Veninis porto kateteris

Onkologinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems dažnai reikalingas sudėtingas ir ilgalaikis gydymas, reikalingi dažni kraujo tyrimai, intraveninių skysčių lašinimas, chemoterapija, kraujo perpylimai bei kitos procedūros. Porto kateteriai, įvedami į didžiąsias venas, yra efektyvus ir dažnai naudojamas būdas venoms išsaugoti, taip išvengiama tolimesnio daugkartinio venų ieškojimo bei badymo. Per veninį kateterį vaistai patenka tiesiai į centrinę kraujotaką, kur greitai ištirpsta ir pasiskirsto organizme.

Dažniausiai naudojami trijų tipų kateteriai – išoriniai, poodiniai ir periferiškai įvesti centriniai kateteriai.

Išoriniai kateteriai #

Išorinis kateteris yra ilgas, lankstus vamzdelis, kurio vienas galas įvedamas į dešinįjį prieširdį, o kitas galas lieka krūtinės ląstos išorėje. Vamzdelis driekiasi po krūtinės oda ir netoli raktikaulio patenka į vieną iš didžiųjų kaklo venų, kurios spindžiu pasiekia širdį. Kadangi chemoterapiniai vaistai, kraujo komponentai ir IV skysčiai leidžiami į kūno išorėje esantį vamzdelio galą, pacientas nejaučia skausmo. Kraujo mėginius klinikiniam kraujo tyrimui (KKT) ar biocheminiams tyrimams taip pat galima paimti per kateterį.

Kateteris dažniausiai įvedamas chirurginiu būdu, atliekant procedūrą taikant bendrąją nejautrą. Chirurgas daro du mažus pjūvius: vieną arti raktikaulio, kur kateteris pateks į veną, o kitą – krūtinės ląstos srityje, kur kateteris išeis iš kūno. Kateteris yra pritvirtinamas – prisiuvamas prie odos, kad neišslystų, o aplink jį yra sintetinė manžetė, į kurią įauga audiniai. Tai padeda kateterį tvirtai laikyti vietoje ir apsaugo nuo infekcijos.

Kasdien tinkamai prižiūrint, išorinis kateteris gali tarnauti toje pačioje vietoje gana ilgą laiką.

Tinkamam išorinio kateterio naudojimui reikalinga reguliari jo priežiūra. Priežiūra apima reguliarią odos valymą, sterilų tvarsčio keitimą ir heparino tirpalo naudojimą. Kateterio naudojimas gali paveikti kasdienį gyvenimą ir kūno įvaizdį – vamzdelis gali būti matomas po plonais drabužiais arba maudymosi kostiumu, todėl kai kuriems pacientams tai gali kelti psichologinį diskomfortą. Jei oda jautri (nuimant tvarstį oda paraudonuoja ir suskeldėja), išorinis kateteris gali kelti nepatogumų.

Tačiau išorinis kateteris turi ir privalumų. Vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, kad pacientai išvengia adatų dūrių skausmo. Kai kuriems pacientams gali būti reikalingas dviejų spindžių kateteris (kiek didesnis vamzdelis, padalintas į 2 dalis), tuomet išoriniai kateteriai gali būti vienintelis tinkamas pasirinkimas pacientams. Išoriniai kateteriai taip pat naudojami, kai intraveninis gydymas taikomas ilgą laiką, planuojama kaulų čiulpų transplantacija. Dėl išorinio kateterio ribojamas plaukiojimas, kaitinimasis pirtyje, kartais ir maudymasis vonioje ar po dušu. Kokie ribojimai būtų taikomi konkrečiam pacientui, pasitarkite su slaugytoja.

