Kai kurių ikivėžinių būklių ir vėžio galima išvengti skiepijantis. Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir hepatito B viruso (HBV) yra vienos veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo jų sukeliamų vėžių.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir skiepai #
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausiai lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Manoma, kad bent kartą gyvenime juo užsikrečia 4 iš 5 lytiškai aktyvių žmonių. Dauguma atveju organizmas virusą natūraliu būdu sunaikina, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tarp jų – gimdos kaklelio, varpos, makšties, išangės ir galvos bei kaklo vėžį.
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams – nuo gimdos kaklelio iki anogenitalinio bei galvos ir kaklo vėžio. Norint užtikrinti veiksmingą prevenciją, svarbu skiepyti tiek mergaites, tiek berniukus paauglystėje, taip pat sudaryti galimybes skiepytis suaugusiesiems. Jauni suaugusieji, kurie nebuvo paskiepyti paauglystėje, gali pasiskiepyti savo lėšomis, taip prisidėdami prie platesnės vakcinacijos aprėpties ir didesnės apsaugos.
Kodėl svarbu skiepytis ir mergaitėms, ir berniukams? #
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia virusinė infekcija, perduodama lytiniu keliu. Nors dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime, kai kurios jų gali sukelti rimtas ligas tiek moterims, tiek vyrams. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams – gimdos kaklelio, makšties, vulvos, varpos, išangės bei galvos ir kaklo vėžį. Norint užtikrinti veiksmingą prevenciją, svarbu skiepyti tiek mergaites, tiek berniukus paauglystėje, taip pat sudaryti galimybes skiepytis suaugusiesiems. Jauni suaugusieji, kurie nebuvo paskiepyti paauglystėje, gali pasiskiepyti savo lėšomis, taip prisidėdami prie platesnės vakcinacijos aprėpties ir didesnės apsaugos.
- Skiepai padeda išvengti daugiau nei 90 % ikivėžinių pakitimų, kuriuos sukelia ŽPV.
- Europoje patvirtintos vakcinos apsaugo nuo ŽPV tipų, atsakingų už daugiau nei 70 % gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Kadangi ŽPV infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, berniukų ir mergaičių skiepijimas kartu su reguliaria atrankine patikra yra veiksmingiausias būdas sumažinti vėžio riziką ateityje. Skiepai apsaugo nuo dažniausiai vėžį sukeliančių ŽPV tipų. Lietuvoje naudojama devynvalentė vakcina, kuri suteikia apsaugą nuo devynių skirtingų ŽPV tipų, susijusių su vėžiniais susirgimais.
Kas gali pasiskiepyti? #
Nuo 2023 m. skiepai nuo ŽPV užtikrinami abiems lytims, todėl pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių jie skiriami 11 metų sulaukusioms mergaitėms ir berniukams. Vaikų skiepijimui nuo ŽPV naudojama devynvalentė ŽPV vakcina, apsauganti nuo ligų, kurias sukelia 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ar 58 tipo žmogaus papilomos virusas. Nuo ŽPV gali pasiskiepyti ir suaugusieji.
Vaikų skiepijimas
- Vaikai skiepijami pagal oficialų skiepų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos, jie skiriami 11 metų sulaukusioms mergaitėms ir berniukams.
- Vaikai iki 15 m. skiepijami dviejomis vakcinos dozėmis (pirmoji dozė, po 6-12 mėnesių antroji dozė), nemokamai pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.
- Vyresniems nei 15 m. vaikai reikalingos trys vakcinos dozės: pirmoji, po 2 mėnesių antroji ir po 6 mėnesių – trečioji. 15 – 18 m. vaikai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis. Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.
Suaugusiųjų skiepijimas
- Suaugusieji gali skiepytis savo lėšomis, skiriamos trys vakcinos dozės pagal tą pačią schemą kaip ir vyresniems paaugliams (pirmoji, po 2 mėnesių antroji ir po 6 mėnesių – trečioji dozė).
