Chemoterapija

Kas yra chemoterapija? #

Chemoterapija – tai vienas pagrindinių medikamentinio vėžio gydymo būdų, kai specialūs vaistai veikia piktybines ląsteles ir slopina esminę vėžio ląstelių savybę – jų greitą, nekontroliuojamą dalijimąsi. Praradusios dauginimosi galimybę vėžio ląstelės žūva, navikas nebeauga. Chemoterapija gali būti skiriama kaip pagrindinis gydymas arba derinama su kitomis terapijomis, pavyzdžiui, chirurginiu gydymu, biologine terapija ar radioterapija, siekiant didesnio veiksmingumo ir mažesnio šalutinio poveikio.

Chemoterapija atliekama į veną sušvirkščiant arba sulašinant vaistus tirpalo forma. Gydant taikomi chemoterapijos ciklai (kursai), atliekami kas kelias savaitės. Tarp ciklų būna poilsio periodas, kai organizmas atsigauna nuo chemoterapijos šalutinių poveikių. Vaistai, patekę į kraują, jo srovės nunešami į organizmo audinius ir tiesiogiai veikia ląsteles.

Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai – tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi. Chemoterapija paveikia:

• Plaukų folikulų ląsteles (gali sukelti plaukų slinkimą).
• Kraujodaros ląsteles (gali sumažėti leukocitų, eritrocitų ir trombocitų kiekis kraujyje).
• Virškinamojo trakto gleivinės ląsteles (gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar burnos gleivinės pažeidimai).

Priklausomai nuo gydymo tikslų, chemoterapija gali būti:

• Neoadjuvantinė – skiriama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį.
• Adjuvantinė – taikoma po operacijos, kad sunaikintų likusias vėžines ląsteles.
• Paliatyvioji – kai liga jau išplitusi ir gydymo tikslas yra prailginti gyvenimą bei pagerinti jo kokybę.

Kokia chemoterapija bus taikoma man? #

Gydymas visada pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į naviko savybes ir bendrą sveikatos būklę. Gydymo planas sudaromas pagal pooperacinius patologinius tyrimus. Jie padeda įvertinti naviko dydį, agresyvumą, hormoninių receptorių buvimą ir kitus svarbius rodiklius. Jei navikas yra mažas ir jautrus hormonų terapijai, chemoterapija gali būti nereikalinga. Jei vėžys agresyvesnis, gydymo planas papildomas stipresnėmis priemonėmis.

Chemoterapija parenkama ne tik pagal vėžio tipą, bet ir pagal paciento amžių, gretutines ligas bei bendrą organizmo būklę. Jauniems žmonėms dažnai skiriamos didesnės dozės, o vyresniems – švelnesnis gydymas, atsižvelgiant į jų organizmo gebėjimą susidoroti su vaistais. Nors gydymo standartai yra aiškūs, jie turi kelis variantus. Net dviem pacientams, kurių liga atrodo vienoda, gali būti paskirtas skirtingas gydymas dėl unikalių naviko ypatybių.

Chemoterapijos intensyvumas priklauso nuo gydymo tikslo. Jei liga nustatyta ankstyvoje stadijoje, siekiama visiškai ją pašalinti – todėl skiriamos maksimalios vaistų dozės, dažnai kelių preparatų deriniu. Tai padidina gydymo efektyvumą, tačiau laikinai gali pabloginti savijautą. Esant išplitusiai ligai, pagrindinis tikslas – prailginti gyvenimą išsaugant jo kokybę, todėl skiriamas švelnesnis gydymas, kurį organizmas gali geriau toleruoti.

Chemoterapijos trukmė gali būti įvairi:

• Kelios minutės, jei vaistas suleidžiamas į raumenis ar po oda.
• Kelios valandos, jei taikoma intraveninė infuzija.
• Iki keliolikos valandų, jei skiriama imunoterapija ar ilgesnė vaistų infuzija.

Chemoterapija gali būti taikoma dienos stacionare – pacientas tą pačią dieną išvyksta namo, arba ligoninėje, jei reikia ilgesnio stebėjimo.

Apsilankymas pas odontologą prieš chemoterapiją #

Burnos sveikata ypač svarbi kiekvienu gyvenimo tarpsniu – svarbi ji ir susirgus onkologine liga. Sergant onkologine liga taip pat labai svarbu išlaikyti sveikus burnos audinius, todėl reikia pasirūpinti tinkama burnos higiena.

Labai svarbu prieš pradedant gydyti onkologinę ligą ar jau ją gydant apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą burnos būklės įvertinimui, taip pat išgirsti rekomendacijas, paaiškinimus, kaip tinkamai reikėtų prižiūrėti burnos ertmę, kad neatsirastų rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti įvairių ligų ir būklių atsiradimą.

Svarbu žinoti, kad paciento dantys turi būti sugydyti dar prieš pradedant vėžio gydymą. Uždegiminiai židiniai, nesveiki dantys, kitos burnos ligos gali stipriai pabloginti onkologinės ligos eigą, o chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu dažnu atveju negalimos jokios invazinės odontologinės procedūros.

Paspaudę šią nuorodą, rasite daugiau informacijos apie burnos sveikatą.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją? #

Gydytojas gali skirti tinkamus vaistus, bet tik pats pacientas gali pastebėti, kaip keičiasi jo sveikata, ir apie tai informuoti specialistus. Svarbu suprasti, kad gydytojai neprisimena visų pacientų detalių – jie remiasi informacija, kurią gauna per konsultaciją, todėl tikslūs ir aiškūs duomenys yra itin reikalingi.

Kokius namų darbus verta atlikti?

