Fizinio aktyvumo svarba ir rekomendacijos

Kokia yra fizinio aktyvumo svarba onkologinių susirgimų prevencijai? #

Visi žinome, kad fizinis aktyvumas svarbus ir naudingas. Fizinis aktyvumas labai svarbus ne tik apsaugant organizmą nuo vėžinių susirgimų, kitų lėtinių ligų, bet ir sergant turi būti taikomas kaip papildoma terapijos priemonė, kuri padėtų greičiau pasveikti. Fizinis aktyvumas pagerina, pagreitina sveikimo procesus. Pagerina chemoterapijos, biologinės terapijos ir imunoterapijos įsisavinimą, stabdo lėtinių ląstelių plitimą. Tam tikras fizinis aktyvumas pagreitina išgijimą nuo krūties, žarnyno, kepenų, plaučių, kraujo, smegenų, gimdos, kiaušidžių, odos ir kitų vėžinių susirgimų.

Fizinis aktyvumas prieš vėžį turi ir tiesioginę naudą, ir netiesioginę. Netiesioginė nauda pasireiškia tuomet, kai mes sportuojame, patiriame džiaugsmą, išsiskiria endorfinai, endokanabinoidai, pagerėja nuotaika, sustipriname širdies-kraujagyslių sistemą, padidėja darbingumas, organizmas išeina iš komforto zonos. Taip mes tarsi patreniruojame ne tik visą kūną, bet ir imuninę sistemą, ją šitaip sustiprindami. Jei sportuojame lauke, gaminasi vitaminas D, kuris irgi labai svarbus mūsų sveikatai. Kai stipriname raumenis ir jų sausgysles, raiščius, stipriname net ir kaulus. Atliekant jėgos pratimus, kaulų masė gali padidėti nuo 10 iki 30 procentų.

Kokia yra fizinio aktyvumo nauda organizmui?

• Sumažinsite vėžio riziką
• Palaikysite sveiką svorį
• Pagerinsite nuotaiką ir sumažinsite stresą
• Padidinsite savo energiją
• Sumažinsite demencijos ir depresijos riziką
• Sumažinsite osteoartrito riziką
• Sumažinsite kritimo riziką
• Socializuositės
• Ugdysitės naujus įgūdžius

SVARBU! Pradėti užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kai kuriems žmonėms gali būti nelengva, todėl reikėtų įsiklausyti į savo kūno poreikius. Pradėkite nuo kelių minučių per dieną ir palengva ilginkite laiką. Jeigu turite klausimų, kokią veiklą, jos intensyvumą bei trukmę pasirinkti – pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Kaip fizinis aktyvumas gali sumažinti vėžio riziką?

• Sumažėja insulino koncentracija. Esant didelei insulino hormono koncentracijai kraujyje, padidėja žarnyno, krūties ir gimdos vėžio rizika, o užsiimant aktyvia veikla šio hormono koncentracija sumažėja.
• Maistas greičiau juda žarnynu. Aktyvumas užtikrina greitesnį maisto judėjimą žarnynu, todėl jį trumpiau veikia galimai kenksmingos cheminės medžiagos. Tokiu būdu sumažinama žarnyno vėžio rizika.
• Sumažėja žarnų patinimas. Žarnoms, ilgai esant patinusioms, gali padidėti žarnyno vėžio rizika. Aktyvi veikla sumažina žarnų patinimą, tuo pačiu ir riziką susirgti šios rūšies vėžiu.
• Normalizuojamas svoris. Aktyviai judant, lengviau išlaikyti normalų kūno svorį, tokiu būdu mažinant 13-os skirtingų vėžio rūšių atsiradimo riziką.

Taip pat, fizinis aktyvumas gali padėti išvengti ir tokių sveikatos problemų, kaip diabetas, insultas bei širdies ligos.

Kokia fizine veikla man užsiimti?

Sunku pateikti fizinio aktyvumo rekomendacijas, kurios bendrai tiktų visiems žmonėms, kadangi visi esame tokie skirtingi, su skirtingų onkologinių ligų diagnozėmis bei paskirtais gydymo metodais. Dėl šių priežasčių, pirmiausia reikėtų pasitarti su savo gydytoju prieš pradedant užsiimti bet kokia fizine veikla.

Dažniausiai gydytojai pataria užsiimti įvairia, vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bent 30 minučių per dieną, 5 dienas per savaitę. Toks fizinės veiklos intensyvumas padeda net aktyvaus gydymo metu, tačiau jis turi būti pritaikytas pagal kiekvieno individualius poreikius, atsižvelgiant į fizinę asmens būklę, diagnozę ir kitus veiksnius.

Daugiau informacijos rasite POLA leidinyje „Fizinis aktyvumas ir onkologinė liga”. Jį parsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą – leidinys atsisiuntimui.

Fizinis aktyvumas ir onkologija #

Sportas turi reikšmingo poveikio genų raiškai vėžinėse ir sveikose ląstelėse, nuo jų priklauso vėžio rizika. Reguliariai besimankštinantys žmonės rečiau suserga vėžiu, o jau susirgę, tačiau fiziškai aktyviai gyvenantieji geriau toleruoja gydymą ir įveikia šalutinius jo sukeltus poveikius, pasiekia geresnių gydymo rezultatų. Onkologai sako, kad sulaukėme to meto, kada fizinio aktyvumo būtinybės sergantiems onkologinėmis ligomis nebereikia įrodinėti.

Įtaka sveikatai sergant vėžinėmis ligomis – reguliariai sportuojantiems pacientams yra mažesnė atkryčio rizika, jų išgyvenamumas – ilgesnis. Fizinė veikla gali sumažinti daugelį su vėžio gydymu susijusių šalutinių poveikių ir rizikų: kraujo krešulius, svorio augimą, atminties sutrikimus, su vėžiu susijusį nuovargį, širdies ligas, sąnarių skausmus ir artritą, karščio bangas bei kitus menopauzės simptomus, osteoporozę, staigų norą šlapintis, erekcijos sutrikimą, rėmenį ir virškinimo sutrikimus, periferinę neuropatiją, raumenų jėgą, nuotaikų kaitą, nerimą ir depresiją. Fiziškai aktyvūs onkologiniai pacientai greičiau pasveiksta.

SVARBU: Fizinė veikla turi teikti malonumą, antraip motyvacija ima mažėti.

Kaip kiekvieną dieną būti fiziškai aktyvesniam?

Pasiruoškite:

• pasirinkite patogius sportinius drabužius ir avalynę;
• treniruokitės bent 3 kartus per savaitę;
• paaiškinkite savo šeimai ir darbdaviui, kad šis laikas yra tik Jūsų;
• išsiaiškinkite, kokia sporto infrastruktūra yra Jūsų rajone;
• paprašykite draugų ir šeimos, kad sportuotų drauge su Jumis;
• jei nesate įpratę sportuoti, apsvarstykite asmeninio trenerio pagalbos galimybę.

