Kas yra hormonų terapija? #
Hormonų terapija – vienas iš vėžio gydymo būdų, taikomas tais atvejais, kai naviko augimui įtaką daro organizmo hormonai. tai gydymas vaistais, kurie veikia organizme natūraliai gaminamus hormonus – slopina jų gamybą arba neleidžia jiems pasiekti vėžio ląstelės, taip sumažinant naviko dydį ar palengvinant ligos simptomus. Hormonų terapija taikoma gydant krūties, kiaušidžių, gimdos, prostatos vėžį.
Kaip veikia hormoninis gydymas? #
Hormonų terapija gali veikti dviem pagrindiniais būdais:
- Slopindama hormonų gamybą – sumažinant tam tikrų hormonų kiekį organizme.
- Blokuodama hormonų poveikį – neleidžiant hormonams prisijungti prie vėžio ląstelių ir skatinti jų dauginimąsi.
Priklausomai nuo vėžio tipo, gydymas gali būti skiriamas tablečių, injekcijų ar chirurginiu būdu (pvz., pašalinant hormonų gamybą vykdančias liaukas).
Kada taikoma hormonų terapija? #
- Prostatos vėžiui: hormonų terapija mažina vyriškojo hormono testosterono kiekį, kuris skatina prostatos vėžio ląstelių augimą. Gydymas gali būti taikomas prieš radioterapiją, po operacijos arba esant metastazėms.
- Krūties vėžiui: jei vėžinės ląstelės turi estrogeno ar progesterono receptorius, skiriami vaistai, blokuojantys šių hormonų veikimą (pvz., tamoksifenas) arba mažinantys jų gamybą (aromatazės inhibitoriai).
- Gimdos kūno vėžiui: gydymui gali būti naudojamas sintetinis progesteronas, kuris padeda sulėtinti naviko augimą ir sumažinti ligos simptomus.
Gydymo trukmė ir stebėsena #
Hormoninis gydymas gali būti taikomas ilgą laiką – kelis mėnesius ar net metus, priklausomai nuo gydymo tikslų. Gydymo veiksmingumas reguliariai vertinamas gydytojo, o jei liga progresuoja, gydymo planas gali būti peržiūrimas.
Dažniausi šalutiniai poveikiai #
Hormonų terapija gali sukelti įvairių organizmo pokyčių, priklausomai nuo taikomo gydymo būdo:
- Prostatos vėžio gydymo metu: karščio bangos, sumažėjęs lytinis potraukis, impotencija, raumenų masės mažėjimas, svorio padidėjimas.
- Krūties vėžio gydymo metu: karščio bangos, nuovargis, sąnarių skausmai, kaulų tankio mažėjimas, menopauzės simptomai.
- Gimdos kūno vėžio gydymo metu: svorio pokyčiai, skysčių susilaikymas, lengvas šleikštulys.
Šalutiniai poveikiai gali būti laikini arba ilgalaikiai, todėl svarbu juos aptarti su gydytoju ir esant poreikiui taikyti jų mažinimo strategijas.
Tamoksifenas ir kiti hormonai #
Tamoksifenas yra antiestrogenas, veikiantis tik vėžio ląstelių srityje. Jis blokuoja ant jų paviršiaus esančius ER/PR receptorius, bet neįtakoja kiaušidžių funkcijos ir neslopina estrogenų sintezės.
Tamoksifenas yra antiestrogenas, veikiantis tik vėžio ląstelių srityje. Jis blokuoja ant jų paviršiaus esančius ER/PR receptorius, bet neįtakoja kiaušidžių funkcijos ir neslopina estrogenų sintezės. Kadangi jo cheminė struktūra panaši į natūralius moteriškus hormonus, tamoksifeno šalutiniai poveikiai kyla dėl dalinio estrogeninio poveikio (karščio bangos, gimdos gleivinės sustorėjimas, trombozės rizika). Tamoksifeno vartojimas gali padidinti kaulų tankį, nors teoriškai turėtų jį mažinti.
Mėnesinių atsiradimą ar išnykimą dažniausiai lemia prieš tai taikyta chemoterapija, o ne tamoksifenas. Jei kiaušidės atsigauna po chemoterapijos, mėnesinės gali vėl pasirodyti net ir vartojant tamoksifeną. Gydymas tamoksifenu gali trukti ilgą laiką, 5-10 metų.
Kaip veikia kiti hormonų terapijos vaistai?
- Goserelinas
- Slopina kiaušidžių veiklą, todėl mėnesinės gali išnykti po maždaug mėnesio.
- Dažniausiai skiriamas kartu su tamoksifenu – goserelinas blokuoja estrogenų gamybą, o tamoksifenas blokuoja ląstelės hormonų receptorius.
- Sukelia dirbtinį menopauzės būseną („pilna estrogenų blokada“). Būtina 1 kartą per metus tikrinti kaulų tankį, nes gali vystytis osteoporozė.
- Aromatazės inhibitoriai (anastrazolis, letrozolas, eksemestanas)
- Skiriami tik menopauzėje (kai kiaušidės nebegamina estrogenų).
- Blokuoja estrogenų sintezę iš kitų šaltinių (kepenyse, antinksčiuose).
- Reprodukcinio amžiaus moterims vartojami tik kartu su goserelinu ar chirurgiškai pašalinus kiaušides.
- Aromatazės inhibitoriai dažnai sukelia sąnarių skausmus ir silpnina kaulus (būtina densitometrija).
