Šlapimo pūslės vėžys

Apie šlapimo pūslę #

Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris, raumeninis organas, esantis mažajame dubenyje. Jos vidinį paviršių dengia specialus audinys – urotelis, kuriame gali atsirasti vėžinių ląstelių.

Šlapimas, kurį gamina du inkstai, šlapimtakiais patenka į šlapimo pūslę. Kai pūslėje susikaupia apie 200-250 ml šlapimo, mes jaučiame norą šlapintis. Šlapimas iš organizmo šalinamas per šlaplę. Moterų šlaplė yra trumpesnė nei vyrų.

Šlapimo pūslės vėžio simptomai #

Pagrindinis šlapimo pūslės vėžio simptomas yra hematurija – kraujas šlapime. Šis kraujavimas dažniausiai būna beskausmis, gali atsirasti staiga, kraujas pasirodo ne kas kartą šlapinantis.

Be hematurijos, šlapimo pūslės vėžiui gali būti būdingas ir dažnas šlapinimasis, deginimo pojūčio skausmas šlapinantis. Tačiau šie simptomai nėra specifiniai ir gali pasireikšti esant ir kitoms šlapimo takų ligoms, pvz., cistitui (šlapimo pūslės uždegimui). Jei šie simptomai išlieka nepaisant gydymo gydytojo paskirtaisantibiotikais, būtina atlikti papildomus tyrimus, kad būtų atmesta vėžio galimybė.

Diagnostika #

Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus šlapinimosi simptomus, apčiuops pilvą, atliks ginekologinę apžiūrą moterims, vyrams apčiuops prostatą, bus paskirtas šlapimo tyrimas.

 Jei po apžiūros jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su šlapimo pūslės vėžiu, pacientas bus siunčiamas pas gydytoją urologą, kuris atliks išsamius tyrimus dėl šlapimo pūslės vėžio. 

Diagnozuojant šlapimo pūslės vėžį atliekamas kompleksinis tyrimų rinkinys, kurio tikslas – patvirtinti arba atmesti ligos diagnozę, nustatyti jos stadiją ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą.

Dažniausiai atliekami tyrimai:

Šlapimo tyrimas: atliekamas bendras šlapimo tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti kraują šlapime, bakterijas ar kitus pakitimus.

Cistoskopija – tai vienas iš svarbiausių tyrimų, kurio metu specialiu instrumentu – cistoskopu – apžiūrima šlapimo pūslės vidinė pusė. Cistoskopijos metu gali būti paimtas nedidelis audinio mėginys (biopsija), kuris vėliau tiriamas mikroskopu. Paimtas audinio mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur patologas nustato, ar jame yra vėžinių ląstelių.

Kraujo tyrimai: atliekami bendri kraujo tyrimai, kuriais įvertinama bendra sveikatos būklė, inkstų ir kepenų funkcijos.

Krūtinės ląstos rentgenograma: tyrimo metu padaroma krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, siekiant įvertinti plaučių ir širdies būklę bei ar nėra metastazių plaučiuose.

Intraveninė urograma – rentgeno tyrimo rūšis, kuri leidžia įvertinti šlapimo išskyrimo sistemos būklę. Šio tyrimo metu į veną suleidžiama speciali kontrastinė medžiaga, kuri „pažymi“ šlapimo takus rentgeno nuotraukose, todėl gydytojas gali geriau įvertinti inkstų dydį ir formą, šlapimtakių praeinamumą ir šlapimo pūslės būklę. Tyrimo metu galite jausti šilumos pojūtį (kontrastinei medžiagai pasklidus po kūną), diskomfortą pilve, tačiau pojūčiai netrunka ilgai.

