Emocijos onkologinės ligos kelyje

Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Paskubomis tenka išmokti naują – medicinos terminų – kalbą, įveikti labirintą gydytojų kabinetų, susitaikyti su įvairiomis apžiūromis ir tyrimais. Maža to, tenka suvokti, kad susidūrus su rimtu iššūkiu nebetenkama galimybės įprastai kontroliuoti savo gyvenimo eigos ir kokybės.

Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Dažnas žmogus tik ligos metu suvokia ir supranta šias gyvenimo tiesas:

  • Mes esame labai priklausomi nuo kitų žmonių;
  • Mes esame nežinomybėje dėl savo gyvenimo trukmės.

Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau. Kuriuo keliu žengs, renkasi pats žmogus, analizuodamas gydymo rezultatus, atsižvelgdamas į asmeniškai patiriamus fizinius pojūčius ir išgyvenamus jausmus, reaguodamas į artimų žmonių poziciją bei jų siunčiamus signalus, pasitelkdamas savo filosofiją ar tikėjimą.

Rekomendacijos siekiantiems padėti sau

Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Pasak Herbert Benson (Herbert Benson), medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc. nulemia mūsų įsitikinimai.

  • Pagalbą sau pradėkite nuo suvokimo, kad tikroji problema yra ne tai, kas įvyko, bet tai, koks yra jūsų požiūris į tai, kas įvyko.
  • Antroji svarbi žinia: susirgo kūnas, ne siela. Žmogaus gerovė, gyvenimo pilnatvė apima kur kas daugiau nei tik fiziologinės ligos nebuvimą.
  • Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Nerimas dėl rytojaus pavagia šios dienos džiaugsmą ir pasitenkinimą ja.
  • Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu. Tai – raktas į prasmingą gyvenimą, kuris paprastai išlieka paslėptas nuo milijonų sveikųjų.
  • Pasitelkite tokius sąjungininkus kaip rūpinimąsi savimi, vidinę stiprybę, artimų žmonių ar šeimos narių palaikymą.
  • Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Leiskite likimui jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas. Verčiau rinkitės bendravimą su žmonėmis (susitikdami ar kalbėdami telefonu), o ne televizoriaus žiūrėjimą.
  • Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį. Į pokalbį
    pasikvieskite artimą žmogų, kuris kartu su jumis išklausytų svarbią informaciją ir padėtų jums prisiminti tai, ką galbūt pamiršote.
  • Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu. Gydymą galima sėkmingai derinti su sveika mityba, meditacijomis, atpalaiduojančiais kvėpavimo pratimais ar kitomis papildomomis organizmą stiprinančiomis priemonėmis.
  • Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko. Gydymas gali pritemdyti jūsų mąstymą, tad būkite budrūs ir pasitikėkite kitais jums artimais žmonėmis.
  • Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą. Veikdami kartu su gydytoju ir artimaisiais, jūs įgysite daugiau pranašumo ir galimybių.
  • Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku. Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais ir toliau bendrausite atvirai ir sąžiningai. Žinutė, skambutis ar trumpas susitikimas gali tapti jausmų aptarimu, padrąsinimo šaltiniu ar net lūžio tašku.
  • Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Kai nurimsite, pamąstykite, kuo jūsų protas ir veiksmai gali padėti jūsų kūnui.
  • Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link. Mažinkite nerimo, streso lygį, leiskite kitiems jumis pasirūpinti, subalansuokite savo mitybą – taip stiprinsite imuninę sistemą.
  • Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Jums atsipalaidavus, pamažu sugrįš energija, atsistatys jūsų kūnas.
  • Viskas, ką darysite, kad pasijustumėte geriau, veiks stipriau, kai atsipalaiduosite.
  • Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas. Derinkite aktyvumą ir dvasios ramybę.
  • Jūsų silpnybės yra tiek pat svarbios kiek ir stiprybės. Net jei jaučiatės esąs fiziškai silpnas, vis tiek esate vertingas.
  • Susikoncentruokite į tai, ką vis dar turite, o ne į tai, ką prarandate.
  • Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis. Sunkiomis akimirkomis pasinaudokite turimais indėliais.
  • Po nemalonių ar varginančių procedūrų apdovanokite save mažais malonumais: naujo žurnalo skaitymu, naujos radijo stoties klausymu, susitikimu su įdomiu žmogumi, nusipirkite naują drabužį ar patinkantį niekutį ir pan.
  • Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Žmogaus mintys ir jausmai, susidūrę su kančia, ima labiau rūpintis žmogiškąją prigimtimi, sveikesniu gyvenimo būdu.
  • Bus gerų ir blogų dienų. Jos keis viena kitą. Tą būtinai prisiminkite, kai bus sunku. Tuo metu leiskite draugams ir jus mylintiems žmonėms pasirūpinti jumis ypatingais būdais. Tai padės jums išsaugoti jėgas laukiant rytojaus.
  • Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai. Tiek jums šiandien ir pakanka.

Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais? #

Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Pokyčių laikas būna kupinas įvairių patirčių ir kai pripažįsti savo patirties įvairovę, tik tada gali ieškoti sprendimų.

Fiziniai pokyčiai

Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to – tai normalu ir suprantama. Dažniausiai pasitaikantys vėžio ar jo gydymo sukelti fiziniai pokyčiai yra šie:

  • Plaukų slinkimas.
  • Svorio padidėjimas arba sumažėjimas.
  • Chirurginės operacijos randai.
  • Bėrimas, įprastai kaip tam tikrų vaistų šalutinis poveikis.
  • Galūnės ar organo, pavyzdžiui, krūties, netekimas.
  • Poreikis atlikti ostomiją, t. y. angą, per kurią atliekos iš jūsų kūno išleidžiamos į maišelį.
  • Veido išvaizdos pokyčiai, pavyzdžiui, dėl nuovargio arba dėl galvos ar kaklo vėžio gydymo.
  • Kiti nuovargio ar energijos netekimo padariniai, dėl kurių galite atsisakyti anksčiau mėgstamos veiklos.
  • Galimi lytinės sveikatos sutrikimai ir (arba) vaisingumo sumažėjimas.

Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti. Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat gali padėti rasti būdų, kaip susidoroti su emocijomis, kurias sukelia šie pokyčiai.

Tuomet, kai vėžys sukelia pastovesnius kūno pokyčius, pavyzdžiui, operacijos randus arba organo ar galūnės netekimą, gali būti naudinga prisijungti prie paramos grupės, kurioje dalyvauja žmonės, išgyvenę panašius pokyčius.

Emociniai pokyčiai

Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių – nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Priklausomai nuo diagnozės ir gydymo plano, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Visi šie dalykai gali sukelti sunkių emocijų, įskaitant:

  • Liūdesį
  • Nerimą
  • Baimę
  • Pyktį
  • Nusivylimą
  • Kaltės jausmą
  • Netikrumą dėl ateities
  • Nerimą dėl intymumo

Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi. Tai įprasta, tačiau svarbu kam nors pranešti, jei šie jausmai išlieka, pavyzdžiui, pasikalbėti su psichologu.

Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, galite jausti:

  • Pagarbą savo kūno stiprybei.
  • Ramybę
  • Dėkingumą.
  • Suvokimą, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra trumpas ir ypatingas.
  • Dėkingumą už naujus santykius su medikais, slaugytojais ir kitais pacientais, naujus santykių su artimaisiais aspektus.

Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę. Be to, vienu metu galima jausti prieštaringas emocijas, tiek teigiamus, tiek neigiamus jausmus.

Kaip susidoroti su savęs vertinimo pokyčiais sergant vėžiu

Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių susidoroti su savęs vertinimo pokyčiais.

  • Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, asmeninėse ar virtualiose paramos grupėse. Jums gali padėti pokalbis su žmogumi, kuris išgyveno panašią situaciją – jam bus lengviau suprasti, ką išgyvenate, o jums – pasijusti ne tokiam vienišam ir suteikti vilties.