Ką reiškia, jei gydant tamoksifenu prasideda kraujavimas?
- Jei moteris yra vaisingo amžiaus, tai gali būti natūralus mėnesinių atsistatymas. Ginekologas apžiūros metu gali įtarti, ar tai mėnesinės. Jei taip, kraujavimas truks 4-5 dienas ir pasikartos po mėnesio. Jei abejojate, pasidarykite lytinių hormonų tyrimus (kraujo tyrimas).
- Jei moteris pomenopauzėje, bet atsiranda kraujavimas iš genitalijų, tai svarbus signalas, ir reikia kreiptis į ginekologą.
- Kraujavimą gali sukelti gimdos gleivinės sustorėjimas (endometriumo hiperplazija).
- Svarbu žinoti, koks buvo endometriumo storis prieš pradedant gydymą tamoksifenu.
- Rekomenduojama ginekologo apžiūra prieš gydymą ir kas 6-12 mėn., pagal individualias gydytojo rekomendacijas.
Ką būtina stebėti gydantis hormonų terapija?
Tam tikrus tyrimus yra būtina atlikti reguliariai, kad būtų galima stebėti sveikatos būklę ir laiku pastebėti galimus pakitimus.
- Mamograma turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus, tačiau kai kuriais atvejais, atsižvelgiant į individualią situaciją ir ankstesnių tyrimų rezultatus, gali prireikti dažnesnių mamogramų ar magnetinio rezonanso tyrimų.
- Plaučių rentgenograma taip pat rekomenduojama bent kartą per metus.
- Būtina reguliariai atlikti viršutinės pilvo dalies echoskopiją, kurios metu vertinami kepenys, aorta ir pilvo ertmė, stebima, ar nėra skysčių.
- Ginekologo konsultacija būtina prieš pradedant gydymą, o vėliau – reguliariai kas 6-12 mėn., bent kartą per metus. Jei ginekologas rekomenduoja atvykti anksčiau, pavyzdžiui, po trijų mėnesių, svarbu laikytis šių nurodymų.
- Kaulų scintigrafija atliekama pagal poreikį. Jei liga yra pirmos ar antros stadijos, šis tyrimas dažniausiai nereikalingas, tačiau, atsiradus kaulų skausmams, jis gali būti skiriamas nepriklausomai nuo ligos stadijos. Kompiuterinė tomografija ir pozitronų emisijos tomografija atliekamos tik esant konkrečioms indikacijoms, dažniau – esant didesnei ligos stadijai. Limfmazgiai stebimi echoskopijos būdu, jei kyla įtarimų dėl jų pakitimų.
- Kaulų densitometrija – jei vartojami aromatazės inhibitoriai, rekomenduojama atlikti kartą per metus.
- Vėžio žymenų tyrimai nėra absoliutus ligos rodiklis. Jei liga yra išplitusi, šie tyrimai atliekami reguliariai ir vertinami dinamiškai – jų reikšmės gali svyruoti. Stabilus ir nuolatinis žymenų augimas gali kelti nerimą, tačiau jų kitimas gali būti susijęs ir su gerybinėmis būklėmis, rūkymu ar uždegimais.
Vaizdo įrašas. Pataria onkologas. Gydymas tamoksifenu. #
Pristatome paskaitų ciklą „Pataria onkologas: gydymas tamoksifenu“, kuriame gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė pasakoja apie šiuolaikinės hormonų terapijos metodą – gydymą tamoksifenu, aptaria šio preparato savybes, galimus pašalinius reiškinius, ir svarbiausius tyrimus, kurie reikalingi taikant gydymą tamoksifenu.
Pirmojoje dalyje gydytoja išskiria pagrindines tamoksifeno savybes gydant hormonams jautrų krūties vėžį, Sužinosite, kokiais atvejais vaistas tinkamas, kokio amžiaus moterims skiriamas.
Antrojoje dalyje gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė aptaria dažniausius pašalinius poveikius, pasireiškiančius tamoksifenu gydant hormonams jautrų krūties vėžį.
Trečiojoje paskaitoje gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė aptaria būtinus tyrimus sergant krūties vėžiu – mamograma, plaučių rentgenograma, pilvo organų, limfmazgių echoskopija, ginekologo konsultacija, kaulų scintigrama, kompiuterinė tomografija.
Video seminaras: Onkologinės ligos gydymo būdai ir atsistatymas. #
Kviečiame žiūrėti seminarą, kurio metu su gydytoja odontologe Kristina Saldūnaite, gydytoja onkologe – chemoterapeute Aušra Bankauskaite bei gydytoja onkologe – radioterapeute Jurga Remeikiene bus aptarta:
- Onkologinės ligos medikamentinius (chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija bei biologinė terapija) ir spindulinius (išorinės spinduliuotės ir brachiterapijos) gydymo būdus bei galimybes Lietuvoje
- Onkologinės ligos gydymo sukeltų šalutinių poveikių valdymą, patarimus ir patirtis, kaip pasiruošti gydymui ir kaip greičiau sustiprėti po jo • Pratimai ir patarimai kaip užtikrinti tinkamą burnos higieną kasdien
- Burnos higienos iššūkiai prieš gydymą bei gydymo metu sukelti burnos pažeidimai ir jų gydymas bei profilaktika
Seminare dalyvauja: gyd. odontologė Kristina Saldūnaitė, gyd. onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė, gyd. onkologė radioterapeutė Jurga Remeikienė.
Seminarą moderuoja POLA patarėjas Šarūnas Narbutas.