Echoskopija (tyrimas ultragarsu) #
Echoskopija, dar vadinama tyrimu ultragarsu, yra greitas ir neskausmingas diagnostinis metodas, leidžiantis gydytojams apžiūrėti įvairias kūno dalis, įskaitant organus, kraujagysles ir minkštuosius audinius. Šis tyrimas atliekamas naudojant specialų prietaisą – ultragarso aparatą, kuris siunčia aukšto dažnio garso bangas į kūną. Garso bangos atsispindi nuo vidaus organų ir audinių ir sugrįžta atgal į prietaisą, kuris sukuria vaizdus realiu laiku. Šiuo tyrimu galima aptikti navikus ir įvertinti jų dydį bei vietą, ypač pilvo, kepenų ar minkštųjų audinių srityje.
Echoskopija yra labai naudingas tyrimo metodas, nes jis leidžia pamatyti organų būklę be rentgeno spindulių ar kitų jonizuojančios spinduliuotės formųDėl šios priežasties tyrimas ultragarsu laikomas itin saugiu ir gali būti atliekamas įvairių amžiaus grupių pacientams.
Procedūra yra neskausminga ir paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių. Tyrimo metu pacientas guli ant gulto, o gydytojas ar specialistas ant odos užtepa specialaus gelio, kuris padeda ultragarso bangoms lengviau pereiti per odą. Tada gydytojas vedžioja daviklį (transduktorių) virš tiriamos vietos, o kompiuterio ekrane matomi vaizdai padeda įvertinti vidinę kūno būklę.
Echoskopija gali būti naudojama įvairių kūno dalių, įskaitant pilvo organus (pvz., kepenis, inkstus, tulžies pūslę), skydliaukę, sąnarius ir minkštuosius audinius, tyrimui.
Pasiruošimas echoskopijai priklauso nuo tiriamos srities – kai kuriems tyrimams gali prireikti būti nevalgius ilgesnį laiką ar išgerti pakankamai skysčių, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Gydytojas iš anksto informuos, kaip tinkamai pasiruošti konkrečiai echoskopijai.
Kompiuterinė tomografija #
Kompiuterinė tomografija (KT) yra modernus ir itin tikslus diagnostikos metodas, padedantis gydytojams išsamiai išnagrinėti įvairias kūno sritis ir organus. Šis tyrimas atliekamas naudojant specialų prietaisą – kompiuterinį tomografą, kuris apjungia rentgeno spindulių technologiją ir kompiuterines sistemas, kad sukurtų detalius kūno vaizdus. Naudodamas daugybę rentgeno nuotraukų, kompiuteris sudaro įvairių kūno dalių trimačius vaizdus, leisdamas gydytojams kruopščiai įvertinti tyrimo sritį. Šie išsamūs sluoksniniai kūno vaizdai leidžia nustatyti navikų vietą, dydį ir plitimą.
KT tyrimas dažnai atliekamas siekiant tiksliai diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus, įvertinti traumas ar infekcijas, taip pat nustatyti navikų ar kitų pakitimų buvimą ir jų pobūdį. Šis tyrimas gali apimti daugelį kūno dalių – galvos smegenis, pilvo ertmę, krūtinę, stuburą, kaulus ir kitus vidaus organus.
Procedūra yra greita ir paprastai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Tyrimo metu pacientas guli ant specialaus stalo, kuris po truputį juda per tomografą. Skenavimo metu pacientas turi išlikti nejudantis, kad gauti vaizdai būtų aiškūs. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kontrastinis preparatas, padedantis geriau matyti tam tikras struktūras, pavyzdžiui, kraujagysles arba minkštuosius audinius. Kontrastinis preparatas dažniausiai suleidžiamas į veną ir tyrimo metu padeda gydytojui tiksliau įvertinti tiriamas sritis.