1. Vesti savo sveikatos įrašus. Pertraukos tarp chemoterapijos kursų gali trukti nuo vienos iki keturių savaičių, todėl verta turėti specialų sąsiuvinį ar kalendorių, kuriame registruojama savijauta, atlikti tyrimai ir pastebėti simptomai. Taip pat naudinga turėti dokumentų aplanką, kuriame kaupiami svarbūs medicininiai įrašai.
2. Prieš konsultaciją skirti laiko pasiruošimui. Likus pusvalandžiui ar dienai iki vizito, verta susirašyti visus klausimus ir pastebėjimus, kurie gali turėti įtakos gydymui. Taip būs lengviau pateikti gydytojui reikalingą informaciją ir nieko nepamiršti.
3. Svertis ir stebėti svorį. Vaistų dozės priklauso nuo svorio, todėl jo pokyčiai yra svarbūs. Būtina reguliariai svertis ir, jei svoris keičiasi, apie tai informuoti gydytoją.
4. Peržiūrėti vaistus. Reikia patikrinti, kiek liko vartojamų vaistų (nuo pykinimo, skausmo, kraujo rodiklių gerinimo ir kt.) ir ar jų užteks iki kito vizito.
5. Fiksuoti savijautos pokyčius. Reikėtų nuolat stebėti, kokie simptomai gerėja, kokie blogėja, nes tai gali nulemti gydymo korekcijas ar papildomus tyrimus.
6. Konsultacijos metu klausti visko, kas svarbu. Geriausia klausimus pateikti gydytojui dar konsultacijos metu, kai jo ekrane matoma paciento ligos istorija. Vėliau gauti atsakymus gali būti sudėtingiau.
7. Jei reikia, atvykti su palydovu. Jei pacientas linkęs pamiršti informaciją ar nejaučiasi pakankamai užtikrintai, jis gali ateiti su artimuoju, kuris padėtų susisteminti informaciją.
8. Turėti būtinus daiktus. Rekomenduojama su savimi turėti vandens, užkandžį ir būtinus vaistus (ypač kardiologinius ar nuo diabeto).

Visi svarbūs klausimai ir pastebėjimai turėtų būti pateikti jau KONSULTACIJOS PRADŽIOJE, o ne prisimenami išėjus pro duris. Verta gydytojo rekomendacijas susirašyti ne ant atsitiktinių popierėlių, o į specialų sąsiuvinį, o jei duodamos atmintinės – jas perskaityti kelis kartus ir saugoti.

Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.

Kaip pasiruošti chemoterapijai? #

Chemoterapijos procedūrai specialaus pasiruošimo nereikia – atvykite kaip į įprastą vizitą pas gydytoją. Tačiau yra keli dalykai, kurie gali padėti jaustis ramiau ir patogiau:

• Gydytojo nurodymai – jei reikalingi papildomi kraujo tyrimai ar kitos procedūros, gydytojas iš anksto informuos apie pasiruošimą joms. Sužinokite, kokie vaistai bus naudojami, kaip jie gali paveikti organizmą ir kokių priemonių galima imtis šalutiniams poveikiams sumažinti.
• Mityba ir skysčiai – prieš ir po chemoterapijos rekomenduojama valgyti lengvą, subalansuotą maistą ir išgerti pakankamai vandens. Fizinis aktyvumas padeda organizmui geriau toleruoti gydymą. Pasiimkite vandens, šiltos arbatos termose ir lengvų užkandžių (geriausia sausų, bekvapių) – jie gali praversti procedūros metu ar jos laukiant.
• Fizinis aktyvumas – jis padeda organizmui geriau toleruoti gydymą.
• Patogūs drabužiai – geriausia rinktis laisvus, patogius drabužius, kurie nevaržytų judesių. Galite pasiimti papildomas šiltas kojines ar jaukų pledą. Švara svarbi – rūbai ir kojinės turi būti švarūs, nes aplinkiniai jautrūs kvapams.
• Pasiruoškite užimtumą – chemoterapija gali trukti kelias valandas, todėl galima pasiimti knygą, muziką su ausinėmis ar kompiuterį su mėgstamu filmu.
• Artimojo palyda – jei jaučiatės neramiai, galite paprašyti artimo žmogaus palydėti jus į procedūrą.
• Poilsis ir atsipalaidavimas – rekomenduojama neskubėti grįžti prie įprastos veiklos, leisti sau ilsėtis, kad organizmas turėtų jėgų atsistatyti.
• Ieškokite emocinės paramos – artimųjų palaikymas ir pokalbiai su specialistais gali padėti įveikti baimes bei nerimą.

Ko nereikėtų daryti?

• Garsiai kalbėti, leisti muziką be ausinių.
• Atkakliai ginčytis su personalu ar kitais pacientais.
• Versti aplinkinius bendrauti, jei jie nori pailsėti.
• Pasakoti liūdnas istorijas ar gąsdinti kitus.
• Kvėpintis stipriais kvepalais (tai gali erzinti aplinkinius).
• Palikti nešvarią vietą – gerbkite personalą ir kitus pacientus.

Chemoterapijos poveikis kiekvienam pacientui yra individualus. Kai kurie žmonės jaučiasi beveik kaip įprastai, o kitiems prireikia daugiau poilsio ir papildomos priežiūros. Svarbiausia – glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju, stebėti savo būklę ir nedvejoti kreiptis pagalbos, jei atsiranda neįprastų simptomų.

Dažniausi chemoterapijos šalutiniai poveikiai #

Chemoterapiniai vaistai veikia visas organizmo ląsteles, tačiau labiausiai – tas, kurios sparčiai dauginasi, įskaitant vėžines ląsteles. Tačiau ir sveikos, normalios organizmo ląstelės neišvengiamai pažeidžiamos, tik daug silpniau, todėl jos sugeba atsigauti. Jų pažeidimai pasireiškia įvairiais, priklausomai nuo vaisto, šalutiniais poveikiais, kurie dažniausiai yra laikini ir praeina, kai užbaigus chemoterapiją ląstelių veikla normalizuojasi.

Nepageidaujami chemoterapijos reiškiniai skirstomi į ūminius ir ilgalaikius:

• Ūminiai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, plaukų slinkimas, apetito pokyčiai. Jie dažniausiai laikini ir valdomi medikamentais bei kitomis pagalbinėmis priemonėmis.
• Ilgalaikiai: periferinė neuropatija (rankų ar kojų tirpimas), širdies ar kepenų funkcijos sutrikimai. Jie gali atsirasti po ilgesnio gydymo kurso.

Dažniausiai pasireiškia šie šalutiniai poveikiai:

• Plaukų slinkimas – ne visiems pacientams jis pasireiškia, o kai kuriais atvejais galima taikyti galvos odą vėsinančius metodus, kurie gali padėti išsaugoti plaukus.
• Pykinimas ir vėmimas – šiandien naudojamos efektyvios priemonės, kurios padeda sumažinti arba visiškai panaikinti šiuos simptomus.
• Nuovargis – dažnas šalutinis poveikis, kurį galima suvaldyti tinkamai planuojant dienos režimą ir poilsį.
• Imuninės sistemos susilpnėjimas – svarbu laikytis higienos taisyklių, vengti kontakto su sergančiais asmenimis ir reguliariai stebėti sveikatos būklę.
• Odos ir gleivinių pokyčiai – gali atsirasti burnos gleivinės pažeidimai, odos sausumas ar jautrumas.