Priežiūra #

Tinkama išorinio kateterio priežiūra yra būtina siekiant išvengti infekcijų ir krešulių susidarymo. Vietą, kur kateteris išeina iš kūno, reikia dažnai prižiūrėti ( kas antrą dieną ar bent kartą savaitėje): valyti odą, keisti sterilų tvarstį ir užtikrinti, kad nėra jokių infekcijos požymių, tokių kaip paraudimas, patinimas ar šlapiavimas. Kad būtų išvengta kraujo krešulių susidarymo, kateterį taip pat būtina reguliariai praplauti heparino tirpalu. Būtina laikytis gydytojo nurodymų ir gydymo įstaigos suteiktų priežiūros dažnumo rekomendacijų. Iškilus klausimams, kreipkitės į slaugytojas.  

Galimos rizikos #

Naudojant išorinius kateterius, gali kilti tam tikrų rizikų. Galimos komplikacijos yra infekcijos ir krešulių susidarymas. Infekcijos gali atsirasti tiek kateterio įvedimo vietoje, tiek kraujyje. Krešuliai gali susidaryti pačiame kateteryje ar kraujagyslėje, į kurią jis įvestas. Retais atvejais kateteris gali persilenkti, pajudėti iš vietos arba sulūžti.

Infekcijos

Infekcijos rizika turint išorinį kateterį yra gana didelė, net jei kateteris prižiūrimas atidžiai. Infekcijos rizika didesnė pacientams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl chemoterapijos. Infekcijas dažniausiai sukelia natūrali paciento mikroflora – bakterijos, esančios ant odos, burnoje ar virškinamajame trakte. Dažniausias infekcijų sukėlėjas yra Staphylococcus epidermidis (odos stafilokokas). Infekcija gali būti įtariama, jei temperatūra pakyla virš 38,5°C, atsiranda paraudimas, patinimas arba skausmas kateterio srityje. Tokiu atveju būtina atlikti kraujo pasėlius, kad būtų nustatytas infekcijos sukėlėjas, ir pradėti gydymą antibiotikais. Dažniausiai gydymas antibiotikais yra veiksmingas, tačiau kai kurie mikroorganizmai ant kateterio sugeba sudaryti bakterinę plėvelę, kurios neįmanoma sunaikinti, dėl šios priežasties kateterį tenka šalinti. Jei infekcija nepasiduoda gydymui, kateteris turi būti ištrauktas.

Krešuliai

Nepaisant kasdienės priežiūros, išoriniai kateteriai kartais gali užsikimšti arba užkrešti. Tai dažniausiai atsitinka dėl kraujo krešulių, kurie susidaro kateterio viduje. Jei taip nutinka, kateteris praplaunamas specialiais vaistais (aktivazė (kitaip – alteplazė, rt-pa), urokinazė ir streptokinazė), kurie ištirpdo krešulį. Kiti veiksniai, tokie kaip vaistų nuosėdos, taip pat gali sukelti kateterio užsikimšimą, ištirpdyti tokiam kamščiui gali būti naudojamas druskos rūgšties tirpalas. Tai atsitinka gana retai, dažniausiai naudojant nesuderinamus vaistus tuo pačiu metu, arba ilgą laiką taikant intraveninį maitinimą.

Kateterio persilenkimas

Kai kada kateteris persilenkia dėl smailaus kampo, susidarančio patekimo į kaklo veną vietoje. Tokiais atvejais skysčiai patenka į kateterį, bet kraujui iš jo ištekėti sunku. Siekiant, kad kraujas ištekėtų, reikia išbandyti skirtingas pozas ar Valsalvės manevrą, t.y. pastenėti lyg tuštinantis, giliai įkvėpti, pakosėti ar pasijuokti.

Kateterio lūžis

Nors kateterio lūžis pasitaiko retai, tai yra viena iš rimtesnių komplikacijų. Jei įskyla ar lūžta kateterio dalis esanti kūne, kuomet jis nenaudojamas, į aplinkinius audinius patenka tik heparinas. Jei kateteris sulūžta, kai lašinami chemoterapiniai vaistai, šie gali nutekėti į aplinkinius audinius ir juos pažeisti. Tokiu atveju būtina greitai užspausti vamzdelį tarp lūžio vietos ir krūtinės, uždėti sterilų tvarstį ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais kateterį galima sėkmingai pataisyti, tačiau kartais tenka jį pašalinti.