- Lietuvos infektologų draugija rekomenduoja ŽPV vakcinaciją moterims ir vyrams iki 45 m. amžiaus.
- ŽPV sukelti pakitimai ar nustatyta ŽPV infekcija nėra kontraindikacija skiepytis. Net jei jau esate užsikrėtę tam tikrais ŽPV tipais, skiepai vis tiek gali būti naudingi, nes gali padėti išvengti ligų, sukeltų pakartotinių infekcijų ar kitų ŽPV tipų.
- Jei turite klausimų dėl skiepų, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei lankotės gimdos kaklelio patikroje ar kituose profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose.
Kviečiame žiūrėtiPOLA nuotolinį seminarą „Svečiuose pas onkologą” įrašą apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu. Lektorė – gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė skaitė pranešimą apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius, profilaktikos svarbą, bei gyvenimą susirgus šia onkologine liga. Svečiuose taip pat dalyvavo ir į žiūrovų klausimus drauge atsakė gydytoja ginekologė Migla Gedgaudaitė. Moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Dažnai užduodami klausimai #
Kaip ŽPV veikia organizmą?
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali išlikti organizme ilgą laiką ir sukelti įvairias ligas:
Didelės rizikos ŽPV (ypač 16 ir 18 tipai) gali sukelti ikivėžinius pakitimus ir vėžį:
- Moterims: gimdos kaklelio, makšties, išorinių lytinių organų vėžį.
- Vyrams: varpos ir išangės vėžį.
- Abiem lytims: burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies, seilių liaukų ir tonzilių vėžį.
Mažos rizikos ŽPV (pvz., 6, 11, 42, 44 tipai) gali sukelti lytinių organų karpas.
Vėžiui išsivystyti gali prireikti 10–15 metų, tačiau kai kuriais atvejais tai įvyksta per metus.
Ar galiu užsikrėsti ŽPV, jei neturiu lytinių santykių?
Taip. ŽPV perduodamas ne tik vaginalinių, oralinių ar analinių santykių metu, bet ir tiesiog liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų.
Ar ŽPV infekcija yra dažna?
Taip, ŽPV yra viena dažniausių infekcijų, perduodamų lytiniu ar artimu odos bei gleivinių kontaktu. Net 4 iš 5 lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrėčia šiuo virusu.
ŽPV nesirenka nei šalies, nei žemyno – juo gali užsikrėsti bet kuris lytiškai aktyvus žmogus, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Kodėl verta skiepyti jaunus paauglius, net jei jie dar neturi lytinių santykių?
Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas skiepijant jaunas mergaites ir berniukus, o efektyvumas – jei skiepijami vaikai, dar neturėję lytinių santykių. Vaikams iki 15 metų užtenka tik dviejų vakcinos dozių, o vyresniems norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką – reikia trijų vakcinos dozių.
Ar vakcinos nuo ŽPV yra patikimos? Ar jos sumažina ŽPV sukeltų vėžių dažnį?
Taip, vakcinos nuo ŽPV yra kruopščiai ištirtos. Prieš pateikiant jas rinkai, klinikiniuose tyrimuose dalyvavo tūkstančiai merginų, moterų, berniukų ir vyrų iš 33 pasaulio šalių. Tyrimų rezultatai rodo, kad vakcinos efektyviai apsaugo nuo pavojingiausių ŽPV tipų ir reikšmingai sumažina ikivėžinių pokyčių riziką:
- 100 proc. efektyvios prieš 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius
- 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų bei ikivėžinių varpos ligų
- 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų, kurias sukelia mažos rizikos (6 ir 11) bei didelės rizikos (16 ir 18) ŽPV tipai.
Šalyse, kuriose paskiepyta daugiau nei pusė jaunų mergaičių:
- 16 ir 18 ŽPV tipų infekcijos sumažėjo 68 %.