Prisijunkite prie vietinės sporto grupės:

• sporto klubo, ėjimo grupės užsiėmimų, plaukimo pamokų, dviratininkų grupės užsiėmimų, taiči (Tai Chi);
• futbolo užsiėmimų, stalo teniso, jogos, pilateso.

Kasdienėje veikloje:

• trumpus atstumus įveikite pėsčiomis;
• viena stotele anksčiau išlipkite iš autobuso ar traukinio;
• kilkite laiptais važiuodami eskalatoriumi, eikite, statykite automobilį toliau nuo įėjimo į parduotuvę;
• į parduotuvę važiuokite dviračiu;
• su draugais susitikite ne bare, o sporto renginiuose, vietoje įprastų atostogų vietų važiuokite į sporto stovyklą.

Susidarykite reguliarių treniruočių programą:

• išsiaiškinkite, kokia fizinė veikla Jums patinka, ir būtinai tai darykite kiekvieną dieną;
• jei vieną dieną praleidžiate, kitą padirbėkite daugiau.

Suplanuokite savo dienotvarkę:

• apšilimas, paskui aerobiniai pratimai ir fizinės būklės gerinimas;
• įtraukite į programą pasipriešinimo, pusiausvyros ir lankstumo pratimus;
• atvėskite atlikdami bendrus ir specialius tempimo pratimus.

Atlikite daugiau specialių pratimų, kurie padės išvengti ligų rizikos veiksnių:

• svorio kontrolė – sportuokite prieš pusryčius nevalgę;
• stresas ir artritas – joga, pilatesas;
• pusiausvyra, pažintinė funkcija – pilatesas, futbolas;
• bendravimas – stalo tenisas, golfas, ėjimas, futbolas;
• osteoporozė – pritūpimai su svoriais.

Esame parengę šią informaciją apie fizinį aktyvumą atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Ar saugu judėti sergant onkologine liga? #

Daugelis žmonių, sužinoję diagnozę ar pradėję gydymą, ima vengti fizinio aktyvumo. Dažnai kyla baimė, kad sportas gali pakenkti, paskatinti ligos progresavimą ar tiesiog „atimti paskutines jėgas“. Vis dėlto šiandien moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo priešingai – daugeliu atvejų fizinis aktyvumas yra ne tik saugus, bet ir rekomenduojamas gydymo metu bei po jo.

Vienas dažniausių mitų – kad reikia kuo daugiau ilsėtis

Natūralu manyti, kad susirgus rimta liga organizmui reikia tik poilsio. Tačiau ilgalaikis nejudrumas gali turėti neigiamų pasekmių: mažėja raumenų masė ir jėga, blogėja fizinis pajėgumas, greičiau atsiranda nuovargis, sunkiau atlikti kasdienes veiklas.

Net ir nedidelis reguliarus judėjimas dažnai padeda jaustis geriau nei visiškas fizinio aktyvumo vengimas.

Ar fizinis aktyvumas gali paskatinti ligos progresavimą?

Ne. Šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad tinkamai parinktas fizinis aktyvumas skatintų onkologinės ligos progresavimą ar didintų atkryčio riziką.

Priešingai – vis daugiau tyrimų rodo, kad fiziškai aktyvūs pacientai dažniau išsaugo geresnę fizinę būklę, lengviau toleruoja gydymą ir pasižymi geresne gyvenimo kokybe.

Svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas nėra gydymo pakaitalas, tačiau jis gali tapti svarbia visapusiškos priežiūros dalimi.

Ar galima judėti gydymo metu?

Daugeliu atvejų – taip.

Fizinis aktyvumas rekomenduojamas pacientams, kuriems taikoma:

• chemoterapija;
• spindulinis gydymas;
• imunoterapija;
• biologinė terapija;
• hormoninis gydymas;
• stebėsena po gydymo.

Aktyvumas nebūtinai reiškia sporto salę ar intensyvias treniruotes. Kai kuriems žmonėms tai gali būti kasdienis vaikščiojimas, mankšta namuose, važiavimas dviračiu ar kita mėgstama veikla.

Svarbiausia – judėti pagal savo galimybes ir savijautą.

Kada prieš pradedant aktyviau sportuoti verta pasitarti su gydytoju?

Nors judėjimas daugumai pacientų yra saugus, kai kuriais atvejais reikalingas papildomas specialistų įvertinimas.

Pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu verta, jeigu:

• jaučiate stiprų ar neįprastą skausmą;
• dažnai svaigsta galva;
• vargina ryškus dusulys;
• turite reikšmingų kraujo tyrimų pakitimų;
• nustatytos kaulų metastazės;
• neseniai atlikta operacija ir nesate tikri dėl galimų fizinių krūvių.

Tokiais atvejais specialistai gali padėti parinkti saugiausią aktyvumo formą ir krūvį.

Svarbiausia – ne sportiniai rezultatai

Onkologinės ligos metu fizinio aktyvumo tikslas nėra pasiekti sportinių rekordų. Tikslas – padėti organizmui išlaikyti kuo geresnę fizinę būklę, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Net trumpi pasivaikščiojimai ar keliolikos minučių mankšta gali būti reikšmingas žingsnis geresnės savijautos link.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Ką organizmui duoda fizinis aktyvumas gydymo metu? #

Gydymo metu daugelis pacientų susiduria su nuovargiu, jėgų stoka, sumažėjusiu fiziniu pajėgumu ar emociniais sunkumais. Tokiais laikotarpiais gali atrodyti, kad geriausia išeitis yra kuo daugiau ilsėtis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali tapti viena veiksmingiausių priemonių savijautai gerinti.

Fizinis aktyvumas negali pakeisti gydymo, tačiau jis gali padėti organizmui geriau su juo susidoroti.

Viena didžiausių naudų – mažesnis nuovargis

Su gydymu susijęs nuovargis yra vienas dažniausių pacientų nusiskundimų. Jis skiriasi nuo įprasto nuovargio po darbo ar aktyvios dienos. Dažnai žmogus jaučiasi išsekęs net po poilsio, o kasdienės veiklos pareikalauja daugiau pastangų nei anksčiau.

Nors gali atrodyti paradoksalu, būtent reguliarus judėjimas yra viena veiksmingiausių priemonių šiam nuovargiui mažinti. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs pacientai dažnai jaučiasi energingesni nei tie, kurie visiškai atsisako judėjimo.

Judėjimas padeda išsaugoti raumenis ir jėgą

Gydymo metu organizmas patiria didelį krūvį. Dėl sumažėjusio aktyvumo, apetito pokyčių ar pačios ligos gali mažėti raumenų masė ir fizinė jėga.

Kartais užtenka vos kelių savaičių mažesnio aktyvumo, kad būtų sunkiau lipti laiptais, ilgiau vaikščioti ar atlikti įprastus namų ruošos darbus.