Rekomenduojama sekti jaučiamą šalutinį poveikį, apgalvoti ir užsirašyti svarbiausius simptomus:

• Kas labiausiai vargino? Kada prasidėjo, kiek truko, kaip keitėsi?
• Kas padėjo ar nepadėjo? Ar simptomai sumažėjo, ar stiprėjo?
• Simptomų intensyvumas. Galima naudoti 10 balų skalę.
• Liekamieji reiškiniai. Ar prieš naują kursą vis dar jaučiate tirpimą, skausmą, virškinimo sutrikimus?
• Kokie simptomai dingo, o kurie atsirado?

Reguliarus simptomų fiksavimas (pvz., užrašai telefone ar dienyne) padeda tiksliau įvertinti būklę ir geriau pritaikyti gydymą. Nepasitikėkite vien atmintimi – susirašykite svarbiausius dalykus ir vizitas pas chemoterapeutą taps naudingesnis.

Vaizdo įrašas: Kas yra chemoterapija: jos rūšys, skyrimo būdai. Hematologinis toksiškumas. #

Chemoterapija yra priešvėžinis medikamentinis gydymas citostatiniais preparatais. Gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė išsamiai paaiškina apie chemoterapijos rūšis bei skyrimo būdus. Chemoterapija neveikia selektyviai tik navikinių ląstelių, ji veikia visą organizmą ir pirmiausiai veikia greitai besidauginančias ląsteles, tad gydymo metu pacientai susiduria su nepageidaujamais reiškiniais. Hematologinis toksiškumas arba kaulų čiulpų slopinimas yra viena iš dažnesnių nepageidaujamų reakcijų, skiriant chemoterapinį gydymą.

Vaizdo įrašas. Pokalbis apie hiperterminę intraperitoninę chemoterapiją. Kas tai? Kodėl? Kada? #

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime aptaria HIPEC metodą – aukštos temperatūros chemoterapijos pilvo ertmėje taikymą. Apie HIPEC kaip papildomą gydymo galimybę atrinktiems pacientams vis plačiau kalbama daugelyje tarptautinių konferencijų, gydant skrandžio, žarnyno, kiaušidžių ir kt. lokalizacijų onkologinius susirgimus. Paskaitoje plačiau sužinosite apie indikacijas ir principą, kuriuo grindžiamas HIPEC taikymas, kada jis gali būti veiksmingas, kad vietiškai paveiktų ligą, navikui esant pilve. Procedūra sudėtinga, atliekama kartu su chirurginiu gydymu. Gydytoja paaiškina, kokie atliekami tyrimai, siekiant įvertinti, ar HIPEC turės reikšmingos įtakos sprendžiamai konkrečiai onkologinei situacijai, kaip atrodo pati procedūra, kokia paprastai būna pacientų savijauta po procedūros. Po paskaitos gydytoja atsako į dalyvių klausimus. Paskaitos moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė. Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Chemoterapija ir vaistai nuo pykinimo #

Dažnas klausimas – ką daryti, jei po chemoterapijos pykina ir bloga? Svarbu apie galimus šalutinius poveikius iš anksto pasikalbėti su onkologu. Pykinimo intensyvumas priklauso nuo gydymo schemos stiprumo, kepenų veiklos ir vaisto metabolizavimo organizme.

Chemoterapinis vaistas tampa aktyvus tik prisijungęs prie kraujo baltymų ir perdirbtas kepenyse. Jei pykina iš karto po lašinimo, priežastis gali būti nervinė reakcija (vadinamasis išankstinis pykinimas). Dažniausiai bloga pradeda jaustis kitą dieną, kai organizmas šalina vaisto skilimo produktus. Jei pirmojo kurso metu nepavyksta suvaldyti pykinimo, antrajam kursui gali būti paskirti stipresni vaistai.

Vaisto metabolitai greičiau pasišalins iš organizmo, jei gersite pakankamai skysčių (vandens be burbuliukų). Valgyti rekomenduojama mažiau. Jei pykinimas atsiranda iki chemoterapijos arba tik po 1–2 savaičių, priežastis gali būti kita – būtina aptarti su onkologu.

Svarbu kitam chemoterapijos kursui užsirašyti, kada prasidėjo pykinimas, ar vėmėte, kiek ir kokių vaistų vartojote, ar jie padėjo, kiek dienų truko negalavimai. Prieš naują kursą reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą bei kepenų ir inkstų rodiklius (GOT, GPT, K, kreatininas). Konkretų tyrimų sąrašą pateiks onkologas, nes reikalavimai skiriasi pagal gydymo schemą.

Tirpimai, raumenų skausmai, širdies problemos yra kiti šalutiniai poveikiai, kuriuos koreguoti reikia kitais būdais.

Neretai „vaistai nuo pykinimo“ suprantami tiesiogiai ir klaidingai – jie pradedami vartoti tik tada, kai jau pykina. Tačiau onkologai chemoterapeutai siekia, kad pacientai po gydymo nejaustų pykinimo, kad gydymas negąsdintų ir nepablogintų gyvenimo kokybės.

Onkologai žino, kurie vaistai ir gydymo schemos sukelia pykinimą, o kurie – ne. Paskirdami chemoterapiją, VISADA kartu skiria ir vaistus nuo pykinimo. Vis dėlto, daugiau nei pusė pacientų po pirmo kurso šiuos vaistus vartoja savaip.

