Paliatyvioji pagalba

Kas yra paliatyvioji pagalba? #

Paliatyvioji pagalba – tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas – padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.

Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus – tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Net trumpas žmogiškas kontaktas gali padėti sumažinti įtampą, baimę, net fizinį skausmą.

Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą – nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Svarbiausia – jaustis žmogumi iki pat galo.

Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią – rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kartais prireikia psichologinės pagalbos ar tiesiog palaikymo, ypač jei artimieji patiria išsekimą ar depresijos požymius.

Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Paliatyvi pagalba padeda išgyventi paskutinius gyvenimo etapus su šiluma, ramybe ir pagarba.

Paliatyvioji pagalba pacientams gali būti teikiama stacionare arba ambulatoriškai.

Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti. Sąlygos dėl paciento būklės yra vienodos skiriant stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas. 

Stacionarinė paliatyvioji pagalba #

Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių  sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Tokiems pacientams reikia simptomų terapijos, pagerinančios jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.

Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių. Stacionarinė paliatyvioji pagalba apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, neribojant šių paslaugų teikimo trukmės ir nepriklauso nuo to, ar pacientui jau buvo suteikta stacionarinė slauga ir palaikomasis gydymas.

Paliatyviosios pagalbos paslaugas teikia specialistų komanda (gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, medicinos psichologas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas), su pacientu ir jo artimaisiais aptarus paliatyviosios pagalbos teikimo planą.

Medicinos psichologas padeda pacientui bei jo artimiesiems įveikti su liga ir jos progresavimu susijusias psichologines problemas, prisitaikyti prie paliatyvaus gydymo, teikia psichologinę pagalbą paciento artimiesiems netekties ir gedėjimo laikotarpiu, bendradarbiauja su kitais specialistų komandos nariais ir teikia jiems psichologinę bei emocinę pagalbą.

Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos. Šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.

Paliatyvioji pagalba namuose (ambulatorinė) #

Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Ji pagal poreikį gali būti teikiama paciento namuose, paliatyviosios pagalbos dienos stacionare, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje.

Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą gali gauti pacientai, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare.

Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.

Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti taip pat išrašo gydantis gydytojas.

Kaip gauti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose:

1. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę ir paliatyviosios pagalbos indikacijas, gydytojas išrašys siuntimą.
2. Pagalbos namuose tarnybos gydytojas peržiūrės siuntimą, įvertins sveikatos būklę, teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus ir priims sprendimą dėl pagalbos teikimo.
3. Gydytojas atvyks į jūsų namus, sudarys individualų priežiūros ir gydymo planą.
4. Pagal šį planą jus lankys gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir slaugytojo padėjėjas.
5. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. Prireikus, ambulatorinės stacionaro paslaugos gali būti teikiamos keletą kartų per dieną.

Gydymo metodai ir kitos priemonės, taikomos teikiant ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas:

1. paciento sveikatos būklės vertinimas, specialistų komandos darbo plano sudarymas;
2. paciento ligos simptomų kontrolė ir organizmo funkcijų palaikymas;
3. paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1026 „Dėl Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
4. psichologinė pagalba, individuali ar grupinė psichoterapija pacientui ir (arba) jo artimiesiems, specialistų komandos nariams;
5. paciento socialinių poreikių vertinimas bei stebėjimas, socialinės pagalbos planavimas ir teikimas, tarpininkavimas sprendžiant socialines problemas;
6. paciento ir jo artimųjų mokymas;
7. kiti gydymo metodai, esant indikacijų, taikomi ASPĮ:
   • dirbtinė plaučių ventiliacija;
   • deguonies terapija;
   • enterinis ir (ar) parenterinis maitinimas;
   • žarnyno valymas;
   • invazinės skausmo malšinimo paslaugos;
   • stomų ir dirbtinių angų priežiūra;
   • skrandžio ir dvylikapirštės žarnos zondavimas;
   • skysčių išsiurbimas iš kvėpavimo takų;
   • šlapimo pūslės kateterizavimas;
   • pavienės (atskiros) medicininės reabilitacijos paslaugos;
   • žaizdų, opų, pragulų priežiūra;
   • implantuoto centrinės venos kateterio naudojimas ir priežiūra;
   • morfino pompų administravimas ir priežiūra;
   • esant indikacijų, kiti paliatyviosios pagalbos veiksmai arba procedūros.

Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Tačiau tie ligoniai, kuriems reikia išsiurbti gleives, gali namuose gauti ir slaugos, ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. 

Apie pacientui pradėtas teikti ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas nedelsiant informuojamas paciento šeimos gydytojas.

Psichologinė ir (ar) socialinė pagalba ASPĮ nustatyta tvarka gali būti teikiama paciento artimiesiems ir po paciento mirties.

Dienos stacionaro paliatyvinė pagalba #

Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Šios paslaugos gali būti derinamos su ambulatorine paliatyviąja pagalba namuose, todėl tam pačiam pacientui tą pačią dieną gali būti teikiamos abi paslaugos.

Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus. Siuntimą dienos stacionaro paliatyviajai pagalbai gauti išrašo ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantis gydytojas.

Teikiant dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugas vykdomi ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančio gydytojo paskyrimai ir procedūros bei veiksmai, nurodyti individualiame paliatyviosios pagalbos pacientui plane, sudarytame teikiant ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas paciento namuose.

Esant indikacijų, teikiant dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugą taikomi paliatyviosios pagalbos veiksmai ir (arba) procedūros:

• dirbtinė plaučių ventiliacija;
• deguonies terapija;
• enterinis ir (ar) parenterinis maitinimas;
• žarnyno valymas;
• invazinės skausmo malšinimo paslaugos;
• stomų ir dirbtinių angų priežiūra;
• skysčių išsiurbimas iš kvėpavimo takų;
• šlapimo pūslės kateterizavimas;
• pavienės medicininės reabilitacijos paslaugos;
• žaizdų, opų, pragulų priežiūra;
• implantuoto centrinės venos kateterio naudojimas ir priežiūra;
• morfino pompų administravimas ir priežiūra;
• esant indikacijų, kiti paliatyviosios pagalbos veiksmai arba procedūros.

Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.). Tokiu atveju informuojamas pacientui ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose teikiantis gydytojas, kuris išrašo siuntimą.

Dalyvumo lygio nustatymas gaunant paliatyviosios pagalbos paslaugas #

Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos paspaudus nuorodą.

Jei siuntimo neišduoda gydanti gydytoja paliatyvioje slaugoje, kreipkitės dėl siuntimo į šeimos gydytoją.

Jūs galite gauti nemokamą POLA psichologo ar konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologo ar teisinės konsultacijos: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise, suteiksime Jums ar Jūsų artimajam profesionalią psichologinę paramą, kad gydymo ir sveikimo procesas būtų lengvesnis.

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Susisiekite su POLA Pacientų gidais #

Pacientų gidai – šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui. Pacientų gidų kontaktus rasite paspaudę šią nuorodą.