Ar jau teko bendrauti su POLA Pacientų gidais? Tai POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji. Daugiau informacijos – šioje nuorodoje.

  • Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai Jūsų nenustebintų. Jie taip pat gali pranešti, ar yra galimybių išvengti plaukų slinkimo ar palengvinti/išvengti kitų šalutinių reiškinių.

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologinės konsultacijos: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis.
Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. 8 605 88 191 arba parašius el. paštu konsultacijos@ pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

  • Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas. Dažniausiai pasitaikančios rekonstrukcinės operacijos rūšys yra krūtų implantai, dirbtinė galūnė ar akis ir randų gydymas.
  • Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Profesionali psichologo pagalba gali padėti susidoroti su sunkiais ar prieštaringais jausmais ir fiziniais pokyčiais.
  • Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kaip saugiai pradėti sportuoti ir kokių pratimų reikėtų vengti.
  • Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo. Būkite švelnūs sau, kol priprasite prie visų pokyčių.

Klausimai, kuriuos reikia užduoti sveikatos priežiūros komandai

  • Ar rekomenduojamas vėžio gydymas sukelia šalutinį poveikį, kuris gali turėti įtakos mano išvaizdai ar kūnui, pavyzdžiui, plaukų slinkimas ar randai?
  • Jei taip, kada šie pokyčiai gali įvykti? Ar jie po kurio laiko praeis, ar bus ilgalaikiai?
  • Ar man bus galima atlikti rekonstrukcinę operaciją?
  • Ar gydymas paveiks mano lytinę sveikatę arba vaisingumą?
  • Su kuo galiu pasikalbėti, jei man sunku susidoroti su savo emocijomis?
  • Kaip galiu saugiai mankštintis vėžio metu?
  • Kur galėčiau rasti paramos grupę arba tarpusavio pagalbos programą žmonėms, turintiems panašios patirties?

Kaip susidoroti su nežinomybe? #

Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Kai taip jaučiatės, svarbu prašyti paramos – pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda ir sužinokite, kas Jums galėtų padėti.

Nežinomybės priežastys
Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai. Tai gali būti:

  • Būtinybė atidėti planus. Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko. Vienas iš būdų, kuris puikiai tinka daugeliui vėžiu sergančių žmonių, yra išlikti lankstiems ir susitaikyti su tuo, kad planai gali keistis.
  • Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio. Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio. Arba galite baimintis, kad vėžio gydymo metu tapsite priklausomi nuo kitų žmonių arba nebegalėsite užsiimti savo mėgstama veikla.
  • Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Savo gydymo galimybių žinojimas gali padėti suprasti, ko tikėtis toliau.
  • Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais. Gali būti baisu pagalvoti, kad vaistas gali nustoti veikti, net ir žinant, kad Jums bus prieinamos kitos gydymosi galimybės.
  • Vėžys sugrįš. Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą. Savo ruožtu tai gali padidinti bendrą jūsų nerimo lygį.
  • Baimė mirti arba prarasti mylimą žmogų. Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime. Vis dėlto, jei šie jausmai stiprėja, pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kas galėtų padėti jums susidoroti su šia baime.

Susidorojimas su „o kas, jeigu”
Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Šie patarimai gali padėti jums susidoroti:

  • Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Kad ir kaip sunkiai tai skambėtų, daugeliui žmonių padeda paleisti tuos dalykus, kurių jie negali pakeisti, ir sutelkti dėmesį į savo požiūrį ir dalykus, kuriuos gali įtakoti.
  • Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Taip pat yra paramos bendruomenių internete, prie kurių galite prisijungti.
  • Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Papasakokite jiems, kaip jaučiatės ir kaip jie gali padėti.
  • Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą. Turėdami tinkamos informacijos, žinosite, ko tikėtis.

Kaip suvaldyti stresą? #

Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Kasdienis stresas taip pat gali apsunkinti vėžio diagnozės įveikimą.

Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Tačiau lėtinis stresas gali susilpninti imuninę sistemą, sukelti kitų sveikatos problemų ir sumažinti gerovės jausmą.

Patarimai, kaip sumažinti stresą

Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti. Dažnai stresą savo gyvenime galite sumažinti atlikdami nedidelius pokyčius, pavyzdžiui:

  • Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti. Jei savo tvarkaraščio tvarkymas vargina, paprašykite, kad kas nors, kuo pasitikite, padėtų peržiūrėti jūsų susitikimus.
  • Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti. Pavyzdžiui, atlikti dalį užduoties arba ją atlikti per ilgesnį laikotarpį.
  • Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos. Žmonėms patinka padėti konkrečiais būdais, pavyzdžiui, šeima ar draugai gali padėti apsipirkti, paruošti maistą, prižiūrėti augintinį ar paimti vaiką iš mokyklos.
  • Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia. Jei neturite laiko viskam atlikti, sutelkite dėmesį į sąrašo viršuje esančias užduotis ir veiklą.
  • Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas. Pavyzdžiui, užuot praleidę pusdienį valydami visus namus, kasdien tvarkykite po 1 ar 2 kambarius.
  • Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate. Jei tai padeda, galvokite, kad tai taupo jūsų energiją, kurią galite išleisti svarbesniems dalykams.

Streso valdymo strategijos

Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti. Toliau pateikiami patarimai, galintys padėti sumažinti stresą:

  • Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą. Prieš pradėdami mankštintis pasitarkite su gydytoju.
  • Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Saulės šviesa, grynas oras ir gamtos garsai gali padėti praskaidrinti žmogaus dieną.
  • Planuokite socialinę veiklą. Raskite laiko bendrauti su šeima ar draugais, nes tai geras būdas sumažinti stresą.
  • Gerai maitinkitės. Laikydamiesi palankios sveikatai mitybos ir pakankamai ilsėdamiesi turėsite daugiau energijos kasdieniam stresui įveikti.
  • Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu. Jei jums sunku miegoti, pasikalbėkite su sveikatos priežiūros komanda apie miego problemų sprendimo būdus.
  • Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį. Taip pat galite pasikalbėti su patikimu draugu ar socialiniu darbuotoju.
  • Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Skirkite laiko veiklai, kuri jus atpalaiduoja, pavyzdžiui, knygos skaitymui, sodininkystei ar muzikos klausymuisi.
  • Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą. Juokas mažina stresą, todėl apsvarstykite galimybę pažiūrėti juokingą filmą arba perskaityti smagią knygą, kad lengviau susidorotumėte su stresu.
  • Rašykite dienoraštį. Rašydami apie stresą ir gyvenimo įvykius galite privačiai išreikšti savo jausmus.
  • Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių. Pavyzdžiui, lankykite dailės pamokas arba grokite muzikos instrumentu.

Kaip susidoroti su pykčiu? #

Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Pyktis gali kilti, tiek kai vėžys nustatomas, tiek bet kuriuo gydymo ar remisijos laikotarpiu.

Galite jausti pyktį dėl:

  • Sunkumų ir nežinomybės, susijusios su liga.
  • Kaip vėžio diagnozė ir gydymas pakeitė jūsų kasdienį gyvenimą ar gyvenimo būdą.
  • Kokią įtaką vėžio diagnose turėjo jūsų šeimos gyvenimui.
  • Skirtingų šeimos narių ir draugų reakcijų po diagnozės nustatymo
  • Kita.

Jūs taip pat galite pykti dėl to, kad reikia susidoroti su šalutiniais vėžio ir gydymo poveikiais, pavyzdžiui:

  • Miego problemos.
  • Nuovargis, t. y. didelis nuovargis arba išsekimas nepaisant poilsio.
  • Skausmas.
  • Pykinimas arba vėmimas.
  • Svorio kritimas arba augimas.
  • Plaukų slinkimas.
  • Bėrimas ar kitos odos būklės

Kaip išreikšti pyktį?

Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Tačiau kartais galite jaustis užvaldytas pykčio ir norėti jį išreikšti sveikesniais būdais.

