Kas yra spindulinė terapija? #
Spindulinė terapija (radioterapija) – tai navikinės ligos gydymas, kai taikant jonizuojančią spinduliuotę, tam tikroje kūno vietoje naikinamos vėžio ląstelės ir kuo silpniau veikiamos sveikosios. Dažniausiai radioterapija taikoma ligoninės radioterapijos skyriuje, kelias savaites trunkančiais trumpais kursais – kasdieninėmis frakcijomis (seansais). Gydymas gali būti išorinis, kuomet spinduliuotė skleidžiama iš aparato, arba vidinis (brachiterapija), kai radioaktyvūs šaltiniai įvedami tiesiai į naviką.
Spindulinis gydymas gali būti:
- Neoadjuvantinis – taikomas prieš operaciją, kai dėl per didelės naviko apimties operacinis gydymas nėra galimas. Sumažėjus naviko apimčiai, gali būti atliekama operaciją.
- Adjuvantinis – taikomas po operacijos, siekiant sunaikinti po operacijos galėjusias likti navikines ląsteles ir sumažinti vėžio sugrįžimo riziką.
- Taikomas siekiant sumažinti simptomų stiprumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Kartais spindulinė terapija gali būti taikoma kartu su chemoterapija. Šis gydymas gali būti naudojamas tiek prieš, tiek ir po operacijos. Kombinuotas gydymas pagerina gydymo efektyvumą.
Brachiterapija #
Kas yra brachiterapija? #
Brachiterapija – tai spindulinės terapijos metodas, kai radioaktyvūs šaltiniai įvedami tiesiai į naviką arba jo aplinką. Tai leidžia tiksliai paveikti vėžines ląsteles stipria spinduliuote, minimizuojant poveikį aplinkiniams sveikiems audiniams.
Brachiterapija dažniausiai taikoma gydant:
- Prostatos vėžį
- Gimdos kaklelio ir gimdos kūno vėžį
- Krūties vėžį
- Odos, galvos ir kaklo srities navikus
Kaip pasiruošti radioterapijai? #
Pirmą kartą einant konsultacijai specialaus pasiruošimo nereikia. Svarbu apsirengti patogiai, kad būtų lengva pasiekti švitinamą vietą, bet tuo pačiu neprireiktų visiškai nusirengti. Kūną reikia nusiprausti, tačiau nenaudoti jokių kremų ar losjonų.
Prieš vizitą naudinga susirašyti rūpimus klausimus: kada vyks procedūros, kiek jų bus, kokių simptomų galima tikėtis, kokias odos priežiūros priemones galima naudoti, kaip tinkamai praustis ir kaip elgtis, jei atsiranda odos paraudimas ar žaizdelės.
Ne visi kremai ir tepalai tinka švitinimo metu, todėl jų naudojimą būtina derinti su gydytoju. Praktika rodo, kad žmonės, kurių oda jautri saulei, gali greičiau pajusti odos reakcijas į spindulinę terapiją.
Praustis būtina, tačiau geriausia tai daryti po dušu, naudojant švelnias priemones. Muilo galima atsisakyti arba rinktis neutralią, vaikišką jo versiją. Ypač svarbu palaikyti higieną švitinant galvos ir kaklo sritį, išangę ar tarpvietę. Jei išangės oda parausta, po tualeto rekomenduojama nevalyti popieriumi, o nusiprausti vandeniu ir nusausinti lengvai priglaudžiant rankšluostį. Trinti odos nereikėtų, nes tai gali sustiprinti jos reakciją.
Jei švitinimo metu atsiranda mitybos problemų, būtina kuo greičiau informuoti radioterapeutą, nes jos savaime nepraeina – priešingai, didėjant spindulių dozei, gali tik blogėti. Svorio kritimas gali sukelti kraujo ir biocheminių rodiklių pakitimus, o baltymų trūkumas blogina audinių gijimą. Kai kuriais atvejais pakanka dietologo konsultacijos, tačiau kartais prireikia ir specialių mitybos priemonių, pvz., maitinimo vamzdelių. Tiek maistas, tiek pakankamas skysčių kiekis yra labai svarbūs.
