Saulė ir saugus elgesys joje

Kas yra UV? #

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos riziką.

Visiems žmonėms patartina vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje, riboti buvimo saulėje laiką. Ypatingai svarbu saugoti vaikus ir paauglius. Vasarą venkite vidurdienio saulės nuo priešpiečio iki vėlyvos popietės. Naudokite apsauginius kremus, skrybėles ir rūbus. Venkite dirbtinių UV šaltinių.

Saulė natūraliai spinduliuoja ultravioletinę radiaciją (UV). Yra žinomi 2 pagrindiniai UV spindulių tipai, kurie gali sukelti žalą mūsų odai ir tuo pačiu padidinti riziką susirgti odos vėžiu:

• UVB yra atsakingi už didžiają dalį odos nudegimų.
• UVA prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, pagreitindami odos senėjimo procesus.

Trečias UV spinduliuotės tipas yra UVC, kuris pavojingiausias iš visų, tačiau ozono sluoksnis jį sulaiko, tad šie spinduliai nepasiekia žemės paviršiaus.

Saulės šilumą jaučiame dėka infraraudonųjų spindulių, kurie negali nudeginti odos, o UV skleidžiamos spinduliuotės mes nejaučiame. Dėl šios priežasties, pasitaiko atvejų, kuomet žmonės nudega odą net ir šaltomis dienomis.

Saikingai mėgaudamiesi saulės spinduliais, stengdamiesi pernelyg neįdegti odos ir vengdami deginimosi soliariume, galite sumažinti grėsmę susirgti odos vėžiu.

UV indeksas padeda suprasti saulės skleidžiamos UV spinduliuotės stiprumą ir sužinoti, kuomet rizika nudegti yra didžiausia. Kuo didesnė indekso reikšmė, tuo didesnė ir rizika nudegti saulėje bei trumpesnis laikotarpis per kurį padaroma žala odai.

Kai UV indeksas siekia 3 balus ir daugiau, reikalinga apsauga. Vidurdienį patariama būti šešėlyse. Rekomenduojama dėvėti drabužius, skrybėlę, akinius nuo saulės su UVA ir UVB filtrai, būti pasitepus kremu nuo saulės.

UV indeksas visuomet pateikiamas vietos saulės vidurdieniui, t. y. momentui, kai saulė yra aukščiausiai danguje (zenite). Lietuvoje vietos saulės vidurdienis yra apie 13:30 val. Didžiausias UV kiekis Lietuvoje mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį, birželio – liepos mėnesiais.

UV indekso prognozes įvairiose Lietuvos vietose galite sužinoti apsilankę svetainėje www.meteo.lt

Kaip elgtis, būnant saulėje? #

Saulės spinduliai veikia odą visus metus, o gydantis ar neseniai gydantis dėl onkologinės ligos – oda tampa dar jautresnė.
Naudokite apsauginį kremą su SPF50 arba SPF100. Saulėje būkite tik ryte ar vakare – nuo 10 iki 16 val. venkite. Net ir apsiniaukusią dieną kremas būtinas, jei UV indeksas didesnis nei 2 (UV indekso prognozes įvairiose Lietuvos vietose galite sužinoti apsilankę svetainėje www.meteo.lt_).

Vilkėkite marškinėlius, galvą denkite skrybėle, užsidėkite saulės akinius, kadangi esant intensyviausiam saulės spindulių poveikiui, vien tik apsauginių kremų nepakanka.

Vasaros metu labiausiai žalingas saulės poveikis pasireiškia vidurdienį. Tuo laiku naudokitės skėčiu nuo saulės, būkite medžių pavėsyje, kitoje priedangoje arba pasilikite namuose. Tačiau atsiminkite, kad ir būnant šešėlyje esate veikiami UV spindulių. Smėlis atspindi iki 25 %. Žiemą kalnuose UV poveikis ypač stiprus: 1000 m aukštyn – 10 % daugiau spinduliuotės, o sniegas atspindi net 90 % UV. Nepamirškite apsauginio kremo net šaltuoju metų laiku. Apsauga nuo saulės svarbi visur ir visada – ne tik deginantis!