Sveiki pykčio išraiškos būdai yra šie:

  • Sunkių emocijų atpažinimas
  • Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tai gali padėti įveikti gydymo iššūkius.

Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Tai gali būti tokie atvejai:

  • Vengimas išreikšti savo sunkias emocijas
  • Elgtis skaudinant kitus arba save
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais

Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Vėžiu sergantiems žmonėms depresija gali pasireikšti gana dažnai ir yra būdų padėti ją įveikti.

Kaip valdyti pyktį sergant vėžiu

  • Atpažinkite savo pyktį. Gali būti, kad elgiatės vadovaujami pykčio nepripažindami, kad pykstate.
  • Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus. Pyktį gali būti patogiau išreikšti nei baimę ar liūdesį.
  • Venkite išlieti pyktį ant kitų. Pykite ant savo jausmų priežasties, o ne ant kitų žmonių.
  • Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate. Jei juos sulaikysite, labiau tikėtina, kad pyktį išreikšite nesveiku būdu.
  • Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Pyktį galite išreikšti ir išlieti įvairiais sveikais būdais:
    • Pasikalbėkite su patikimu šeimos nariu, draugu, psichologu ar dvasininku apie tai, kodėl pykstate.Užsiimkite fizine veikla išjausdami visą pykčio intensyvumą.Garsiai šaukite automobilyje arba būdami vieni namuose.
    • Išbandykite papildomas terapijas, pavyzdžiui, masažą, muziką, meną ir gilų kvėpavimą ar kitas atsipalaidavimo technikas.

Ar psichologinės konsultacijos gali padėti įveikti pyktį?

Taip. Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje. Konsultacijų metu galite:

  • Išsiaiškinti, kas sukelia jūsų pyktį.
  • Sužinoti, kaip išvengti destruktyvių reakcijų.
  • Atrasti sveikų būdų, kaip išreikšti savo jausmus.
  • Išmokti vertingų pykčio įveikos įgūdžių.
  • Spręsti kitas galimas su pykčiu susijusias problemas, pavyzdžiui, priklausomybės ar santykių problemas.

Klausimai, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros komandai

Štai keletas klausimų, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros komandai apie pyktį.

  • Ar normalu būti tokiam piktam, kai sergate vėžiu?
  • Kaip galiu sveikai išreikšti ir susidoroti su savo pykčiu?
  • Visada mankštindavausi, kad sudeginčiau pyktį. Ar saugu tai daryti dabar?
  • Ar manote, kad konsultacijos padėtų mano pykčiui?
  • Kaip man išvengti pykčio prie sutuoktinio, vaikų ar kitų žmonių, kai esu labai supykęs dėl to, kad sergu vėžiu?
  • Supykau ant savo mylimojo, draugo, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros komandos nario. Kaip man atsiprašyti?
  • Mano sutuoktinis ar partneris atrodo nuolat piktas nuo tada, kai man buvo diagnozuotas vėžys. Ką galiu padaryti?
  • Mano vaikai pyksta dėl to, kad sergu vėžiu, o aš nežinau, kaip jiems padėti. Ką patartumėte?
  • Ar galite man padėti rasti kitą žmogų, su kuriuo galėčiau pasikalbėti ir kuris išgyveno šią vėžio diagnozę?
  • Ar yra kitų paramos šaltinių, kurie galėtų padėti man ir mano šeimai?

Kaip įveikti nerimą? #

Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai.

Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį.

Bet yra ir teigiamos nerimo pasekmės, kai mes patiriame daugiau spalvų, įgauname daugiau energijos, kai mes motyvuojamės įveikti ir įveikiame sunkumus ir patiriame pamokančių istorijų, pamokančių patirčių, kai suvokiame, kad galime daugiau negu tikėjomės.Tai emocijos, kurios padeda mums reaguoti į problemą ar grėsmę.

Kai nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba trunka ilgai, galbūt norėsite ar jums reikės papildomos pagalbos. Tai gali būti naujų būdų, kaip su juo susidoroti, išbandymas, įskaitant tiek dalykus, kuriuos galima išbandyti namuose, tiek psichologų pagalbą.

Dėl nerimo gali būti sunku pasirūpinti savimi, jis gali paveikti jūsų santykius ir sveikatą. Nerimo simptomai gali būti fiziniai, pavyzdžiui, greičiau plakanti širdis, dusulys, skrandžio sutrikimai. Jie taip pat gali būti emociniai, pavyzdžiui, baimės jautimas, nerimas dėl praeities ar ateities, šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Tačiau nebūtinai turite jausti stiprų nerimą, kad gautumėte papildomą pagalbą. Praneškite savo sveikatos priežiūros komandai, jei jaučiate nerimo simptomus, net jei juos apibūdintumėte kaip lengvus, jie gali padėti jums susidoroti su simptomais. Gali būti, kad nerimas pasireiškia ir dėl sveikatos sutrikimų arba vartojamų vaistų, kurie jį sustiprina. Jūsų sveikatos priežiūros komanda gali atlikti tyrimus, kad išsiaiškintų, ar Jūsų simptomų priežastis yra nerimas, ar kas nors kita, ar jų derinys.

Nerimas ir vėžys

Daugeliui vėžiu sergančių žmonių pasireiškia nerimo simptomai. Vėžio diagnozė gali sukelti šiuos jausmus:

  • Baimę dėl vėžio gydymo arba su gydymu susijusio šalutinių poveikių, pvz., skausmo, kūno pokyčių ar negalėjimo užsiimti įprasta veikla.
  • Baimę, kad po gydymo vėžys sugrįš arba išplis.
  • Netikrumo, nežinomybės jausmą.
  • Nerimą dėl nepriklausomybės praradimo.
  • Nerimą dėl pasikeitusių santykių su artimaisiais.
  • Mirties baimę.

Nors visos šios baimės yra suprantamos, kai sergate vėžiu, svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros komanda apie tai, kaip jaučiatės. Jie paprašys Jūsų apibūdinti, kaip jaučiatės, įskaitant visus konkrečius simptomus.

Nerimo gydymas sergant vėžiu

Yra įvairių būdų, kaip susidoroti su nerimu. Gali būti naudinga derinti gydymo būdus, kai jaučiate nerimą. Pavyzdžiui, galite išbandyti atsipalaidavimo ar streso valdymo metodus namuose, meditaciją, maldą, apsilankyti pas psichologą, kad išmoktumėte elgesio ar sąmoningumo įgūdžių, užsiimti fizine veikla ir mankšta, vartoti vaistus nerimui gydyti ir (arba) dalyvauti paramos grupėje. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros komanda, kad rastumėte, kas jus būtų tinkamiausia.

Atsipalaidavimo technikos nerimui valdyti

Atsipalaidavimo technikos gali būti taikomos atskirai arba kartu su kitais gydymo būdais. Kai kuriuos iš toliau išvardytų metodų galite atlikti savarankiškai namuose. Kitiems gali prireikti profesionalo pagalbos. Daugelį šių technikų galima rasti nemokamuose šaltiniuose internete. Taip pat yra programų, kurias galite atsisiųsti į savo telefoną ir kurios padės jums atlikti kai kuriuos iš šių metodų.