Pasiruošimas KT tyrimui priklauso nuo tiriamos srities ir to, ar bus naudojamas kontrastinis preparatas. Paprastai rekomenduojama nevalgyti ir negerti tam tikrą laiką prieš tyrimą. Specialistas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, pateiks pacientui visą reikalingą informaciją.
KT tyrimas laikomas saugiu ir labai efektyviu metodu, tačiau tyrimo metu naudojami rentgeno spinduliai, todėl gydytojas skiria KT tik tada, kai tai būtina sveikatos būklės įvertinimui. Šis tyrimas suteikia vertingos informacijos, padedančios tiksliai diagnozuoti ligas ir paskirti tinkamą gydymą.
PATARIMAI
- Eidami į tyrimą, žinokite, kokias vietas planuoja tirti.
- Visada turėkite kelių savaičių laikotarpyje atliktą kreatinino tyrimą.
- Po tyrimo gerkite daug vandens. Jei inkstų funkcija bloga, gali reikėti ir skysčių infuzijų.
Magnetinio rezonanso tomografija #
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai pažangus ir saugus diagnostikos metodas, padedantis gydytojams išsamiai ištirti įvairias kūno dalis, ypač minkštuosius audinius, kraujagysles, smegenis, sąnarius, stuburą ir organus. MRT naudoja galingą magnetinį lauką ir radijo bangas, kad sukurtų detalų trimačius vidinių kūno struktūrų vaizdus, todėl galima tiksliai įvertinti organizmo būklę ir aptikti įvairius sutrikimus.
Skirtingai nei kompiuterinė tomografija ar rentgeno tyrimai, MRT nesinaudoja rentgeno spinduliais, todėl laikomas saugiu daugumai pacientų, įskaitant ir tuos, kurie turi būti tirti kelis kartus. MRT ypač naudingas diagnozuojant sąnarių ligas, centrinės nervų sistemos sutrikimus, galvos smegenų bei stuburo pažeidimus, taip pat vertinant vidaus organų būklę. Jis labai tiksliai parodo minkštųjų audinių navikus, tokius kaip smegenų ar stuburo.
Tyrimo metu pacientas guli ant specialaus stalo, kuris įvažiuoja į MRT aparatą – cilindro formos tunelį. Procedūra paprastai trunka nuo 20 iki 60 minučių, priklausomai nuo tyrimo apimties. Kad vaizdai būtų aiškūs, labai svarbu išlikti nejudančiam viso tyrimo metu. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kontrastinis preparatas, kurį į veną suleidžia tyrimo specialistas. Šis preparatas padeda detaliau išryškinti tam tikras struktūras, pavyzdžiui, kraujagysles arba auglius.
Prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie turimus metalinius implantus, širdies stimuliatorius ar kitus prietaisus kūne, nes stiprus magnetinis laukas gali juos paveikti. Taip pat pacientų prašoma nusiimti metalinius papuošalus ir kitus daiktus.
PATARIMAI:
- Einant į tyrimą, iš anksto (kelių savaičių laikotarpyje) pasidaryti kreatininą.
- Informuokite jau tyrimą užsakantį gydytoją, ar turite uždarų patalpų baimę, arba kad tik bijote tyrimo. Pastariesiems gal padės raminančiųjų tabletė. Jei yra tikra klaustrofobija, galima aptarti su radiologais, kokį kitą tyrimą daryti, arba tyrimas daromas su narkoze.
- Nusiimti ir palikti namie visus iki vieno papuošalus (net mažiausius auskariukus). Metalo turintys daiktai gali kelti artefaktus, tyrimo paklaidas.
- Atidžiai žiūrėkite, ką rengiatės. Rūbai turi būti be metalinių dalelių. Liemenėlės su metalo lankeliais geriau nesidėti.
- Asmeninių daiktų – kuo mažiau. Viskas (ir telefonas) bus paliekama kitoje patalpoje (tiesa, spintelę galima užrakinti).
