Žarnyno vėžys

Apie žarnyną #

Žarnynas – virškinamojo trakto dalis, atliekanti sekrecijos, virškinimo, rezorbcijos funkcijas. Jis dalijamas į plonąsias žarnas ir storąją žarną. Terminas „kolorektalinis” apima apatinę virškinimo sistemos dalį, tai yra tiesiąją ir gaubtinę žarnos dalis. Jose maistas yra virškinamas, vanduo ir maistinės medžiagos per žarnyną patenka į visą organizmą. Baigus virškinimo procesą, išmatos pašalinamos iš kūno.

Kolorektalinis vėžys arba storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių Lietuvoje ir viena iš 3 dažniausių vėžio rūšių pasaulyje. Vėžys gali išsivystyti bet kurioje iš storosios žarnos dalių ir vadinamas tiesiosios arba gaubtinės žarnos vėžiu (kitaip – kolorektaliniu vėžiu). Įprastai jis gali prasidėti nuo mažų, nepiktybinių ląstelių sankaupų, dar vadinamų polipais, kurie laikui bėgant gali išsivystyti į vėžį. Nors ir ne kiekvienas polipas išsivysto į piktybinį naviką, tačiau aptiktus polipus rekomenduojama pašalinti.

Žarnyno vėžio simptomai #

Svarbu žinoti, kokie požymiai jums yra būdingi ir į ką Jums reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastebėtumėte kokius nors pakitimus. Jei pastebėjote kurį nors iš žemiau nurodytų simptomų ir jie trunka ilgiau kaip tris savaites, praneškite apie tai savo gydytojui:

• Kraujavimas iš išangės be jokios aiškios priežasties ar kraujas išmatose (spalva gali būti nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos).
• Nuolatiniai pakitimai storosios žarnos veikloje: polinkis į vidurių laisvumą ar vidurių užkietėjimą.
• Pilvo skausmai, ypač jeigu jie stiprūs.
• Pilnumo jausmas žarnyne.
• Mažakraujystė.
• Svorio netekimas dėl neaiškios priežasties

Šiuos simptomus gali sukelti ir kitos ligos.  Jei jaučiate neraminančius simptomus, būtina kuo greičiau susisiekti su gydytoju ir pasitarti dėl jus varginančių negalavimų. 

Diagnostika #

Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paskirs kraujo tyrimą, kuris padės nustatyti, ar nėra mažakraujystės (ji gali išsivystyti, jei navikas kraujuoja). Taip pat bus ištiriamos išmatos, siekiant nustatyti, ar jose nėra kraujo. Gydytojas taip pat gali atlikti digitalinį išangės tyrimą – gydytojas pirštu apžiūrės jūsų išangę ir tiesiąją žarną, taip siekiant įvertinti galimus pakitimus žarnos gleivinėje. Jei po apžiūros ir gautų tyrimų rezultatų jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su kolorektaliniu vėžiu, jis paskirs kitus detalesnius tyrimus.

Kolonoskopija – procedūra, kuriai atlikti naudojamas ilgas instrumentas su šviesos šaltiniu, leidžiantis apžiūrėti visą storąją žarną ir jos gleivinę.

Procedūrai reikia pasirengti – jos metu žarnynas turi būti tuščias. Kelias dienas prieš procedurą reikia laikytis gydytojo nurodytos dietos (valgyti maistą, kuris neukemša žarnyno ir greitai iš jo pasišalina (pavyzdžiui, ryžiai, makaronai, trintos daržovės, skaidrūs gėrimai, rekomenduojama kelias dienas nevartoti mėsos). Gydytojas taip pat paskirs vidurius laisvinančius vaistus, kuris padės išvalyti žarnyną.

Procedūra nėra skausminga, tačiau gali būti nemaloni, todėl prieš ją tikslinga raminamųjų vaistų – taip galėsite labiau atsipalaiduoti, o procedūra bus atlikta greičiau ir lengviau. Ši procedūra trunka apie vieną valandą ir dažniausiai atliekama pacientui gulint ligoninėje. Po procedūros dauguma pacientų gali sugrįžti namo. Rekomenduojame atvykti kartu su artimuoju ar draugu – jausitės ramiau, o po procedūros jie pasirūpins saugiu jūsų parvykimu namo.