  • Gilus kvėpavimas. Lėtas gilus kvėpavimas padeda sumažinti stresą organizme. Jis siunčia raminamuosius signalus iš smegenų į likusią kūno dalį, sulėtina širdies ritmą ir kvėpavimo greitį.
  • Progresyvus raumenų atpalaidavimas. Tai technika, kurios metu įtempiami, o paskui atpalaiduojami raumenys. Pradedate nuo kojų pirštų arba galvos ir tada lėtai atpalaiduojate viso kūno raumenis.
  • Vadovaujami vaizdiniai. Tai žodžių ir garsų naudojimas, padedantis įsivaizduoti raminančią aplinką, patirtį ir jausmus.
  • Meditacija. Meditacija – tai dėmesio sutelkimo į kvėpavimą, mantrą, žodinę frazę ar kūno dalį praktika. Tai gali padėti pasiekti geros savijautos dabarties akimirką ir sumažinti stresą. Ji taip pat gali padėti pripažinti nemalonias emocijas ir neleisti joms kauptis.
  • Hipnozė arba hipnoterapija. Hipnozė – tai licencijuoto arba sertifikuoto psichikos sveikatos specialisto atliekamas metodas, padedantis žmonėms pasiekti atsipalaidavimo būseną.
  • Biologinis grįžtamasis ryšys. Tai metodas, kai atkreipiamas dėmesys į kūno signalus, pavyzdžiui, širdies ritmą, ir jie kontroliuojami. Kūno signalai matuojami neskausmingais elektriniais jutikliais, vadinamais elektrodais.
  • Joga. Joga derina kvėpavimo ir laikysenos pratimus, skatinančius atsipalaidavimą.
  • Meninė raiška. Muzikos terapija, dailės terapija ir rašymas apie savo jausmus gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
  • Malda ar kitos religinės praktikos. Dvasinių įsitikinimų turintiems žmonėms malda ir kitos religinės praktikos gali sumažinti įtampą ir nerimą.

Psichikos sveikatos specialistų konsultacijos

Kreipimasis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą gali padėti įveikti nerimą. Psichikos sveikatos specialistai yra licencijuoti psichologai ir psichiatrai. Psichiatrai yra psichikos sveikatos specialistai, kurie gali skirti vaistų.

Psichikos sveikatos specialistai gali suteikti priemonių, padedančių pagerinti jūsų įveikos įgūdžius, sukurti paramos sistemą ir pakeisti neigiamas mintis. Su konsultantu galite dirbti savarankiškai, per porų ar šeimos terapiją ir grupinę terapiją. Taip pat yra psichologų, teikiamų nuotolines konsultacijas, todėl jas galima gauti ir neišeinant iš namų. Specialistai taip pat gali vesti arba nukreipti jus į paramos grupę.

Vaistai

Jei jūsų nerimo simptomai yra vidutinio sunkumo arba sunkūs, jums gali padėti vaistai nuo nerimo. Yra įvairių rūšių vaistų. Gydytojas, tinkamiausius vaistus parinks atsižvelgdamas į šiuos veiksnius:

  • Jūsų poreikius.
  • Galimą šalutinį poveikį.
  • Kitus vartojamus vaistus.
  • Jūsų ligos istoriją.

Pasakykite gydytojui apie visus savo vartojamus vaistus ir maisto papildus. Tai svarbu padaryti, kad išvengtumėte nepageidaujamos vaistų sąveikos, pavyzdžiui, kai kurie vaistai gali sąveikauti su tam tikros rūšies vaistais nuo nerimo, todėl jie tampa mažiau veiksmingi. O kai kurie taip pat gali sukelti nerimą arba jį sustiprinti.

Klausimai, kuriuos reikia užduoti sveikatos priežiūros komandai

Savo vėžio gydymo komandai galite užduoti šiuos klausimus apie nerimą.

  • Su kuo galiu pasikalbėti, jei jaučiu nerimą, depresiją ar kitus psichikos sutrikimus?
  • Kokie vėžio gydymo simptomai ir šalutiniai poveikiai gali turėti įtakos mano psichikos sveikatai?
  • Ar šioje gydymo įstaigoje pacientams teikiamos psichologinės konsultacijos paslaugos?
  • Su kuo galiu pasikalbėti, jei man reikalingos nemokamos arba pigesnės konsultavimo paslaugos?
  • Ar rekomenduojate kokių nors atsipalaidavimo technikų ar kitų būdų, kaip valdyti mano nerimą?
  • Ar rekomenduotumėte vaistų nuo mano nerimo?
  • Į ką turėčiau kreiptis, jei mano nerimo simptomai tęstųsi arba sustiprėtų?

Kaip susidoroti su depresija? #

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.

Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesius ar metus.

Net jei manote, kad jūsų jausmai yra normalūs, svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros komanda apie tai, kaip jaučiatės. Dėl kai kurių vėžio gydymo būdų žmonės gali jaustis prislėgti ar pavargę. Depresijos diagnozavimas ir gydymas yra svarbi vėžio gydymo dalis. Negydoma depresija gali turėti įtakos jūsų gyvenimo kokybei ir dėl jos gali būti sunkiau susidoroti su vėžio gydymu ar jį užbaigti.

Depresija ir vėžys

Tyrimų duomenimis, maždaug 25 % vėžiu sergančių žmonių serga depresija. Tai reiškia, kad simptomai neapsiriboja tik stresu diagnozavus vėžį ar vėžio gydymo metu. Vėžio diagnozė gali sukelti šiuos jausmus:

  • Vėžio gydymo ar su gydymu susijusių šalutinių poveikių, pvz., skausmo, baimė.
  • Kūno pokyčiai, turintys įtakos jūsų savęs vertinimui.
  • Susirūpinimas dėl finansinės padėties.
  • Nežinomybė.
  • Klausimai apie gyvenimo prasmę.
  • Baimė, kad po gydymo liga pasikartos.
  • Kančios baimė.
  • Mirties baimė.

Pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros komanda apie jums rūpimus klausimus. Jie paprašys jūsų apibūdinti, kaip jaučiatės, įskaitant visus konkrečius simptomus.

Kokie yra depresijos simptomai?

Depresija yra nuotaikos sutrikimas. Jos simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių. Kai jie yra sunkūs, nuolatiniai ir apima daugelį toliau išvardytų su nuotaika susijusių simptomų, tai yra sunkus depresinis sutrikimas. Gydymą nuo depresijos galite gauti nepriklausomai nuo to, ar simptomai yra lengvi, vidutinio sunkumo, ar sunkūs. Pasikalbėkite su gydytoju, jei Jums pasireiškė bet kuris iš šių simptomų, ypač jei jie trunka 2 savaites ar ilgiau:

Su nuotaika susiję simptomai. Depresija sergantys žmonės gali jausti įvairius jausmus. Galite jaustis liūdni ar prislėgti, tačiau nerimas, susierzinimas ir pyktis taip pat gali būti depresijos požymiai. Su nuotaika susiję depresijos simptomai yra šie:

  • Liūdesys, prislėgtumas ar beviltiškumas didžiąją laiko dalį.
  • Dirglumas ir pyktis, dažnai be priežasties, kurią galėtumėte įvardyti.
  • Jausmas, lyg niekas nebūtų svarbu.
  • Bevertiškumo jausmas.
  • Kaltės jausmas.
  • Mintys apie savižudybę

Visada nedelsdami praneškite savo šeimai ir gydytojui, jei kyla minčių apie savižudybę. Mintys apie savižudybę yra tada, kai jaučiate, kad neverta gyventi, ir galvojate arba planuojate sau pakenkti ar nusižudyti.

Jei jaučiate, kad Jus ištiko krizė ir negalite susisiekti su gydytoju ar artimuoju, skambinkite telefonu 112.
Kitus psichologinės ir emocinės pagalbos būdus galite rasti:
https://tuesi.lt/
https://pagalbasau.lt/

Elgesio simptomai. Depresija sergantiems žmonėms dažnaisunku rasti džiaugsmo veikloje, kurią jie anksčiau mėgo. Depresijos elgesio simptomai yra šie:

  • Motyvacijos užsiimti kasdiene veikla, įskaitant rūpinimąsi savimi, praradimas.
  • Susidomėjimo veikla, kuri anksčiau patiko, praradimas.
  • Nutolimas nuo draugų ar šeimos.
  • Dažnas verkimas.

Kognityviniai simptomai. Depresija gali sukelti dėmesio, mąstymo ir atminties sutrikimų. Tai apima:

  • Sunkumas susikaupti.
  • Sunkumai priimant sprendimus.
  • Atminties sutrikimai.
  • Neigiamos mintys, įskaitant mintis, kad neverta gyventi, arba mintis, kad reikia save žaloti.