Svarbūs patarimai:

• Vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) skiriami profilaktiškai, o ne tada, kai jau vemi. Jie veikia smegenyse, blokuodami „vėmimo centrą“. Jei vaistų dozė per maža arba vartojama per trumpai, citostatikai sudirgins žarnyną. Paprastai vaistus reikia vartoti 2–3 dienas po chemoterapijos. Ondansetrono paros dozė – 16–24 mg (2–3 ampulės), o ne viena ampulė (8 mg).
• Jei ryte po chemoterapijos nepykina, vaistų vis tiek nereikia praleisti. Pykinimas gali prasidėti 3–4 dieną, ir tada ondansetronas jau nebepadės – teks vartoti metoklopramidą.
• Gydytojas iš anksto nežino, kiek stipriai pykinimas vargins konkretų pacientą. Dažniau pykina jaunus žmones, moteris, kurios nėštumo metu patyrė toksikozę. Alkoholio vartojantys žmonės chemoterapiją dažniausiai pakelia lengviau, bet susirgus pradėti gerti neverta – tai tik papildomai pakenks kepenims.
• Antiemetikų vartojimo taisyklės: vaistai leidžiami dar prieš chemoterapiją (dienos stacionare), vėliau – tą patį vakarą ir dar bent 2–3 kartus per dieną kitomis dienomis, net jei nepykina. Gydytojas nurodo, kiek dienų vartoti (1, 2 ar 5 dienas) – būtina įsiklausyti, atsiminti ir užsirašyti.
• Jei po pirmo chemoterapijos kurso pykinimas buvo stiprus ir ilgalaikis, prieš antrą kursą būtina apie tai pasakyti gydytojui. Yra galimybė papildyti arba sustiprinti antiemetinį gydymą.
• Pykinimą dažniausiai sukelia ne pati chemoterapija, o jos metabolitai. Jie perdirbami kepenyse ir pašalinami su šlapimu ar tulžimi. Todėl svarbu gerti kuo daugiau neutralaus skonio, kambario temperatūros, negazuotų skysčių. Daugiau vandens – daugiau šlapimo – lengvesnis metabolitų pasišalinimas.
• Po chemoterapijos būtina gerti daug skysčių. Jei pacientas neišgeria 1,5–2 litrų per dieną, gali būti naudinga lašinti fiziologinį tirpalą į veną (0,5–1,5 l 0,9 % NaCl). 5 % gliukozės ar Ringerio tirpalų tokiu atveju lašinti nereikia. Infuzijos nepašalina chemoterapijos poveikio, nes citostatikai jau būna metabolizuoti kepenyse.
• Prieš kitą chemoterapijos kursą reikia žinoti, kiek ampulių ondansetrono buvo suleista ir kiek liko. Vaistų atsargų kaupti nereikia.
• Setronų grupės vaistai (ondansetronas, palonosetronas) gali būti tiek leidžiami, tiek geriami. Geriamų ir leidžiamų tos pačios veikliosios medžiagos vaistų VIENU METU išrašyti negalima. Jei patogiau gerti tabletes, nereikia ampulių turinio vartoti per burną – galima iš karto išrašyti tabletes.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia prisiminti:

• Vaistus nuo pykinimo vartoti anksčiau, nei pasireiškia pykinimas.
• Gerti daug vandens. Jei nepavyksta, gali būti naudinga lašinti fiziologinį tirpalą į veną.
• Stebėti savo būklę ir pasižymėti, kaip toleravote gydymą, kiek vartojote vaistų nuo pykinimo.

Antiemetinis gydymas gali būti koreguojamas eigoje. Medikai siekia, kad pacientai nepatirtų pykinimo ir vėmimo – chemoterapija veikia ir tiems, kurie ją toleruoja gerai.

Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.

Vanduo ir chemoterapija #

Vanduo – gyvybiškai svarbus organizmo funkcijoms. Gydymo metu tinkamas skysčių kiekis padeda sumažinti šalutinį chemoterapijos poveikį ir apsaugoti organus, ypač inkstus.

Kiek gerti skysčių?

• Rekomenduojamas skysčių kiekis: 30 ml/kg kūno svorio per parą (apie 1,5–2 litrus suaugusiam žmogui).
• Didesnis kiekis reikalingas, jei:
  • sportuojate ar stipriai prakaituojate,
  • karščiuojate, vemiate, viduriuojate.
• Svarbu stebėti elektrolitų kiekį kraujyje, kad išlaikytumėte tinkamą pusiausvyrą.

Ką daryti, jei sunku gerti?

• Chemoterapijos metu skysčiai lašinami pagal schemą.
• Gydantis cisplatina, būtina intensyvi hidratacija (2,5–3 litrai į veną).
• Jei sunku nuryti ar gerti:
  • Skysčiai lašinami į veną.
  • Jei pykina – gerti po mažą gurkšnį kas minutę (taip sumažinsite vėmimo riziką).
  • Po chemoterapijos papildomas lašinimas pirmąją dieną netikslingas – geriau didinti skysčių kiekį nuo antros dienos.

Kokius skysčius rinktis?

• Geriausia – grynas vanduo.
• Nesiskaičiuoja kaip vanduo: kava, arbata, sriubos.
• Vanduo geriausiai įsisavinamas tarp valgymų arba prieš valgį.
• Venkite:
  • Gazuotų gėrimų.
  • Labai sūraus mineralinio vandens.
  • Abejotinos kokybės vandens iš plastikinių butelių ar vandentiekio.
• Tinka klevų ir beržų sula – tiek šviežia, tiek rauginta.

Ką geriausia lašinti po chemoterapijos?

• Optimalus pasirinkimas – 0,9 % natrio chlorido (fiziologinis tirpalas).
• Vengtini skysčiai į veną:
  • Ringerio tirpalas (dideliais kiekiais),
  • 5 % gliukozė.

Ar lašinimas išplauna chemiją?

Ne. Chemoterapiniai vaistai per kelias valandas jungiasi prie baltymų, todėl jų neišplauna net dializė. Kitomis dienomis išsiskiria vaistų metabolitai (skilimo produktai), kurie gali sukelti pykinimą – norint juos greičiau pašalinti, būtina gerti pakankamai skysčių. Nepamirškite pratęsti antiemetikų (vaistų nuo pykinimo) vartojimą dar 2–5 dienas.

Ar būtina lašintis skysčius kitomis dienomis?

Ne visada. Ne nuo visų chemoterapinių vaistų pykina. Kai kurios biologinės terapijos ir imunoterapijos nesukelia didelio kepenų ar inkstų krūvio, todėl papildomas lašinimas nereikalingas. Pavyzdžiui, nėra būtinybės po fluorouracilo, trastuzumabo, nivolumabo.

