Skiepų svarba

Kai kurių ikivėžinių būklių ir vėžio galima išvengti skiepijantis. Skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir hepatito B viruso (HBV) yra vienos veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo jų sukeliamų vėžių.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir skiepai #

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena dažniausiai lytiniu keliu perduodamų infekcijų. Manoma, kad bent kartą gyvenime juo užsikrečia 4 iš 5 lytiškai aktyvių žmonių. Dauguma atveju organizmas virusą natūraliu būdu sunaikina, tačiau kai kuriais atvejais jis gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tarp jų – gimdos kaklelio, varpos, makšties, išangės ir galvos bei kaklo vėžį.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams – nuo gimdos kaklelio iki anogenitalinio bei galvos ir kaklo vėžio. Norint užtikrinti veiksmingą prevenciją, svarbu skiepyti tiek mergaites, tiek berniukus paauglystėje, taip pat sudaryti galimybes skiepytis suaugusiesiems. Jauni suaugusieji, kurie nebuvo paskiepyti paauglystėje, gali pasiskiepyti savo lėšomis, taip prisidėdami prie platesnės vakcinacijos aprėpties ir didesnės apsaugos.

Kodėl svarbu skiepytis ir mergaitėms, ir berniukams? #

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia virusinė infekcija, perduodama lytiniu keliu. Nors dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime, kai kurios jų gali sukelti rimtas ligas tiek moterims, tiek vyrams. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gali sukelti įvairius vėžinius susirgimus tiek moterims, tiek vyrams – gimdos kaklelio, makšties, vulvos, varpos, išangės bei galvos ir kaklo vėžį. Norint užtikrinti veiksmingą prevenciją, svarbu skiepyti tiek mergaites, tiek berniukus paauglystėje, taip pat sudaryti galimybes skiepytis suaugusiesiems. Jauni suaugusieji, kurie nebuvo paskiepyti paauglystėje, gali pasiskiepyti savo lėšomis, taip prisidėdami prie platesnės vakcinacijos aprėpties ir didesnės apsaugos.

• Skiepai padeda išvengti daugiau nei 90 % ikivėžinių pakitimų, kuriuos sukelia ŽPV.
• Europoje patvirtintos vakcinos apsaugo nuo ŽPV tipų, atsakingų už daugiau nei 70 % gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Kadangi ŽPV infekcija gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus, berniukų ir mergaičių skiepijimas kartu su reguliaria atrankine patikra yra veiksmingiausias būdas sumažinti vėžio riziką ateityje. Skiepai apsaugo nuo dažniausiai vėžį sukeliančių ŽPV tipų. Lietuvoje naudojama devynvalentė vakcina, kuri suteikia apsaugą nuo devynių skirtingų ŽPV tipų, susijusių su vėžiniais susirgimais.

Kas gali pasiskiepyti? #

Nuo 2023 m. skiepai nuo ŽPV užtikrinami abiems lytims, todėl pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių jie skiriami 11 metų sulaukusioms mergaitėms ir berniukams. Vaikų skiepijimui nuo ŽPV naudojama devynvalentė ŽPV vakcina, apsauganti nuo ligų, kurias sukelia 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ar 58 tipo žmogaus papilomos virusas. Nuo ŽPV gali pasiskiepyti ir suaugusieji.

Vaikų skiepijimas

• Vaikai skiepijami pagal oficialų skiepų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos, jie skiriami 11 metų sulaukusioms mergaitėms ir berniukams.
• Vaikai iki 15 m. skiepijami dviejomis vakcinos dozėmis (pirmoji dozė, po 6-12 mėnesių antroji dozė), nemokamai pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.
• Vyresniems nei 15 m. vaikai reikalingos trys vakcinos dozės: pirmoji, po 2 mėnesių antroji ir po 6 mėnesių – trečioji. 15 – 18 m. vaikai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis. Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.

Suaugusiųjų skiepijimas

• Suaugusieji gali skiepytis savo lėšomis, skiriamos trys vakcinos dozės pagal tą pačią schemą kaip ir vyresniems paaugliams (pirmoji, po 2 mėnesių antroji ir po 6 mėnesių – trečioji dozė).
• Lietuvos infektologų draugija rekomenduoja ŽPV vakcinaciją moterims ir vyrams iki 45 m. amžiaus.
• ŽPV sukelti pakitimai ar nustatyta ŽPV infekcija nėra kontraindikacija skiepytis. Net jei jau esate užsikrėtę tam tikrais ŽPV tipais, skiepai vis tiek gali būti naudingi, nes gali padėti išvengti ligų, sukeltų pakartotinių infekcijų ar kitų ŽPV tipų.
• Jei turite klausimų dėl skiepų, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei lankotės gimdos kaklelio patikroje ar kituose profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose.