Fiziniai simptomai. Depresija taip pat gali sukelti daug fizinių simptomų. Fiziniai depresijos simptomai yra šie:

  • Nuovargis
  • Apetito sumažėjimas
  • Nemiga – sutrikimas, dėl kurio sutrinka gebėjimas užmigti ir miegoti.
  • Hipersomnija – sutrikimas, dėl kurio miegate per daug arba dieną jaučiatės labai mieguisti.
  • Lytinio gyvenimo problemos, pvz., sumažėjęs lytinis potraukis

Ilgiau nei 2 savaites trunkantis liūdesio, bevertiškumo, tuštumos ir (arba) nejaukumo jausmas gali reikšti, kad šiuos simptomus sukėlė klinikinė depresija. Emociniai, elgesio, fiziniai ir kognityviniai simptomai gali turėti ir kitų priežasčių, kurių nesukelia depresija, pavyzdžiui, liūdesio jausmą ir nedalyvavimą įprastoje veikloje gali sąlygoti ligos sukeltas skausmas, nuovargis arba kai kurie vaistai. Dėl šios priežasties Jūsų sveikatos priežiūros komanda sutelks dėmesį į simptomų priežasties nustatymą.

Depresijos gydymas sergant vėžiu

Depresijos gydymas priklausys nuo jūsų simptomų ir jų dažnumo.

Žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia depresija, rekomenduojamas psichologinis gydymas, įskaitant medikamentinį gydymą. Psichologinis gydymas dar vadinamas konsultavimu arba psichoterapija. Tai gali būti darbas su terapeutu arba profesionalų vadovaujama grupe, kurioje mokomasi kognityvinės elgsenos įgūdžių arba dėmesingo įsisąmoninimo požiūrio į sveikatą ir problemų sprendimą. Kai kuriais atvejais prie šios priežiūros gali būti pridedami vaistai. Kai kuriems žmonėms, sergantiems lengva depresija, gali pakakti konsultavimo, kad simptomai palengvėtų. Gydytojas kartu su jumis nustatys jums tinkamiausią gydymo būdą, atsižvelgdamas į gydymo prieinamumą, pasiekiamumą, jūsų pageidavimus ir kainą.

Atsipalaidavimo technikos gali būti taikomos atskirai (esant lengvai depresijai) arba kartu su kitais gydymo būdais. Kai kuriuos iš toliau išvardytų metodų galite atlikti savo namuose. Kitiems gali prireikti instruktoriaus pagalbos. Daugelį šių metodų galima rasti nemokamuose šaltiniuose internete. Taip pat yra mobiliųjų programų, kurias galite atsisiųsti į savo telefoną. Jei depresijos simptomai nepagerėja arba pablogėja atliekant šiuos metodus savarankiškai, kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.

  • Gilus kvėpavimas. Lėtas, gilus kvėpavimas padeda sumažinti stresą organizme. Jis siunčia raminamuosius signalus iš smegenų į likusią kūno dalį, sulėtina širdies ritmą ir kvėpavimo greitį.
  • Progresyvus raumenų atpalaidavimas. Tai technika, kurios metu įtempiami, o paskui atpalaiduojami raumenys. Pradedate nuo kojų pirštų arba galvos ir tada lėtai atpalaiduojate viso kūno raumenis.
  • Vadovaujami vaizdiniai. Tai žodžių ir garsų naudojimas, padedantis įsivaizduoti raminančią, taikią aplinką, patirtį ir jausmus.
  • Meditacija. Meditacija – tai praktika, kai dėmesys arba sąmoningumas sutelkiamas į kvėpavimą, mantrą, žodinę frazę arba kūno dalį. Tai gali padėti pasiekti geros savijautos dabarties akimirką ir sumažinti stresą. Ji taip pat gali padėti pripažinti nemalonias emocijas ir neleisti joms kauptis.
  • Hipnozė arba hipnoterapija. Hipnozė – tai licencijuoto arba sertifikuoto psichikos sveikatos specialisto atliekamas metodas, padedantis žmonėms pasiekti atsipalaidavimo būseną.
  • Biologinis grįžtamasis ryšys. Tai metodas, kai atkreipiamas dėmesys į kūno signalus, pavyzdžiui, širdies ritmą, ir jie kontroliuojami. Kūno signalai matuojami neskausmingais elektriniais jutikliais, vadinamais elektrodais.
  • Joga. Joga derina kvėpavimo ir laikysenos pratimus, skatinančius atsipalaidavimą.
  • Meninė raiška. Muzikos terapija, dailės terapija ir rašymas apie savo jausmus gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
  • Malda ar kitos religinės praktikos. Dvasinių įsitikinimų turintiems žmonėms malda ir kitos religinės praktikos gali sumažinti įtampą ir nerimą.

Klausimai, kuriuos galite užduoti sveikatos priežiūros komandai:

Sveikatos priežiūros komandai galite užduoti toliau nurodytus klausimus apie depresiją:

  • Su kuo galiu pasikalbėti, jei jaučiu depresiją, nerimą ar kitus psichikos sutrikimus?
  • Kokie vėžio gydymo simptomai ir šalutiniai poveikiai gali turėti įtakos mano psichikos sveikatai?
  • Ar šioje gydymo įstaigoje pacientams teikiamos psichologinės konsultacijos?
  • Su kuo galiu pasikalbėti, jei man reikia nemokamų ar pigesnių konsultavimo paslaugų?
  • Ar rekomenduojate kokių nors atsipalaidavimo technikų ar kitų būdų, kaip valdyti mano depresiją?
  • Ar rekomenduotumėte vartoti vaistus nuo mano depresijos?
  • Į ką turėčiau kreiptis, jei mano depresijos simptomai tęstųsi arba paūmėtų?
  • Ką daryti, jei jaučiuosi linkęs į savižudybę arba manau, kad gyventi nebeverta?

Kaip valdyti šalutinio poveikio baimę? #

Normalu, kad pradėjus gydymą nuo vėžio bijote šalutinio poveikio, tačiau svarbu prisiminti, kad vėžio gydymas kiekvienam žmogui yra skirtingas ir jį lemia daug veiksnių. Žinokite, kad jūsų sveikatos priežiūros komanda turi įvairių būdų jums padėti išvengti šalutinio poveikio ar jį palengvinti.

Dažniausiai rūpinamasi dėl:

  • Nežinojimo, ko tikėtis.
  • Fizinių šalutinių reiškinių, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo, vėmimo ir nuovargio.
  • Negalėjimo užsiimti įprasta veikla, pavyzdžiui, rūpintis šeima, dirbti, eiti į mokyklą ar sportuoti.
  • Susirūpinimo, kad jūsų priežiūra taps našta jūsų šeimai, arba kitokio pobūdžio kaltės jausmas.
  • Jūsų išvaizdos pokyčių, pavyzdžiui, plaukų slinkimo.
  • Lytinio gyvenimo iššūkių arba vaisingumo problemų.
  • Susirūpinimo dėl konkretaus gydymo ar procedūros.

Nebijokite kalbėtis su savo sveikatos priežiūros komanda apie galimą šalutinį vėžio ir vėžio gydymo, kurį gausite, poveikį. Jūsų komanda gali padėti Jums sudaryti šalutinio poveikio valdymo planą. Pokalbiai apie šalutinį poveikį, žinojimas, ko tikėtis, ir plano sudarymas gali padėti pasiruošti gydymui.

Kaip įveikti baimę dėl šalutinio poveikio?

Atminkite, kad ilgalaikis gydymo tikslas yra jums padėti, o ne pakenkti. Daugelis šiandien taikomų vėžio gydymo būdų yra ne tokie intensyvūs, trunka trumpiau nei anksčiau ir daugelis šalutinių poveikių apskritai trunka tik trumpą laiką. Jie dažnai išnyksta praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po to, kai baigsite gydymą. Žinodami, ko tikėtis, galite susidaryti planą ir atgauti kontrolės jausmą. Taip pat turėtumėte žinoti, kad gydytojai gali užkirsti kelią daugeliui šalutinių poveikių prieš pradedant gydymą.