Rektoskopija/sigmoidoskopija – procedūra, kurios metu storoji žarna apžiūrima, naudojant rektoskopą, trumpą siaurą vamzdelį su šviesos šaltiniu. Apžiūros metu gydytojas apžiūri, ar nėra pakitimų apatinės storosios žarnos dalies vidinėje sienelėje. Rektoskopu galima apžiūrėti tik tiesiąją žarną, o sigmoidoskopas kiek ilgesnis ir juo įmanoma apžiū­rėti ne tik tiesiąją, bet ir riestinę storosios žarnos dalį. Tyrimas užtrunka iki poros minučių.

Procedūra nėra skausminga, tačiau gali būti nemaloni. Po procedūros dauguma pacientų gali sugrįžti namo. Rekomenduojame atvykti kartu su artimuoju ar draugu – jausitės ramiau, o po procedūros jie pasirūpins saugiu jūsų parvykimu namo.

Gydymas #

Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.

Žarnyno vėžio gydymo būdai:

Chirurginė operacija – jos metu pašalinama naviko pažeista žarnyno dalis ar visas žarnynas. Pašalinus dalį žarnyno, likę atviri žarnos galai sujungiami. Kai kuriems pacientams operacijos metu suformuojame žarnyno stomą – tai plonosios arba storosios žarnos atvėrimas į išorę chirurginiu būdu pilvo sienoje, tuomet žmogus tuštinasi ne per išangę, bet per stomą.

Po operacijos organizmui reikia laiko atsigauti ir leisti žarnyno veiklai pamažu įsibėgėti. Pirmąją parą pacientui negalima nei gerti skysčių, nei valgyti. Maždaug po 24 galima pradėti mažais gurkšneliais gerti vandenį, kasdien didinant išgeriamą kiekį. Praėjus 2-3 paroms galima pradėti valgyti po nedidelį kiekį lengvo maisto, o vėliau – pamažėle didinti maisto įvairovę ir porcijas. Siekiant užtikrinti pakankamą skysčių ir maistinių medžiagų kiekį tuo laikotarpiu, kai pacientas negali gerti ir valgyti, jam taikomos intraveninės skysčių infuzijos ir maitinimas vamzdelio pagalba (vamzdelis per nedidelį pjūvį pilve įvedamas į plonąją žarną).

Chemoterapija – vėžio gydymas vaistais, skirtais naikinti vėžines ląsteles, sutrikdyti jų augimą ir dalijimąsi. Ji gali būti taikoma atskirai arba kartu su chirurgine operacija, radioterapija ar tikslinės terapijos vaistais. Chemoterapija atliekama į veną sušvirkščiant arba sulašinant vaistus tirpalo forma, taip pat tabletėmis.

Chemoterapija gali būti:

• Neoadjuvantinė chemoterapija taikoma prieš operaciją. Neoadjuvantinė chemoterapija taikoma, kai dėl per didelės naviko apimties operacinis gydymas nėra galimas. Sumažėjus naviko apimčiai, gali būti atliekama operaciją.
• Adjuvantinė chemoterapija taikoma po operacijos. Adjuvantinė chemoterapija gali būti skiriama ir siekiant sumažinti vėžio sugrįžimo riziką.
• Paliatyvi chemoterapija taikoma, kai navikas yra vėlyvų stadijų, metastazavęs į kitas kūno dalis ir negali būti taikomas operacinis gydymas. Taikant paliatyvią chemoterapiją siekiama sumažinti pirminio naviko ir metastazių apimtis bei taip kontroliuoti ligos eigą ir juntamus simptomus.

Spindulinė terapija – navikinės ligos gydymas, kai taikant jonizuojančią spinduliuotę, tam tikroje kūno vietoje naikinamos vėžio ląstelės ir kuo silpniau veikiamos sveikosios.