Dažnai užduodami klausimai #

Kaip ŽPV veikia organizmą?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) gali išlikti organizme ilgą laiką ir sukelti įvairias ligas:

Didelės rizikos ŽPV (ypač 16 ir 18 tipai) gali sukelti ikivėžinius pakitimus ir vėžį:

• Moterims: gimdos kaklelio, makšties, išorinių lytinių organų vėžį.
• Vyrams: varpos ir išangės vėžį.
• Abiem lytims: burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies, seilių liaukų ir tonzilių vėžį.

Mažos rizikos ŽPV (pvz., 6, 11, 42, 44 tipai) gali sukelti lytinių organų karpas.

Vėžiui išsivystyti gali prireikti 10–15 metų, tačiau kai kuriais atvejais tai įvyksta per metus.

Ar galiu užsikrėsti ŽPV, jei neturiu lytinių santykių?

Taip. ŽPV perduodamas ne tik vaginalinių, oralinių ar analinių santykių metu, bet ir tiesiog liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų.

Ar ŽPV infekcija yra dažna?

Taip, ŽPV yra viena dažniausių infekcijų, perduodamų lytiniu ar artimu odos bei gleivinių kontaktu. Net 4 iš 5 lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrėčia šiuo virusu.

ŽPV nesirenka nei šalies, nei žemyno – juo gali užsikrėsti bet kuris lytiškai aktyvus žmogus, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Kodėl verta skiepyti jaunus paauglius, net jei jie dar neturi lytinių santykių?

Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas skiepijant jaunas mergaites ir berniukus, o efektyvumas – jei skiepijami vaikai, dar neturėję lytinių santykių. Vaikams iki 15 metų užtenka tik dviejų vakcinos dozių, o vyresniems norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką – reikia trijų vakcinos dozių.

Ar vakcinos nuo ŽPV yra patikimos? Ar jos sumažina ŽPV sukeltų vėžių dažnį?

Taip, vakcinos nuo ŽPV yra kruopščiai ištirtos. Prieš pateikiant jas rinkai, klinikiniuose tyrimuose dalyvavo tūkstančiai merginų, moterų, berniukų ir vyrų iš 33 pasaulio šalių. Tyrimų rezultatai rodo, kad vakcinos efektyviai apsaugo nuo pavojingiausių ŽPV tipų ir reikšmingai sumažina ikivėžinių pokyčių riziką:

• 100 proc. efektyvios prieš 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius
• 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų bei ikivėžinių varpos ligų
• 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų, kurias sukelia mažos rizikos (6 ir 11) bei didelės rizikos (16 ir 18) ŽPV tipai.

Šalyse, kuriose paskiepyta daugiau nei pusė jaunų mergaičių:

• 16 ir 18 ŽPV tipų infekcijos sumažėjo 68 %.
• Genitalijų karpų atvejų sumažėjo 61 %.
• Kryžminės vakcinų apsaugos dėka kitų ŽPV tipų (31, 33, 45) infekcijų sumažėjo 28 %.

Ar galima išgydyti ŽPV infekciją?

Vaistų nuo ŽPV nėra, tačiau galima gydyti viruso sukeltas ligas, pvz., karpas, ikivėžinius pakitimus ar net vėžį. Organizmo imuninė sistema dažnai pati pašalina virusą, tačiau tai priklauso nuo:

• Imuninės sistemos stiprumo.
• Virusų tipų agresyvumo ir jų kiekio.

Kartais virusas gali išlikti organizme, bet nesukelti sveikatos problemų.

Ar visi ŽPV tipai sukelia vėžį?

Ne. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus:

• Didelės rizikos ŽPV (pvz., 16 ir 18 tipai) gali sukelti vėžį. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra patvirtino 14 didelės rizikos ŽPV tipų.
• Mažos rizikos ŽPV (pvz., 6 ir 11 tipai) dažniausiai nesukelia vėžio, tačiau gali sukelti lytinių organų karpas.

Moksliniai tyrimai dėl kitų ŽPV tipų rizikos vis dar vykdomi, todėl ateityje sąrašas gali būti papildytas.

Ar lytinių organų karpos gali sukelti vėžį?

Beveik visais atvejais ne.

• Karpos atsiranda dėl mažos rizikos ŽPV tipų (pvz., 6 ir 11).
• Jos nėra vėžinės, bet gali sukelti laikinus citologinius pokyčius, kurie dažniausiai išnyksta savaime.

Ar užsikrėtus ŽPV jaučiami kokie nors simptomai?

Dauguma ŽPV užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Daugeliu atvejų infekcija praeina savaime per dvejus metus, nesukeldama nei karpų, nei kitų sveikatos problemų. Tačiausiai, net jei simptomų nėra, ŽPV vis tiek gali būti perduotas lytiniam partneriui.