Reguliarus judėjimas padeda:

• išsaugoti raumenų masę;
• palaikyti jėgą;
• ilgiau išlikti savarankiškiems;
• lengviau grįžti prie įprastos veiklos po gydymo.

Nauda kaulams ir sąnariams

Kai kurių gydymo metodų metu gali mažėti kaulų tankis, didėti osteoporozės rizika ar atsirasti sąnarių skausmų.

Fizinis aktyvumas, ypač vaikščiojimas ir jėgos pratimai, padeda palaikyti kaulų stiprumą, gerina pusiausvyrą ir mažina griuvimų riziką.

Geresnė emocinė savijauta

Onkologinė liga paveikia ne tik kūną, bet ir emocinę būseną. Nerimas, įtampa, nežinomybė ir nuotaikos svyravimai yra dažna gydymo palydovė.

Fizinis aktyvumas gali padėti:

• sumažinti stresą;
• pagerinti nuotaiką;
• sumažinti nerimo simptomus;
• gerinti miego kokybę;
• suteikti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Net trumpas pasivaikščiojimas gryname ore dažnai padeda pasijusti geriau tiek fiziškai, tiek emociškai.

Geresnė gyvenimo kokybė

Kalbant apie fizinį aktyvumą svarbu ne tik tai, kiek kilometrų nueinama ar kiek minučių sportuojama. Daugeliui žmonių svarbiausia yra galėti gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą: pasirūpinti savimi, užsiimti mėgstama veikla, leisti laiką su šeima ar grįžti į darbą.

Būtent todėl šiandien fizinis aktyvumas laikomas svarbia visapusiškos priežiūros dalimi. Jo tikslas nėra sportiniai pasiekimai, o geresnė savijauta ir gyvenimo kokybė gydymo metu bei po jo.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Kiek judėti yra rekomenduojama? #

Išgirdę rekomendaciją būti fiziškai aktyviems, daugelis pacientų ima svarstyti, kiek judėjimo yra „pakankamai“. Vieni nerimauja, kad juda per mažai, kiti mano, jog sportuoti reikėtų intensyviai ir reguliariai, kad tai duotų naudos.

Iš tiesų svarbiausia ne sportiniai rezultatai, o reguliarus judėjimas pagal savo galimybes. Net ir nedidelis fizinis aktyvumas yra geriau nei jo nebuvimas.

Ką rekomenduoja specialistai?

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo.

Tai gali būti:

• greitesnis vaikščiojimas;
• važiavimas dviračiu;
• plaukimas;
• šokiai;
• aktyvus darbas sode;
• kita mėgstama veikla, kurios metu padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas.

150 minučių per savaitę dažniausiai reiškia apie 20–30 minučių aktyvumo per dieną.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai yra tik rekomendacija. Jei šiuo metu tiek judėti nepavyksta, verta pradėti nuo mažesnio krūvio ir jį didinti palaipsniui.

Ar būtina nueiti 10 000 žingsnių?

10 000 žingsnių per dieną dažnai laikoma universaliu tikslu, tačiau moksliniais tyrimais pagrįsto pagrindo šiam skaičiui nėra.

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne konkretus žingsnių skaičius, o bendras aktyvumo lygis ir reguliarumas.

Jei šiuo metu nueinate 2 000–3 000 žingsnių per dieną, siekis iš karto pasiekti 10 000 gali būti pernelyg ambicingas. Daug naudingiau palaipsniui didinti kasdienį aktyvumą ir stebėti savo savijautą.

Ar užtenka vien vaikščiojimo?

Vaikščiojimas yra viena saugiausių ir lengviausiai prieinamų fizinio aktyvumo formų. Daugeliui pacientų tai puikus būdas pradėti daugiau judėti.

Vis dėlto ilgainiui rekomenduojama įtraukti ir kitų veiklų:

• jėgos pratimus;
• pusiausvyros lavinimą;
• tempimo pratimus;
• sąnarių judrumą gerinančias veiklas.

Skirtingos veiklos padeda išlaikyti ne tik ištvermę, bet ir raumenų jėgą, koordinaciją bei lankstumą.

Kaip suprasti, ar krūvis tinkamas?

Vienas paprasčiausių būdų įvertinti krūvį – vadinamasis „pokalbio testas“.

Jeigu judėdami galite kalbėtis, tačiau jaučiate, kad kvėpuojate aktyviau nei įprastai, krūvis dažniausiai yra tinkamas. Jei kalbėti darosi sunku, krūvis gali būti per didelis.

Po fizinio aktyvumo normalu jausti lengvą nuovargį, tačiau jis neturėtų trukti kelias dienas ar reikšmingai trukdyti kasdienei veiklai.

Ką daryti, jei šiandien jėgų mažiau?

Gydymo metu savijauta gali keistis iš dienos į dieną. Vieną dieną galite jaustis energingi, kitą – sunkiai rasti jėgų net trumpam pasivaikščiojimui.

Tokiais atvejais svarbu prisitaikyti prie savo būklės. Jei šiandien nepavyksta nueiti pusvalandžio, galbūt užteks 10 minučių lėto pasivaikščiojimo ar kelių nesudėtingų pratimų namuose.

Svarbiausia išlikti kiek įmanoma aktyviems ir nepamiršti, kad net nedidelis judėjimas yra naudingas.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Nuo ko pradėti, jei ilgai nesportavau? #

Po diagnozės, gydymo ar ilgesnio poilsio laikotarpio grįžimas prie fizinio aktyvumo gali atrodyti sudėtingas. Daugelis pacientų nerimauja, kad nebeturi pakankamai jėgų, ištvermės ar fizinio pasirengimo. Tačiau svarbu žinoti, kad pradėti galima nuo labai mažų žingsnių.

Fizinis aktyvumas nėra varžybos. Svarbiausia rasti tokį judėjimo lygį, kuris būtų saugus, realus ir tinkamas būtent jums.

Pradėkite nuo to, ką galite šiandien

Dažna klaida – bandymas iš karto grįžti prie ankstesnio aktyvumo lygio. Jei prieš ligą bėgiodavote, važinėdavote dviračiu ar lankydavote sporto klubą, nebūtinai galėsite tai daryti iš karto po gydymo.

Vertėtų pradėti nuo klausimo: ką galiu padaryti šiandien?

Kartais tai bus:

• 5–10 minučių pasivaikščiojimas;
• keli pratimai namuose;
• trumpa mankšta ryte;
• lėtas pasivaikščiojimas lauke.

Net ir toks aktyvumas yra vertingas pirmasis žingsnis.

Maži žingsniai duoda didžiausią naudą

Specialistai rekomenduoja krūvį didinti palaipsniui. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, ypač jei gydymo metu sumažėjo fizinis pajėgumas ar raumenų jėga.

Jei šiandien galite aktyviai judėti 10 minučių, po kelių savaičių galbūt pavyks 15 ar 20 minučių. Toks progresas dažnai būna tvaresnis ir saugesnis nei staigūs bandymai „atsigriebti“.

