Tulžies pūslės ir latakų vėžys

Apie tulžies pūslę #

Tulžies pūslė ir tulžies latakai yra svarbi virškinimo sistemos dalis. Tulžies pūslė – tai nedidelis, kriaušės formos organas, esantis po kepenimis dešinėje pilvo pusėje. Ji kaupia ir saugo kepenyse pagamintą tulžį – skystį, kuris padeda virškinti riebalus. Tulžies pūslės dydis gali būti labai įvairus – 8-14 cm ilgio, 3-5 cm pločio. Talpa 30-60 ml.

Kepenys gamina tulžį, kuri iš pradžių kaupiasi tulžies pūslėje. Kai valgome riebų maistą, tulžies pūslė susitraukia ir išstumia tulžį į tulžies latakus – mažus vamzdelius, per kuriuos tulžis patenka į plonąją žarną. Tulžies latakų sistema yra sudėtinga, nes tulžis praeina per kepenų kanalėlius, tulžies pūslę, bendrąjį tulžies lataką ir galiausiai pasiekia dvylikapirštę žarną. Tulžies pūslės ir latakų pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad virškinimo metu būtų pakankamai tulžies, kuri padėtų suskaidyti riebalus ir įsisavinti maistines medžiagas.

Kartais tulžies pūslėje gali susidaryti akmenys, kurie užkemša tulžies latakus ir sukelia skausmą ar infekciją. Ši būklė vadinama tulžies pūslės akmenlige arba cholelitiaze. Taip pat gali pasitaikyti tulžies latakų uždegimas (cholangitas), kuris dažnai kyla dėl infekcijos.

Tulžies pūslės ir latakų vėžio simptomai #

Ankstyvosiose stadijose šis vėžys dažnai neturi aiškių požymių, todėl jis dažnai aptinkamas tik tada, kai navikas jau išplitęs. Kartais tulžies pūslės vėžys nustatomas netikėtai – pavyzdžiui, atliekant operaciją dėl tulžies pūslės akmenų. Tačiau dauguma pacientų, operuotų dėl akmenligės, vėžio neturi.

Pagrindiniai tulžies pūslės ir latakų vėžio simptomai gali būti panašūs į kitų virškinimo sistemos ligų požymius. Dažniausi simptomai yra šie:

• Pykinimas, kuris gali trukdyti kasdienei veiklai
• Karščiavimas, rodantis organizmo reakciją į ligą
• Nepaaiškinamas svorio kritimas
• Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, dažnai jaučiamas dešinėje pusėje.

Kai navikas blokuoja tulžies lataką, gali sutrikti tulžies nutekėjimas į plonąją žarną. Dėl to tulžis pradeda kauptis kraujyje ir kūno audiniuose, sukeldama papildomus simptomus:

• Odos ir akių baltymų pageltimą (gelta)
• Tamsios spalvos šlapimą
• Blyškias, riebesnes išmatas
• Odos niežėjimą, kuris gali būti itin intensyvus.

Šie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl svarbu neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją. Jei jaučiate aukščiau išvardytus simptomus arba jie stiprėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti sveikatą.

Diagnostika #

Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus, žalingus įpročius. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, paskirs kraujo tyrimus. Jei po apžiūros ir gautų tyrimų rezultatų jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su tulžies pūsle, jis paskirs detalesnius tyrimus.

Tyrimas ultragarsu (echoskopija) – atliekant tyrimą pilvo oda patepama geliu, kad kontaktas tarp daviklio ir odos būtų kuo geresnis. Tuomet pacientui gulint iš pradžių ant pilvo, tuomet ant nugaros gydytojas jo pilvo oda vedžioja ultragarso aparato davikliu. Tyrimo metu suformuojamas tiriamos srities organų vaizdas, matomas echoskopo ekrane. Tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, jo metu apžiūrima tulžies pūslės, įvertinamas jų dydis, forma,nustatoma ar tulžies pūslėje yra navikas, kurioje jis vietoje, kokio dydžio, ar nėra vėžio metastazių židinių, apžiūrimi kiti pilvo organai, limfmazgiai. Svarbu žinoti, kad prieš atliekant echoskopiją, patartina 6 valandas nevalgyti.

Kompiuterinė tomografija (KT) – atliekant šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies, tulžies pūslės vėžio atveju – pilvo srities skersinių rentgeno vaizdų. Gydytojas, apžiūrėdamas ir įvertindamas visus vienas paskui kitą einančius vaizdus, gali tiksliai nustatyti, kur yra navikas, kiek jis susijęs su kitais organais, ar yra metastazių limfmazgiuose kepenyse, t. y., ar liga išplitusi į kitus organus.

Svarbu žinoti, kad prieš tyrimą 12 valandų pacientui negalima gerti ir valgyti. Prieš tyrimą reikia atvykti anksčiau – valandą prieš tyrimą duodama išgerti ar į veną suleidžiamas specialaus kontrastinio preparato, leidžiančio gauti informatyvesnius vaizdus. Pats tyrimas neskausmingas, atliekamas pacientui ramiai gulint ant gulto.

Laparoskopija – tai nedidelė operacija, kurios metu naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, atliekami nedideli pjūviai pilvo sienoje ir pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Operacijos metu apžiūrima tulžies pūslė, kepenys ir kiti šalia tulžies pūslės esantys organai. Jei reikia, echoskopijos metu gali būti paimamas audinys (biopsija) detalesniam ištyrimui.

Tulžies pūslės vėžys neretai nustatomas, kai operacijos metu šalinami tulžies pūslės akmenys.