Ar ŽPV infekcija gali kartotis ar atsinaujinti?

Taip. Jei ŽPV ilgai išlieka organizme, o imuninė sistema yra nusilpusi, gali atsinaujinti tiek karpos, tiek lytinių organų pokyčiai. Kai kuriems žmonėms infekcija kartojasi retai, kitiems – dažniau. Net jei organizmas pats nugalėjo virusą, per metus apie 20 % lytiškai aktyvių žmonių gali užsikrėsti pakartotinai.

Jei neturiu lytinių santykių, ar galiu užsikrėsti ŽPV?

Taip. ŽPV gali būti perduodamas ne tik per vaginalinius, bet ir per oralinius ar analinius santykius, taip pat per tiesioginį odos ar gleivinių kontaktą. Infekcija galima ir be penetracinių santykių – pavyzdžiui, per petingą.

Ar prezervatyvai apsaugo nuo ŽPV?

Prezervatyvai sumažina, bet visiškai nepašalina užsikrėtimo rizikos. Kadangi ŽPV perduodamas per odos kontaktą, virusas gali patekti į organizmą per neapsaugotas lytinių organų ar tarpvietės vietas.

Ką reiškia gimdos kaklelio pokyčiai citologiniame tyrime? Ar tai vėžys?

Ne. „Nenormalus” gimdos kaklelio tyrimo atsakymas dar nereiškia vėžio. Pokyčius gali sukelti ne tik ŽPV, bet ir bakterinė infekcija, mažos rizikos ŽPV tipai ar net netinkamai paimtas tyrimas. Jei randami pokyčiai, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus (pvz., kolposkopiją, biopsiją).

Ar ŽPV infekcija gali sukelti nevaisingumą?

Paprastai ne. ŽPV neturi tiesioginės įtakos vaisingumui. Tačiausiai, jei moteris pastoja būdama infekuota ŽPV, jai gali atsirasti karpų ar ikivėžinių pokyčių, todėl svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją.

Ar yra gydymas nuo ŽPV?

Vaistų, kurie visiškai išgydytų ŽPV, nėra. Organizmas virusą gali nugalėti pats, priklausomai nuo imuninės sistemos stiprumo. Tačiausiai galima gydyti viruso sukeltas komplikacijas – karpas, ikivėžinius pokyčius ir net vėžį.

Kaip veikia skiepai nuo ŽPV?

Skiepai suformuoja imuninį atsaką – organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie virusui patekus jį neutralizuoja. Taip užkertamas kelias infekcijai ir su ja susijusioms ligoms.

Ar skiepai turi nepageidaujamų reakcijų?

Kaip ir visos vakcinos, ŽPV skiepai gali sukelti laikiną paraudimą ar skausmą injekcijos vietoje, galvos skausmą. Rimtos reakcijos yra itin retos. Dažniausios vakcinų nuo ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: vakcinos injekcijos vietos paraudimas, paburkimas, skausmas bei galvos skausmas. Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, visi paskiepytieji turi būti stebimi dar 15 minučių po vakcinacijos.

Ar vakcinacija apsaugo visam gyvenimui?

Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas – beveik 10 metų. Vertinant turimus duomenis, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau kaip 20 metų.

Ar nuo ŽPV galima skiepytis nėštumo metu?

Jei pasiskiepijote kuria nors vakcina nuo ŽPV, nėštumo atidėlioti nereikia. Vakcina niekaip neįtakos nei vaisingumo, nei pakenks būsimam vaisiui. Jei sužinojote, kad skiepas jums buvo suleistas jau esant nėščiai, nerimauti nereikia. Paskiepytoms nėštumo metu, papildomų pašalinių reiškinių neatsirado nei motinai, nei vaisiui. Informuokite savo gydytoją ir sekančiai vakcinos dozei ateikite jau po gimdymo. Žindymo metu skiepytis galima. Vakcina neįtakoja pieno kokybės ir nekenkia žindomam naujagimiui.

Jei esu pasiskiepijusi, ar vis tiek reikia reguliariai tikrintis pas ginekologą?

Taip! Skiepai apsaugo nuo daugumos, bet ne nuo visų ŽPV tipų. Todėl net ir paskiepytos moterys turi reguliariai atlikti gimdos kaklelio tyrimus ir apsilankyti pas ginekologą bent vieną kartą per metus ar dažniau, jei taip rekomenduoja gydytojas.

Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos medžiagą.

Vaizdo įrašas. ŽPV: mitai, faktai ir gyvenimą gelbstintis žinojimas #

Kviečiame žiūrėti 2025-09-10 POLA nuotolinio seminaro „ŽPV: mitai, faktai ir gyvenimą gelbstintis žinojimas” įrašą. Lektorius dr. Marius Strioga įtraukiančiai, aiškiai ir konkrečiai kalba apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) – vieną dažniausių infekcijų pasaulyje, apie kurią vis dar sklando daugybė mitų.