- Eilės tyrimams yra visose įstaigose, todėl jei neateisite, praneškite kuo ankščiau kabinetui, kuris jus siuntė. Laukiančiųjų daug.
Pozitronų emisijos tomografija #
Pozitrono emisijos tomografija (PET) – tai pažangus medicininis tyrimas, leidžiantis gydytojams išsamiai įvertinti, kaip organizmo audiniai ir organai funkcionuoja ląstelių lygiu. Šis metodas ypač naudingas diagnozuojant ir stebint įvairias ligas, įskaitant vėžį, širdies ligas bei neurologinius sutrikimus, tokius kaip Alzheimerio liga. PET tyrimas suteikia galimybę stebėti medžiagų apykaitą ir aptikti funkcinius pokyčius, kurie dažnai atsiranda dar prieš fizinius pokyčius, matomus kituose tyrimuose. Jis leidžia įvertinti naviko aktyvumą ir galimą vėžio išplitimą organizme.
PET tyrimo metu pacientui į veną suleidžiama nedidelė kiekio radioaktyvaus preparato, vadinamo radiofarmaciniu preparatu, dažniausiai sudaryto iš gliukozės. Ši medžiaga kaupiama aktyviau tose kūno vietose, kur ląstelės yra itin aktyvios – pavyzdžiui, auglio ar infekcijos vietoje. Kai preparatas pasklinda po kūną, specialus PET skeneris fiksuoja skleidžiamas pozitrų daleles, kurios susiduria su kūno elektronais ir sukuria detalius vaizdus. Tyrimo metu gauti vaizdai parodo, kuriose kūno vietose vyksta padidėjusi medžiagų apykaita.
Tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos srities ir preparato pasiskirstymo kūne, bet dažniausiai jis užtrunka apie 1-2 valandas. Prieš tyrimą pacientui gali būti rekomenduojama keletą valandų nevalgyti, kad rezultatai būtų kuo tiksliau interpretuojami. Tyrimas yra neskausmingas, tačiau reikia ramiai gulėti, kad vaizdai būtų aiškūs.
Tyrimas atliekamas naudojant radioaktyvia medžiaga pažymėta gliukozę, todėl sergantiems cukriniu diabetu būtinas ypatingas radiologų dėmesys. Jei negalima sukontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje, tyrimas gali būti neinformatyvus. Prieš tyrimą būtinas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas. PET tyrimą
įtakoja kai kurie vaistai. Kadangi skenuoja visą kūną, tyrimas atstoja viso kūno KT, kaulų scintigramą. Labai mažų, milimetrinių židinių PET gali ir nematyti. Jo kartojimas dinamikoje turi turėti aiškias indikacijas – tai nėra rutininis tyrimas.
PET tyrimas yra labai informatyvus ir leidžia gydytojams gauti svarbią informaciją apie ligos stadiją bei plitimą, taip pat įvertinti gydymo efektyvumą. Šis tyrimas dažnai derinamas su kitais vaizdiniais metodais, pavyzdžiui, kompiuterine tomografija (PET/KT), siekiant dar tiksliau nustatyti pakitimus.
Kaulų skenavimas (scintigrafija) #
Kaulų scintigrama yra branduolinės medicinos tyrimas. Tai kaulų sistemos tyrimas. Jo tikslas – nustatyti vėžio metastazes kauluose, bet tyrimas kartais rodo ir gerybinius darinius (hemangiomas, buvusius lūžius, gerybinius kaulų navikus). Kaulų scintigrafijos metu galima nustatyti ligas ne tik dienomis, bet ir mėnesiais anksčiau negu atliekant įprastinį rentgenologinį tyrimą.
Tyrimas daromas esant toms ligoms, kurios gali progresuoti į kaulus (pvz., krūties, plaučių, prostatos). Ne visos ligos linkusios progresuoti į kaulus (pvz., storosios žarnos, smegenų navikai, kiaušidžių vėžys), todėl šioms ligoms tai nėra rutininis tyrimas.