Poodiniai kateteriai #

Palyginti su išoriniu kateteriu, poodinis portas yra visas po oda, todėl jis yra mažiau pastebimas ir reikalauja mažiau kasdienės priežiūros. Tai yra mažytė metalinė kamera (apie 3 cm skersmens) su guminiu viršeliu, implantuojama po krūtinės oda dešinėje pusėje. Kateteris praeina po oda nuo metalinės kameros (porto) iki stambios venos arti raktikaulio, o toliau venos viduje pasiekia dešinį prieširdį. Kai tik reikia per kateterį suleisti vaistus ar skysčius, slaugytoja įveda specialią adatą per odą į porto guminį viršelį (pertvarą).

Poodinis portas įvedamas operacinėje, paprastai taikant vietinę nejautrą. Procedūra trunka mažiau nei valandą. Chirurgas padaro du mažus pjūvius: vieną krūtinės srityje, kur bus įdėtas portas, o kitą – kaklo apačioje, arti raktikaulio, kur kateteris įeis į veną. Kateteris per didelę kraujagyslę nuvedamas iki dešiniojo prieširdžio, o kitas jo galas prijungiamas prie porto, kuris yra įdedamas po oda. Į portą įšvirkščiama skysčio, kad įsitikinti, jog prietaisas veikia gerai. Po to abu pjūviai užsiuvami, paliekant vos pastebimus randelius ir nedidelį guzelį po oda, rodantį porto buvimą.

Portas yra po oda, todėl norint juo pasinaudoti, reikia pradurti odą. Procedūros metu oda kruopščiai nuvaloma antiseptiku ir per ją bei guminį porto viršų įvedama speciali adata. Adata yra prijungiama prie trumpo vamzdelio, kuris naudojamas skysčiams ar vaistams suleisti. Nors procedūra reikalauja įdurti adatą, siekiant sumažinti diskomfortą, dažnai naudojami anesteziniai tepalai ar purškalai. Poodiniai portai turi guminę pertvarą, kuri, ištraukus adatą, savaime užsidaro, ir yra skirta atlaikyti adatų dūrius daugelį metų. Poodinio porto guminė pertvara yra sukurta taip, kad atlaikytų daugybę adatų dūrių per ilgą laiką. Labai svarbu, kad būtų naudojama specialia (nerūdijanti) adata, nes netinkamos adatos naudojimas gadina pertvarą, o tai gali sukelti skysčio nutekėjimą į audinius.

Priežiūra #

Kadangi portas yra po oda, jis nereikalauja kasdienės priežiūros. Oda virš porto gali būti prausiama kaip ir likusi kūno dalis. Tačiau svarbu stebėti, ar nėra patinimų, paraudimų ar šlapiavimo, nes tai gali būti infekcijos požymiai. Portą reikia praplauti fiziologiniu tirpalu ir heparinu bent kartą per 30 dienų, o tai dažniausiai atliekama klinikoje arba atliekant kraujo tyrimus.

Jei gydymui kateterį reikia  naudoti kasdien, slaugytoja prijungia vamzdelį prie intraveniškai skiriamų skysčių lašinės, o po to užkemša jį steriliu dangteliu, praplovusi fiziologiniu tirpalu. Ten, kur adata įeina į portą, uždedamas permatomas tvarstis. Taip sujungtas portas gali būti iki septynių dienų. Po to, norint išvengti infekcijos, adata turėtų būti išimta, o portas, prireikus, pajungiamas iš naujo. Jei adata ir vamzdelis yra palikti vietoje, svarbu, kad jie būtų gerai pritvirtinti prie krūtinės.

Jei portas naudojamas rečiau, tada jis prižiūrimas sekančiai: nuvaloma dūrio vieta, įvedama adata, praplaunama fiziologiniu tirpalu, suleidžiama vaistų arba ištraukiama kraujo, pakartotinai praplaunama fiziologiniu tirpalu, suleidžiama į kateterį heparino, tuomet ištraukiama adata ir uždedamas lipnus tvarstis.