Sulaukiame įvairių Jūsų klausimų, pvz., jei mama serga ŽPV sukelta liga, ar išauga tikimybė, kad ja sirgs ir dukra? Ar turint tik vieną partnerį, vis tiek kyla rizika užsikrėsti ŽPV? Ar tyrimais nustačius didelės rizikos ŽPV tipą, tikslinga skiepytis? Iki kokio amžiaus tikslinga skeipytis? Ar turint tik sūnų, galima galvoti, kad skiepai nuo ŽPV neaktualūs, kad jie svarbūs tik mergaitėms? Ar tikrai šis virusas yra pavojingas kiekvienam? Kiek jo atmainų egzistuoja? Ar galima nuo jo apsisaugoti, ir kokią reikšmę turi ankstyvas žinojimas?

Seminaro metui šgirsite aiškius atsakymus į svarbiausius klausimus apie ŽPV, sužinosite, kaip atskirti mitus nuo mokslu pagrįstų faktų bei suprasite, kodėl žinios gali tiesiogine prasme išgelbėti gyvybę.

Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Paskaitos santrauka #

Dažniausiai ŽPV siejamas su gimdos kaklelio vėžiu – čia tenka didžiausia šio viruso sukeliama našta moterims. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija yra iškėlusi realų tikslą: taikant vakcinaciją, patikrą ir laiku gydant, ateityje gimdos kaklelio vėžys gali tapti reta liga.

ŽPV yra labai daug – žinoma virš 400 tipų. Dauguma jų infekuoja odą ir baigiasi karpomis. Apie 40 tipų gali infekuoti gleivines (pavyzdžiui, lytinių takų). Iš jų yra mažos rizikos tipai, svarbiausi ŽPV 6 ir 11, kurie sukelia anogenitalines karpas (nemaloni būklė, bet su vėžiu nesiejama), ir yra 14 didelės rizikos tipų, kurių ilgai trunkanti infekcija daliai žmonių gali baigtis onkologine liga.

Kaip paprastai vystosi infekcija (dažniausiai aiškinama per gimdos kaklelio pavyzdį)? Dažniausiai užsikrečiama lytiniais santykiais. Dalis infekcijų išnyksta greitai, o jei tas pats virusas nustatomas ir po 6 mėnesių, ji vadinama persistuojančia. Persistuojanti infekcija kartais „tiesiog būna“ be matomų pokyčių, bet kartais sukelia ląstelių pakitimus – CIN (gimdos kaklelio viduepitelinę neoplaziją): CIN1, CIN2, CIN3. CIN3 dar vadinama carcinoma in situ (nulinė stadija) – ląstelės jau stipriai pakitusios, bet dar neįsiveržusios į gilesnius audinius.

Gera žinia: apie 90% ŽPV infekcijų organizmas įveikia per 2 metus. Net atsiradus pakitimams, ypač CIN1–CIN2, jie dažnai regresuoja. Tačiau CIN3 yra pavojingesnė: negydoma ji gali progresuoti į invazinį vėžį maždaug 12–40% atvejų.

Riziką, kad persistuojanti infekcija pereis į pažaidą ir progresuos, didina: kitos LPI, rūkymas, geriamieji kontraceptikai, imuninės sistemos nusilpimas, nutukimas, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, daug partnerių ir dažna partnerių kaita. Kartais pasitaiko ir latentinė (tyli) infekcija – virusas gali tūnoti giliai epitelio sluoksniuose ir būti sunkiai aptinkamas įprastais tyrimais.

ŽPV paplitimas skiriasi tarp lyčių. Tiriant sveikus žmones be matomų pokyčių, ŽPV aptinkamas apie 12% moterų ir apie trečdaliui vyrų. Moterims infekcijos pikas dažniausiai yra 14–24 m., vėliau mažėja (su antru piku apie 45–50 m.), o vyrams pikas apie 25–29 m. ir paplitimas išlieka panašus visą gyvenimą. Nurodoma, kad moterys vyrams ŽPV perduoda apie 1,6 karto dažniau. Visgi esminis skirtumas: vyrų organizme ŽPV dažniausiai užsibūna trumpiau (apie 7 mėn.), o moterų – ilgiau (apie 15–16 mėn.), todėl moterims dažniau susidaro sąlygos pažaidoms.

Kalbant apie pasekmes, persistuojanti didelės rizikos ŽPV infekcija sudaro apie 5% visų vėžių pasaulyje, o didžiausią krūvį patiria moterys – dėl gimdos kaklelio vėžio. Apie 90% gimdos kaklelio vėžio atvejų siejama su 7 didelės rizikos ŽPV tipais, ypač ŽPV 16 ir 18.