Kaip tinkamai naudoti kremą nuo saulės? #

Svarbu ne tik kokį kremą pasirinksite, bet ir kaip dažnai ir kokiu kiekiu jį naudosite.

• Rinkitės apsauginį kremą, kurio indeksas yra ne mažiau nei SPF50.
• Kremu rekomenduojama pasitepti 30 minučių prieš einant į lauką.
• Tepkite maždaug 30 ml visam kūnui vienam kartui: po 1 arbat. šaukštelį veidui, kaklui, kiekvienai rankai, po 2 arbat. šaukštelius pilvui, nugarai, kiekvienai kojai.
• Kartokite kas 2 valandas ir po maudynių ar suprakaitavus, net jei ant pakuotės rašoma, kad produktą galima naudoti „kartą per dieną“ ar jis „atsparus vandeniui“. Kremas gali nusitrinti, nubėgti kartu su prakaitu ar nusiplauti. Ypač svarbu iš naujo juo pasitepti pasinaudojus rankšluosčiu.
• Nepamirškite sunkiau pasiekiamų vietų: ausų, nosies šonų, kaklo, dekoltė, plaštakų.
  Rinkitės kremus, kurie saugo nuo UVA, UVB ir matomos šviesos.
• Kremą nuo saulės rekomenduojama tepti prieš makiažo priemones. Vėliau apsaugą galite atnaujinti dulksna ar kitu purškiamu, tepamu produktu, nesugadinant makiažo. Svarbu – tolygiai paskirstyti. Nepamirškite nosies, akių kampučių, lūpų kontūro, ausų, dekoltė, plaštakų.
• Nelaikykite kremo nuo saulės atokaitoje, kadangi karštis gali suardyti apsauginius kremo elementus.
• Prieš naudojimą patikrinkite kremo galiojimo datą.

Kaip saugiau mėgautis saule? #

• Pavėsis. Leiskite laiką pavėsyje, nes tai yra vienas geriausių būdų apsaugoti savo odą nuo UV spindulių. Raskite pavėsį arba patys jį susikurkite. Prisėskite po medžiu, skėčiu. Būdami pavėsyje galite sumažinti bendrą jus pasiekiančių UV spindulių kiekį, tačiau tai nėra 100% apsauga. UVA spinduliai veikia ir per debesis, langus, stiklą. Jei sėdite prie lango ar važiuojate automobiliu – spinduliai vis tiek pasiekia odą. Rekomenduojama kremą naudoti kasdien, net jei neinate į lauką.
• Drabužiai. Rinkitės tankaus audinio, šviesius, sausus natūralių audiniųdrabužius, kurie dengia pečius ir turi ilgas rankoves. Kuo daugiau odos pridengta, tuo geriau ji apsaugoma nuo žalingo saulės poveikio. Yra ir specialių drabužių su UV apsauga, tinkamų net maudynėms – jie pažymėti kaip turintys UPF (ultraviolet protection factor). Norite įvertinti, ar drabužiai pakankamai saugo? Pakelkite medžiagą prieš saulę – jei pro ją sklindanti šviesa verčia prisimerkti ar akis vargina, drabužis nepakankamai apsaugo odą. Kai kurie skalbikliai su UV filtrais gali padidinti apsaugą iki 4 kartų.
• Skrybėlės. Skrybelės yra puiki priemonė apsaugoti veidui ir galvai. Rinkitės skrybėles plačiu briliu, kurios pridengs veidą, ausis ir kaklą bei padės pasiekti optimalią apsaugą nuo UV spindulių. Esant nuplikimui, galvos odą būtina apsaugoti tepant kremu ar dėvint galvos apdangalus.
• Akiniai nuo saulės. Akiniai nuo saulės gali apsaugoti jūsų akis nuo UV spinduliuotės. Renkantis akinius atkreipkite dėmesį į tai, kad akiniai turėtų:
  • CE žymę.
  • UV 400 arba 100 % UV apsaugos etiketę.
  • Apsaugas iš šonų
• Kremas nuo saulės. Naudodami tik kremą, nebūsite pilnai apsaugoti nuo saulės daromos žalos. Visgi, jis yra naudingas apsaugant tas kūno vietas, kurios lieka neuždengtos. Dėl šios priežasties, apsauginį kremą rekomenduojama naudoti kartu su kitomis priemonėmis, siekiant išvengti per didelio UV spindulių kiekio: laiką leisti šešėlyje, kūną kuo labiau pridengti drabužiais, skėčiu.