Gretutinės ligos is skysčių balansas

Kai kurios ligos apsunkina hidrataciją:

• Sergant širdies ligomis ar inkstų nepakankamumu – skysčiai gali būti per greitai pašalinami iš organizmo.
• Jei išvesta stoma – skyčių įsisavinimas gali būti sutrikęs.
• Po žarnyno operacijų – kuo daugiau pašalinta žarnyno, tuo didesnė dehidratacijos rizika.

Kaip suprasti, ar pakanka skysčių?

• Sausas liežuvis, stiprus troškulys.
• Tamsus šlapimas – tai gali būti dehidratacijos požymis.

Papildomi patarimai:

• Jei gydytojo skirti vaistai nuo pykinimo neveikia, kreipkitės į chemoterapeutą – jis gali koreguoti gydymą.
• Pykinimą gali sukelti ne tik chemoterapija, bet ir kepenų, inkstų funkcijos sutrikimai, apsinuodijimas maistu, emocinis jautrumas, radiologinių tyrimų metu naudoti kontrastai.
• Vanduo per burną ar į veną vėžio negydo, bet palengvina, apsaugo inkstų darbą, sumažina gydymo toksiškumą.
• Stebėkite savo organizmą: fiksuokite išgertų ir išskirtų skysčių kiekį, atkreipkite dėmesį į šlapimo spalvą. Diurezės stebėjimas yra svarbus kiekvienam pacientui gydymo metu.

Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.

Ką daryti, jei po chemoterapijos sutriko virškinimas? #

Chemoterapija gali paveikti visą virškinimo sistemą – nuo skrandžio iki žarnyno. Jei pajutote pokyčius, svarbu suprasti, kas vyksta ir kaip sau padėti.

Dažniausi sutrikimai ir ką daryti:

Pykinimas ir vėmimas

• Vaistus nuo pykinimo (pvz., ondansetroną) svarbu leisti ar gerti iš anksto, nelaukiant, kol pradės pykinti.
• Jei atrodo, kad „skrandis stovi“, gali padėti metoklopramidas – jis skatina virškinimą.

Vidurių užkietėjimas

• Ondansetronas gali sulėtinti žarnyno darbą, todėl svarbu užtikrinti, kad tuštinatės reguliariai.
• Gerkite daugiau vandens, judėkite, galite vartoti švelnias vidurius laisvinančias arbatas.

Viduriavimas

• Gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
• Rinkitės lengvai virškinamą, termiškai apdorotą maistą.

Pilvo pūtimas ir skausmas

• Jei atrodo, kad „užstrigo oras“, švelniai masažuokite pilvą ratu pagal laikrodžio rodyklę.
• Jei skausmas stiprus ir nepraeina, pasitarkite su gydytoju.

Skrandžio sunkumas

• Jei nejaučiate alkio, nespauskite savęs valgyti. Pradėkite nuo lengvo, trinto maisto, po truputį įtraukdami daugiau produktų.

Silpnumas dėl blogesnės mitybos

• Keletas dienų su mažiau maisto nepakenks, bet svarbu gauti pakankamai skysčių (bent 1,5–2 litrus per dieną).
• Jei negalite tiek išgerti, gydytojas gali rekomenduoti skysčių infuziją į veną.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei sutrikimai stiprėja arba užsitęsia.
• Jei negalite valgyti ar gerti kelias dienas.
• Jei šlapimo mažėja ar jis tampa tamsus.
• Jei skauda kepenų ar kasos srityje.

Kad pagalba būtų tikslesnė, stebėkite savo būklę ir, jei kreipiatės į gydytoją, kuo aiškiau apibūdinkite savo simptomus: kada prasidėjo, kas padeda ar nepadeda, ar jie stiprėja ar silpnėja.

Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.

Kraujo gamybos palaikymas po chemoterapijos: filgrastinai #

Filgrastimai – tai vaistai, kurie padeda atkurti leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) po chemoterapijos ir apsaugo organizmą nuo infekcijų. Jie vadinami „kraujo stiprintojais“ arba „ampulėmis iš šaldytuvo“.

Kodėl jų reikia?
Chemoterapija slopina ne tik vėžines, bet ir kraujodaros ląsteles, todėl mažėja leukocitų (ypač neutrofilų), kurie saugo organizmą nuo infekcijų. Jei neutrofilai sumažėja <0,5 x10⁹/L, infekcijos rizika smarkiai išauga.

Kaip vartoti filgrastimus?

• Ampules būtina laikyti šaldytuvo durelėse. Jei vaistus vežatės toli, naudokite šaldymo krepšį (ypač vasarą).
• Leidžiami po 24 valandų nuo chemoterapijos. Neleisti prieš pat kitą chemoterapiją – prieš naują kursą kraujas turi būti subrendęs, o ne dirbtinai pakeltas filgrastimu.
• Kursas dažniausiai trunka 7–10 dienų, bet jį koreguoja gydytojas.

Dozavimas ir dažnos klaidos

• Dozė priklauso nuo kūno svorio:
  • 70 kg žmogui – 300 mcg ampulės,
  • 100 kg žmogui – 480 mcg ampulės.
• Gydytojas negali iš anksto tiksliai žinoti, kiek nukris kraujo rodikliai, todėl išrašo vidutinę dozę pagal gydymo schemą.
• Kiek ampulių leisti, priklauso nuo jūsų kraujo tyrimų – ne visada reikia suleisti visą išrašytą kiekį.
• Dažna klaida – pacientai mano, kad jei išrašė 5 ampules, reikia leisti visas, nors gydytojas liepė stebėti kraują ir koreguoti dozę.
• Jei kyla klausimų dėl dozavimo, paskambinkite gydytojui, jis patikslins.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Karščiavimas >38°C po chemoterapijos – tai gali būti febrilinė neutropenija, gyvybei pavojinga būklė. Nedelsiant vykite į skubios pagalbos skyrių!

Galimi šalutiniai poveikiai

• Krūtinkaulio, stuburo, juosmens skausmai – tai ženklas, kad kaulų čiulpai aktyviai gamina kraują. Jei skausmas stiprus, galima bandyti leisti filgrastimą kas antrą dieną.
• Gali patinti burnos gleivinė, dantenos, pakilti temperatūra.