- Genitalijų karpų atvejų sumažėjo 61 %.
- Kryžminės vakcinų apsaugos dėka kitų ŽPV tipų (31, 33, 45) infekcijų sumažėjo 28 %.
Ar galima išgydyti ŽPV infekciją?
Vaistų nuo ŽPV nėra, tačiau galima gydyti viruso sukeltas ligas, pvz., karpas, ikivėžinius pakitimus ar net vėžį. Organizmo imuninė sistema dažnai pati pašalina virusą, tačiau tai priklauso nuo:
- Imuninės sistemos stiprumo.
- Virusų tipų agresyvumo ir jų kiekio.
Kartais virusas gali išlikti organizme, bet nesukelti sveikatos problemų.
Ar visi ŽPV tipai sukelia vėžį?
Ne. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus:
- Didelės rizikos ŽPV (pvz., 16 ir 18 tipai) gali sukelti vėžį. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra patvirtino 14 didelės rizikos ŽPV tipų.
- Mažos rizikos ŽPV (pvz., 6 ir 11 tipai) dažniausiai nesukelia vėžio, tačiau gali sukelti lytinių organų karpas.
Moksliniai tyrimai dėl kitų ŽPV tipų rizikos vis dar vykdomi, todėl ateityje sąrašas gali būti papildytas.
Ar lytinių organų karpos gali sukelti vėžį?
Beveik visais atvejais ne.
- Karpos atsiranda dėl mažos rizikos ŽPV tipų (pvz., 6 ir 11).
- Jos nėra vėžinės, bet gali sukelti laikinus citologinius pokyčius, kurie dažniausiai išnyksta savaime.
Ar užsikrėtus ŽPV jaučiami kokie nors simptomai?
Dauguma ŽPV užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Daugeliu atvejų infekcija praeina savaime per dvejus metus, nesukeldama nei karpų, nei kitų sveikatos problemų. Tačiausiai, net jei simptomų nėra, ŽPV vis tiek gali būti perduotas lytiniam partneriui.
Ar ŽPV infekcija gali kartotis ar atsinaujinti?
Taip. Jei ŽPV ilgai išlieka organizme, o imuninė sistema yra nusilpusi, gali atsinaujinti tiek karpos, tiek lytinių organų pokyčiai. Kai kuriems žmonėms infekcija kartojasi retai, kitiems – dažniau. Net jei organizmas pats nugalėjo virusą, per metus apie 20 % lytiškai aktyvių žmonių gali užsikrėsti pakartotinai.
Jei neturiu lytinių santykių, ar galiu užsikrėsti ŽPV?
Taip. ŽPV gali būti perduodamas ne tik per vaginalinius, bet ir per oralinius ar analinius santykius, taip pat per tiesioginį odos ar gleivinių kontaktą. Infekcija galima ir be penetracinių santykių – pavyzdžiui, per petingą.
Ar prezervatyvai apsaugo nuo ŽPV?
Prezervatyvai sumažina, bet visiškai nepašalina užsikrėtimo rizikos. Kadangi ŽPV perduodamas per odos kontaktą, virusas gali patekti į organizmą per neapsaugotas lytinių organų ar tarpvietės vietas.
Ką reiškia gimdos kaklelio pokyčiai citologiniame tyrime? Ar tai vėžys?
Ne. „Nenormalus” gimdos kaklelio tyrimo atsakymas dar nereiškia vėžio. Pokyčius gali sukelti ne tik ŽPV, bet ir bakterinė infekcija, mažos rizikos ŽPV tipai ar net netinkamai paimtas tyrimas. Jei randami pokyčiai, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus (pvz., kolposkopiją, biopsiją).
Ar ŽPV infekcija gali sukelti nevaisingumą?
Paprastai ne. ŽPV neturi tiesioginės įtakos vaisingumui. Tačiausiai, jei moteris pastoja būdama infekuota ŽPV, jai gali atsirasti karpų ar ikivėžinių pokyčių, todėl svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją.