Vaikščiojimas – puiki pradžia

Daugeliui pacientų vaikščiojimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pradėti daugiau judėti.

Jam nereikia specialios įrangos, sporto klubo abonemento ar ypatingo pasirengimo. Be to, vaikščiojimo trukmę ir tempą lengva pritaikyti pagal savijautą.

Jei ilgesni pasivaikščiojimai šiuo metu per sunkūs, galima vaikščioti trumpesniais etapais kelis kartus per dieną.

Klausykite savo kūno

Gydymo metu ir po jo savijauta gali būti labai nevienoda. Vienomis dienomis energijos gali būti daugiau, kitomis – gerokai mažiau.

Normalu koreguoti aktyvumo planą pagal savijautą. Svarbu atskirti įprastą nuovargį po fizinės veiklos nuo ženklų, kad krūvis gali būti per didelis.

Vertėtų sumažinti krūvį ir pasitarti su gydytoju, jei:

• atsiranda stiprus dusulys;
• svaigsta galva;
• jaučiamas neįprastas skausmas;
• po aktyvumo savijauta blogėja kelias dienas;
• atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.

Nebūtina sportuoti kiekvieną dieną

Dažnai manoma, kad fizinis aktyvumas bus naudingas tik tada, jei sportuojama kasdien. Tačiau taip nėra.

Svarbiausia – reguliarumas ir ilgalaikis įprotis. Net keli trumpi aktyvumo epizodai per savaitę gali būti naudingi, ypač jei iki tol žmogus buvo mažai fiziškai aktyvus.

Geriau pradėti nuo nedaug ir tęsti nuosekliai, nei kelias dienas sportuoti intensyviai ir po to visai sustoti.

Kiekvienas pradeda nuo savo taško

Nereikėtų lyginti savęs su kitais pacientais ar su tuo, ką galėjote daryti prieš ligą. Gydymo metu ir po jo kiekvieno žmogaus galimybės yra skirtingos.

Svarbiausia ne tai, kiek nubėgote ar kiek žingsnių surinkote, o tai, kad judėjimas pamažu tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Net maži žingsniai ilgainiui gali padėti susigrąžinti daugiau jėgų, pasitikėjimo ir geresnę savijautą.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Ar onkologiniams pacientams reikalingi jėgos pratimai? #

Daugelis žmonių fizinį aktyvumą pirmiausia sieja su vaikščiojimu. Tai puikus būdas daugiau judėti, tačiau vien jo dažnai nepakanka. Gydymo metu ir po jo svarbu ne tik palaikyti ištvermę, bet ir išsaugoti raumenų jėgą.

Būtent todėl specialistai rekomenduoja į fizinio aktyvumo rutiną įtraukti ir jėgos pratimus.

Kodėl gydymo metu mažėja raumenų jėga?

Onkologinė liga ir jos gydymas gali turėti įtakos raumenų masei bei fiziniam pajėgumui. Prie to prisideda keli veiksniai: sumažėjęs fizinis aktyvumas, nuovargis, apetito pokyčiai, svorio kritimas, ilgalaikis gulėjimas ar mažesnis judėjimas.

Dėl to gali tapti sunkiau atlikti kasdienius darbus: lipti laiptais, nešti pirkinius, ilgiau vaikščioti ar net atsistoti nuo kėdės.

Ką duoda jėgos pratimai?

Reguliarūs jėgos pratimai padeda:

• išsaugoti ir stiprinti raumenis;
• palaikyti kaulų tankį;
• gerinti pusiausvyrą;
• mažinti griuvimų riziką;
• ilgiau išlikti savarankiškiems;
• lengviau grįžti prie įprastos veiklos po gydymo.

Svarbu žinoti, kad jėgos pratimai nėra skirti tik sportuojantiems žmonėms. Jie naudingi įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo pacientams.

Ar reikia sporto salės?

Ne. Daugeliui žmonių pradžioje pakanka paprastų pratimų, kuriems nereikia jokios specialios įrangos. Jėgos pratimus galima atlikti įvairiais būdais:

• naudojant savo kūno svorį;
• su elastinėmis gumomis;
• su nedideliais svareliais;
• naudojant treniruoklius;
• atliekant pratimus namuose.

O jei niekada nesportavau?

Tai nėra kliūtis pradėti.

Svarbiausia pasirinkti tokį krūvį, kuris atitiktų dabartines galimybes. Pratimai neturi sukelti stipraus skausmo ar visiško išsekimo.

Pradėti galima nuo kelių paprastų pratimų 1–2 kartus per savaitę, palaipsniui didinant krūvį pagal savijautą.

Ar galima kilnoti svorius po gydymo?

Tai vienas dažniausių pacientų klausimų.

Anksčiau buvo manoma, kad po kai kurių operacijų ar gydymo metodų reikėtų vengti jėgos pratimų. Tačiau šiandien žinoma, kad daugeliu atvejų tinkamai parinkti jėgos pratimai yra saugūs.

Svarbiausia:

• pradėti nuo mažesnio krūvio;
• krūvį didinti palaipsniui;
• stebėti savo savijautą;
• esant abejonėms pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

Ar jėgos pratimai didina limfedemos riziką?

Tai dar vienas dažnas mitas.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad palaipsniui ir tinkamai atliekami jėgos pratimai savaime limfedemos nesukelia. Daugeliui žmonių jie gali būti saugi fizinio aktyvumo dalis.

Vis dėlto, jei limfedema jau yra išsivysčiusi arba yra didelė jos rizika, fizinio aktyvumo planą verta aptarti su gydytoju ar kineziterapeutu, turinčiu patirties limfedemos srityje.

Svarbiausia – ne svoris, o funkcija

Jėgos pratimų tikslas nėra auginti didelius raumenis ar siekti sportinių rezultatų. Svarbiausia išsaugoti organizmo funkcijas, jėgą ir savarankiškumą kasdieniame gyvenime.

Net nedidelis, bet reguliarus raumenų stiprinimas gali padėti ilgiau išlikti aktyviems, geriau toleruoti gydymą ir palaikyti geresnę gyvenimo kokybę.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Vaizdo įrašas. Pratimai kaip vitaminai: kodėl ir kaip? #

Kviečiame žiūrėti 2024-09-17 POLA nuotolinio seminaro įrašą. Onkologinių pacientų fizinio aktyvumo trenerė Virginija Petkevičienė savo paskaitoje detaliai kalba apie fizinio aktyvumo prasmę ir reikšmę žmonėms, einantiems onkologinės ligos keliu. Daug dėmesio skiriama jėgos ir ištvermės pratimų detalizavimui.

Seminarą moderuoja POLA direktorė Neringa Čiakienė. Antroje renginio dalyje – atsakymai į dalyvių klausimus.

Nuotolinių seminarų ciklas yra POLA su partneriais vykdomo projekto „Drauge sVEIKTI lengviau“, finansuojamo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, dalis.