Svarbu žinoti:

• Prieš naują chemoterapijos kursą leukocitų kiekis (NEU/GRA) turi būti ne mažiau kaip 1,5 x10⁹/L, trombocitų (PLT) – daugiau nei 100 x10⁹/L.
• Jei kraujo rodikliai ribiniai, geriau pasitarti su gydytoju, ar nereikia atidėti chemoterapijos.
• Kraujo tyrimus darykite pagal gydytojo nurodymus, stebėkite savo savijautą.

Rekomendacija: turėkite užrašų knygutę ir konsultacijos metu pasižymėkite gydytojo nurodymus – taip išvengsite neaiškumų. Jei kils klausimų, juos geriausia užduoti vizito metu.

Informacija parengta pagal gyd. onkologės chemoterapeutės Editos Juodžbalienės medžiagą.

„Daktare, ar tai normalu po chemoterapijos?” – dažniausi klausimai ir atsakymai #

Šį klausimą onkologai girdi kasdien, ypač po pirmųjų chemoterapijos kursų. Kadangi vis ateina nauji pacientai, verta dar kartą pasidalinti atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus.

Po chemoterapijos paraudo, patino veidas. Ar tai alergija?
Veido paburkimas ir paraudimas gali būti susijęs su chemoterapijos metu skiriamais vaistais arba su alergine reakcija. Jei simptomai trunka kelias dienas ir nėra kitų požymių (niežulio, temperatūros, dusulio ir pan.), papildomų priemonių dažniausiai nereikia. Tačiau jei būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Peršti gerklę, atsirado sausas kosulys, šlapinimosi diskomfortas, viduriavimas, ašaroja akys. Ar tai normalu?
Šie simptomai gali atsirasti tiek iškart po chemoterapijos, tiek ją tęsiant. Jei nėra temperatūros ar ryškių kraujo tyrimų pokyčių, dažniausiai tai lengvas gleivinių uždegimas. Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo.

Jaučiu stiprų mieguistumą, miegu ilgiau nei įprastai. Ar tai susiję su chemoterapija?
Taip, kaip ir nemiga, mieguistumas gali atsirasti dėl kraujo rodiklių ar elektrolitų pokyčių. Jei jaučiate nuolatinį nuovargį ar vangumą, būtina informuoti gydytoją.

Svoris ne nukrito, o padidėjo. Kodėl?
Nors daugeliui atrodo, kad chemoterapija lemia svorio kritimą, kai kuriais atvejais jis gali padidėti. Tai dažniau nutinka, jei prieš gydymą svoris svyravo, nebuvo vėmimo ar viduriavimo, o organizme pradėjo kauptis skysčiai. Tam įtakos gali turėti ir hormoniniai vaistai, mažesnis fizinis aktyvumas.

Svarbu: dar prieš pradedant chemoterapiją pasiklauskite savo gydytojo, kur kreiptis, jei blogai pasijusite po darbo valandų, savaitgaliais ar švenčių dienomis.

Kiekvieno paciento situacija – individuali, todėl pasireiškus bet kokiems nerimą keliantiems simptomams, visada kreipkitės į savo gydytoją.

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Ar galiu dažyti plaukus, antakius? #

Kai chemoterapijos baimės ir abejonių laikotarpis praeina, ir jūs jau patys susipažinote su Chemoterapijos skyriumi bei personalu, atsiveria nauja realybė – grįžimas į kasdienybę. Tuo metu natūralu pradėti rūpintis savo išvaizda, jaustis patraukliai ir toliau gyventi pilnavertiškai. O visa tai, be abejo, yra svarbi sveikimo dalis. Tačiau prieš pasirenkant dažyti antakius ar plaukus, naudoti įvairias chemines medžiagas odai, verta atsižvelgti į kelis svarbius aspektus:

• Vaistų poveikis odai:
  Svarbu žinoti, kokius chemoterapijos vaistus gaunate ir ar jie sukelia odos problemų, pavyzdžiui, bėrimus, veido paraudimą ar niežėjimą. Jei pastebite, kad plaukuotosios galvos odos ar veido odos būklė keičiasi (pvz., pleiskanojimas, niežulys, bėrimai), geriau vengti bet kokių cheminių medžiagų ar dirgiklių naudojimo ant jautrios ar pažeistos odos. Prieš pradėdami naudotis kosmetikos priemones, pasitarkite su gydančiu onkologu.
• Alerginės reakcijos rizika:
  Net jei jūsų vaistai neturi ryškaus poveikio odai, jie gali padidinti odos jautrumą ir sukelti alergines reakcijas įvairiose kūno vietose (pvz., ant veido, krūtinės ir kt.). Tokiu atveju rekomenduojama vengti odos dirgiklių, tokių kaip plaukų dažai, kosmetika, tatuiruotės ar kitos cheminės priemonės.
• Konsultacijos svarba:
  Jei nepavyksta susigaudyti informacijoje arba pastebite odos pokyčius, kurie jums kelia nerimą (jautrumą, paraudimą, bėrimus), būtinai pasitarkite ne tik su savo gydančiu onkologu, bet ir su dermatologu. Profesionalų patarimai padės išsirinkti saugiausias kosmetikos priemones ir procedūras.

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Jei sergate vėžiu ir cukriniu diabetu – ką svarbu žinoti? #

Abi ligos turi būti gydomos pagal onkologų ir endokrinologų rekomendacijas pagal konkrečios ligos kriterijus.

Prieš pradedant gydymą informuokite gyd. chemoterapeutą apie cukrinio diabeto diagnozę. Pasakykite, kokius vaistus vartojate, kaip sekasi kontroliuoti gliukozę bei bendrai su onkologu pasidalinkite visa turima medicinine informacija apie cukrinį diabetą.

Chemoterapija gali paveikti gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozės kiekį didina kai kurie hormonai (gliukokortikoidai), skiriami beveik visų chemoterapijos schemų premedikacijai pykinimui mažinti, bei kai kurie nauji biologiniai vaistai. Jus gydantis onkologas informuos, ar jūsų vėžio gydymo vaistai gali didinti gliukozės kiekį kraujyje, gali rekomenduoti papildomai endokrinologo konsultaciją.

Svarbu reguliariai stebėti gliukozės lygį ir koreguoti gydymą. Viso chemoterapijos gydymo metu rekomenduojame, kad jus prižiūrėtų endokrinologas, esant reikalui koreguotų diabeto vaistų dozes.