Spindulinis gydymas gali būti:

• Neoadjuvantinis – taikomas prieš operaciją, kai dėl per didelės naviko apimties operacinis gydymas nėra galimas. Sumažėjus naviko apimčiai, gali būti atliekama operaciją.
• Adjuvantinis – taikomas po operacijos, siekiant sunaikinti po ope­racijos galėjusias likti navikines ląsteles ir sumažinti vėžio sugrįžimo riziką.
• Kartais spindulinė terapija gali būti taikoma kartu su chemoterapija. Šis gydymas gali būti naudojamas tiek prieš, tiek ir po operacijos. Kombinuotas gydymas pagerina gydymo efektyvumą.

Biologinė terapija – tai toks gydymo būdas, kurio metu naudojami vaistai ar kitos medžiagos, kurios veikdamos tam tikras vėžinių ląstelių molekules stabdo vėžinių ląstelių augimą. Šis gydymo būdas gali būti taikomas metastazavusio žarnyno vėžio gydymui. Vaistas gali būti skiriamas kartu su chemoterapija taip gali būti pagerinamas chemoterapinių vaistų efektyvumas, prailginamas laikas be ligos progresavimo. 

Stebėsena po gydymo #

Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus. Pirmaisiais ir antraisiais metais po gydymo įprastai rekomenduojama apsilankyti kas 3 mėnesius, trečiaisiais – penktaisiais metais – kas pusmetį, o vėliau – kartą per metus.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Jei operacijos metu buvo suformuota žarnyno stoma, šiame puslapyje rasite daugiau informacijos apie žarnyno stomos priežiūrą.

Rizikos veiksniai #

Tiksli skrandžio vėžio priežastis nežinoma, tačiau rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti vėžiu:

• Amžius – žarnyno vėžys dažniau diagnozuojamas vyresnio nei 50 metų amžiaus žmonėms.
• Mityba – ligos riziką didina nepakankamas šviežių vaisių ir daržovių vartojimas, didelis raudonos, perdirbtos mėsos, rūkytų, keptų maisto produktų vartojimas.
• Fizinis aktyvumas – žmonės, kurie nėra fiziškai aktyvūs, dažniau serga žarnyno vėžiu.
• Kūno svoris – žmonėms, ypač vyrams, turintiems didelį antsvorį, padidėja rizika susirgti žarnyno vėžiu.
• Rūkymas didina žarnyno vėžio riziką. Kuo ilgiau ir daugiau žmogus rūko, tuo didesnė rizika.
• Uždegiminės žarnyno ligos, pvz., opinis kolitas, Krono liga, gali padidinti riziką susirgti vėžiu, nes žarnyno gleivinė būna pažeista. Šiomis ligomis sergantiems žmonėms gali būti siūloma reguliariai tikrintis žarnyną atliekant tyrimą, vadinamą kolonoskopija.
• 2 tipo cukrinis diabetas šiek tiek padidina riziką susirgti žarnyno vėžiu.
• Šeimos anamnezė – nors žarnyno vėžys dažniausiai nėra susijęs su paveldimumu, tačiau jei kuriam iš artimų šeimos narių buvo diagnozuotas žarnyno vėžys, ypač esant jaunesniems nei 45 metų, kitiems artimiesiems šios ligos rizika gali būti didesnė. Didesnę riziką taip pat turi ir tie, kurių artimiems šeimos nariams buvo diagnozuota daugybinė polipozė (kai storosios žarnos gleivinėje randami gerybiniai navikai – polipai).

Storosios žarnos vėžio patikros programa #

Storosios žarnos patikros metu ieškoma ankstyvų storosios žarnos vėžio požymių, stebima, ar išmatose nėra slapto kraujavimo pėdsakų. Lietuvoje vykdoma atrankinė patikra dėl storosios ir tiesiosios žarnos vėžio. Programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų diagnozavimą ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Programos metu 50-74 m. metų žmonėms slapto kraujo išmatose tyrimas atliekamas kas dvejus metus. Išmatose radus kraujo, atliekama kolonoskopija ir biopsija diagnozės patikslinimui, tačiau kraujavimo priežastis nebūtinai būna sąlygota onkologinio susirgimo.
Maždaug vienas iš 10 storosios žarnos vėžio atvejų yra susijęs su tam tikromis genetinėmis ligomis. Tie žmonės, kurių šeimos narių tarpe yra sirgusių storosios žarnos vėžiu, turi didesnę riziką susirgti šiuo vėžiu. Tam tikros žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, taip pat didina storosios žarnos vėžio išsivystymo grėsmę.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams ir moterims teikiamos nemokamai.