Kaip mes stipriname imuninę sistemą fizinio krūvio metu? #

• Jeigu mes sistemingai taikome tam tikrus pratimus, mes tarsi taikome vaistų dozę visam mūsų organizmui, taip pat ir imuninei sistemai. Pvz., sistemingai atliekant aerobinius pratimus, vidutinio intensyvumo, imuninė sistema atsikrato nereikalingų imuninės sistemos komponentų ir išsivalo nuo tų, kurie buvo sukaupti per ilgus metus, ir tada gali atsirasti vietos naujiems komponentams susidaryti. Imuninės sistemos talpa nėra beribė ir jeigu tam tikti imuninės sistemos komponentai užima vietą, negali susidaryti kiti. Su fiziniu krūviu mes tarsi apvalome tą imuninę sistemą, jos komponentus, kurie kažkada jau yra atlikę tam tikrą darbą, bet tebetūno ir neatlaisvina vietos. Su fiziniu krūviu mes atlaisviname vietą naujų komponentų susidarymui.
• Per chemines medžiagas, kurias gamina raumenys. Mokslininkų nustatyta, kad raumuo yra dar viena endokrininė liauka, kuri išskiria medžiagas ir šitaip mes gauname tarsi natūralius vaistus iš savo raumenų, iš savo kūno, daug naujų cheminių medžiagų, hormonų. Šie hormonai stimuliuoja labai daug mūsų organizmo sistemų ir organų, sureguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Taip imuninė sistema tampa jautresnė, t.y., stipresnė, per chemines medžiagas imuninių ląstelių receptoriai tampa jautresni ir gali greičiau surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
• Fizinis aktyvumas yra vienas geriausių antioksidantų, naikinantis laisvuosius radikalus.
• Antistresinis poveikis, nes tam tikrais pratimais mes šarminame kūną. Pagerėja insulino jautrumas ir krūvio metu susidaro metabolitai, kurie labai nepatinka vėžinėms ląstelėms.

Kai organizmas šiek tiek serga, jis reaguodamas po truputį siunčia į kūną uždegimines medžiagas ir naikindamas ląsteles. Fizinis aktyvumas lėtinį uždegimą sumažina ir netgi gali panaikinti, bet reikalingas sisteminis ir pakankamai ilgos trukmės, stabilus fizinis aktyvumas. Lėtinis uždegimas neretai atsiranda dėl blogųjų riebalų kaupimosi mūsų kūne. Blogieji riebalai nėra tie, kurie yra matomi kūno paviršiuje, o pasislėpę giliai viduje ir ant organizmo organų: širdies, kepenų, žarnyne. Jie vadinami visceraliniais riebalais ir jeigu jų yra pakankamai daug, jie taip pat gamina blogąsias chemines medžiagas, uždegimines medžiagas ir per visą kūną, limfą, kraują paskirsto po visą organizmą ir organus, šitaip naikindami mūsų kūno ląsteles. Fizinis krūvis lėtinį uždegimą sumažina, sumažindamas visceralinių riebalų kiekį. Mūsų riebalinis audinys tampa sveikas, nes sportuodami mes pakeičiame riebalinį audinį. Riebalinis audinys reikalingas, tačiau sportuojant riebalinės ląstelės sumažėja, jos nebebūna hipertrofuotos, tampa sveikomis. Kai jos tampa sveikomis, jos dar vadinamos rudaisiais riebalais, sveikas riebalinis audinys, jos siunčia į kūną gerąsias medžiagas, kurios vadinasi adipokinais, priešuždegimines ir taip sportuojant kūnas sveiksta. Per chemines medžiagas, raumenų gaminamos medžiagos vadinasi miokinais, riebalų gaminamos medžiagos fizinio krūvio įtakoje vadinamos adipokinai, netgi kepenys gamina chemines medžiagas, kurios vadinasi hepatokinais, net kaulai gamina chemines medžiagas.

Tačiau ar galėtumėte tiksliai pasakyti, kaip jis apsaugo nuo vėžinių susirgimų ar padeda greičiau pasveikti? Apie tai išsamiai ir įdomiai pasakoja Virginija Petkevičienė, onkologinių ligonių fizinio aktyvumo trenerė. Peržiūrėję video sužinosite, kas sportuojant vyksta ląstelių lygmenyje, kaip sportuodami treniruojame ne tik savo kūną, bet ir imuninę sistemą, kuri tampa jautresnė ir gali greičiau surasti ir sunaikinti vėžines ląsteles.

Kaip pradėti gyventi aktyviau? #

Pradėkite nuo nedidelių pokyčių kasdieninėje rutinoje. Tikriausiai nustebsite, kiek veiklų, kurias atliekame kasdien, galima priskirti prie aktyvaus gyvenimo būdo. Tarp jų – greitas ėjimas bei namų ruošos darbai. Net jeigu nebuvote fiziškai aktyvus daugelį metų – niekada nėra vėlu pradėti. Buvimas aktyviu net ir vėlesniame amžiuje vis dar gali pagerinti Jūsų sveikatą. Kai kuriems žmonėms sunkiau išlikti fiziškai aktyviems, pavyzdžiui, dėl esamų sveikatos sutrikimų. Siūlome keletą dalykų, kurie, šioje situacijoje, galėtų padėti.

• Pasikonsultuokite su savo gydytoju. Kartu galite aptarti, kokia veikla galite užsiimti ir ko geriau vengti.
• Pagalvokite, kokias veiklas galite atlikti po darbo. Vienas iš būdų pradėti aktyviau gyventi yra rinktis mažiau intensyvias veiklas, tokias kaip plaukimas, vandens aerobika, joga arba Tai Či.
• Paskirstykite fizines veiklas. Jei manote, kad veiklą atlikti per vieną kartą gali būti sunku – padalinkite ją į kelias dalis ir užbaikite tos dienos ar savaitės bėgyje.
• Išbandykite skirtingas veiklas. Suraskite veiklą, kuri Jums labiausiai tinka ir patinka. Jei norite prisijungti prie treniruočių grupės, iš pradžių pabendraukite su instruktoriumi ir užsiminkite apie pagalbą, kurios gali prireikti.
• Užsiimkite fizine veikla atsižvelgdami į savo galimybes. Jei šiuo metu gaunate gydymą, ar neseniai jį baigėte ir jaučiate, kad galite pradėti užsiimti fizine veikla, taip ir darykite. Veiklos intensyvumą rinkitės atsižvelgdami į savo bendrą fizinį pasiruošimą.
• Nepersistenkite. Jeigu anksčiau niekada intensyviai nesportavote, pradėkite tai daryti pamažu. Užsiėmus per daug intensyvia ar ilgai trunkančia fizine veikla, kitą dieną galite būti labai pavargę, jausti raumenų skausmą. Negalvokite, kad kiekvieną sykį turite padaryti daugiau nei prieš tai ir prisiminkite, kad vienomis dienomis turėsite daugiau energijos, nei kitomis.
• Pasirinkite sau tinkamiausią veiklą. Net jei anksčiau nesimankštinote ar nesportavote – neleiskite, kad tai jus stabdytų. Lengvas pasivaikščiojimas, ar plaukimas yra tinkama fizinio aktyvumo priemonė beveik visiems žmonėms, tad ir Jūs galite pamėginti užsiiminėti šia veikla ir tokiu būdu stiprėti kiekvieną dieną.