Dažniausiai galima gydyti vėžį nesukeliant sunkesnių diabeto komplikacijų. Net esant diabetui, priešvėžinis gydymas dažniausiai nesutrinka.

Būkite budrūs ir stebėkite savo savijautą. Sergančiuosius visada kviečiame būti budriems ir stebėti savo savijautos pokyčius, iškilus neaiškumams, baimėms ar gydymo plano pokyčiams prašome tartis su gydančiuoju onkologu

Vėžio gydymas gali būti suderinamas su cukrinio diabeto kontrole. Svarbiausia – tinkama priežiūra ir bendradarbiavimas su gydytojais.

Ar galiu maudytis jūroje ar ežere? #

Vasara ir šiltas oras atneša daug džiaugsmo ir norą grįžti prie kasdienybės – net ir chemoterapijos metu! Tačiau prieš einant maudytis, svarbu atsižvelgti į keletą dalykų:

Maudytis galite, jei:
☑️ Jaučiatės gerai, be silpnumo, pykinimo, mieguistumo ar alpulio tiek gydymo metu, tiek tarp kursų.
☑️ Nebus ekstremalių temperatūros pokyčių – venkite labai šalto ar karšto vandens.
☑️ Jūsų odos būklė normali – nėra žaizdų, opelių ar kitų odos susirgimų.

Maudytis nepatartina, jei:
❌ Jaučiatės blogai ne tik gydymo metu, bet ir tarp kursų (silpnumas, pykinimas, mieguistumas, alpulys ir pan.).
❌ Jaučiate šaltkrėtį, net jei temperatūra yra normali.
❌ Odoje yra opelių, negyjančių žaizdų ar kitų odos reakcijų nuo chemoterapinių vaistų, kuriuos gydotės naudodami papildomus vaistus (geriate tab, naudojate tepalus ir pan.)
❌ Turite kitų infekcijų ar uždegiminių būklių (pvz., šlapimo takų infekcijas, sąnarių maudimas ar pan.).

Maudynės atviruose vandenyse gali būti puiki poilsio ir atostogų dalis, prisidedanti prie geros nuotaikos bei emocinės savijautos. Jei sveikata leidžia – mėgaukitės gamtos grožiu su artimaisiais, nes net trumpas pabėgimas nuo kasdienio režimo gali tapti svarbia sveikimo dalimi.

Jei abejojate, pasitarkite su savo gydytoju – svarbiausia, kad kiekvienas sprendimas būtų priimtas atsižvelgiant į jūsų individualią sveikatos būklę.

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Žiema ir chemoterapija: ką svarbu žinoti? #

Šaltuoju metų laiku svarbu pasirūpinti savimi dar labiau. Jei šiuo metu gaunate chemoterapiją, štai keletas patarimų, kurie padės išvengti nereikalingų iššūkių:

Jei jaučiate peršalimo simptomus (sloga, temperatūra, gerklės skausmas ir pan.), nevykite į chemoterapiją, o pirmiausia pasitarkite su onkologu dėl papildomų tyrimų poreikio bei su šeimos gydytoju dėl galimos infekcijos gydymo.

Veido kaukė – papildoma apsauga. Rekomenduojama ją dėvėti ten, kur daugiau žmonių ar yra sergančiųjų (viešasis transportas, parduotuvės, ligoninių laukiamieji).

Planuokite kelionę į gydymo įstaigą iš anksto. Pasirūpinkite, kas jus nuveš ir parveš, kad nereikėtų laukti lauke. Pasiteiraukite onkologo ar slaugytojų, kiek truks gydymas, kad galėtumėte suderinti transportą.

Saugokite plaštakas ir pėdas. Kai kurios chemoterapijos sukelia odos ar neurologinius pokyčius, todėl svarbu dėvėti sausas ir šiltas pirštines, kojines, neperšlampamą, neslystančią avalynę.

Tinkamai apsirenkite – šilti drabužiai, galvos apdangalas, neperšlampama avalynė ir termosas su karštu gėrimu padės jaustis patogiau.

Žiema – ne tik iššūkiai, bet ir džiaugsmai. Jei jaučiatės gerai, skirkite laiko trumpiems pasivaikščiojimams, grožėkitės gamta, kvėpuokite grynu oru – tai taip pat svarbi sveikatos dalis!

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Kaip kalbėtis su vaikais, kai mama ar tėtis gydosi chemoterapija? #

Kai šeimoje susiduriama su liga, vaikams kyla daug klausimų. Jų nerimą gali sumažinti atvirumas ir aiškumas.

Kalbėkite nuoširdžiai ir pagal vaiko amžių. Mažesniems vaikams užteks paprasto paaiškinimo, paaugliams svarbu išsamiau suprasti situaciją.

Pasirinkite tinkamą laiką ir vietą. Pasikalbėkite ramioje aplinkoje, be trukdžių. Kalbėkite ramiu tonu, tiek, kiek vaikui reikia.

Neslėpkite ligos ir gydymo fakto. Vaikai mato ir jaučia daugiau, nei atrodo. Jiems svarbu suprasti, kad ligos metu galima tiek juoktis, tiek verkti. Atvirumas padeda vaikams augti emociškai stipresniems.

Paruoškite vaiką pokyčiams. Pasiruošimas sumažins netikėtą stresą vaikui ir jums. reikėtų vaiką paruošti iš anksto, jei turite laiko ramiai pakalbėti prieš numatomus gydymus, kurie keliems mėn gali keisti jūsų išvaizdą ar namų rutiną, reikėtų kalbėti, kad jūs galite netekti plaukų, gali reikėti daugiau gulėti, mažiau dalyvausite laisvalaikyje, tuomet mažesnis stresas bus vaikui, bei jums patiems

Atsakinėkite į klausimus tiek, kiek vaikas klausia. Nepersotinkite informacija, jei jis to neprašo.
Jei vaikas bijo klausti, bet atrodo pasimetęs, kreipkitės į psichologą, kuris padės surasti tinkamus žodžius.

Prašykite pagalbos. Dalį buities darbų galite perduoti artimiesiems, kad turėtumėte daugiau laiko poilsiui ir vaikams.

Kiek įmanoma, tęskite įprastą rutiną. Ryto, savaitgalio ritualai, bendros veiklos – tęskite jas, kiek leidžia jūsų savijauta. Bandykite toliau dalyvauti jų veiklose, tiesiogiai, ar nuotoliniu būdu.