Prevencija remiasi vakcinacija. Yra keturvalentė vakcina (ŽPV 16/18 + 6/11 karpoms) ir devynvalentė vakcina, kuri apima dar 5 didelės rizikos tipus, todėl apsaugo nuo tipų, susijusių su didžiąja dalimi gimdos kaklelio vėžio ir kitų ŽPV sukeltų ligų. Svarbu suprasti: vakcina neišnaikina jau esančios infekcijos ir neišgydo jau atsiradusių pažaidų (tai profilaktinė, ne gydomoji vakcina). Vis dėlto praktikoje kai kurie specialistai pastebi, kad po skiepijimo anogenitalinių karpų kontrolė kai kada gali tapti lengvesnė, nors tai nėra tvirtai įrodyta klinikiniais tyrimais ir negali būti žadama kaip garantija.

Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas – 90–70–90: 90% mergaičių iki 15 m. paskiepytos, 70% moterų reguliariai tikrinamos kokybiškais testais, 90% nustatytos patologijos atvejų laiku gydoma. Jei tokia sistema veiktų plačiai, po maždaug 100 metų gimdos kaklelio vėžys galėtų tapti itin reta liga.

Lietuvoje vakcina prieinama nuo 11 metų. Iki 15 metų dažniausiai skiriamos 2 dozės, vyresniems nei 15 metų – 3 dozės. Skiepytis verta ir vėliau, jei žmogus jau turėjo kontaktą su vienu tipu, nes paprastai nebūna susidūręs su visais tipais, nuo kurių saugo vakcina. Tačiau sprendimas vyresniame amžiuje dažnai remiasi individualia rizika.

Seminaro metu aptarti klausimai-atsakymai #

Mergaitė buvo skiepyta keturvalente vakcina, dabar jai apie 20 metų. Ar verta persiskiepyti devynvalente?

Taip, devynvalente – jei norima platesnės apsaugos. Keturvalentė vakcina apsaugo nuo ŽPV 6 ir 11 (anogenitalinės karpos) ir nuo ŽPV 16 ir 18 (susiję su maždaug 70% gimdos kaklelio vėžio atvejų). Devynvalentė apima dar penkis didelės rizikos tipus, todėl bendra apsauga apytikriai apima iki 90% gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Svarbu suprasti, kad vakcina negydo jau turimos infekcijos, bet gali apsaugoti nuo tipų, kurių žmogus dar neturėjo. Dauguma žmonių per gyvenimą nebūna turėję visų devynių tipų, todėl ir persiskiepijimas gali turėti prasmės.

Praktinis momentas: jei mergina/moteris yra vyresnė nei 15 metų, skiepijantis devynvalente paprastai taikoma 3 dozių schema: 1 dozė, 2 dozė po 2 mėn., 3 dozė po 6 mėn. nuo pirmosios. Tai ir papildoma apsauga, ir „sustiprinimas“ jau turimai apsaugai nuo 16/18.

Ar verta skiepytis nuo ŽPV, esant 46-49 metų ar vėliau?

Po 45 metų nebėra aiškių rekomendacijų, kad tai būtų racionalu ir pagrįsta, nes dauguma tyrimų ir gairių ribą brėžia ties 45 m.

Logika tokia: nuo ikivėžinių pakitimų iki vėžio dažnai praeina 10–30 metų. Vyresnių moterų gimdos kaklelio vėžys dažniau būna „atsineštas“ iš jaunystės, kai infekcija buvo įgyta anksčiau. Taip pat menopauzės laikotarpiu keičiasi gimdos kaklelio aplinka, o naujų infekcijų ir persistavimo tikimybė su amžiumi dažniausiai mažėja.

Jei žmogus vis tiek nuspręstų skiepytis vyresniame amžiuje, tai greičiausiai nepakenks, tačiau tikėtina nauda dažnai bus maža, ir tvirtų rekomendacijų tam nėra.

Jei žinau, kokiu tipu esu užsikrėtusi, arba po gydymo atsiranda „naujas“ tipas – kaip elgtis? Ar skiepas naudingas?

Jei atsirado „naujas“ tipas, jis neišdygsta iš niekur: realūs variantai yra du:

1. tai nauja infekcija (per santykius), arba
2. tai galėjo būti latentinė („tylioji“) infekcija, kuri anksčiau testuose nebuvo aptinkama, o vėliau „išlindo“.
   Kurį variantą turime konkrečiai, praktiškai dažniausiai neįmanoma įrodyti.

Ką daryti praktiškai?

• Pirmas ir patikimiausias būdas mažinti riziką – stabilizuoti lytinį gyvenimą (mažinti naujų infekcijų tikimybę).
• Jei moteris yra jaunesnė nei 45 m. ir mato, kad rizika naujoms infekcijoms išlieka (ar dėl partnerių kaitos, ar dėl pasitikėjimo partneriu), tuomet skiepijimas devynvalente gali būti prasmingas, nes jis apsaugo nuo tipų, kurių žmogus dar neturėjo.