Kaip išlaikyti motyvaciją fiziniam aktyvumui?

Padarykite kelis pakeitimus savo dienotvarkėje, kurie padidintų fizinį aktyvumą:

• Peržvelkite savaitės dienotvarkę. Pasirinkite laikus, kuomet galite pridėti daugiau fizinės veiklos, kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, visą arba dalį kelio, iki darbo arba parduotuvės. Didelė tikimybė, jog visa tai taps įpročiu, jei veiklas atliksite tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje.
• Nusistatykite tikslą ir sekite savo progresą. Įrodyta, kad pastovus savo veiklos proceso stebėjimas, gali padėti pasiekti ilgalaikius pokyčius.
• Įtraukite draugus ar šeimą. Atraskite naujų būdų, kaip praleisti laiką su draugais bei šeima ir palaikykite vieni kitų motyvaciją.
• Priminkite sau, kodėl norite būti fiziškai aktyvesni. Tai galite padaryti užsirašydami ant lapelio arba nustatydami kassavaitinį priminimą savo telefone.

Koks fizinis aktyvumas rekomenduojamas?

Kuo fizinis aktyvumas didesnis – tuo geriau! Jei per savaitę bent 2,5 valandos skirsite vidutinio sunkumo fizinei veiklai, sveikatos būklė pagerės. Šį krūvį galite paskirstyti per kelis kartus, pvz.: po 10 minučių kelis kartus per dieną arba po 30 minučių 5 kartus per savaitę. Vidutinis fizinis aktyvumas apima bet kokią veiklą, nuo kurios Jūs šiek tiek sušylate, pradedate dažniau kvėpuoti, o širdis – greičiau plakti. Pradėkite nuo vos 10 minučių per savaitę ir palaipsniui ilginkite šį laiką.

Kokie yra fizinės veiklos apribojimai sergant vėžiu? #

Žmonėms, sergantiems tam tikros rūšies vėžiu ar gaunantiems specialų gydymą, vertėtų vengti kai kurių fizinio aktyvumo veiklų.

• Vėžys, paveikiantis kaulus. Jei sergate onkologine liga, kuri veikia kaulus, gali padidėti įtrūkimo ar lūžio rizika. Dėl šios priežasties reikėtų vengti per daug apkrauti pažeistus kaulus. Galima išmėginti plaukiojimą ar mankštą vandenyje, kadangi vanduo palaiko kūno svorį, o griaučių sistema negauna papildomos apkrovos.
• Silpnas imunitetas. Žmonėms, kurių imunitetas dėl gydymo yra silpnas, turėtų vengti viešų sporto salių. Pasitarkite su savo gydytoju, kada saugu pradėti sportuoti sporto salėje su kitais žmonėmis.
• Periferinė neuropatija. Kai kuriems onkologiniams pacientams tenka susidurti su galima gydymo pasekme – periferine neuropatija, kuri pasireiškia jutimo pojūčių susilpnėjimu rankose bei kojose, ar jose atsiradusiu adatėlių badymo jausmu. Sergant periferine neuropatija geriau nesirinkti pratimų su svarmenimis, o pasitelkti tokius treniruoklius, kaip stacionarus dviratis.
• Krūties vėžys. Krūties vėžiu sergančios moterys gali treniruoti viršutinę kūno dalį, tačiau tai turėtų būti daroma lėtu tempu.

Jeigu kyla abejonių, ar galite užsiimti kokia nors sporto šaka ar veikla, visuomet geriausia – pasitarti su savo gydytoju.

Kokie pratimai rekomenduojami sergant onkologine liga? #

Šiame video onkologinių ligonių fizinio aktyvumo trenerė Virginija Petkevičienė supažindina su mankštos metodais, skirtais onkologiniams pacientams. Sužinosite ne tik, kiek ir kaip turėtumėte sportuoti, bet ir pamatysite konkrečius pratimus. Belieka tik pasiruošti mankštos kilimėlį ir prisijungti!

Rankų limfedema – kokie pratimai rekomenduojami jos valdymui ir profilaktikai? #

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus rankų limfedemos valdymui ir profilaktikai.

Kojų limfedema – kokie pratimai rekomenduojami jos valdymui ir profilaktikai? #

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus kojų limfedemos valdymui ir profilaktikai.

Polineuropatija po gydymo: kaip saugiai judėti? #

Kai kuriems pacientams po chemoterapijos ar kitų gydymo metodų gali atsirasti polineuropatija – nervų pažeidimas, sukeliantis įvairius jutimų ir judesių sutrikimus. Dažniausiai ji pasireiškia plaštakose ir pėdose, tačiau gali paveikti ir kasdienę veiklą, pusiausvyrą bei judėjimo saugumą.

Nors šie simptomai gali apsunkinti aktyvų gyvenimą, jie nebūtinai reiškia, kad reikia nustoti judėti. Priešingai – tinkamai parinktas fizinis aktyvumas dažnai padeda išlaikyti geresnę funkciją ir savarankiškumą.

Kas yra polineuropatija?

Polineuropatija atsiranda tuomet, kai pažeidžiami periferiniai nervai. Ji gali būti susijusi su pačia liga arba kai kuriais gydymo būdais.

Dažniausi simptomai:

• rankų ar pėdų tirpimas;
• dilgčiojimas;
• deginimo pojūtis;
• sumažėjęs jautrumas;
• silpnumas;
• koordinacijos sutrikimai;
• nestabilumo jausmas vaikštant.

Simptomų stiprumas gali būti labai įvairus – nuo nedidelio diskomforto iki reikšmingų kasdienio gyvenimo apribojimų.

Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į pusiausvyrą?

Sumažėjus pėdų jautrumui, žmogui gali būti sunkiau jausti atramą į žemę ir kontroliuoti kūno padėtį. Dėl to didėja griuvimų rizika.

Kai kurie pacientai pastebi, kad:

• sunkiau vaikščioti nelygiu paviršiumi;
• tampa nesaugiau lipti laiptais;
• sunkiau išlaikyti pusiausvyrą tamsoje;
• atsiranda baimė judėti ar išeiti iš namų.

Tokiais atvejais svarbu ne atsisakyti aktyvumo, o pritaikyti jį prie savo galimybių.

Koks fizinis aktyvumas dažniausiai tinka?

Daugeliui pacientų rekomenduojama išlikti kuo aktyvesniems pagal savo savijautą.

