Minkštųjų audinių sarkomos vėžio simptomai #
Minkštųjų audinių sarkoma yra navikas, galintis vystytis įvairiose kūno vietose – kojose, rankose, pilve, krūtinės ląstoje, taip pat galvos ir kaklo srityse. Sarkomos simptomai priklauso nuo naviko vietos ir dydžio, o kartais – ligos stadijos. Daugelis minkštųjų audinių sarkomų gali būti neskausmingos, ypač pradinėse stadijose, todėl navikai kartais aptinkami tik ligai progresuojant.
Daugiau nei pusė minkštųjų audinių sarkomų aptinkama galūnių srityse – rankų ar kojų minkštuosiuose audiniuose. Tokiu atveju, žmogus gali pastebėti neįprastą gumbelį ar guzą, kuris gali būti jaučiamas rankomis. Dažnai šie navikai neskausmingi, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti diskomfortą ar skausmą. Pastebėjus neaiškų guzelį ar auglį, kuris padidėjo per trumpą laiką arba tampa skausmingas, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Kai sarkoma auga pilvo ertmėje (vadinama užpilvio sarkoma), jos simptomai dažnai gali priminti kitas pilvo ligas. Tokiu atveju pacientas gali jausti pilvo skausmus, kurie ilgainiui stiprėja. Taip pat gali atsirasti žarnyno nepraeinamumo simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, pykinimas ar vėmimas. Kai kurie pacientai pastebi kraują išmatose ar išmatas, kurios tampa tamsios, deguto spalvos – tai gali būti virškinimo trakto kraujavimo požymis. Kadangi pilve esantys navikai gali augti ilgą laiką be simptomų, kartais jie būna dideli, kai jau pradedami jausti.
Minkštųjų audinių sarkomos rečiau pasitaiko krūtinės ląstos, galvos ar kaklo minkštuosiuose audiniuose, tačiau pasireiškus neįprastam guziukui ar patinimui šiose srityse, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kadangi ankstyvosiose stadijose sarkomos gali būti nepastebimos, į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei pastebėjote naviką, stiprėjančius pilvo skausmus, vėmimą ar kraujo išmatose.
Nepaisant to, kad kai kurie simptomai gali būti nežymūs, minkštųjų audinių sarkoma dažnai tampa pastebima tik pažengusiose stadijose. Todėl ankstyva diagnozė yra svarbi, nes apie pusė minkštųjų audinių sarkomų nustatoma tik ligai pažengus.
Diagnostika #
Minkštųjų audinių sarkomos diagnozė pradedama nuo gydytojo apžiūros ir paciento anamnezės. Gydytojas išklauso paciento nusiskundimų, aptaria galimus rizikos veiksnius bei įvertina naviko vietą ir pobūdį. Dažnai prireikia papildomų tyrimų, siekiant patvirtinti sarkomos diagnozę ir nustatyti jos išplitimą.
Biopsija yra vienas pagrindinių metodų nustatant, ar navikas yra sarkoma. Biopsijos metu paimamas nedidelis naviko audinio mėginys, kurį vėliau tiria mikroskopu. Yra keli biopsijos būdai:
- Aspiracinė biopsija plona adata. Plona adata ir švirkštu iš naviko ištraukiama nedidelė medžiagos dalis, kuri siunčiama į laboratoriją tyrimui. Šis metodas yra minimaliai invazyvus, tačiau gali būti nepakankamas, nes kartais medžiagos kiekis neleidžia atlikti išsamių tyrimų.
- Aspiracinė biopsija stora adata. Naudojama storesnė adata, kuri leidžia gauti daugiau medžiagos. Ši procedūra užtikrina, kad bus galima atlikti reikiamus papildomus tyrimus ir patikslinti diagnozę.
- Ekscizinė ir incizinė biopsija. Jei navikas yra paviršutiniškas, gali būti pašalinamas visas arba dalis naviko chirurginiu būdu. Ši procedūra atliekama esant vietiniam ar bendram nuskausminimui, priklausomai nuo naviko vietos. Tai padeda ne tik nustatyti diagnozę, bet ir pašalinti naviką, jei tai įmanoma.
Po biopsijos dažnai atliekami specialūs tyrimai:
- Diferenciacijos laipsnio nustatymas (G). Vertinamas ląstelių pakitimo lygis, palyginus su sveikomis ląstelėmis. Kuo labiau ląstelės pakitusios, tuo sarkoma agresyvesnė.
- Imunohistocheminis tyrimas padeda identifikuoti specifinius baltymus, būdingus tam tikram sarkomos tipui, naudojant specialius antikūnus ir spalvinius indikatorius.