Štai keletas patarimų, kaip susidoroti su šalutinio poveikio baime:

  • Aktyviai dalyvaukite planuojant gydymą, su gydytoju reikėtų aptarti galimą įvairių gydymo metodų šalutinį poveikį.
  • Pasiteiraukite, kada kokio šalutinio poveikio tikėtis gydymo laikotarpiu ir jam pasibaigus, kad žinotumėte, į ką atkreipti dėmesį, ir nebūtumėte nustebinti, jei jis pasireikštų.
  • Paprašykite sveikatos priežiūros komandos pateikti galimų simptomų, dėl kurių gali prireikti skubios medicininės pagalbos, sąrašą.
  • Užsirašykite visus savo klausimus ir nuogąstavimus, nesvarbu, kokie dideli ar maži jie būtų. Taip pat užsirašykite gydytojo atsakymus arba į susitikimą ateikite su artimuoju, kuris užrašytų atsakymus.
  • Jei nerimaujate dėl savo galimybės susilaukti vaiko (vaisingumo) po vėžio, prieš pradėdami vėžio gydymą, kreipkitės į gydytoją dėl galimybės apsilankyti pas vaisingumo specialistą.
  • Išband atsipalaidavimo būdus, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą, muziką, jogą ir meditaciją. Tai gali padėti jausti mažesnį nerimą, geriau susikaupti ir priimti aiškesnius sprendimus.
  • Duokite sau laiko prisitaikyti prie bet kokių savo išvaizdos pokyčių. Leiskite sau liūdėti dėl pokyčių ir paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos apie būdus, kaip su jais susidoroti.

Klausimai, kuriuos galite užduoti sveikatos priežiūros komandai

  • Kokių simptomų galiu tikėtis dėl šio konkretaus vėžio tipo ir stadijos?
  • Koks šalutinis poveikis būdingas kiekvienam vėžio gydymo plane numatytam gydymui?
  • Kada tikėtina, kad pasireikš šalutinis poveikis? Kiek laiko jie tęsis?
  • Ką galima padaryti, kad šalutinio poveikio išvengčiau arba jį sušvelninčiau?
  • Kam turėčiau pasakyti, jei pradedu jausti šalutinį gydymo poveikį? Kaip greitai?
  • Koks šalutinis poveikis ar simptomai laikomi skubiais atvejais?
  • Į ką kreiptis, jei kiltų klausimų dėl šalutinio poveikio? Į ką galiu kreiptis po darbo valandų, kai klinika nedirba?
  • Ar yra kitų būdų, kaip galiu susidoroti su gydymo poveikio baimėmis?
  • Ar galite rekomenduoti socialinį darbuotoją, patarėją, palaikomosios ar paliatyviosios pagalbos specialistą, su kuriuo galėčiau pasikalbėti?

Kaip susidoroti su kaltės jausmu? #

Daugelis vėžiu sergančių žmonių patiria kaltės jausmą. Kaltė dažnai verčia žmones mintyse kartoti scenarijus „kas būtų, jeigu ” ir „jeigu tik”, kad išsiaiškintų, ką galėjo padaryti kitaip.

Vėžiu sergantys žmonės gali jausti kaltę įvairiais laikotarpiais dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, galite jausti kaltę, nes:

  • Galėjote anksčiau pastebėti simptomus arba anksčiau kreiptis į gydytoją.
  • Nerimaujate, kad esate našta savo šeimai ar artimiesiems.
  • Gydymas, kurį gavote, nepasiteisino taip, kaip tikėjotės.
  • Turite daug finansinių išlaidų arba dėl gydymo esate nedarbingas.
  • Jūs išgyvenote vėžį, o kiti – ne. Tai dar vadinama „išgyvenusiojo kaltės jausmu”.
  • Kaltinate save arba jaučiatės sutrikęs ar gėdijatės gyvenimo būdo pasirinkimų ir įpročių, kurie galėjo padidinti riziką susirgti vėžiu.

Vėžiu sergančių žmonių šeimos nariai ir draugai taip pat gali jausti kaltę, nes jie:

  • Yra sveiki, o jų artimas žmogus serga.
  • Negali labiau padėti.
  • Negali padaryti vėžiu sergančio asmens sveikesnio.
  • Patys jaučia stresą ar liūdesį dėl artimo žmogaus ligos.

Kaltės paleidimas

Kaltės jausmas yra dažnas, tačiau nėra sveika nuolat apie jį galvoti. Jausdamiesi labai kalti dėl įvykių, kurių negalite kontroliuoti, ir negalėdami paleisti kaltės jausmo, galite susirgti depresija.

Kaltės jausmo paleidimas gali padėti pagerinti jūsų savijautą ir gebėjimą susidoroti su vėžiu. Apsvarstykite toliau pateiktus patarimus, kaip sumažinti kaltės jausmą:

  • Atminkite, kad vėžys nėra jūsų ar kieno nors kito kaltė. Ekspertai iki galo nesupranta, kodėl išsivysto dauguma vėžio rūšių. Kartais vėžiu sergantys žmonės jaučiasi kalti dėl tam tikrų savo gyvenimo būdo pasirinkimų, pavyzdžiui, cigarečių rūkymo, tačiau svarbu sau ir kitiems atleisti bet kokias klaidas, kurias, jūsų manymu, padarėte praeityje.
  • Žinokite, kad kaltės jausmas ateis ir praeis. Kaip ir visos sunkios emocijos, kurias sukelia vėžio diagnozė, kaltės jausmas laikui bėgant keisis.
  • Pasidalykite savo jausmais. Pasikalbėkite apie jaučiamą kaltę su žmogumi, kuriuo pasitikite, arba su psichologu ar socialiniu darbuotoju.
  • Prisijunkite prie paramos grupės. Daugeliui žmonių padeda žinojimas, kad kiti yra buvę jų situacijoje ir patyrę panašų kaltės jausmą.
  • Sutelkite dėmesį į teigiamus dalykus savo gyvenime, už kuriuos esate dėkingi. Raskite veiklos, kuri padėtų atsipalaiduoti ir gerai jaustis. Darykite tai, kas jums patinka, pavyzdžiui, susitikite su draugu ar pažiūrėkite smagų filmą.
  • Raskite kitų sveikų būdų emocijoms išreikšti. Apsvarstykite galimybę parodyti, kaip jaučiatės, užsiimdami mėgstama kūrybine veikla, pavyzdžiui, muzika ar menu. Arba užrašykite savo mintis ir jausmus.

Vaizdo įrašas. Liga – kelias į pokyčius #

Kasdien Lietuvoje apie penkiasdešimt žmonių susiduria su onkologine liga. Tai ypatingai stipri ir nauja patirtis, kuri pakeičia žmogaus gyvenimą iš esmės. Kaip priimti žinią apie diagnozę, kaip susitaikyti su pokyčiais ir naujais jausmais: nerimu, pykčiu, pasimetimu? POLA psichologės pataria atidžiau panagrinėti prasmes, užkoduotas pačiuose žodžiuose „sveikata” ir „liga”. Jos ir gali tapti pokyčių pradžia.

Vaizdo įrašas. Vidiniai ir tarpusavio pokalbiai apie ligą #

Onkologinė liga yra nepatogi tema pokalbiui tiek su pačiu savimi, tiek su šeima, draugais, artimaisiais. Sunku ir pačiam sau pripažinti pokyčius, ir papasakoti aplinkiniams, kas ištiko. Nuo ko būtų verta pradėti? Apie tai – POLA psichologių Eglės Gudelienės ir Astos Blandės pokalbis.