Naudingos gali būti:

• reguliarios vaikščiojimo treniruotės;
• pusiausvyros lavinimo pratimai;
• jėgos pratimai kojų raumenims;
• tempimo pratimai;
• kineziterapeuto sudaryta mankštos programa.

Pratimai padeda gerinti koordinaciją, stiprinti raumenis ir mažinti griuvimų riziką.

Kodėl svarbi tinkama avalynė?

Esant polineuropatijai pėdų apsauga tampa ypač svarbi.

Rekomenduojama:

• avėti patogią, stabilią avalynę;
• vengti labai laisvų šlepečių;
• reguliariai apžiūrėti pėdas;
• saugotis nutrynimų ir odos pažeidimų.

Kadangi jautrumas gali būti sumažėjęs, ne visada pastebimi smulkūs sužeidimai ar spaudimo vietos.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu verta, jei:

• simptomai ryškėja;
• dažnai kliūvate ar prarandate pusiausvyrą;
• sunkėja vaikščiojimas;
• dėl simptomų ribojate kasdienę veiklą;
• atsiranda stiprus skausmas.

Specialistai gali įvertinti būklę ir pasiūlyti individualias priemones, padedančias saugiau judėti.

Svarbu nelikti vieniems su simptomais

Daugelis pacientų mano, kad polineuropatija yra neišvengiama gydymo pasekmė, prie kurios tiesiog reikia priprasti. Tačiau net jei simptomų visiškai pašalinti nepavyksta, dažnai galima rasti būdų, kaip sumažinti jų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Kuo anksčiau aptarsite šiuos pokyčius su gydytoju ar kineziterapeutu, tuo daugiau galimybių išsaugoti aktyvumą, saugumą ir gerą gyvenimo kokybę.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Periferinė neuropatija – kokie pratimai rekomenduojami jos valdymui? #

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus periferinės neuropatijos valdymui ir profilaktikai.

Kaip išlaikyti motyvaciją judėti? #

Daugelis žmonių pradeda daugiau judėti kupini ryžto, tačiau po kelių dienų ar savaičių motyvacija sumažėja. Tai visiškai normalu. Ypač gydymo metu, kai savijauta gali keistis kasdien, ne visada lengva išlikti aktyviems.

Svarbu žinoti, kad ilgalaikį fizinį aktyvumą dažniausiai lemia ne stipri valia, o realūs lūkesčiai ir susiformavę įpročiai.

Motyvacija nėra pastovi

Dažnai tikimės, kad noras judėti bus nuolatinis. Tačiau net profesionalūs sportininkai ne visada jaučia motyvaciją treniruotis.

Gydymo metu tam įtakos gali turėti:

• nuovargis;
• gydymo šalutiniai poveikiai;
• emocinė įtampa;
• nerimas;
• miego sutrikimai;
• pasikeitusi dienotvarkė.

Todėl svarbu ne laukti įkvėpimo, o ieškoti būdų, kaip judėjimą paversti kasdienio gyvenimo dalimi.

Pradėkite nuo mažų tikslų

Viena dažniausių klaidų – užsibrėžti per didelius tikslus. Nusprendus kasdien nueiti po 10 000 žingsnių ar valandą sportuoti, nesėkmės jausmas gali atsirasti labai greitai.

Daug naudingiau pradėti nuo mažų ir pasiekiamų tikslų:

• kasdien 10 minučių pasivaikščioti;
• du kartus per savaitę atlikti mankštą;
• dažniau rinktis laiptus vietoje lifto;
• trumpam išeiti į lauką po darbo ar gydymo procedūrų.

Maži pasiekimai padeda išlaikyti motyvaciją gerokai geriau nei neįgyvendinami planai.

Raskite veiklą, kuri jums patinka

Ne visi mėgsta sporto sales ar organizuotas treniruotes. Ir tai nėra problema. Vieniems labiausiai tinka vaikščiojimas, kitiems važinėjimas dviračiu, plaukimas, šokiai, joga, mankšta namuose, darbas sode. Tikimybė išlaikyti aktyvumą ilgą laiką yra daug didesnė, kai veikla teikia malonumą.

Nevertinkite savęs pagal blogesnes dienas

Gydymo metu gali būti dienų, kai jėgų beveik nėra. Tai nereiškia, kad praradote progresą ar kad fizinis aktyvumas jums netinka.

Kartais vietoje įprasto pasivaikščiojimo pakaks kelių minučių tempimo pratimų ar trumpo pasivaikščiojimo namuose. Svarbiausia išlaikyti judėjimo įprotį ir prisitaikyti prie savo savijautos.

Pagalba iš aplinkinių gali būti naudinga

Kai kuriems žmonėms lengviau išlikti aktyviems, kai jie juda kartu su kitais. Tai gali būti šeimos narys, draugas, kolega, pacientų bendruomenė, kineziterapeuto vedamos grupės. Palaikymas dažnai padeda tęsti pradėtą veiklą net tada, kai motyvacija sumažėja.

Svarbiausia – nuoseklumas, o ne tobulumas

Fizinis aktyvumas nėra egzaminas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti. Nereikia siekti idealaus plano ar kasdien sportuoti vienodai.

Daug didesnę naudą duoda reguliarus judėjimas mėnesius ir metus nei trumpalaikiai intensyvaus sportavimo periodai. Net jei kartais tenka padaryti pertrauką dėl gydymo ar prastesnės savijautos, prie aktyvumo visada galima sugrįžti.

Svarbiausia prisiminti, kad kiekvienas žingsnis yra svarbus. Fizinis aktyvumas neturi būti tobulas, kad būtų naudingas.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.

Kokia yra fizinių pratimų nauda atsistatymo metu po operacijos? #

Tinkama sveikatos ir fizinio pajėgumo atstatymo programa onkologines ligas besigydantiems ar pooperaciniu laikotarpiu – raktas į gerą savijautą ir pilnavertį gyvenimą. Pagrindiniai ligos gydymo šalutiniai efektai:

• Raumenų atrofija ir silpnumas
• Nuovargis
• Nusilpęs imunitetas – padidėjusi rizika infekcijoms
• Širdies darbo sutrikimai
• Vidaus organų veiklos sutrikimai
• Limfedema
• Laikysenos sutrikimai
• Depresija
• Nerimas
• Neuropatija
• Atminties ir mokymosi sutrikimai

Onkologines ligas išgyvenę ir ligos diagnozę išgirdę asmenys turėtų užsiimti reguliariu fiziniu aktyvumu ir per savaitę daryti bent 150 min (2,5 val.) lengvo arba vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus bei kelis kartus per savaitę atlikti jėgos ar pusiausvyros lavinimo pratimus. Toks fizinis aktyvumas sumažina susirgimo ar ligos atsinaujinimo riziką.