- Citogenetinis tyrimas analizuoja naviko ląstelių chromosomas, siekiant aptikti genetinius pokyčius.
- FISH (Fluorescencinė hibridizacija in situ) padeda nustatyti net ir minimalius chromosomų pakitimus, leidžiančius identifikuoti sarkomos tipą.
Radiologiniai tyrimai taip pat labai svarbūs:
- Krūtinės ląstos rentgenas tikrina, ar sarkoma neišplitusi į plaučius.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). MRT yra naudingas minkštųjų audinių tyrimams, ypač jei įtariamas navikas rankose, kojose ar kitose minkštųjų audinių srityse.
- Kompiuterinė tomografija (KT) yra išplėstinis rentgeno metodas, kuris naudojamas navikui ir jo išplitimui kūno gilumoje įvertinti.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET). Šiuo metu moderniausias diagnostikos metodas, kuris nustato aktyvias ląsteles, kaip naviko metastazės, naudojant specialią kontrastinę medžiagą, kuri kaupiasi aktyviose ląstelėse.
Minkštųjų audinių sarkomos rūšys #
Minkštųjų audinių sarkomos yra piktybiniai navikai, kurie vystosi iš minkštųjų audinių, tokių kaip riebalinis, raumeninis, nervinis, jungiamasis audinys, kraujagyslės ar giliųjų odos sluoksnių audiniai. Šie navikai gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje – liemens, galvos, kaklo, vidaus organuose ir dažniausiai pasitaiko rankose ir kojose. Nors minkštųjų audinių sarkomos nėra dažnos, jos sudaro apie 1% visų piktybinių navikų, o dauguma kitų piktybinių navikų yra epitelinės kilmės.
Yra žinoma apie 50 skirtingų minkštųjų audinių sarkomų rūšių. Jos skirstomos pagal audinius, iš kurių išsivysto navikai. Toliau apžvelgsime kelias pagrindines minkštųjų audinių sarkomų grupes.
Riebalinio audinio navikai #
Gerybiniai riebalinio audinio navikai:
- Lipoma: Tai dažniausiai pasitaikantis gerybinis riebalinio audinio navikas, paprastai vystosi iš poodinio riebalinio audinio.
- Lipoblastoma: Gerybinis navikas, dažniausiai pasitaikantis kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Hibernoma: Gerybinis navikas, rečiau pasitaikantis nei lipomos.
Piktybiniai riebalinio audinio navikai:
- Liposarkoma: Piktybinis riebalinio audinio navikas, galintis išsivystyti bet kur, bet dažniausiai aptinkamas užpakalinėje šlaunies ir pilvo srityse. Dažniau pasitaiko žmonėms, kuriems 50-65 metai.
Raumeninio audinio navikai #
Raumenų audiniai skirstomi į lygiuosius ir skersaruožius. Lygieji raumenys kontroliuoja vidaus organus, o skersaruožiai – mūsų judesius.
Gerybiniai raumeninio audinio navikai:
- Lejomioma: Gerybinis lygiųjų raumenų navikas, dažnai pasitaikantis moterims gimdoje.
- Rabdomioma: Retas skeleto raumenų gerybinis navikas.
Piktybiniai raumeninio audinio navikai:
- Lejomiosarkoma: Piktybinis lygiųjų raumenų navikas, dažniausiai pasitaiko užpilvyje ir vidaus organuose.
- Rabdomiosarkoma: Piktybinis skeleto raumenų navikas, dažniau pasitaikantis vaikams nei suaugusiems.
Nervinio audinio navikai #
Gerybiniai nervinio audinio navikai:
- Neurofibromos: Būdingi žmonėms, sergantiems neurofibromatoze. Gali supiktybėti.
Piktybiniai nervinio audinio navikai:
- Neurofibrosarkoma: Piktybinis nervinio audinio navikas, dažniausiai atsirandantis iš nervą supančių ląstelių.
Virškinamojo trakto stromos navikai #
Gastrointestinalinių stromos navikų (GIST) formavimasis pasitaiko virškinamajame trakte, dažniausiai skrandyje ir žarnyne. Šie navikai gali būti piktybiniai ir dažnai reikalauja specialaus gydymo.
Kraujagyslių ir limfmazgių navikai #
Gerybiniai kraujagyslių navikai:
- Hemangioma: Dažnas gerybinis kraujagyslinis navikas, gali atsirasti odoje ar vidaus organuose.
Piktybiniai kraujagyslių navikai:
- Angiosarkoma: Piktybinis navikas, išsivystantis iš kraujagyslių. Dažniausiai pasitaiko tose vietose, kur buvo taikoma radioterapija.