Atsiminkite! Joks apsauginis kremas, net ir turintis didžiausią SPF, negali suteikti 100% apsaugos.

Saulė ir imunitetas: ką svarbu žinoti? #

Saulė mums suteikia šilumos, šviesos ir geros nuotaikos. Tačiau jos poveikis mūsų organizmui nėra tik teigiamas. Ypač svarbu tai žinoti žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi – pavyzdžiui, dėl onkologinės ligos ar jos gydymo.

Saulė gali slopinti imunitetą. Ilgesnis buvimas saulėje veikia ne tik odą, bet ir visą organizmą. UV spinduliai sukelia vietinę imuninės sistemos slopinimo reakciją odoje, o tai reiškia, kad oda tampa mažiau atspari infekcijoms, virusams, netgi tam tikrų odos navikų atsiradimui.

Gydymas + saulė = papildoma rizika. Kai kurie vaistai (ypač chemoterapiniai, imunitetą slopinantys, antibiotikai) gali sukelti fototoksines reakcijas, t. y. oda tampa daug jautresnė šviesai. Pasekmės – stipresnis nudegimas, bėrimai, netgi pūslės.

Ką galima pastebėti po buvimo saulėje?

• Atsiranda herpes (pūslelinė), kuri dažnai pasikartoja.
• Užpuola peršalimas, silpnumas, nuovargis.
• Oda tampa daug jautresnė, linkusi į sudirgimus.

Ką daryti?

• Venkite saulės spindulių nuo 10 iki 16 val.
• Naudokite apsauginį kremą su SPF100, jei gydotės ar turite nusilpusį imunitetą.
• Renkite kūną dengiančiais drabužiais, dėvėkite kepurę, akinius nuo saulės.
• Jei įmanoma, būkite pavėsyje ar naudokite skėtį.
• Pasitarkite su gydytoju dėl papildomų imunitetą stiprinančių priemonių.

Saulė gali būti draugas, bet tik tuomet, kai žinome, kaip nuo jos saugotis. Rūpinkitės savimi – tai nėra silpnumo ženklas, o išmintingas pasirinkimas.

Kaip saulė ir UV spinduliuotė gali sukelti vėžį? #

Pernelyg didelė saulės ar soliariumų ultravioletinė (UV) spinduliuotė – tai viena iš pagrindinių odos vėžio išsivystymo priežasčių.

• Per didelė UV radiacija, gauta iš saulės ar soliariumų, gali pažeisti žmogaus odos ląstelėse esančią genetinę informaciją (DNR). Jei, per laiką, susikaupia pakankamai DNR pažeidimų, ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai daugintis ir tokiu būdu sukelti odos vėžį. Taip pat reikėtų žinoti, kad kai kurie žmonės patenka į didesnę šio vėžio rizikos grupę.
• Jungtinėje Karalystėje 9 iš 10 agresyvaus odos vėžio – melanomos atvejų būtų galima išvengti, naudojant apsaugos nuo saulės priemones ir vengiant deginimosi soliariume.
• Nuo saulės nudegus vos kartą per 2 metus, rizika susirgti melanoma išauga tris kartus.