Kaulų skenavimo metu į veną suleidžiama radioaktyviosios medžiagos. Tada ši medžiaga keliauja kraujagyslėmis į kaulus. Speciali γ kamera skenuoja kauluose esančią medžiagą. Tai padeda nustatyti ląstelių aktyvumą bei kaulų funkciją. Tos vietos, kurios absorbuoja mažai arba nepakankamai medžiagos, matomos kaip tamsios šaltos dėmės, kurios gali rodyti, kad sutrikusi kaulų kraujotaka – kaulų infarktas, ar gali būti navikas. Vietos, kurios absorbuoja daug medžiagos, matomos kaip šviesios karštos dėmės, tada galima galvoti apie naviką, lūžius ar esančią infekciją. Kaulų gali būti atliekamas viso kūno skenavimas, tačiau galima skenuoti ir tik tam tikrą, reikalingą vietą.
Šio tyrimo dieną medikai jums neatlieka jokių kitų tyrimų ar gydymų.
Tyrimas neatliekamas, jei pacientai nurodo turintys jautrumą jodui, uždarų patalpų baimę – reikia apie tai įspėti, kai planuojamas tyrimas.
Tyrimas nebūtinas pirmoms stadijoms. Jis atliekamas lokaliai pažengusiai ar išplitusiai ligai. Po tyrimo kartais dar atliekamas kai kurių probleminių vietų kitoks kaulo tyrimas – kompiuterinė tomografija ar MRT. Žiūrima, ar yra kaulų lūžio rizika, ar besiformuojantis stuburo slankstelio lūžis spaudžia stuburo smegenis.
Spinduliuotės dozė, kurią pacientas gali perduoti kitiems po tokio tyrimo, yra labai maža. Tačiau pirmąją parą po tyrimo rekomenduojama vengti glaudaus, ilgalaikio kontakto su kūdikiais ir nėščiosiomis, nes jų jautrumas jonizuojančiai spinduliuotei yra didesnis.
PATARIMAI
- Į šį tyrimą negalima vėluoti. Paruošta radiaktyvi medžiaga negali laukti. Atvykti 0,5-1 val. anksčiau.
- Visada turėti 0,5 – 1 litrą vandens (kad kontrastas greičiau pasišalintų per inkstus).
Mamografija #
Mamografija – tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas naudojant rentgeno spindulius. Taip išgaunamas detalus krūties vaizdas nuotraukoje. Mamografijos metodu galima aptikti krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, navikus.
Skirtingo tankio krūties audiniai „priima” skirtingą kiekį rentgeno spindulių, todėl rentgeno nuotraukoje matomas tamsių ir šviesių šešėlių vaizdas. Navikai nuotraukoje atrodo tarsi baltos dėmės.
Vaizdo įrašas. Diagnostikos proveržis precizinėje medicinoje #
Kviečiame žiūrėti 2024-11-14 POLA nuotolinio seminaro „Diagnostikos proveržis precizinėje medicinoje“ įrašą. Paskaitą veda lektorius prof. dr. Donatas Vajauskas – gydytojas radiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Branduolinės medicinos skyriaus vedėjas, Europos branduolinės medicinos asociacijos narys.
Diskusijoje dalyvauja prof. Mindaugas Jievaltas – LSMU ligoninės Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas, Paulius Rakštys – organizacijos „Europa Uomo“ valdybos narys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos vadovas bei pacientai Valentinas Gruzdys ir Saulius Šeštakauskas.
Seminarą moderuoja POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Įraše kalbama apie precizinės diagnostikos svarbą šiuolaikinėje precizinėje medicinoje, akcentuojant prostatos vėžio specializuotoje diagnostikoje atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimą su prostatos specifiniu membranos antigenu (PET/KT su PSMA). Antroje renginio dalyje – atsakymai į dalyvių klausimus.