Pykinimas švitinimo metu galimas, tačiau jo stiprumas priklauso nuo to, kuri kūno vieta švitinama. Jei jaučiate pykinimą, būtina apie tai informuoti gydytoją. Esant reikalui, gali būti skiriami kompensuojami vaistai nuo pykinimo, tačiau dėl jų paskyrimo sprendžia medikai.
Viduriavimas dažniausiai pasireiškia, kai švitinama pilvo ar gimdos kaklelio sritis. Apie tai būtina pranešti gydytojui, nes viduriavimas gali būti nuo nežymaus iki labai stipraus, reikalaujančio lašinamosios terapijos. Kai kuriais atvejais tenka laikinai stabdyti procedūras. Lengvesniais atvejais gali padėti loperamidas – vartojimo instrukcija pateikta vaisto apraše.
Po krūties operacijų švitinant šią sritį, praustis galima, tačiau rekomenduojama tai daryti tik duše, švelniai nusausinant odą, netrinant rankšluosčiu. Dezodorantų ir antiperspirantų naudojimą reikia aptarti su gydytoju. Kremai ir losjonai spindulinio gydymo srityje nerekomenduojami. Kai kurios moterys po švitinimo skundžiasi rijimo sutrikimais ar skausmu. Prieš procedūrą gali padėti šaukštelis kokybiško aliejaus, kuris palengvina gleivinių būklę.
Spindulinės terapijos reakcijos gali būti labai įvairios ir kiekvienam pacientui pasireiškia skirtingai. Jei po chemoterapijos audiniai atsistato greičiau, tai po švitinimo odos reakcijos gali trukti 4–6 savaites. Jei atsiranda odos žaizdelių, tinkamas tvarsliavas parinks radioterapeutas, nes ne visos medžiagos gali būti naudojamos švitinimo zonoje.
Jei taikomas chemospindulinis gydymas, pirmiausia pacientą konsultuoja radioterapeutas. Kai sudaromas gydymo planas, chemoterapija prijungiama prie švitinimo grafiko. Chemoterapijos šalutiniai poveikiai dažniausiai pasireiškia per kelias dienas po vaistų skyrimo, o spindulinės terapijos reakcijos kaupiasi palaipsniui, didėjant gaunamai dozei.
Svarbiausia – paciento, radioterapeuto ir chemoterapeuto bendradarbiavimas. Ypač svarbus paciento sąmoningumas ir dėmesingumas savo savijautai. Kuo anksčiau reaguojama į nepageidaujamus reiškinius, tuo lengviau jie valdomi.
Kaip vyksta procedūra? #
- Radioterapija dažniausiai atliekama kasdien, penkias dienas per savaitę, su savaitgalio pertrauka, kelias savaites, priklausomai nuo gydymo plano.
- Vienas seansas trunka tik kelias minutes, tačiau pasiruošimas gali užtrukti ilgiau.
- Procedūros metu pacientas guli specialioje padėtyje, o švitinimo aparatas juda pagal nustatytą planą.
- Jonizuojančioji spinduliuotė yra nematoma ir dažniausiai nesukelia fizinių pojūčių.
Kaip vyksta brachiterapijos procedūra? #
Brachiterapija gali būti atliekama ambulatoriškai arba stacionare, priklausomai nuo gydymo tipo ir paciento būklės. Pagrindiniai etapai:
- Gydymo planavimas. Atliekami tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas), kad gydymo komanda galėtų tiksliai nustatyti spinduliuotės skyrimo vietą.
- Radioaktyviųjų šaltinių įvedimas. Specialūs aplikatoriai ar adatos įvedami į naviko sritį arba jo vidų. Procedūra gali būti atliekama taikant vietinę ar bendrąją nejautrą.
- Švitinimas. Radioaktyvūs šaltiniai trumpam įvedami į aplikatorių (aukštos dozės brachiterapija) arba paliekami ilgesniam laikui (žemos dozės brachiterapija).
- Aplikatorių pašalinimas. Baigus gydymą, radioaktyvieji šaltiniai išimami, ir pacientas gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Apsilankymas pas odontologą prieš spindulinę terapiją #
Burnos sveikata ypač svarbi kiekvienu gyvenimo tarpsniu – svarbi ji ir susirgus onkologine liga. Sergant onkologine liga taip pat labai svarbu išlaikyti sveikus burnos audinius, todėl reikia pasirūpinti tinkama burnos higiena.