Kodėl turėčiau saugotis nuo saulės? #

Ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos riziką.

Visiems žmonėms patartina vengti intensyvaus saulės spindulių poveikio ir nudegimo saulėje, riboti buvimo saulėje laiką. Ypatingai svarbu saugoti vaikus ir paauglius. Vasarą venkite vidurdienio saulės nuo priešpiečio iki vėlyvos popietės. Naudokite apsauginius kremus, skrybėles ir rūbus. Venkite dirbtinių UV šaltinių.

Ar reikia degintis norint gauti pakankamai vitamino D? #

Nustebtumėte sužinoję, kiek mažai laiko reikia praleisti vasaros saulėje, kad gautumėte pakankamai vitamino D, ypač jei jūsų odos tipas yra šviesus ir oda greitai nudega.

Norint palaikyti normalią vit. D koncentraciją, pakanka 2–3 kartus per savaitę 10–20 minučių pabūti saulėje atidengus rankas. Tačiau svarbu atsiminti, kad vit. D „atsargų“ į priekį organizmas nekaupia.

Kas yra nudegimas nuo saulės? #

Nudegusi oda tampa nejautria, besilupančia, ją peršti. Jei jūsų oda paraudo, tai – jau ne įdegimas, o nudegimas nuo saulės. Šis požymis yra aiškus ženklas, kad pernelyg didelė UV spinduliuotė pakenkė odos ląstelių DNR. Ilgainiui ši žala gali sudaryti sąlygas išsivystyti odos vėžiui.

Ar aš esu rizikoje nudegti nuo saulės? #

Jūsų rizika nudegti saulėje priklauso nuo jūsų odos jautrumo bei UV spinduluotės stiprumo. Tokie pagalbiniai metodai, kaip UV indeksas ar „Šešėlio taisyklė“, gali padėti susiorentuoti, kada saulės spinduliai – stipriausi, o rizika nudegti – didžiausia.

Oda neigiamą saulės poveikį patiria ne tik per atostogas, ar karštose, saulėtose vietovėse. Saulė pakankamai stipri, kad jos neigiamas poveikis būtų jaučiamas net ir apsiniaukus.

Mes visi džiaugiamės saulėtomis dienomis, kurių mums reikia vitamino D gamybai, tačiau svarbu mėgautis saule saugiai, net ir išėjus pasivaikščioti po miestą, užsiimant daržo darbais ar sėdint parke.

Nuo saulės nudegus vos kartą per 2 metus, rizika susirgti melanoma išauga trigubai.

Kaip kinta nudegimo nuo saulės rizika? #

Saulės UV spinduliuotė stipriausia tarp 10 ir 16 valandos, tačiau priklausomai nuo to, kuriame pasaulio krašte esate, šis laikas gali kisti.

Kiti faktoriai, lemiantys UV spinduliuotės stiprumą:

• Metų laikas – didžiausia rizika nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Kuo vietovė yra arčiau pusiaujo, tuo ilgesnis išaugusios rizikos periodas.
• Debesuotumas – virš 90% UV spindulių gali prasiskverbti pro lengvus debesis ir sukelti odos nudegimus.
• Vieta ir aukštis – arčiau pusiaujo ir aukštumose esanti UV spinduliuotė yra stipresnė, todėl slidinėtojai bei alpinistai gali lengviau nudegti saulėje.
• Atspindžiai – 80% UV spindulių atsispindi nuo sniego, 30% nuo vandens, 15% nuo smėlio ir 10% nuo cemento.