Tulžies pūslės ir latakų vėžio stadijos #

Tulžies pūslės ir latakų vėžys turi skirtingas stadijas, kurios parodo, kaip stipriai vėžys išplitęs organizme. Stadijos nustatymas yra svarbus, nes padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Yra dvi pagrindinės sistemos, pagal kurias vertinamos šio vėžio stadijos: skaičių sistema ir TNM sistema.

Skaičių stadijų sistema

Pagal skaičių sistemą tulžies pūslės vėžys skirstomas į keturias stadijas:

1. 1 stadija – vėžys pažeidęs tik tulžies pūslės sienelę ir neišplitęs už jos ribų.
2. 2 stadija – vėžys išplitęs už tulžies pūslės sienelės, tačiau nepasiekęs šalia esančių limfmazgių ar kitų organų.
3. 3 stadija – vėžys išplitęs į šalia esančius limfmazgius arba netoliese esančius organus, tokius kaip kepenys, skrandis, plonoji ar storoji žarna.
4. 4 stadija – vėžys stipriai išplitęs į du ar daugiau artimų organų arba toliau nuo tulžies pūslės esančias kūno vietas, tokias kaip plaučiai. Ši stadija dar vadinama metastaziniu ar antriniu vėžiu.

TNM stadijų sistema

Kita dažnai naudojama sistema yra TNM sistema, kurioje kiekviena raidė žymi skirtingus aspektus:

• T (navikas) – nurodo pirminio naviko dydį ir išplitimo gylį. Skaičiai šalia T gali rodyti, kiek giliai vėžys įsiskverbęs į tulžies pūslės ar latakų sienelę.
• N (limfmazgiai) – parodo, ar vėžys išplitęs į limfmazgius. Pavyzdžiui, N0 reiškia, kad limfmazgiai nepažeisti, o N1 rodo, kad juose yra vėžio ląstelių.
• M (metastazės) – apibūdina, ar vėžys išplito į kitą kūno dalį. M0 reiškia, kad nėra metastazių, o M1 nurodo, kad vėžys išplitęs į tolimas kūno vietas.

Gydytojai, atlikę reikiamus tyrimus, nustatys tikslią stadiją, kuri padės suprasti, kokius gydymo būdus reikėtų pasirinkti ir kaip sekti gydymo eigą.

Gydymas #

Įvertinus jūsų vėžio tipą, išplitimo lygį, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą ir su juo supažindins. Pagrindiniai tulžies pūslės ir latakų vėžio gydymo metodai apima operaciją, chemoterapiją, radioterapiją bei kitus simptominio gydymo būdus.

Chirurginis gydymas

Operacija yra viena iš pagrindinių gydymo formų, jei vėžys dar nėra ppažengęs. Chirurginės operacijos metu dažniausiai pašalinama tulžies pūslė, kartais ir aplinkiniai limfmazgiai bei dalis kepenų. Jei vėžys išplitęs į netoliese esantį organą, gali prireikti pašalinti ir dalį arba visą tą organą. Operacija dažnai yra sudėtinga ir priklauso nuo vėžio vietos bei išplitimo masto.

Chemoterapija

Chemoterapija naudoja specialius priešvnavikinius vaistus, kurie naikina vėžines ląsteles. Ji gali būti skiriama po operacijos (adjuvantinis gydymas), kad sumažėtų vėžio atsinaujinimo rizika. Jei vėžys jau yra išplitęs arba sugrįžęs po operacijos, chemoterapija gali padėti sumažinti naviką ar lėtinti jo augimą. Dažniausiai tulžies pūslės vėžiui naudojami vaistai yra gemcitabinas ir cisplatina. Kai kuriais atvejais chemoterapija derinama su radioterapija, jei operacijos atlikti neįmanoma.

Spindulinis gydymas (radioterapija)

Radioterapija yra gydymo būdas, kai į naviką nukreipiami didelės energijos spinduliai, kurie naikina vėžines ląsteles, stengiantis kuo mažiau pažeisti sveikąsias. Radioterapija gali būti skiriama, jei vėžys išplitęs ir simptomai, pvz., skausmas, tampa itin intensyvūs.

Stentai

Jei navikas blokuoja tulžies lataką ir sukelia geltą, gali būti įvedamas stentas. Stentas – tai mažas vamzdelis, kuris išplečia lataką ir užtikrina tulžies tekėjimą. Šis simptominis gydymo būdas palengvina paciento būklę, bet nepašalina pačio vėžio.

Stebėsena po gydymo #

Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus. Pirmaisiais ir antraisiais metais po gydymo įprastai rekomenduojama apsilankyti kas 3 mėnesius, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – kas pusmetį, o vėliau – kartą per metus.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Vaizdo įrašas. Svečiuose pas onkologą: pokalbis apie tulžies pūslės ir latakų vėžį. #

Kviečiame žiūrėti POLA nuotolinių seminarų rubrikos „Svečiuose pas onkologą” įrašą apie tulžies pūslės ir latakų vėžį. Lektorė – gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo paskaitoje aptaria tulžies pūslės vėžio rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, intrahepatinės cholangiokarcinomos, duktalinės cholangiokarcinomos gydymo taktikas, kada yra svarbu nedelsti pastebėjus tam tikrus simptomus jau sergant. Gydytoja kalba, apie integracinę onkologiją, apie tai, kaip išsaugoti gyvenimo kokybę sergant onkologine liga, atrasti jėgų einant gyvenimo keliu su liga, kaip padėti sau tvarkytis su onkologiniu nuovargiu. Įrašo pabaigoje – atsakymai į dalyvių klausimus.

Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta viršutinės virškinimo trakto dalies vėžio (įskaitant hepatocelulinę karcinomą, paveldimą viršutinės virškinimo trakto dalies vėžį, stemplės vėžį, skrandžio vėžį, tulžies latakų vėžį ir kasos vėžį), gydymui (2024 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.