Labai svarbu prieš pradedant gydyti onkologinę ligą ar jau ją gydant apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą burnos būklės įvertinimui, taip pat išgirsti rekomendacijas, paaiškinimus, kaip tinkamai reikėtų prižiūrėti burnos ertmę, kad neatsirastų rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti įvairių ligų ir būklių atsiradimą.
Svarbu žinoti, kad paciento dantys turi būti sugydyti dar prieš pradedant vėžio gydymą. Uždegiminiai židiniai, nesveiki dantys, kitos burnos ligos gali stipriai pabloginti onkologinės ligos eigą, o spindulinės terapijos metu dažnu atveju negalimos jokios invazinės odontologinės procedūros.
Paspaudę šią nuorodą, rasite daugiau informacijos apie burnos sveikatą.
Dažniausi radioterapijos šalutiniai poveikiai #
Šalutiniai poveikiai priklauso nuo gydomos kūno srities, radioterapijos dozės ir individualios organizmo reakcijos.
Dažniausiai pasitaikantys:
- Nuovargis – gali atsirasti per kelias savaites nuo gydymo pradžios, todėl svarbu skirti laiko poilsiui.
- Odos pokyčiai – apšvitintoje vietoje oda gali parausti, sudirgti ar patamsėti. Gydytojas gali rekomenduoti specialias priežiūros priemones.
- Plaukų slinkimas – jei radioterapija taikoma galvos srityje, gali laikinai iškristi plaukai.
- Pykinimas, virškinimo sutrikimai – dažniau pasitaiko, kai švitinama pilvo ar galvos sritis.
- Mieguistumas – kai kuriems pacientams po gydymo gali pasireikšti energijos trūkumas.
Brachiterapija dažniausiai sukelia mažiau šalutinių poveikių nei išorinė radioterapija, tačiau galimi:
- Vietinis audinių sudirginimas, patinimas ar diskomfortas
- Laikini šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai (prostatos ar ginekologinių vėžių atvejais)
- Odos jautrumas, jei švitinama paviršinė sritis
Dauguma šalutinių poveikių praeina per kelias savaites po gydymo. Šalutinis poveikis paprastai praeina per kelias savaites ar mėnesius po gydymo pabaigos. Jei simptomai vargina, svarbu informuoti gydytoją – jis gali pasiūlyti palengvinančių priemonių.
Radioterapijos poveikis kiekvienam pacientui yra individualus. Kai kurie žmonės jaučiasi beveik kaip įprastai, o kitiems prireikia daugiau poilsio ir papildomos priežiūros. Svarbiausia – glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju, stebėti savo būklę ir nedvejoti kreiptis pagalbos, jei atsiranda neįprastų simptomų.
Video seminaras: Onkologinės ligos gydymo būdai ir atsistatymas. #
Kviečiame žiūrėti seminarą, kurio metu su gydytoja odontologe Kristina Saldūnaite, gydytoja onkologe – chemoterapeute Aušra Bankauskaite bei gydytoja onkologe – radioterapeute Jurga Remeikiene bus aptarta:
- Onkologinės ligos medikamentinius (chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija bei biologinė terapija) ir spindulinius (išorinės spinduliuotės ir brachiterapijos) gydymo būdus bei galimybes Lietuvoje
- Onkologinės ligos gydymo sukeltų šalutinių poveikių valdymą, patarimus ir patirtis, kaip pasiruošti gydymui ir kaip greičiau sustiprėti po jo
- Pratimai ir patarimai kaip užtikrinti tinkamą burnos higieną kasdien
- Burnos higienos iššūkiai prieš gydymą bei gydymo metu sukelti burnos pažeidimai ir jų gydymas bei profilaktika
Seminare dalyvauja: gyd. odontologė Kristina Saldūnaitė, gyd. onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė, gyd. onkologė radioterapeutė Jurga Remeikienė.
Seminarą moderuoja POLA patarėjas Šarūnas Narbutas.