Ar yra gydymas nuo ŽPV?
Vaistų, kurie visiškai išgydytų ŽPV, nėra. Organizmas virusą gali nugalėti pats, priklausomai nuo imuninės sistemos stiprumo. Tačiausiai galima gydyti viruso sukeltas komplikacijas – karpas, ikivėžinius pokyčius ir net vėžį.
Kaip veikia skiepai nuo ŽPV?
Skiepai suformuoja imuninį atsaką – organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie virusui patekus jį neutralizuoja. Taip užkertamas kelias infekcijai ir su ja susijusioms ligoms.
Ar skiepai turi nepageidaujamų reakcijų?
Kaip ir visos vakcinos, ŽPV skiepai gali sukelti laikiną paraudimą ar skausmą injekcijos vietoje, galvos skausmą. Rimtos reakcijos yra itin retos. Dažniausios vakcinų nuo ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: vakcinos injekcijos vietos paraudimas, paburkimas, skausmas bei galvos skausmas. Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, visi paskiepytieji turi būti stebimi dar 15 minučių po vakcinacijos.
Ar vakcinacija apsaugo visam gyvenimui?
Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas – beveik 10 metų. Vertinant turimus duomenis, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau kaip 20 metų.
Ar nuo ŽPV galima skiepytis nėštumo metu?
Jei pasiskiepijote kuria nors vakcina nuo ŽPV, nėštumo atidėlioti nereikia. Vakcina niekaip neįtakos nei vaisingumo, nei pakenks būsimam vaisiui. Jei sužinojote, kad skiepas jums buvo suleistas jau esant nėščiai, nerimauti nereikia. Paskiepytoms nėštumo metu, papildomų pašalinių reiškinių neatsirado nei motinai, nei vaisiui. Informuokite savo gydytoją ir sekančiai vakcinos dozei ateikite jau po gimdymo. Žindymo metu skiepytis galima. Vakcina neįtakoja pieno kokybės ir nekenkia žindomam naujagimiui.
Jei esu pasiskiepijusi, ar vis tiek reikia reguliariai tikrintis pas ginekologą?
Taip! Skiepai apsaugo nuo daugumos, bet ne nuo visų ŽPV tipų. Todėl net ir paskiepytos moterys turi reguliariai atlikti gimdos kaklelio tyrimus ir apsilankyti pas ginekologą bent vieną kartą per metus ar dažniau, jei taip rekomenduoja gydytojas.
Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos medžiagą.
Hepatitas B ir skiepai #
Hepatito B virusas (HBV) gali sukelti lėtines kepenų ligas, tokias kaip cirozė ir kepenų vėžys. 2021 m. ES ir EEE šalyse užfiksuota daugiau nei 16 tūkst. naujų HBV infekcijos atvejų, iš kurių beveik pusė buvo lėtinės infekcijos. Nepaisant skiepijimo programų veiksmingumo, vis dar apie 3,6 mln. ES ir EEE gyventojų serga lėtine HBV infekcija.
Kam rekomenduojama pasiskiepyti? #
- Visiems naujagimiams ir vaikams, kurie nebuvo paskiepyti anksčiau. Vaikai skiepijami pagal oficialų skiepų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos. HBV skiepų pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
- Seksualiai aktyviems asmenims, turintiems atsitiktinius lytinius santykius.
- Homoseksualiems vyrams.
- Švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.
- Medicinos darbuotojams, kurie gali turėti kontaktą su paciento krauju.
- Hemodializuojamiems pacientams.
- Keliautojams, vykstantiems į didelės HBV rizikos šalis.
- Asmenims, užsikrėtusiems ŽIV.
- Visiems, kurie nori apsisaugoti nuo hepatito B.
Kaip skiepijama?
Paprastai taikoma trijų dozių schema: 0, 1 ir 6 mėn. Kai kuriais atvejais galima pagreitinta schema.
