus pakankama ir tolesnis gydymas nebus reikalingas. Vis dėlto pacientas turės reguliariai tikrintis sveikatą keletą metų, siekiant užtikrinti, kad

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti, ar vėžys neišplitęs į kitas kūno dalis. Atliekami įvairūs tyrimai, įskaitant:

1. Kraujo tyrimai – jie padeda nustatyti bendrą organizmo būklę, taip pat vėžio žymenis, kurie gali parodyti, ar vėžys išplitęs. Svarbiausi vėžio žymenys, tiriami kraujyje, yra alfa fetoproteinas (AFP), beta chorioninis gonadotropinas (hCG) ir laktatdehidrogenazė (LDH). Šių medžiagų kiekis kraujyje gali padėti nustatyti ne tik vėžio buvimą, bet ir jo išplitimo laipsnį bei gydymo efektyvumą.
2. Šlapimo tyrimas – šis tyrimas gali parodyti inkstų funkcijos sutrikimus ar galimus šlapimo sistemos pakitimus, kurie gali turėti įtakos bendram organizmo atsakui į ligą.
3. Echoskopija – tai neinvazinis tyrimas, naudojamas vidiniams organams vizualizuoti ir jų pokyčiams aptikti. Echoskopijos metu galima stebėti, ar nėra vidaus organų pažeidimų, tokių kaip metastazės pilvo srityje ar kituose organuose.
4. Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas – siekiama nustatyti, ar vėžys neišplito į plaučius, nes sėklidžių vėžys dažniausiai metastazuoja į plaučius. Rentgeno tyrimas yra greitas ir neskausmingas būdas aptikti galimus metastazių požymius.
5. Kompiuterinė tomografija (KT) – KT yra šiuolaikinis rentgeno tyrimo metodas, kurio metu atliekami skersiniai kūno vaizdai, leidžiantys tiksliai vizualizuoti vidaus organus ir jų struktūrą. Sėklidės vėžio atveju KT atliekama siekiant nustatyti, ar navikas išplito į pilvo srities limfmazgius, pilvo organus ar kitus audinius. Kartais prieš atliekant KT tyrimą į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri pagerina vaizdų kokybę ir leidžia geriau pamatyti pakitimus. Jei pacientas yra alergiškas jodo preparatams, svarbu apie tai pranešti gydytojui.
6. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – šis tyrimas, kaip ir KT, naudojamas kūno organams tyrinėti, tačiau vietoje rentgeno spindulių naudojamas magnetinis laukas. MRT padeda tiksliai įvertinti organų būklę ir galimus pakitimus. MRT dažnai naudojamas, jei reikia išsamiau ištirti organus, pavyzdžiui, smegenis ar stuburą, tačiau jis nėra būtinas kiekvienu sėklidžių vėžio atveju.

Sėklidės vėžio rūšys #

ėklidžių vėžys yra skirstomas pagal tai, iš kokių ląstelių jis atsiranda. Dažniausiai sėklidžių vėžys prasideda iš sėklinių latakėlių epitelio ir gali būti dvi pagrindinės rūšys: seminomos ir neseminomos.

Seminomos sudaro apie 40-45% visų sėklidžių vėžio atvejų. Jos paprastai auga lėtai ir yra jautrios gydymui, dažnai reaguoja į radioterapiją ar chemoterapiją.

Neseminomos, kitaip dar vadinami germinogeniniais navikais, auga greičiau nei seminomos ir gali išplisti į kitus organus. Neseminomos gali būti įvairios rūšies:

• Embrioninė karcinoma – tai agresyvus navikas, kuris dažnai greitai auga.
• Choriokarcinoma – labai retas ir agresyvus navikas.
• Trynio maišo karcinoma – dažniau pasitaiko jauniems berniukams.
• Teratoma – gali būti gryna arba mišri, turinti, pavyzdžiui, teratomos ir embrioninės karcinomos elementų.

Kartais sėklidžių vėžys gali būti mišrus, turintis tiek seminomos, tiek neseminomos požymių. Seminomos dažniau pasitaiko vyrams nuo 25 iki 55 metų amžiaus, o neseminomos – vyrams nuo 15 iki 35 metų amžiaus.

Yra ir labai reti sėklidžių navikai:

Leidigo ląstelių navikai – sudaro tik 1% visų sėklidžių navikų. Dažniausiai serga suaugę vyrai, kuriems gali padidėti sėklidė, atsirasti ginekomastija (krūtų padidėjimas) arba sumažėti seksualinis potraukis. Jauni berniukai gali patirti ankstyvą lytinį subrendimą. Dažniausiai šie navikai auga lėtai ir būna nepiktybiniai, tačiau kartais gali būti piktybiniai, reikalaujantys didesnės apimties operacijos.

Sertolio ląstelių navikai – labai reti ir dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Sertolio ląstelės yra atsakingos už spermos gamybą ir antrinius vyriškus požymius. Dažniausiai šie navikai būna nepiktybiniai, tačiau kartais gali plisti į pilvo limfmazgius ir kitus organus. Jei navikas piktybinis, atliekama didesnės apimties operacija, bet chemoterapija ar radioterapija nenaudojama.

Visais atvejais svarbu anksti kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatytas tinkamas gydymo planas.

Gydymas #

Sėklidžių vėžio gydymas dažniausiai yra sėkmingas, ir didelė dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jei vėžys jau peržengė sėklidės ribas. Gydymo planas priklauso nuo vėžio tipo (seminoma ar neseminoma), išplitimo laipsnio ir paciento sveikatos būklės.