Vaizdo įrašas. Pusiausvyros paieškos sergant #

Kai žmogaus gyvenime įvyksta pokyčiai, jis kaip tas mažas laivelis vandenyne patiria bangavimą, nestabilumo jausmą. Kaip atrasti psichologinę pusiausvyrą? Ką vertėtų žinoti pacientams ir jų artimiesiems? POLA psichologės primena, kad tikroji sveikata prasideda galvoje. Todėl ir kelias pusiausvyros link turėtų prasidėti nuo minčių. Jos kuria mūsų jausmus, o po to jau jausmai sukuria mūsų elgesį.

Vaizdo įrašas. Psichologinio atsparumo vertė #

Psichologinis atsparumas yra žmogui būdingas gebėjimas žiūrėti į ateitį realistiškai pozityviu žvilgsniu, net jeigu kartais ir aplanko nesėkmės. Tai žmogaus sugebėjimas atgauti fizines ir dvasines jėgas. Jeigu įvyko labai sudėtingos situacijos – gebėjimas prisitaikyti, nes kartais sąlygos nesikeičia. Ir žinoma, psichologinis atsparumas yra mokėjimas išsilaisvinti iš pačių įvairiausių gyvenimo spąstų. POLA psichologės pataria, kaip galėtume ugdytis šį gebėjimą, kuris reikalingas ir pacientams, ir jų artimiesiems.

Vaizdo įrašas. Pagalbos ratas – nuo pasirūpinimo savimi link santykių kūrimo #

Siekiant padėti sau onkologinės ligos metu, labai svarbu pasirūpinti savimi ir kurti tinkamą santykį su aplinka. Kaip pabrėžė POLA psichologės, kalbėdamos apie pusiausvyros jausmą, kai viduje siekiame patirti harmoniją, labai svarbu pusiausvyros jausmą kurti ir tarp savęs bei aplinkos. Tam reikia susikurti tinkamą pagalbos ratą: tinkamą kiekį žmonių, informacijos šaltinių, įvairių būdų, kas galėtų supti mane, kad nebūčiau vienišas.

Jūs galite gauti nemokamą POLA psichologo konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologinės konsultacijos: suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis.

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. 8 605 88 191 arba parašius el. paštu konsultacijos@ pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

POLA pacientų gidai #

Jei turite dar klausimų – susisiekite su POLA pacientų gidais. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.

Siekdami pagerinti naršymo kokybę šioje svetainėje naudojame slapukus. Paspaudęs „sutinku“ sutinki su šia Privatumo politika ir joje nurodytais asmens duomenų tvarkymo tikslais, būdais bei tvarka. Tu gali bet kuriuo metu atšaukti mums duotą leidimą naudoti slapukus. Tai padarysi pakeitęs savo interneto naršyklės nustatymus taip, jog ji nepriimtų slapukų. Daugiau informacijos rasi privatumo politikos skiltyje. View more
Cookies settings
Patvirtinti
Privatumo politika
Privacy & Cookies policy
Cookie name Active

Privatumo politika

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, įmonės kodas: 302704554, registracijos adresas: A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas (toliau – „POLA“), įsipareigoja užtikrinti svetainės lankytojų (toliau – „Lankytojai“) asmeninės informacijos saugumą ir teisių apsaugą Jums naudojantis POLA interneto svetaine https://pola.lt/ (toliau – „Svetainė“) ir joje esančiu turiniu. Lankantis Svetainėje, POLA arba POLA įgalioti paslaugų teikėjai pasitelkia įvairias technologijas duomenų išsaugojimui tam, kad Lankytojų naudojimasis Svetaine būtų patogesnis ir saugesnis, o siūlomos paslaugos būtų aktualesnės. Ši privatumo politika (toliau – „Politika“) sukurta tam, kad Lankytojai sužinotų daugiau informacijos apie Svetainėje naudojamas technologijas. 1. BENDRA INFORMACIJA APIE SLAPUKUS Svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Jie leidžia Jūsų poreikiams pritaikyti Svetainės veikimą, taip pat palengvina naršymą ir naudojimąsi Svetaine. Slapukai – kas tai? Slapukai yra nedideli tekstiniai failai (užimantys iki kelių KB), kuriuos Lankytojo interneto naršyklė apsilankant Svetainėje patalpina Lankytojo kompiuteryje, planšetėje arba kitame išmaniajame įrenginyje. Jie leidžia Svetainei išsaugoti tokius duomenis, kaip:
  • prisijungimo duomenys (prisijungiančio įrenginio IP adresas, prisijungimo laikas, miestas, iš kurio jungiamasi);
  • naršyklės tipas;
  • demografiniai duomenys (amžiaus grupė, lytis);
  • duomenys apie tai, kaip Lankytojas naršo Svetainėje (kuriose sekcijose lankotės, kuo konkrečiai domitės).
Tikslai, kuriais POLA naudoja slapukus Slapukais siekiame:
  • užtikrinti efektyvų ir saugų Svetainės veikimą; POLA naudoja slapukus palaikant POLA saugumo funkcijas, kurios padeda aptikti ir nustatyti netinkamo elgesio atvejus Svetainėje;
  • gerinti Svetainės veikimą; stebėdami slapukų naudojimą, galime gerinti Svetainės ir elektroninių paslaugų veikimą, plėtoti esamas paslaugas, tobulinti funkcionalumą; analizuoti veikimą, kai Lankytojai apsilanko Svetainėje iš kitų svetainių, kitų įrenginių ar prietaisų;
  • atpažinti sugrįžtančius Svetainės Lankytojus; parodyti tinkamą informaciją Lankytojams; išvengti pakartotinės registracijos ir anketų pildymo nuolatiniams Lankytojams;
  • analizuoti Jūsų įpročius, kad Svetainės veikimas būtų patogus, efektyvus ir atitiktų Jūsų poreikius bei lūkesčius, pavyzdžiui, užtikrinant, kad Jūs nesunkiai rastumėte viską, ko ieškote;
  • išmatuoti į mūsų Svetainę siunčiamos informacijos ir duomenų srautus; mes naudojame slapukus statistinių duomenų apie Svetainėje apsilankiusių vartotojų skaičių ir naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis kaupimui;
  • tikslinei rinkodarai, reklamai; naudodami slapukus mes galime rinkti informaciją tam, kad teiktume tam tikrai naršyklei skirtą reklamą ar turinį, sukuriant skirtingas tikslines grupes; mes galime naudoti slapukus tam, kad parodytume tinkamą reklamą tiek mūsų Svetainėje, tiek ir už jos ribų.