Galimos rizikos #

Kaip ir naudojant išorinius kateterius, pagrindinės galimos rizikos yra infekcija, krešuliai, rečiau porto užsilenkimai ar lūžiai. Jei adata netinkamai įvesta per guminę pertvarą arba naudojama netinkama adata, į aplinkinius audinius gali nutekėti skysčių, todėl svarbu laikytis tinkamų procedūrų ir naudoti specialiai pritaikytas adatas.

Infekcija

Infekcijos rizika naudojant poodinius portus yra mažesnė nei naudojant išorinius kateterius, nes portas yra visiškai uždengtas oda, kuri suteikia natūralią apsaugą nuo mikrobų. Jei infekcija vis dėlto pasireiškia, elgiamasi taip, kaip ir esant išorinio kateterio infekcijai – ji gydoma antibiotikais, o sunkesniais atvejais portas gali būti pašalinamas.

Užsilenkimai, krešuliai, lūžiai

Nors krešulių susidarymo ar kateterio užsilenkimo rizika yra gana maža, jei tai atsitinka, taikomi panašūs metodai kaip ir su išoriniais kateteriais. Krešuliai gali būti ištirpdomi specialiais vaistais, o užsilenkimai dažnai pataisomi keičiant paciento kūno padėtį.

Periferiškai įvesti centriniai (PĮC) kateteriai #

Vėžio gydymo metu dažnas kraujo ėmimas tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Kraujas yra būtinas įvairiems tyrimams: klinikiniams, biocheminiams kraujo tyrimams ir kraujo pasėliams, kurie padeda gydytojams stebėti paciento sveikatos būklę, vertinti gydymo efektyvumą bei nustatyti infekcijų buvimą. Nors klinikiniam kraujo tyrimui dažnai pakanka kraujo lašelio, paimto iš piršto, sudėtingesniems tyrimams reikalingas didesnis kraujo kiekis, kuris paprastai imamas iš venos arba veninio kateterio.

Peiferiškai įvesti centriniai kateteriai naudojami pacientams, kuriems dažnai imamas kraujas ar vykdomos intraveninės terapijos, nes jie leidžia išvengti dažnų adatų dūrių ir sumažina diskomfortą. Kateterio priežiūra apima reguliarius praplovimus fiziologiniu tirpalu bei tinkamą tvarsčių keitimą, siekiant išvengti infekcijų. Gydytojas įveda kateterį per rankos veną ir nukreipia jį iki centrinės venos netoli širdies.

Galimos rizikos #

Kaip ir naudojant išorinius ar poodinius kateterius, pagrindinės galimos rizikos yra infekcija, krešuliai, kateterio pasislinkimas.

Pasirinkimas naudoti ar nenaudoti kateterio #

Sprendimas dėl veninio kateterio naudojimo yra svarbus žingsnis jūsų gydymo procese, todėl būtina jį aptarti su gydytoju ar slaugytoja. Kiekviena situacija yra skirtinga, todėl svarbu kartu su medicinos specialistu nustatyti, ar kateteris jums reikalingas ir kokia jo rūšis būtų tinkamiausia jūsų poreikiams.

Jei turite abejonių ar klausimų, nedvejodami išsakykite savo nuogąstavimus. Gydytojas ar slaugytoja padės suprasti galimus pasirinkimus, paaiškins skirtingų kateterių privalumus ir trūkumus, taip pat pateiks rekomendacijas, atsižvelgdami į jūsų sveikatos būklę ir aplinkybes.

Svarbu paminėti, kad nėra „teisingo” ar „klaidingo” sprendimo – kiekvienas pacientas yra individualus, todėl skirtingos situacijos gali reikalauti skirtingų sprendimų. Dėl to verta žinoti apie visus galimus variantus ir būti gerai informuotam apie kiekvieno pasirinkimo pasekmes.

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite informaciją apie skirtingų veninių kateterių tipus, jų savybes bei priežiūros reikalavimus. Tai padės jums geriau suprasti, koks kateteris gali būti tinkamiausias jūsų situacijoje.