Vaizdo įrašas. Virškinamojo trakto ligų simptomai. Kaip sau padėti? Pūtimas, tuštinimosi pokyčiai, viduriavimas, kt. #

Kviečiame žiūrėti 2024-03-27 POLA nuotolinio seminaro įrašą. Lektorius chirurgas onkologas dr. Audrius Dulskas aptaria storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius, prevenciją, pacientams suprantama kalba paaiškina apie žarnyno sveikatą: kokie simptomai turėtų paskatinti pasitikrinti, į kokius specialistus kreiptis turint skirtingų negalavimų, kaip sau padėti gyventi komfortiškiau.

Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Vaizdo įrašas. Kas padeda, o kas kenkia žarnyno sveikatai? #

Sužinokite, kaip galime padėti sau: ko reikėtų atsisakyti, o kas kaip tik padeda išlaikyti žarnyną sveiką.

Leidinys. Vadovas besirūpinantiems kolorektaliniu vėžiu sergančiu žmogumi #

Kviečiame skaityti Europos skėtinės organizacijos, vienijančios virškinamojo trakto navikais sergančius pacientus, Digestive Cancers Europe – for Patients, kurios narė yra ir POLA, parengtą leidinį „Vadovas besirūpinantiems kolorektaliniu vėžiu sergančiu žmogumi. Šį vadovą rengė sergančiųjų artimieji, taip pat pacientai, išgirdę kolorektalinio vėžio diagnozę. Nors – priklausomai nuo ligos stadijos, sunkumo ir asmeninių aplinkybių – sergančiajam gali reikėti labai skirtingo lygio slaugos ir kiekvieno žmogaus patirtis skirtinga, tikimės, kad šiame leidinyje rasite sau naudingos ir Jus padrąsinančios informacijos. Galbūt ne visa informacija bus aktuali ar tinkama atsižvelgiant į Jūsų asmeninę situaciją, tiesiog naudokitės ta jos dalimi, kuri Jums tinka. Leidinį rasite paspaudę šią nuorodą.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta apatinės virškinamojo trakto dalies (įskaitant tiesiosios žarnos vėžį, išangės vėžį, paveldimąjį virškinamojo trakto vėžį, lokalizuotą storosios žarnos vėžį ir metastazavusį storosios žarnos vėžį), gydymui (2023 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.

Vaizdo įrašas. Pokalbis apie hiperterminę intraperitoninę chemoterapiją. Kas tai? Kodėl? Kada? #

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime aptaria HIPEC metodą – aukštos temperatūros chemoterapijos pilvo ertmėje taikymą. Apie HIPEC kaip papildomą gydymo galimybę atrinktiems pacientams vis plačiau kalbama daugelyje tarptautinių konferencijų, gydant skrandžio, žarnyno, kiaušidžių ir kt. lokalizacijų onkologinius susirgimus.

Paskaitoje plačiau sužinosite apie indikacijas ir principą, kuriuo grindžiamas HIPEC taikymas, kada jis gali būti veiksmingas, kad vietiškai paveiktų ligą, navikui esant pilve. Procedūra sudėtinga, atliekama kartu su chirurginiu gydymu. Gydytoja paaiškina, kokie atliekami tyrimai, siekiant įvertinti, ar HIPEC turės reikšmingos įtakos sprendžiamai konkrečiai onkologinei situacijai, kaip atrodo pati procedūra, kokia paprastai būna pacientų savijauta po procedūros. Po paskaitos gydytoja atsako į dalyvių klausimus. Paskaitos moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.