Chirurginis gydymas
Pagrindinis žingsnis gydant sėklidžių vėžį yra orchofunikulektomija – pažeistos sėklidės pašalinimas. Operacija atliekama įpjovus kapšelį arba pilvo sieną, siekiant pašalinti sėklidę kartu su sėkliniu virželiu. Procedūra gali būti atliekama taikant bendrą ar regioninę nejautrą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės. Net ir pašalinus vieną sėklidę, vyras gali išlaikyti normalų lytinį gyvenimą bei vaisingumą.

Chemoterapija
Chemoterapija naudojama naikinti likusias vėžines ląsteles arba gydyti pažengusią ligą. Pacientams skiriami įvairūs medikamentai, kurie veikia vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Chemoterapija dažnai naudojama, jei vėžys išplitęs į kitus organus ar limfmazgius, arba po operacijos, jei yra didelė atkryčio rizika. Medikamentai dažniausiai leidžiami į veną.

Spindulinė terapija
Jei sėklidėje rasta seminomos ląstelių, gali būti skiriamas spindulinis gydymas. Radioaktyviais spinduliais taikoma į kūno vietas, kuriose gali būti likusių vėžinių ląstelių, pavyzdžiui, kirkšnį, pilvą ar krūtinę. Gydymo kursas dažniausiai trunka kelias savaites, ir gali būti taikomas kartu su kitais gydymo metodais.

Vaisingumas ir spermos išsaugojimas
Svarbu paminėti, kad vienos sėklidės pašalinimas neturi reikšmingos įtakos vyro lytiniam pajėgumui ar galimybei turėti vaikų. Daugelis vyrų su viena sėklide gali gyventi visiškai normalų gyvenimą ir susilaukti vaikų. Tačiau svarbu žinoti, kad chemoterapija ir spindulinė terapija gali laikinai arba visam laikui paveikti spermos gamybą. Dėl šios priežasties pacientai dažnai skatinami apsvarstyti spermos banko paslaugas prieš pradedant gydymą. Tai suteikia galimybę turėti vaikų ateityje, jei spermos gamyba neatsinaujintų po gydymo.

Testosterono lygio pokyčiai
Vienos sėklidės pašalinimas retai lemia reikšmingą testosterono lygio sumažėjimą, tačiau kai kuriais atvejais, jei likusi sėklidė negamina pakankamai hormono, gali prireikti vartoti pakaitinę testosterono terapiją.

Gydymas ligai recidyvavus
Jei liga atsinaujina, dažniausiai gydymas priklauso nuo atkryčio vietos ir masto. Ligai recidyvavus tik užpilvio limfmazgiuose, gali pakakti vien chemoterapijos, jei po chemoterapijos užpilvyje ar kitose srityse lieka naviko liekanų, gali būti taikomas jų pašalinimas operaciniu būdu.

Stebėsena po gydymo #

Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus.

Pirmaisiais dvejais metais po neseminomos gydymo tyrimai atliekami kas du mėnesius. Vėlesniais metais intervalai pailgėja. Pacientams, gydytiems nuo seminomos, tyrimai atliekami kas keturis mėnesius pirmuosius 2–3 metus, vėliau intervalai taip pat pailgėja. Aktyvi stebėsena tęsiasi bent 10 metų nuo pradinės diagnozės, nes per šį laiką gali būti didžiausia ligos atsinaujinimo rizika.

Pacientas turės reguliariai atlikti tam tikrus tyrimus, įskaitant vėžio žymenų tyrimus, pilvo srities kompiuterinę tomografiją (KT) ir krūtinės rentgeną, pagal gydytojo sudarytą grafiką. Šie tyrimai padeda anksti nustatyti ligos atkrytį, leidžiant pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Svarbu, kad pacientai laikytųsi stebėjimo plano, nes taip galima užtikrinti, kad bet kokie pakitimai būtų laiku nustatyti. Nors stebėsena gali atrodyti ilgalaikė, ypač kai ji tęsiasi dešimtmetį, tai yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti paciento sveikatos gerovę ir užkirsti kelią galimam vėžio progresavimui.

Pacientams po sėklidžių vėžio gydymo svarbu nuolat pasitikrinti ne tik dėl vėžio atsinaujinimo, bet ir dėl galimų gydymo šalutinių poveikių. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali sukelti ilgalaikių šalutinių poveikių, todėl gydytojai stebės ne tik vėžio atkrytį, bet ir bendrą paciento sveikatos būklę. Periodiškai atliekami tyrimai leidžia anksti pastebėti ir spręsti bet kokius sveikatos sutrikimus.

Galiausiai, po operacijos pacientams paprastai netenka susidurti su didelėmis kasdienio gyvenimo apribojimais. Pavyzdžiui, viena pašalinta sėklidė neturi reikšmingos įtakos vyro vaisingumui ar lytiniam pajėgumui. Tačiau pacientams, kurie nori turėti vaikų, gali būti siūloma atlikti spermos banko paslaugas prieš chemoterapiją ar spindulinę terapiją, nes šios procedūros gali paveikti vaisingumą.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta lytinių ir šlapimo takų vėžio (įskaitant inkstų ląstelių karcinomą, varpos vėžį, sėklidžių seminomą ir neseminomą, šlapimo pūslės vėžį ir prostatos vėžį), gydymui (2023 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.