Svarbi detalė: net jei gimdos kaklelis ar gimda pašalinti, ŽPV gali būti susijęs ir su kitomis lokalizacijomis – makšties, vulvos, išangės, burnaryklės navikais. Todėl vien gimdos kaklelio pašalinimas nereiškia, kad „ŽPV nebeaktualus“.

Berniukų vakcinacija – ar verta? Koks saugumas, efektyvumas, mitai apie nevaisingumą?

Berniukų vakcinacija turi du didelius tikslus:

1. apsaugoti pačius berniukus/vyrus nuo ŽPV sukeltų ligų (anogenitalinių karpų ir dalies vėžių),
2. mažinti viruso cirkuliaciją populiacijoje, taip netiesiogiai saugant mergaites ir moteris.

Dėl saugumo: dažniausi šalutiniai reiškiniai yra tipiški daugeliui vakcinų:

• vietinė reakcija (skausmas, paraudimas, patinimas),
• trumpalaikis bendras negalavimas, kartais temperatūra, „gripoidiniai“ simptomai (raumenų, sąnarių skausmai, galvos skausmas, nuovargis).

Dėl rimtų baimių (pvz., nevaisingumo): pagal ilgalaikius stebėjimus (žmonės stebimi 10–14 metų ir daugiau) nėra „saugumo signalų“, kurie rodytų vaisingumo pažeidimą ar kitus sisteminius ilgalaikius sutrikimus.

Taip pat jis pabrėžia bendrą principą: jei būtų rimti signalai, juos matytų ir reaguotų tarptautinės ekspertų grupės, o rekomendacijos keistųsi.

Kiek laiko galioja devynvalentė vakcina? Ar reikės stiprinamosios dozės?

Tikslus maksimalus „galiojimo“ laikas dar nežinomas, nes stebėjimas tęsiasi. Tačiau turimi duomenys rodo, kad iki 12–14 metų po vakcinacijos daugiau nei 90% paskiepytųjų turi pakankamą apsauginį antikūnų lygį.

Ar reikės revakcinacijos po 20–30 metų – kol kas neaišku, bet šiuo metu nėra rekomendacijų dėl „boosterio“ kaip, pavyzdžiui, kai kurioms kitoms vakcinoms.

Jei skiepijant vaiką schema nebuvo užbaigta (gauta tik 1 dozė, praėjo 2 metai), ką daryti?

Jei rekomenduojamu laiku schema nebuvo užbaigta (pvz., iki 15 metų nebuvo gauta antroji dozė per nustatytą laiką), jis sako, kad praktiškai reikėtų skiepytis pilna schema iš naujo, tarsi skiepijama pirmą kartą.

Mintis tokia: viena dozė gali „pajudinti“ imunitetą, bet neužtikrina pilnos imuninės atminties, kurią duoda pilna schema.

Dėl pasirinkimo – jis orientuoja rinktis devynvalentę, nepriklausomai nuo to, kas buvo anksčiau.

Ar tokiu atveju vakcina bus kompensuojama?

Greičiausiai ne, bet tiksliai reikėtų pasitikslinti pagal konkrečią situaciją ir galiojančią tvarką.

Kaip ŽPV nustatomas vyrams? Ar yra gydymas?

Vyrams „virusą išgydančio“ gydymo nėra (nėra antivirusinio vaisto nuo ŽPV). Gydomos tik pasekmės, pavyzdžiui anogenitalinės karpos.

Nustatyti ŽPV vyrams techniškai įmanoma:

• labiausiai prasminga būtų molekulinė diagnostika (PGR) – ieškoma viruso genetinės medžiagos, paėmus mėginį nuo lytinių organų ar išangės (pagal situaciją).
• „PAP tipo“ citologija vyrams nėra patikimai standartizuota, nes tai metodas sukurtas gimdos kakleliui, todėl mėginio kokybė ir interpretacija vyrams gali būti problemiška.
  Jei vyras labai nori išsitirti, praktiškai tai dažniau būtų individualus kelias, dažnai per urologą ar privačią praktiką.

Jei abu partneriai turi ŽPV, ar tai „uždaras ratas“? Kaip atsikratyti, kaip stebėti, kaip nepavėluoti?

Situacija nėra „beviltiška“: apie 90% atvejų per 2–3 metus organizmas virusą eliminuoja savaime.

Kodėl tada tiek dėmesio patikrai? Nes niekas nežino, kam infekcija taps persistuojančia (tie ~10%), o dar mažesnei daliai gali pereiti į ikivėžinius pakitimus ir vėžį.