Sausgyslių audinio navikai #
Gerybiniai sausgyslių audinio navikai: Fibromos ir elastofibromos, dažniausiai pasitaikantys rankų ir kojų srityse.
Piktybiniai sausgyslių audinio navikai:
- Fibrosarkoma: Dažniausiai pasitaikanti piktybinė sausgyslių audinio sarkoma, būdinga 20-60 metų amžiaus žmonėms.
Neaiškios kilmės minkštųjų audinių navikai #
Gerybiniai neaiškios kilmės navikai:
- Miksoma: Gerybinis minkštųjų audinių navikas, kuriame ląstelės gamina gleives.
Piktybiniai neaiškios kilmės navikai:
- Piktybinė mezenchimoma: Retai pasitaikantis navikas, turintis kelis sarkomų bruožus.
Minkštųjų audinių sarkomos stadijos #
Minkštųjų audinių sarkomos diagnostikos procesas apima kelis svarbius žingsnius, padedančius įvertinti ligos išplitimo laipsnį ir pasirinkti tinkamiausią gydymo planą. Šio tipo naviko diagnostika pirmiausia pradedama nuo sarkomos biopsijos – tai procedūra, kai imamas nedidelis naviko mėginys laboratoriniam tyrimui. Šį mėginį tyrinėja patologas, kuris mikroskopu analizuoja ląstelių struktūrą ir jų dalijimosi spartą. Jis taip pat nustato, kiek naviko ląstelės skiriasi nuo sveikų, tai padeda prognozuoti naviko elgseną: kaip greitai jis augs ir ar linkęs plisti į kitas kūno vietas.
Tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti ligos stadiją, atliekami radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), o kartais ir pozitronų emisijos tomografija (PET). Šie tyrimai leidžia išsiaiškinti, ar sarkoma išplito į netoliese esančius limfmazgius ar kitus organus.
Ligos stadijos vertinimui naudojama TNM sistema, kurioje:
- T (angl. tumor) reiškia pirminio naviko dydį,
- N (angl. node) – sritinius limfmazgius,
- M (angl. metastasis) – metastazes tolimuose organuose.
Pavyzdžiui, reikšmė T1 reiškia, kad navikas yra iki 5 cm skersmens, o T2 nurodo, kad navikas viršija 5 cm. Reikšmės N0 ir N1 apibūdina, ar sarkoma išplito į sritinius limfmazgius, o reikšmės M0 ir M1 rodo, ar yra tolimųjų metastazių, pvz., plaučiuose.
Pagal šiuos parametrus minkštųjų audinių sarkoma skirstoma į keturias stadijas:
- I stadija – maži navikai, neišplitę į limfmazgius ar kitus organus.
- II stadija – didesni navikai, tačiau vis dar neišplitę.
- III stadija – didesni ir agresyvesni navikai, kurie gali būti išplitę į sritinius limfmazgius.
- IV stadija – navikai su tolimosiomis metastazėmis kituose organuose.
Šis stadijų nustatymas padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo planą bei prognozuoti galimą ligos eigą.
Gydymas #
Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Minkštųjų audinių sarkomos gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio, vietos ir stadijos. Pagrindiniai šios srities gydymo būdai yra chirurginis gydymas, radioterapija ir chemoterapija. Kai kuriais atvejais taikomos naujesnės procedūros, pavyzdžiui, hipertermija ar galūnių perfuzija.
Chirurginis gydymas
Chirurginis gydymas yra pirmasis pasirinkimas daugeliu atvejų, siekiant visiškai pašalinti naviką kartu su 1–2 cm sveikų audinių aplink jį. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad nebeliktų piktybinių ląstelių, kurios galėtų sukelti ligos recidyvą. Po operacijos atliekamas pašalintų audinių tyrimas, siekiant patikrinti, ar nėra sarkomos ląstelių. Kai audinių „kraštai švarūs“, gydymas paprastai nereikalauja papildomų procedūrų. Tačiau esant „nešvariems kraštams“ – kai pašalintuose audiniuose randama sarkomos ląstelių, – gali prireikti papildomos operacijos ar radioterapijos.
Sudėtingesnės situacijos pasitaiko, kai sarkoma auga pilvo srityje arba prie gyvybiškai svarbių kraujagyslių. Tokiais atvejais radikali operacija yra sunkiai įmanoma. Pastaraisiais metais atsisakyta rankų ar kojų amputacijų siekiant radikalumo, vietoj to taikomos galūnes tausojančios operacijos, o po jų – radioterapija, jei reikia.