• Šešėlio taisyklė – dar vienas naudingas patarimas, kaip atskirti ar saulės spinduliuotė intensyvi, yra „Šešėlio taisyklė“. Pažvelkite į savo šešėlį ir jei jis žemesnis už jūsų ūgį, tai reiškia, kad UVB spinduliai – stiprūs. Tuo metu didžiausia tikimybė nudegti, todėl reikia apsaugoti savo odą papildomomis priemonėmis. Saulės skleidžiami UVB spinduliai yra stipriausi tada, kai jūsų šešėlis žemesnis už jus – vidurdienį nuo 10 iki 16 val. Svarbu atsiminti, kad UVA spinduliai veikia ir per debesis, langus, stiklą. Jei sėdite prie lango ar važiuojate automobiliu – spinduliai vis tiek pasiekia odą. Rekomenduojama kremą naudoti kasdien, net jei neinate į lauką.

Ką daryti, jeigu nudegiau saulėje? #

Jeigu pastebite, kad oda paraudo, tuomet pasitraukite nuo saulės ir prisidenkite kūną drabužiais, kurie padės apsisaugoti nuo tolimesnės žalos. Tokiu atveju, papildomas apsauginio kremo nuo saulės naudojimas nepadės saugiai išbūti saulėkaitoje ilgesnį laiką.

Losjonas po saulės gali padėti nuraminti odą, tačiau jis neatitaisys padarytos žalos odos ląstelių DNR, atsiradusių po nudegimo.

Kartą nudegus saulėje dar nereiškia, kad išsivystys odos vėžys, tačiau kuo dažniau deginsitės, tuo rizika susirgti bus didesnė. Sumažinkite šią tikimybę ateityje naudodami kombinuotas apsaugos priemones: būkite pavėsyje, prisidenkite rūbais, naudokite apsauginius kremus.

Ar dirbtinis įdegis – saugus? #

Venkite deginimosi soliariume. Soliariumas nėra saugesnė deginimosi saulėje alternatyva. Jų skleidžiamos UV spinduliuotės intensyvumas gali būti 10–15 kartų didesnis už intensyviausią saulės skleidžiamą spinduliuotę. IARC (tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra) patvirtina, kad soliariumas gali sukelti melanomą.

Kaip soliariumai sukelia odos vėžį?

• Soliariumų spinduliuojami UV spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR. Ilgainiui šie pažeidimai kaupiasi sukeldami odos vėžį.
• Soliariumo naudojimas riziką susirgti melanoma padidina 16-20%.
• Tikimybė susirgti odos vėžiu padidėja net iki 75 proc., jei soliariumuose pradedama lankytis iki 30 metų amžiaus.

Prisiminkite, jog jūs ne visą laiką galite iš karto pamatyti žalą, kurią daro UV spinduliai, kadangi ji kaupiasi palaipsniui. Kas kartą, kai naudojatės soliariumu, jūs žalojate savo odą ir didinate riziką susirgti melanoma.

Ar naudotis soliariumu yra saugiau nei degintis saulėje?

Kartais soliariumai yra reklamuojami kaip kontroliuojamas „saugaus įdegio“ būdas, tačiau, tai yra netiesa. Vienas tyrimas parodė, kad vidutinė soliariumo sesijos sukelta vėžio rizika yra dvigubai didesnė negu tokio pat laiko praleidimas kaitrioje vidudienio saulėje.

Įdegis yra reakcija į pažeistas odos ląsteles po per didelės UV spindulių apšvietos. Nėra tokio dalyko, kaip sveikas deginimasis. Kai kurie žmonės mano, kad įdegis prieš atostogas, ar soliariumo įdegis, apsaugos juos nuo nudegimų saulėje. Tiesa yra tokia, kad šios priemonės gali suteikti tik labai mažą apsaugą nuo kenksmingo saulės poveikio.

Vietoje deginimosi, skatiname visus džiaugtis savo natūraliu odos atspalviu ir mėgautis saule saugiai.

Ar galiu naudotis dirbtinio įdegio kremais?

