Masažai #
Masažo terapija – tai procedūrų sistema, susidedanti iš minkštųjų audinių tempimo, spaudimo, minkymo arba prisilietimų, atpalaiduojanti kūną fiziškai ir protiškai. Ji veikia minkštuosius audinius, raumenis arba akupunktūros taškus. Masažas gali apimti visą kūną arba tik konkrečią sritį. Jam gali būti naudojami aliejai, losjonai. Yra daug skirtingų masažo tipų: pagal kilmės šalį (kiniškas, tailandietiškas ar švediškas) arba technikos rūšis (giliųjų audinių; sportinis, padedantis išgydyti traumas; neuroraumeninis, balansuojantis nervus ir raumenis).
Pasekmės –masažas jau tūkstančius metų taikomas savijautai ir sveikatai gerinti. Be atpalaidavimo ir raminimo, yra įrodymų, kad jis:
- mažina stresą ir nerimą;
- suteikia žmogiškąjį ryšį;
- kelia nuotaiką ir mažina depresiją;
- mažina raumenų skausmą.
Įtaka sergantiems onkologinėmis ligomis – daugeliui vėžiu sergančių žmonių masažas galėtų padėti. Jis gali papildyti įprastus gydymo būdus.

Netiesa, kad masažai yra nesaugūs vėžiu sergantiems žmonėms. Šis mitas išsivystė iš teiginio, kad dėl masažo vėžio ląstelės gali pasklisti po visą kūną. Bet nėra jokių šio teiginio įrodymų. Atvirkščiai, žmonėms po spindulinės terapijos arba chirurginių procedūrų (mastektomijos) kaip tik naudingas masažas, tempimo ir fiziniai pratimai. Galiausiai švelnus galūnių masažas lipoedemos atvejais dažnai padeda mažinti diskomfortą ir skysčių kaupimąsi. Šis masažas dar žinomas kaip limfodrenažas, tačiau geriausia, kad jį darytų patyręs specialistas. Moterims, sirgusioms krūties vėžiu, nerekomenduojamas limfodrenažinis masažas naudojant prietaisus, nes tokiu atveju vietos, kuriose buvo pažeisti limfmazgiai, pradės tinti.
Šalutinis poveikis ir saugumo priemonės. Daugumai žmonių po masažo nepasireiškia joks šalutinis poveikis. Kai kuriems gali būti lengvo sutrikimo, nuovargio ar troškulio jausmas. Po masažo terapeutai pataria gerti daug vandens. Po procedūros neturėtumėte skubėti, išeikite, kai jausitės patogiai. Jie oda po chemoterapijos paraudusi, tų vietų nemasažuokite. Taip pat nemasažuojama pažeista, kraujuojanti arba sutrūkinėjusi oda.

Kaip išsirinkti masažuotoją? Labai svarbu, kad procedūras atliktų kvalifikuotas specialistas. Geriausias būdas surasti patikimą terapeutą:
- susisiekti su masažuotojų profesine organizacija ir paprašyti specialistų sąrašo;
- pasiteirauti, kiek metų mokėsi;
- pasiteirauti, kiek metų dirba;
- paklausti, ar jis jau dirbo su vėžiu sergančiais žmonėmis;
- paklausti, ar turi civilinės atsakomybės draudimą.
Esame parengę šią informaciją apie masažą atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.
Pirtis #
Apie pirtis sklando daug mitų. Tačiau pasirodo, kad teiginiai apie pirties žalą onkologiniams pacientams dažnai neturi mokslinio pagrindo ir vadinami anekdotiniais. Pagrindinė pirties funkcija – treniruoti širdies ir kraujagyslių sistemą, nors mes šį procesą pavertėme maloniu ritualu.
Alternatyviosios medicinos šalininkai teigia, kad pirtis bent kartą per savaitę padeda išprakaituoti toksinus, gerina limfodrenažą ir skatina organizmo „apsivalymą“. Limfinė sistema yra tarsi mūsų kūno kanalizacija, tačiau jos veiklą mokslas vertina kitaip.
Visų pirties rūšių – suomiškų, turkiškų ir kitų – poveikį moksliškai ištirti sunku dėl jų įvairovės. Dėl šios priežasties daugiausia tyrimų atlikta su infraraudonųjų spindulių pirtimis, kurios laikomos „procedūra“ su aiškiais fizikiniais parametrais. Tokia pirtis gali padidinti giluminį limfodrenažą, todėl ją reikėtų naudoti atsargiai, jei yra limfedema ar pašalinti pažastų ar kirkšnių limfmazgiai.
Kūnas palaiko pastovią vidinę temperatūrą, todėl karštyje plečiasi paviršinės kraujagyslės, tačiau giluminiai audiniai lieka beveik nepakitę. Net esant 60°C aplinkos temperatūrai, organizmo vidinė temperatūra išlieka apie 37°C. Dėl to pirtis nei skatina kraujo tekėjimo pagreitėjimą (ar tai reikštų, kad bėgimas taip pat būtų draudžiamas?), nei yra veiksnys, galintis skatinti vėžinių ląstelių augimą. Piktybinių ląstelių atsiradimui ir plitimui būtini kiti veiksniai, o ne vien karštis.
Daugumai onkologinių pacientų pirtis iki 60°C yra saugi, jei joje praleidžiama 15–20 minučių. Viršijus šią temperatūrą, gali prasidėti baltymų denatūracija, todėl aukštesnės temperatūros nerekomenduojamos net ir sveikiems žmonėms – nebūtina perkaisti iki prakaito lašų nuo nosies.
Pirtis nerekomenduojama turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų, nes dėl kraujagyslių išsiplėtimo gali sumažėti kraujospūdis ir kilti infarkto rizika. Taip pat ji netinka tiems, kurie serga plaučių vėžiu ir atsikosėja krauju ar turi išopėjusius darinius kūno paviršiuje, nes tai gali sukelti kraujavimą. Reikėtų vengti kaitinimosi ir tuo atveju, jei yra aktyvus odos vėžys – melanoma ar plokščialąstelinis odos vėžys. Tuo tarpu bazalioma, kuri yra dažna ir lengvai gydoma, kaitinantis pirtyje žalos greičiausiai nesukels.
Jei liga buvo diagnozuota prieš daugelį metų, daugeliu atvejų pirtis yra visiškai saugi, nes po 5 metų daugumos onkologinių ligų pasikartojimo rizika gerokai sumažėja. Vienintelė išimtis – krūties vėžys, dėl kurio būtina reguliariai tikrintis.
Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.