Ką rekomenduojama daryti:

• Jei moteriai nustatomas didelės rizikos ŽPV (ypač 16/18/45), tai yra signalas, kad reikia tiksliai laikytis ištyrimo ir stebėsenos algoritmų: gali būti skiriama kolposkopija, prireikus biopsijos.
• Pats virusas negydomas, nes nėra vaistų, bet stebima, ar atsiranda ląstelių pokyčių (CIN).
• Jei pokyčių nėra, dažniausiai taikoma stebėsena (kontroliniai tyrimai pagal ginekologo planą).
• Panika nėra pagrįsta vien dėl to, kad „yra virusas“, jei dar nėra pažaidų: labai tikėtina, kad jis per kelerius metus išnyks.

Ką daryti, jei gimda ir gimdos kaklelis pašalinti – ar galima būti ramiai?

Gimdos kaklelio vėžio nebebus, nes gimdos kaklelio nėra. Bet ŽPV gali būti susijęs su makšties, vulvos, išangės, burnaryklės infekcijomis ir retais vėžiais. Rizika tampa mažesnė, bet ne nulinė, todėl sakyti, kad „ŽPV man nebeaktualus“ – per drąsu.

Ar skiepai apsaugo nuo urogenitalinių/anogenitalinių karpų?

Taip. Vakcinos, kurios apima ŽPV 6 ir 11, saugo nuo infekcijų, kurios sukelia anogenitalines karpas. Be to, jos saugo nuo dalies ikivėžinių pakitimų ir vėžių, susijusių su aukštos rizikos tipais.

Sūnui 19 metų, vakcina nekompensuojama – ar verta skiepytis?

Verta svarstyti per realią riziką. Vyrams su ŽPV susijusių vėžių rizika mažesnė nei moterims, bet ji nėra nulinė (pvz., dalis burnaryklės, išangės, varpos vėžių). Vakcinacija taip pat mažina viruso perdavimą partnerėms.

Jei vyras turi pastovią paskiepytą partnerę ir nėra papildomų rizikų, tikslingumas mažesnis. Jei rizika galimai bus (partnerių kaita, oralinis/analinis seksas su kitais partneriais ir pan.), tada skiepas gali būti racionalus sprendimas.

Ar ŽPV gali sukelti seilių liaukų navikus ar šlapimo pūslės vėžį?

Ne. Šie navikai nėra laikomi ŽPV sukeltų ligų spektru. Kartais ŽPV genetinė medžiaga gali būti aptinkama, bet tai nereiškia, kad ŽPV yra priežastis.

Partneriai pastovūs, vienam nustatytas ŽPV. Ar tai „uždaras ratas“ be išeities?

Ne, tai nėra padėtis be išeities. Daugeliu atvejų – apie 90 % – ŽPV infekcija,  jeigu ji nesukėlusi CIN3 pažaidų karcinomos in situ, per 2–3 metus gali išnykti savaime, nes organizmo imuninė sistema su ja susidoroja. Net ir didelės rizikos tipai dažniausiai nekelia ilgalaikių problemų.

Jeigu virusas nustatytas, bet nėra jokių pakitimų, tai dar nėra liga ir nėra pagrindo panikai. Tai signalas, kad reikia stebėjimo: reguliarių tyrimų, kad būtų galima laiku pastebėti tuos retus atvejus, kai infekcija užsibūna ilgiau ir gali sukelti ikivėžinius pokyčius.

Svarbu suprasti: ŽPV yra labai dažna infekcija, ir dauguma žmonių ją „išnešioja“ be jokių pasekmių. Stebėsena reikalinga ne todėl, kad „viskas blogai“, o tam, kad būtų užtikrinta saugi kontrolė.

Vaizdo įrašas. Svečiuose pas onkologą: Pokalbis apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu #

Kviečiame žiūrėti POLA nuotolinį seminarą „Svečiuose pas onkologą” įrašą apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu. Lektorė – gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė skaitė pranešimą apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius, profilaktikos svarbą, bei gyvenimą susirgus šia onkologine liga. Svečiuose taip pat dalyvavo ir į žiūrovų klausimus drauge atsakė gydytoja ginekologė Migla Gedgaudaitė. Moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Hepatitas B ir skiepai #

Hepatito B virusas (HBV) gali sukelti lėtines kepenų ligas, tokias kaip cirozė ir kepenų vėžys. 2021 m. ES ir EEE šalyse užfiksuota daugiau nei 16 tūkst. naujų HBV infekcijos atvejų, iš kurių beveik pusė buvo lėtinės infekcijos. Nepaisant skiepijimo programų veiksmingumo, vis dar apie 3,6 mln. ES ir EEE gyventojų serga lėtine HBV infekcija.