Dažnai užduodami klausimai #
Ar skiepai nuo hepatito B yra saugūs?
Taip, vakcina yra saugi. Dažniausia reakcija – nedidelis skausmas injekcijos vietoje.
Ar galima skiepytis kartu su kitomis vakcinomis?
Taip, hepatito B vakcina gali būti skiriama kartu su kitais skiepais, tačiau į skirtingas kūno vietas.
Kiek ilgai išlieka imunitetas?
Tyrimų duomenimis, imunologinis atsakas išlieka mažiausiai 15 – 20 metų paskiepijus sveiką asmenį iki 6 mėnesių amžiaus pilnu kursu (trimis dozėmis).
Ar galima skiepyti nėščias ar žindančias moteris?
Taip, skiepijimas yra saugus ir rekomenduojamas, nes infekcija gali būti pavojinga tiek motinai, tiek naujagimiui. Remiantis skiepijimo patirtimi, nebuvo registruota nepageidaujamų reakcijų į vakciną kūdikiui, kai buvo paskiepyta moteris nėštumo metu. Tuo tarpu nėščiajai užsikrėtus hepatito B virusu, ligos eiga gali būti labai sunki, o naujagimiui išsivystyti lėtinis hepatitas B. Žindymo laikotarpis nėra kontraindikacija skiepytis nuo hepatito B viruso. Planuojančioms pastoti neimunizuotoms moterims rekomenduojama pasiskiepyti iki nėštumo. Trys vakcinos dozės turėtų būti įskiepytos per 6 mėnesių laikotarpį (0, 1, 6, t.y. kur 0 – tai pirma vakcinos dozė, 1 – antra dozė įskiepijama po mėnesio ir trečia dozė įskiepijama po 6 mėn. nuo pirmos dozės įskiepijimo). Galimos ir kitos skiepijimo (pagreitintos) schemos pagal konkretaus preparato aprašą.
Ar reikia revakcinacijos?
Daugumai sveikų asmenų revakcinacija nereikalinga, tačiau ji gali būti rekomenduojama pacientams, kurių imunitetas nepakankamas (pvz., sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu, hemodializuojamiems pacientams, ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir kt.). Pacientus, kurių imunitetas nepakankamas, patariama tirti 6–12 mėnesių po vakcinacijos, kad būtų užtikrinamas pakankamas antikūnių (anti- HBs) titras. Šis titras turi būti aukštesnis nei 10 TV/l.
Ką daryti po galimo kontakto su hepatito B virusu?
Rekomenduojama kuo greičiau pasiskiepyti, geriausia per pirmąsias 24 valandas.
Ką daryti, jei buvo praleista viena iš hepatito B vakcinos dozių?
Jei praleidote vakcinos dozę, pasitarkite su gydytoju, kad būtų sudarytas individualus skiepijimo kalendorius. Paprastai vakcinacijos tvarka gali būti koreguojama, kad būtų užtikrinta pilna apsauga.
Ar hepatito B vakcina gali sukelti hepatito B infekciją?
Ne, hepatito B vakcina nesukelia infekcijos. Vakcina pagaminta iš inaktyvintos viruso dalies, todėl ji nesugeba sukelti ligos, tačiau sukuria imunitetą.
Kiek laiko užtrunka, kol vakcina suteikia apsaugą nuo hepatito B?
Apsauga nuo hepatito B susidaro po trijų dozių, ir pilnas imunitetas pasiekiamas po paskutinės dozės – paprastai per 1–2 mėnesius.
Ar galima pasiskiepyti nuo hepatito B, jei jau turėjau kitą formą (A ar C) hepatito?
Taip, vakcina nuo hepatito B gali būti skiriama asmenims, kuriems jau diagnozuotas kitas hepatitas. Ji apsaugo tik nuo hepatito B, bet nėra veiksminga prieš hepatito A ar C virusus.
Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos medžiagą.