Krūties, pilvo ar dubens srities operacijos kartu su limfmazgių pašalinimu bei radiacijos terapijomis gali daryti poveikį Jūsų laikysena, raumenims, kvėpavimui bei širdžiai. Pooperaciniai minkštųjų audinių sukietėjimai ir randai riboja judesius aplink esančius sąnarius, slopina raumenis ir gali išbalansuoti laikyseną, gali atsirasti įvairūs raumenų bei sąnarių skausmai, atsiranda limfos sutrikimo rizika.

Pagrindiniai laikysenos sutrikimai pooperaciniu laikotarpiu:

• Po krūties operacijų – menčių ir kaklo nestabilumas, peties sąnario judesių amplitudės suvaržymai, raumenų silpnumas
• Po pilvo ir dubens srities operacijų – klubinės juosmens srities nestabilumas, nugaros skausmai

Onkologinio fitneso specialistas Deimantas Vaitkevičius pristato pratimus limfedemos valdymui ir profilaktikai.

I dalis – teorija

II dalis – limfodrenažiniai pratimai

III dalis – atsakymai į klausimus

Vaizdo įrašai. Laikysenos atstatomosios mankštos #

Kviečiame žiūrėti atstatomųjų laikysenos mankštų ciklą, mankštintis ir stiprėti drauge. Onkologinio fitneso specialistas, treneris Deimantas Vaitkevičius nuosekliai moko įvairių veiksmingų pratimų, padedančių stiprinti kūną po krūties vėžio operacijų. Šias mankštas galite daryti ir kasdien, ypač, jei jaučiate galūnių tinimus.

Kaip pasiruošti mankštai?

• Treniruotėms rekomenduojama dėvėti judesių nevaržančią aprangą.
• Prieš užsiėmimą geriau 1 val. nevalgyti.
• Jūsų patogumui reiktų turėti mankštos kilimėlį, kėdę su atlošu ir didelį rankšluostį arba jogos diržą.

Vaizdo įrašas. Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu. #

Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokykloje“ vykusiame seminare aptariama, kodėl fizinis aktyvumas yra svarbi onkologinio gydymo ir sveikimo dalis. Sužinosite, kiek judėti, kaip saugiai pradėti ar grįžti prie fizinio aktyvumo, kokią naudą jis teikia organizmui ir kaip prisitaikyti prie gydymo sukeltų pokyčių.

Lektoriai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Algirdas Konradas Liekis ir gydytoja rezidentė Rūta Razvadovskė.

Dažniausi pacientų klausimai apie fizinį aktyvumą #

Fizinis aktyvumas gydymo metu ir po jo dažnai kelia daug klausimų. Vieni pacientai nerimauja, kad gali sau pakenkti, kiti abejoja, ar apskritai verta sportuoti, kai trūksta jėgų. Pateikiame atsakymus į dažniausiai seminaro metu užduotus klausimus.

Ar gydymo metu galima sportuoti?

Daugeliu atvejų taip. Šiuolaikinės rekomendacijos skatina išlikti fiziškai aktyviems tiek gydymo metu, tiek jam pasibaigus.

Fizinis aktyvumas gali būti pritaikytas pagal žmogaus savijautą, amžių, fizinį pasirengimą ir gydymo etapą. Svarbiausia pasirinkti saugų krūvį ir neignoruoti organizmo siunčiamų signalų.

Ar galima kilnoti svorius?

Taip. Jėgos pratimai yra svarbi fizinio aktyvumo dalis, nes padeda išsaugoti raumenų jėgą, kaulų stiprumą ir savarankiškumą.

Jeigu anksčiau nesportavote, rekomenduojama pradėti nuo nedidelio krūvio ir jį didinti palaipsniui. Kilus abejonių, verta pasitarti su kineziterapeutu ar gydytoju.

Ar fizinis aktyvumas gali paskatinti ligos progresavimą?

Ne. Moksliniai tyrimai nerodo, kad tinkamai parinktas fizinis aktyvumas skatintų onkologinės ligos progresavimą ar didintų atkryčio riziką.

Priešingai, fizinis aktyvumas siejamas su geresne gyvenimo kokybe, mažesniu nuovargiu ir geresniu gydymo toleravimu.

Ar galima eiti į pirtį?

Vieno atsakymo, tinkančio visiems pacientams, nėra. Tai priklauso nuo bendros sveikatos būklės, taikomo gydymo ir kitų individualių aplinkybių.

Jeigu gydymo metu arba po jo planuojate lankytis pirtyje, verta šį klausimą aptarti su gydytoju. Ypač svarbu įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kraujospūdį bei bendrą savijautą.

Ar saugios šaltos maudynės?

Pastaraisiais metais šaltos maudynės tapo populiarios, tačiau jų poveikis onkologiniams pacientams nėra pakankamai ištirtas.

Jeigu svarstote pradėti tokias procedūras, rekomenduojama pirmiausia pasitarti su gydytoju. Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ar gydymo sukeltų jutimų sutrikimų.

Ką daryti, jei fizinio aktyvumo metu svaigsta galva?

Galvos svaigimas nėra simptomas, kurį reikėtų ignoruoti.

Jį gali sukelti įvairios priežastys:

• mažakraujystė;
• dehidratacija;
• kraujospūdžio svyravimai;
• tam tikri vaistai;
• bendras organizmo nusilpimas.

Jei fizinio aktyvumo metu ar po jo dažnai svaigsta galva, reikėtų sumažinti krūvį ir aptarti situaciją su gydytoju.

Kada verta kreiptis į kineziterapeutą ar reabilitologą?

Specialisto konsultacija gali būti naudinga, jei:

• nežinote, nuo ko pradėti;
• jaučiate nuolatinį nuovargį;
• sumažėjo fizinis pajėgumas;
• atsirado pusiausvyros problemų;
• vargina polineuropatija;
• po operacijos sunkiau grįžti prie įprastos veiklos.

Kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualų fizinio aktyvumo planą ir parodyti, kaip saugiai atlikti pratimus.

Kaip suprasti, kad krūvis per didelis?

Fizinis aktyvumas neturėtų sukelti ilgalaikio savijautos pablogėjimo.

Vertėtų sumažinti krūvį ir pasitarti su gydytoju, jei:

• atsiranda stiprus dusulys;
• jaučiate krūtinės skausmą;
• svaigsta galva;
• atsiranda stiprus silpnumas;
• po aktyvumo savijauta blogėja kelias dienas.

Tinkamas fizinis aktyvumas turėtų padėti jaustis geriau, o ne blogiau.

Ar verta judėti, jei jaučiuosi pavargęs?

Taip. Nors gali atrodyti nelogiška, būtent fizinis aktyvumas yra viena veiksmingiausių priemonių su gydymu susijusiam nuovargiui mažinti.

Žinoma, tai nereiškia, kad reikia sportuoti per jėgą. Kartais pakanka trumpo pasivaikščiojimo ar kelių minučių mankštos. Svarbiausia išlikti kiek įmanoma aktyviems pagal savo savijautą.

Parengta pagal Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro „Judėk saugiai: fizinis aktyvumas onkologinio gydymo metu“ medžiagą.