Kam rekomenduojama pasiskiepyti? #

• Visiems naujagimiams ir vaikams, kurie nebuvo paskiepyti anksčiau. Vaikai skiepijami pagal oficialų skiepų kalendorių, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos. HBV skiepų pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
• Seksualiai aktyviems asmenims, turintiems atsitiktinius lytinius santykius.
• Homoseksualiems vyrams.
• Švirkščiamųjų narkotikų vartotojams.
• Medicinos darbuotojams, kurie gali turėti kontaktą su paciento krauju.
• Hemodializuojamiems pacientams.
• Keliautojams, vykstantiems į didelės HBV rizikos šalis.
• Asmenims, užsikrėtusiems ŽIV.
• Visiems, kurie nori apsisaugoti nuo hepatito B.

Kaip skiepijama?

Paprastai taikoma trijų dozių schema: 0, 1 ir 6 mėn. Kai kuriais atvejais galima pagreitinta schema.

Dažnai užduodami klausimai #

Ar skiepai nuo hepatito B yra saugūs?
Taip, vakcina yra saugi. Dažniausia reakcija – nedidelis skausmas injekcijos vietoje.

Ar galima skiepytis kartu su kitomis vakcinomis?
Taip, hepatito B vakcina gali būti skiriama kartu su kitais skiepais, tačiau į skirtingas kūno vietas.

Kiek ilgai išlieka imunitetas?
Tyrimų duomenimis, imunologinis atsakas išlieka mažiausiai 15 – 20 metų paskiepijus sveiką asmenį iki 6 mėnesių amžiaus pilnu kursu (trimis dozėmis).

Ar galima skiepyti nėščias ar žindančias moteris?
Taip, skiepijimas yra saugus ir rekomenduojamas, nes infekcija gali būti pavojinga tiek motinai, tiek naujagimiui. Remiantis skiepijimo patirtimi, nebuvo registruota nepageidaujamų reakcijų į vakciną kūdikiui, kai buvo paskiepyta moteris nėštumo metu. Tuo tarpu nėščiajai užsikrėtus hepatito B virusu, ligos eiga gali būti labai sunki, o naujagimiui išsivystyti lėtinis hepatitas B. Žindymo laikotarpis nėra kontraindikacija skiepytis nuo hepatito B viruso. Planuojančioms pastoti neimunizuotoms moterims rekomenduojama pasiskiepyti iki nėštumo. Trys vakcinos dozės turėtų būti įskiepytos per 6 mėnesių laikotarpį (0, 1, 6, t.y. kur 0 – tai pirma vakcinos dozė, 1 – antra dozė įskiepijama po mėnesio ir trečia dozė įskiepijama po 6 mėn. nuo pirmos dozės įskiepijimo). Galimos ir kitos skiepijimo (pagreitintos) schemos pagal konkretaus preparato aprašą.

Ar reikia revakcinacijos?
Daugumai sveikų asmenų revakcinacija nereikalinga, tačiau ji gali būti rekomenduojama pacientams, kurių imunitetas nepakankamas (pvz., sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu, hemodializuojamiems pacientams, ŽIV užsikrėtusiems asmenims ir kt.). Pacientus, kurių imunitetas nepakankamas, patariama tirti 6–12 mėnesių po vakcinacijos, kad būtų užtikrinamas pakankamas antikūnių (anti- HBs) titras. Šis titras turi būti aukštesnis nei 10 TV/l.

Ką daryti po galimo kontakto su hepatito B virusu?
Rekomenduojama kuo greičiau pasiskiepyti, geriausia per pirmąsias 24 valandas.

Ką daryti, jei buvo praleista viena iš hepatito B vakcinos dozių?
Jei praleidote vakcinos dozę, pasitarkite su gydytoju, kad būtų sudarytas individualus skiepijimo kalendorius. Paprastai vakcinacijos tvarka gali būti koreguojama, kad būtų užtikrinta pilna apsauga.

Ar hepatito B vakcina gali sukelti hepatito B infekciją?
Ne, hepatito B vakcina nesukelia infekcijos. Vakcina pagaminta iš inaktyvintos viruso dalies, todėl ji nesugeba sukelti ligos, tačiau sukuria imunitetą.

Kiek laiko užtrunka, kol vakcina suteikia apsaugą nuo hepatito B?
Apsauga nuo hepatito B susidaro po trijų dozių, ir pilnas imunitetas pasiekiamas po paskutinės dozės – paprastai per 1–2 mėnesius.

Ar galima pasiskiepyti nuo hepatito B, jei jau turėjau kitą formą (A ar C) hepatito?
Taip, vakcina nuo hepatito B gali būti skiriama asmenims, kuriems jau diagnozuotas kitas hepatitas. Ji apsaugo tik nuo hepatito B, bet nėra veiksminga prieš hepatito A ar C virusus.

Informacija parengta pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos medžiagą.