Ankstyvi ir vėlyvi pašaliniai reiškiniai #
Net ir vitaminai gali turėti pašalinių (nepageidautinų) reiškinių, o tuo labiau ilgas, intensyvus priešvėžinis, tiesiogiai ląsteles veikiantis gydymas.
Piktybiniai navikai vystosi daug metų, todėl, kol įgyvendinsi visą numatytą kompleksinio gydymo (operacija, spindulinė terapija, sisteminis gydymas) planą, taip pat užtruks nemažai mėnesių ar net metų. Daugiausia nežinios, baimių sukelia medikamentinio gydymo metodai. Pacientai bijo plaukų slinkimo, pykinimo, įvairių organų sutrikimų ir… bijo to, ko net nežino, ar bus.
Onkologai chemoterapeutai, kurie gydo daug panašių pacientų, jau žino pagrindinius vaistų poveikius. Aišku, kad visi pacientai tikrai netoleruos identiškai, nes visų kepenys ir inkstai veikia skirtingai.
Pašalinių reiškinių dažnis klasifikuojamas taip:
- Labai dažnas (≥1/10);
- Dažnas (nuo ≥1/100 iki <1/10)
- Nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
- Retas (nuo ≥1/10 000 iki < 1/1000)
- Labai retas ( < 1/10 000)
- Dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)
Reiktų išskirti 2 grupes priešvėžinių vaistų pašalinių reiškinių grupes – ankstyvi (vaisto vartojimo laikotarpiu) ir vėlyvi (jaučiami jau po gydymo, net po daugelio metų).
Ankstyvi pašaliniai reiškiniai:
- Vietinės reakcijos odoje (suleidimo vietoje).
- Plaukų slinkimas (alopecija).
- Pykinimas/vėmimas.
- Mukozitai (gleivinių reakcijos).
- Mielotoksiškumas (kraujo gamybos slopinimas).
Vėlyvi pašaliniai reiškiniai:
- Kardiotoksiškumas (poveikis širdžiai).
- Nefrotoksiškumas (poveikis inkstams).
- Hepatotoksiškumas (poveikis kepenims).
- Pulmotoksiškumas (poveikis plaučių audiniui).
- Neurotoksiškumas (poveikis nerviniam audiniui).
- Endokrinopatijos (poveikis endokrininei sistemai).
- Kraujo gamybos ir imuniteto slopinimas.
Ankstyvus pašalinius reiškinius monitoruoja vaistus skiriantis onkologas, nes pacientas ateina kas 1-3 savaites. Pacientui svarbu atidžiai stebėti save ir viską tinkamai papasakoti onkologui. Be to, nuolat galvojama apie vėlyvų komplikacijų profilaktiką. Tiems, kurie gydomi antraciklinais ir kai kuriomis
biologinėmis terapijomis, iki gydymo ir gydymo eigoje daromos kardioechoskopijos. Prieš kiekvieną priešvėžinių vaistų kursą įvertinama inkstų ir kepenų veikla. Skiriant naująsias imunoterapijas, stebimas endokrininių organų darbas. Vaisto dozė mažinama, jei progresuoja galūnių nutirpimas (neuropatija). Kiekvienas vaistas turi vaisto apraše nurodytus galimus pašalinius reiškinius ir jų monitoravimo būdus – gali paskaityti ir pacientas.
PATARIMAI
- Neklausinėti iš anksto ligos kolegų, „kas būtų, jeigu būtų”. Gal jums nieko nebus, todėl palaukite nors pirmo kurso.
- Pacientas turi būti motyvuotas stebėti save ir gydančiam gydytojui kuo anksčiau pranešti apie netoleruojamus pašalinius reiškinius. Žmonės būna labai kantrūs, bet svarbu atsiminti, jog kuo gilesnės komplikacijos,tuo blogesni gydymo rezultatai. Pvz., laiku nepastebėjus kraujo blogėjimo, prasidėjus infekcijai, gali prireikti stacionaro.
- FB draugai negali jums tinkamai patarti. Jie nežino jūsų ligos, jūsų gaunamų vaistų puokštės, nemato jūsų tyrimų rezultatų… Patarimai, dalinami nežinant, klaidina.
- Kartais toks intensyvus ir toksiškas gydymas išprovokuoja naujas ir paaštrina senas ligas. Onkologas chemoterapeutas turi kuo daugiau žinoti apie kitas ligas.
- Fakto, kad buvote gydytas, nereiktų pamiršti net po 10-20 metų. Antraciklinai („raudona chemija“) turi suminę dozę ir daugiau gyvenime negali būti leidžiama. Atsiminti gydymo metu buvusias alergijas, kepenų ir kasos uždegimus, inkstų veiklos sutrikimus. Geriausia vienoje vietoje (aplanke ar segtuve) laikyti svarbiausius buvusio gydymo išrašus.