Radioterapija
Radioterapija yra plačiai naudojama sarkomos gydymui. Tai gydymo metodas, kai navikinės ląstelės naikinamos jonizuojančia spinduliuote. Dažniausiai ši terapija taikoma po operacijos (adjuvantinė terapija), siekiant sunaikinti likusias sarkomos ląsteles, arba prieš operaciją (neoadjuvantinė terapija) – tam, kad navikas sumažėtų ir būtų lengviau jį pašalinti. Radioterapija kartais tampa pagrindiniu gydymo būdu, kai chirurginis gydymas nėra įmanomas.
Radioterapija gali būti išorinė ir vidinė (brachiterapija). Išorinė radioterapija dažniausiai atliekama naudojant linijinius greitintuvus. Procedūros atliekamos kasdien, penkias dienas per savaitę. Vidinė radioterapija vykdoma priartinant jonizuojančios spinduliuotės šaltinį tiesiai prie naviko.
Chemoterapija
Chemoterapija naudoja vaistus, kurie naikina vėžines ląsteles organizme. Vaistai gali būti vartojami tabletėmis arba per veną. Chemoterapija gali būti naudojama tiek prieš, tiek po operacijos, priklausomai nuo sarkomos tipo ir jos agresyvumo laipsnio. Taip pat ji naudojama išplitusios sarkomos atvejais arba recidyvams gydyti.
Chemoterapija gali sukelti įvairius šalutinius poveikius, priklausomai nuo naudojamų vaistų ir gydymo trukmės. Dažniausi simptomai yra pykinimas, nuovargis, kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, plaukų slinkimas, taip pat silpnumas ar mėlynės dėl trombocitų kiekio sumažėjimo. Po gydymo šie poveikiai dažniausiai išnyksta, tačiau kai kuriems vaistams būdingi ilgalaikiai poveikiai, todėl prieš chemoterapiją gali būti atliktas širdies ar kitų organų tyrimas.
Jei sarkoma atsinaujina toje pačioje vietoje, dažnai vėl atliekama chirurginė operacija arba taikoma radioterapija.
Hipertermija ir galūnių perfuzija
Šie naujesni metodai yra naudojami siekiant užtikrinti vaistų veiksmingumą konkrečioje kūno dalyje. Pavyzdžiui, galūnių perfuzijos metu pažeista galūnė atjungiama nuo kūno kraujotakos, o į vietinę kraujotaką patenka vaistai. Tokia procedūra dar nėra standartinė, tačiau vykdomi tyrimai siekiant patvirtinti jos efektyvumą.
Gydymas pagal stadijas:
- I stadija: Mažesniems nei 5 cm navikams gali pakakti tik chirurginio gydymo. Dideliems navikams, siekiant sumažinti recidyvo riziką, gali būti taikoma radioterapija.
- II ir III stadija: Chirurgija išlieka pagrindinis metodas, tačiau papildoma chemoterapija ar radioterapija naudojama, kai navikai yra dideli ar agresyvūs.
- IV stadija: Ši stadija reiškia, kad navikas yra išplitęs į kitus organus. Tokiais atvejais chirurginė intervencija paprastai siekia pašalinti ne tik pagrindinį naviką, bet ir metastazes, jei įmanoma.
Stebėsena po gydymo #
Po minkštųjų audinių sarkomos gydymo itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją stebėsenai. Šios kontrolinės apžiūros ir tyrimai padeda užtikrinti, kad, jei liga atsinaujintų, ji būtų pastebėta kuo anksčiau. Be to, įvairūs gydymo metodai gali turėti skirtingą šalutinį poveikį, kuris taip pat stebimas ir valdomas apsilankymų metu. Tuo pačiu, pacientas gali aptarti su gydytoju, kaip sumažinti arba suvaldyti šalutinius poveikius bei pagerinti bendrą savijautą.
Pirmieji keli metai po gydymo laikomi kritiniu periodu, nes būtent tuomet liga dažniausiai linkusi atsinaujinti. Pirmuosius dvejus metus rekomenduojama pas gydytoją lankytis kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – kas 6 mėnesius, o nuo penktųjų metų ir toliau – bent kartą per metus. Jei bet kada tarp apsilankymų išryškėja neįprasti simptomai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Kiekvieno vizito metu gydytojas atliks būtinus tyrimus, kurie gali apimti bendrą fizinę apžiūrą ir specifinius tyrimus, tokius kaip plaučių rentgenas ar krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT) kartą per metus. Taip pat gali būti paskirtas operuotos srities ir limfmazgių ultragarsinis tyrimas arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), jei įtariamas naviko atsinaujinimas. Prireikus gali būti atlikti ir kiti tyrimai, kad būtų išsiaiškintos visos sveikatos būklės detalės.
Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta sarkomų (kaulų, minkštųjų audinių ir visceralinių sarkomų) ir virškinamojo trakto stromos navikų (GIST) gydymui (2021 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.