2. SVETAINĖJE NAUDOJAMI SLAPUKAI Kiekvieną kartą Jums apsilankius Svetainėje, gali būti sukurti ilgalaikiai slapukai, kurie lieka Jūsų kompiuteryje po Jūsų išsiregistravimo ir bus panaudoti Jums vėl apsilankius Svetainėje; jie galioja ir nėra ištrinami Jums baigus naršyti Svetainėje, ir/arba trumpalaikiai (seanso) tipo slapukai, kurie pasibaigia ir yra ištrinami Jums baigus naršyti Svetainėje. Visi mūsų naudojami slapukai gali būti naudojami tik Jūsų išankstiniu sutikimu. Savo sutikimą galite išreikšti paspaudę mygtuką „Sutinku“ Svetainės puslapio viršuje iškylančioje slapukų juostoje. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad būtinieji slapukai ir analitiniai slapukai yra naudojimosi Svetaine sąlyga. Jei atsisakysite šių slapukų, negalėsime būti tikri, kaip ir ar iš viso veiks Svetainė. Žemiau išvardijame pagrindinius Svetainėje naudojamus slapukus pagal jų rūšis ir renkamus duomenis. Būtinieji slapukai
  • Šie slapukai Svetainėje yra būtini tam, kad Jūs galėtumėte naršyti ir naudotis Svetainės funkcijomis, pvz., įsiminti formose, anketose įvestą informaciją seanso metu, prieiti prie apsaugotų mūsų Svetainės vietų. Be šių slapukų taptų neįmanoma teikti tam tikras Svetainės paslaugas, ji veiktų ne taip sklandžiai, kaip turėtų.
Funkciniai slapukai
  • Naudojant šiuos slapukus Lankytojai gali išvengti nustatymų keitimų kaskart apsilankius Svetainėje. Šie slapukai padeda įsiminti Jūsų pasirinkimus ir nustatymus (pvz., kalbos ar laiko zonos). Šių slapukų pagalba Lankytojai išvengia nustatymų pasikeitimo kiekvieną kartą apsilankius Svetainėje. Funkciniai slapukai taip pat įsimena Jūsų padarytus pakeitimus, taip pat kitais atvejais, pvz., kai tinklalapyje paliekate komentarą. Funkciniai slapukai neseka Jūsų veiksmų kitose svetainėse.
Analitiniai slapukai
  • Analitiniai slapukai parodo, ar Lankytojas jau buvo lankęsis Svetainėje. Šie anoniminiai slapukai padeda sekti Lankytojų skaičių ir jų apsilankymo periodiškumą. Šie slapukai renka informaciją apie Svetainės naudojimą ir padeda tobulinti Svetainės veikimą.
Reklaminiai, tikslinės rinkodaros slapukai
  • Šie slapukai leidžia užfiksuoti Jūsų apsilankymą Svetainėje, puslapiuose, kuriuos lankėtės prieš tai, ir nuorodas, kurias sekėte. Reklaminiai ir tikslinės rinkodaros slapukai mums leidžia žinoti, ar jau matėte konkrečią reklamą arba tam tikro tipo reklamą, ir kiek laiko praėjo nuo tada, kai ją matėte. Jie taip pat naudojami tam, kad tam tikras reklamas matytumėte tik tam tikrą kartų skaičių ir kad tai padėtų matuoti reklamos efektyvumą.

3. TREČIŲJŲ ŠALIŲ SLAPUKAI Gali būti, jog svetainės „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“, „Linkedin“ ir kitos trečiųjų šalių priemonės nustato slapukus, kad būtų galima dalintis turiniu socialiniuose tinkluose arba rengti su prieiga susijusią statistiką. Slapukų buvimas, skaičius ir statusas gali priklausyti nuo to, kaip atitinkamomis platformomis naudojotės prieš apsilankydami Svetainėje arba joje lankydamiesi. Turėtumėte pasidomėti, kokios politikos socialinių tinklų slapukų klausimu laikosi atitinkamos interneto svetainės.
SLAPUKŲ ATSISAKYMAS, BLOKAVIMAS Daugelis interneto naršyklių yra nustatytos taip, kad automatiškai priimtų slapukus. Lankytojai savo nuožiūra gali užblokuoti ar ištrinti slapukus ir panašius unikalius identifikatorius, jeigu tai jiems leidžia jų naršyklės ar įrenginio nustatymai. Vis dėlto, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad būtinieji slapukai ir analitiniai slapukai yra naudojimosi Svetaine sąlyga. Jei atsisakysite šių slapukų, negalime būti tikri, kaip ir ar iš viso veiks mūsų Svetainė. Jūs galite reikalauti, kad mes ištrintume visus apie Jus slapukų pagalba surinktus ir tvarkomus duomenis, kreipdamiesi elektroniniu paštu info@pola.lt. Tokie duomenys bus ištrinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po kreipimosi nurodytu elektroniniu paštu. Galite kontroliuoti kitų slapukų naudojimą, pakeitę savo naršyklės nustatymus. Daugiau informacijos apie tai, kaip pašalinti slapukus, o taip pat kitos naudingos informacijos, susijusios su slapukų naudojimu, galite rasti interneto svetainėje http://www.allaboutcookies.org/. Visgi, jei atsisakysite ar užblokuosite slapukus ar kitas panašias technologijas, kai kurios Svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos arba jos gali veikti ne taip sklandžiai.
BENDROSIOS NUOSTATOS Duomenų tvarkymo pagrindai ir terminai Elektroninės prekybos, POLA kortelės išdavimo ir administravimo, sutarčių su savanoriais ir paslaugų teikėjais vykdymo tikslais asmens duomenis tvarkome ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu pagrindu (sutarties sudarymas ir vykdymas). Elektroninės prekybos, sutarčių su savanoriais ir paslaugų teikėjais vykdymo tikslais duomenis saugosime 5 metus nuo sutartinių santykių pabaigos. POLA kortelės išdavimo ir administravimo tikslu tvarkomus duomenis saugosime tol, kol nenutrauksite naudojimosi kortele, pateikdami mums prašymą. Paminėtais tikslais tvarkomi duomenis yra būtini tikslams pasiekti, be asmens duomenų įvardintų tikslų pasiekti negalėtume. Komunikacija elektroniniu paštu Vykdant elektroninę komunikaciją Jūsų pateikiamų asmens duomenų tvarkymo pagrindas yra Jūsų laisvos valios išraiška vykdyti šią komunikaciją ir joje pateikti tam tikrus duomenis. Be to, duomenų tvarkymo pagrindas taip pat gali būti sutarties sudarymas ir vykdymas (jeigu esame ją su Jumis sudarę), teisėtas interesas (pavyzdžiui, jeigu esate juridinio asmens darbuotojas) bei teisės aktuose numatytų pareigų vykdymas. Be sutarties sudarymo ir vykdymo, Jūsų duomenys tvarkomi vidaus administravimo tikslu. Jūsų elektroninio pašto adresas, susirašinėjimo turinys ir susiję duomenys bus tvarkomi laikantis proporcingumo principo. Šie duomenys visų pirma matomi to asmens, su kuriuo tiesiogiai komunikuojate elektroniniu paštu. Tačiau tam tikrais atvejais Jūsų susirašinėjimą gali perskaityti ir kiti darbuotojai, pavyzdžiui, elektroninės darbo vietos stebėjimo, galimų teisės aktų ar vidaus taisyklių pažeidimų tyrimo, darbuotojo pavadavimo ir susijusiais tikslais bei panašiose situacijose. Duomenų gavėjai Jūsų asmens duomenis galime perduoti IT, serverio ir pašto paslaugų teikėjams, advokatams, teisininkams, teismams ir kitoms valstybės institucijoms. POLA kortelės turėtų asmens duomenis papildomai galime perduoti POLA organizacijos nariams. Duomenų subjektų teisės Informuojame, kad Jūs turite šias duomenų subjekto teises: teisę susipažinti su savo duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi; teisę reikalauti ištaisyti arba, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymo tikslus papildyti asmens neišsamius asmens duomenis; teisę prašyti savo duomenis sunaikinti arba sustabdyti savo duomenų tvarkymo veiksmus (išskyrus saugojimą); teisę prašyti, kad asmens duomenų tvarkymas būtų apribotas; teisę į duomenų perkėlimą; teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Tam, kad būtų galima įgyvendinti Jūsų duomenų subjektų teises, būtina nustatyti Jūsų tapatybę. Nenustačius Jūsų tapatybės, nebus galima įsitikinti, ar kreipiasi tikrai tas asmuo, kurio asmens duomenys yra tvarkomi, todėl nebus galima įgyvendinti Jūsų teisių. Gali būti atsisakyta nagrinėti iš Jūsų gautą prašymą dėl teisių įgyvendinimo arba už tai gali būti paprašyta atitinkamo mokesčio, jei prašymas būtų akivaizdžiai nepagrįstas arba perteklinis, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais. Ši Politika gali būti POLA atnaujinama. POLA informuos Lankytojus apie atnaujinimus, Svetainėje pateikdama naują Politikos versiją. Dėl šios priežasties mes rekomenduojame Jums periodiškai apsilankyti mūsų Svetainėje, kurioje visada rasite naujausią šios Politikos versiją. Ši Politika yra taikoma nuo jos paskelbimo Svetainėje dienos.
Save settings