Dirbtinio įdegio produktai savo sudėtyje turi dihidroksiacetono (DHA) – medžiagos, kuri reguoja su viršutiniais odos sluoksniais ir taip pakeičia odos atspalvį. 2010 metais Mokslinio vartotojų saugumo komiteto ekspertai padarė išvadas, kad dirbtinio įdegio produktai su DHA nekelia rizikos žmonių sveikatai, tačiau vis dar trūksta informacijos apie galimus ilgalaikio šių produktų vartojimo šalutinius poveikius.

Kada būtina kreiptis dėl naujo odos darinio? #

Oda nuolat keičiasi – atsiranda naujų dėmelių, spuogelių ar apgamų. Tačiau kai kurie jų gali būti ženklas, kad verta pasirodyti gydytojui. Kaip žinoti, kada tai svarbu?

Skubiai kreipkitės į gydytoją dermatologą, jei:

• Atsirado tamsiai rudas pigmentinis darinys, kuris greitai auga ar kraujuoja.
• Odoje pasirodė kitoks, neįprastas darinys, kuris keičia spalvą, formą, dydį.

Pirmiausia pasitarkite su šeimos gydytoju, jei:

• Odoje matote suragėjusį darinį, ypač jei šalia anksčiau buvo panašių.
• Nežinote, ar darinys pavojingas – šeimos gydytojas gali atlikti pirminę atranką ir, jei reikės, išrašys siuntimą pas specialistą.

Į dermatologą verta kreiptis ir tada, kai:

• Atsiranda spuogelis, bėrimas ar šlapiuojantis darinys, kuris ilgai nepraeina, atsinaujina, netgyja.

Odos darinius svarbu stebėti ir, kilus abejonėms, nesidrovėti pasitarti su gydytoju. Ankstyvas pastebėjimas – tai ne baimė, o rūpestis savo sveikata.

Ar ilgalaikis manikiūras yra saugus? #

Ilgalaikio manikiūro nerekomenduojama daryti, ypač jei esate gydymo metu ar imunitetas susilpnėjęs.

UV lempos, naudojamos lakui kietinti, skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie gali pažeisti odą, didinti pigmentinių dėmių atsiradimo riziką ir silpninti odos imuninę apsaugą.

Jei vis dėlto nuspręsite darytis ilgalaikį manikiūrą, bent 15 minučių prieš procedūrą patepkite plaštakas apsauginiu kremu nuo saulės (SPF50 ar daugiau). Tai sumažins UV poveikį odai.

Vaizdo įrašas. Oda ir liga per vasarą #

Išgirskite gydytojų specialistų atsakymų į šimtus aktualių klausimų apie odos onkologiją, kaip atpažinti melanomos, kitų odos onkologinių ligų simptomus, žinoti rizikos veiksnius, apie tai, kaip tinkamai saugotis nuo saulės visais metų laikais, kaip taisyklingai tepti apsauginius kremus.

2025-05-08 Vilniuje įvyko Pacientų forumas „Oda ir liga per vasarą”, organizuotas kaip 5-iosios Respublikinės mokslinės-praktinės klinikinės konferencijos „Odos vėžio ir melanomos diagnostikos ir gydymo aktualijos“ dalis. VU Medicinos fakulteto Mokslo centre susirinko per 100 dalyvių, norinčių išgirsti svarbių žinių iš gydytojų specialistų. „Oda ir liga per vasarą” – ši tema sutelkė pacientus į forumą, kurį drauge surengėme moderuojant Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovei gyd. chemoterapeutei Birutei Brasiūnienei. Dėkojame diskusijoje ir atsakant į gausius klausimus dalyvavusiems gydytojams doc. dr. Rūtai Gancevičienei (VULSK), gyd. Jolantai Česienei (KUL), gyd. Tadui Raudoniui (VULSK).

Šio renginio vaizdo įrašas – 2025 m. POLA informacinės kampanijos „Po TO”, skirtos vėžio žinomumo didinimui, prevencijos skatinimui ir vėžio stigmos mažinimui, dalis. Dėkojame rėmėjams.