Kodėl skirtingi žmonės skirtingai toleruoja gydymą? #
Priešvėžinį gydymą skiria specialų pasiruošimą turintys medikai. Gydymą gali paskirti tik gydytojas, o sulašinti infuzijos į veną būdu gali tik sveikatos priežiūros specialistas, turintis vėžio liga sergančių pacientų gydymo patirties (t. y., pasirengęs suvaldyti alergines ar anafilaksines su infuzija susijusias reakcijas ir tokioje aplinkoje, kurioje nuolat yra parengtos visos gaivinimo priemonės).
Kodėl žmonės skirtingai toleruoja vaistus (ar net tą patį vaistą)?
- Kiekvieno vaisto apraše yra nurodomi to vaisto galimi pašaliniai reiškiniai. Jų dažnis labai skiriasi. Pvz., vieno vaisto vyraujantis pašalinis poveikis yra į širdį, kito – į inkstus, dar kitus geriant kenčia oda ir t.t.
- Vaistai buteliuke tampa vaistu tik apdoroti (metabolizuoti ) kepenyse. Kiekvieno žmogaus kepenų funkcinis pajėgumas skirtingas – galima palyginti su nevienodu alkoholio toleravimu. Inkstų pajėgumas išvaryti lauk metabolitus taip pat skirtingas.
- Dozės skaičiavimas pagal kūno paviršiaus plotą yra sąlyginis, nes vienas gerai toleruos pilną schemose nurodytą dozę, kitam ir pusės dozės bus sočiai. Todėl po pirmo kurso (prieš antrą kursą) atidžiai vertinamos individualias žmogaus galimybės.
- Vyresnių pacientų gretutinės ligos kartais sunkesnės nei vėžio klinika – pvz., po infarktų, insultų, sergantys cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu… Pačios ligos, jų gydymas, jau esamos komplikacijos (pvz., neuropatija po diabeto) verčia onkologus atsižvelgti, mažinti vaisto dozę ar kai kurių visai atsisakyti.
- Žmogus iš prigimties gali neturėti kai kurių chemines medžiagas metolizuojančių fermentų. Pvz., gerai toleruojamas Fluorouracilas kai kuriems, turintiems įgimtą fermento dihidropirimidino dehidrogenazės (DPD) stoką, įprastinėmis dozėmis gali tapti aukštų dozių chemoterapija.
- Jei žmogus, ateidamas pas onkologus, vartoja daugybę vaistų, galimos vaistų sąveikos, nesuderinamumai. Ir chemoterapija, ir kai kurios taiknių terapijos metabolizuojamos tų pačių fermentinių sistemų kepenyse (pvz., a CYP3A4 , CYP3A5) ir nesiderina tarpusavyje su kitais stipriais šių citochromų inhibitoriais. Esant tokiai sąveikai, sumažės vaisto efektyvumas, padidės toksiškumas. Visi žino, kad vartojant kai kuriuos vaistus negalima valgyti greipfrutų (mažiau žinoma, kad reikia atsargiai su didžiaisiais greipfrutais (pomelo), raudonaisiais apelsinais). Yra duomenų, kad ir nuo gydytojų nuslėpti kanapių preparatai turi panašų nesuderinamumą.
- Gydymo schemose dažniausiai ne vienas, bet 2-5 vaistai. Ne vien priešvėžinis vaistas turi pašalinius, juos turi ir vaistai nuo pykinimo, hormonai. Tas gali pasireikšti tiek ūmiai, tiek po kelių dienų. Kai pacientai vienu metu vartoja keletą vaistų ir namie pajaučia nesuprantamus simptomus, kartais jie klaidingai diagnozuoja problemos kilmę. Pvz., premedikacijai suleidus ir išgėrus deksametazono, po kelių dienų parausta, paburksta veidas, o pacientas išsigąsta, kad tai alergija kažkam, kas šiandien išgerta.
PATARIMAI:
- Reikalingas balansas tarp gydymo efektyvumo ir paciento gyvenimo kokybės. Gydymai ilgi ir nenorima, kad pacientas visą gydymo laiką gyventų lovoje.
- Jei atsiranda neraminančių simptomų, tikrai visi chemoterapeutai darbo valandomis yra pasiekiami. Jei tai įvyksta savaitgaliais, geriau neklausinėti negalinčių jums skubiai padėti, o vykti į skubios pagalbos skyrių.
Pablogėja nebūtinai nuo mūsų vaisto, kartais mūsų vaistai pablogina gretutinių ligų būklę. - Pacientas turi aktyviai ir nuosekliai stebėti savo būklę. Ką jaučia pacientas namie, gydytojas niekad nesužinos, jei pacientas nestebės, nedokumentuos užrašuose (kas ir kada įvyko) ir nepasisakys apie tai konsultacijos metu.
Informacija parengta pagal POLA leidinį „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas I. Gydytojo onkologo patarimai, kaip sveikti, išvengti ligos pasikartojimo”. Leidinį galite atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.