Pasinaudokite psichologo pagalba. Jis padės rasti tinkamus būdus kalbėtis su vaikais ir suvaldyti stresą.

Nepamirškite humoro. Jei galite, paverskite situaciją mažiau bauginančia, nepamirškite humoro, galbūt esate tas ar ta, kuri nebijote ir galite žiūrėti į savo situaciją šmaikščiai (pilką galvą ar randą puošiate tatuiruotėmis, įdomiais galvos apdangalais ir pan.), kai vaikas mato tokią jūsų reakciją ir jis reaguos panašiai, gal taip pavyks sumažinti įtampą

Kalbėkite apie savo nerimą. Pasakykite gydytojui apie savo sunkumus bendraujant su vaikais – jis gali patarti ar nukreipti pas tinkamą specialistą.

Svarbiausia, meilė savo vaikui ar jo meilė jums nemažėja, kai sergate ar gydotės, priešingai, ryšys su vaikais stiprėja.

Šia informacija yra bendro pobūdžio, kiekviena situacija yra individuali. Žinokite, kad esate ne vieni ir galite kreiptis pagalbos.

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Ar galima keliauti chemoterapijos metu? #

Daugeliui tai aktualus klausimas – priešvėžinis gydymas trunka ilgai, o gyvenimo planų nesinori atidėti. Iš esmės keliauti galima, net ir lėktuvu, tačiau svarbu pasiruošti ir žinoti keletą dalykų prieš planuojant kelionę, kad ir sveikata nepablogėtų, ir kelionė nesusigadintų

Pasitarkite su gydytoju. Informuokite onkologą apie kelionės trukmę, vietą ir planus. Gydytojas įvertins jūsų būklę, tyrimų rezultatus ir gali duoti papildomų rekomendacijų.

Pasirūpinkite dokumentais. Turėkite medicininį išrašą anglų kalba. Apsidrauskite – kelionės draudime nurodykite esamą būklę.

Nevykite vieni, jei įmanoma. Jei keliaujate vieni, turėkite patikimų žmonių kontaktus vietoje, kur galėtumėte kreiptis pagalbos pablogėjus savijautai

Pasiruoškite vaistų atsargas. Turėkite papildomų vaistų, kuriuos rekomenduoja jūsų onkologas (antibiotikai, vaistai nuo pykinimo, skausmo).

Žinokite, kur kreiptis, jei prireiktų pagalbos. Susiraskite artimiausių ligoninių adresus, kad žinotumėte, kur kreiptis, sveikatai pablogėjus. Nepamirškite pagalbos numerio 112 – jis veikia visoje Europoje.

Būkite pasiruošę keisti kelionės planus. Jei sveikata pablogėtų, turėkite galimybę grįžti anksčiau, įsivertinkite galimas papildomas išlaidas.

Jei kelionė nelabai svarbi ar abejojate dėl savo sveikatos, geriau atsisakyti kelionės planų gydymosi metu.

Didžioji dalis keliaujančių sėkmingai įgyvendina savo planus ir nesutrikdo gydymo. O onkologai apie kelionę dažnai sužino tik iš nuotraukų ir pasakojimų!

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Kaip padėti vyresnio amžiaus artimajam, kuriam paskirtas vizitas pas chemoterapeutą? #

Kai vėžys diagnozuojamas vyresniems nei 80 metų žmonėms, dažnai kyla klausimų: ar atlaikys gydymą? ar verta gydyti? ar gydymas nepakenks labiau nei liga?

Vieno atsakymo nėra – viskas priklauso nuo bendros paciento būklės, kitų ligų, socialinės aplinkos ir onkologinės ligos eigos.

Kas svarbu sprendžiant dėl gydymo?

• Bendra paciento būklė – ar juda savarankiškai, ar geba pasirūpinti savimi, ar orientuojasi aplinkoje.
• Kitos ligos – širdies, inkstų, psichikos sutrikimai, diabetas ir kt.
• Socialinė aplinka – ar turi kas pasirūpinti, palydėti, ar gyvena vienas.
• Vėžio istorija – ligos stadija, metastazės, ankstesni gydymo būdai.

Kaip pasiruošti vizitui pas onkologą?

• Lydėkite – vyresni žmonės gali nesuprasti visos informacijos ar pamiršti svarbius dalykus.
• Turėkite medicininius dokumentus.
• Užsirašykite klausimus:
  • Koks gydymo tipas (chemoterapija, imunoterapija, hormonoterapija)?
  • Kokie dažniausi šalutiniai poveikiai?
  • Kiek gydymas gali pratęsti gyvenimą?
  • Kokia alternatyva, jei gydymas per sunkus?
• Jei abejojate – neskubėkite. Pasitarkite su šeima, paprašykite laiko pagalvoti.

Informacija parengta pagal gydytojos onkologės chemoterapeutės doc. dr. Birutės Brasiūnienės medžiagą. B. Brasiūnienė yra NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, LOD, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, ESMO, NSGO, EORTC draugijų narė, įvairių projektų visuomenei apie vėžio paplitimo ir gydymo aktualijas iniciatorė.

Video seminaras: Onkologinės ligos gydymo būdai ir atsistatymas. #

Kviečiame žiūrėti seminarą, kurio metu su gydytoja odontologe Kristina Saldūnaite, gydytoja onkologe – chemoterapeute Aušra Bankauskaite bei gydytoja onkologe – radioterapeute Jurga Remeikiene bus aptarta:

• Onkologinės ligos medikamentinius (chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija bei biologinė terapija) ir spindulinius (išorinės spinduliuotės ir brachiterapijos) gydymo būdus bei galimybes Lietuvoje
• Onkologinės ligos gydymo sukeltų šalutinių poveikių valdymą, patarimus ir patirtis, kaip pasiruošti gydymui ir kaip greičiau sustiprėti po jo
• Pratimai ir patarimai kaip užtikrinti tinkamą burnos higieną kasdien
• Burnos higienos iššūkiai prieš gydymą bei gydymo metu sukelti burnos pažeidimai ir jų gydymas bei profilaktika
  Seminare dalyvauja: gyd. odontologė Kristina Saldūnaitė, gyd. onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė, gyd. onkologė radioterapeutė Jurga Remeikienė.
  Seminarą moderuoja POLA patarėjas Šarūnas Narbutas.