Kompiuterinė tomografija (KT) yra pažangi rentgeno tyrimo rūšis, kuri sukuria labai detalias kūno vidaus organų trimačius vaizdus. Šio tyrimo metu rentgeno spinduliai sukuria daugybę skirtingų kūno pjūvių vaizdų, kurie vėliau kompiuterio pagalba sujungiami į vieną išsamų vaizdą. Kompiuterinė tomografija padeda įvertinti naviko dydį ir vietą, nustatyti, ar navikas išplitęs į kitus organus ir padėti gydytojui parinkti tinkamiausią gydymo būdą. Prieš tyrimą gali būti rekomenduojama nevalgyti ir negerti kelias valandas. Taip pat gali būti paprašyta išgerti specialios kontrastinės medžiagos, kuri padeda geriau vizualizuoti organus. Atliekant tyrimą, pacientas guli ant specialaus stalo, kuris slenka į tyrimo angą. Rentgeno vamzdis sukasi aplink pacientą ir atlieka daugybę nuotraukų. Radiologas įvertina gautus vaizdus ir pateikia išsamų aprašymą.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pažangi vaizdinimo tyrimo metodika, kuri naudoja stiprų magnetinį lauką ir radijo bangas, kad sukurtų detalius organų ir audinių vaizdus. Skirtingai nuo kompiuterinės tomografijos (KT), MRT metu nėra naudojami rentgeno spinduliai. Šis tyrimas taip pat naudojamas vėžio išplitimui įvertinti, ypač jei yra įtarimų dėl naviko išplitimo į minkštuosius audinius. Prieš tyrimą būtina nusiimti visus metalinius daiktus (pavyzdžiui, laikrodį, žiedus, auskarus), nes jie gali iškraipyti vaizdus. Taip pat gali būti rekomenduojama nevalgyti ir negerti kelias valandas prieš tyrimą. Atliekant tyrimą, pacientas guli ant specialaus stalo, kuris slenka į tyrimo angą. Tyrimo metu pacientas turi būti nejudrus, kad vaizdai būtų aiškūs. Radiologas įvertina gautus vaizdus ir pateikia išsamų aprašymą. MRT tyrimas yra neskausmingas, tačiau kai kurie pacientai gali jausti diskomfortą gulėdami ant kieto stalo arba dėl garsų, kuriuos skleidžia aparatas. Taip pat gali būti jaučiamas uždaros erdvės baimė (klaustrofobija).

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) yra neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamos garsinės bangos, kad būtų sukurtas organų ir audinių vaizdas. Šis tyrimas yra plačiai naudojamas įvairių organų, įskaitant ir šlapimo pūslės, būklei įvertinti. Ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti šlapimo pūslės dydį ir formą, aptikti naviką ir įvertinti jo dydį, pamatuoti ir įvertinti šlapimo pūslės sienelės storį, stebėti šlapimo pūslės užpildymą, aptikti šlapimo pūslės akmenis. Prieš tyrimą būtina išgerti pakankamai skysčių, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Pilna šlapimo pūslė geriau vizualizuojama ultragarsu. Atliekant tyrimą, pacientas guli ant nugaros, o gydytojas ant pilvo odos tepą specialų gelį, kuris pagerina ultragarsinių bangų sklidimą. Tada gydytojas ant pilvo veda ultragarsinį daviklį ir realiu laiku ekrane mato organų vaizdą. Gydytojas įvertina gautą vaizdą ir pateikia išvadą.

Šlapimo pūslės vėžio rūšys #

Šlapimo pūslės vėžys prasideda, kai šlapimo pūslės vidinę dangą sudarančios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis.

Pagrindiniai šlapimo pūslės vėžio tipai: #

• Pereinamųjų ląstelių karcinoma: tai dažniausia šlapimo pūslės vėžio rūšis, sudaranti apie 90-95% visų atvejų.
• Plokščialąstelinė karcinoma: šis vėžio tipas yra rečiau pasitaikantis.
• Adenokarcinoma: tai taip pat reta šlapimo pūslės vėžio forma.

Kaip vėžys plinta šlapimo pūslėje? #

• Paviršinis (neinvazinis) vėžys: vėžinės ląstelės yra tik šlapimo pūslės vidiniame sluoksnyje.
• Invazinis vėžys: vėžys yra įsiskverbęs giliau į šlapimo pūslės sienelę.
• Papiliarinis vėžys: išoriškai primena kalafiorą ir dažniausiai būna paviršinis.

Ką reiškia naviko diferenciacijos laipsnis? #

Kuo labiau vėžinės ląstelės skiriasi nuo sveikų ląstelių, tuo agresyvesnis gali būti vėžys.

• Mažas diferenciacijos laipsnis (G1-2): Vėžys auga lėčiau.
• Didelis diferenciacijos laipsnis (G3-4): Vėžys auga greičiau ir yra agresyvesnis.

Šlapimo pūslės vėžio stadijos #

Stadija parodo, kiek toli vėžys yra išplitęs. Tam naudojama TNM sistema:

• T: Apibūdina naviko dydį ir kaip giliai jis yra įaugęs į šlapimo pūslės sienelę.
• N: Parodo, ar vėžys yra išplitęs į netoliese esančius limfmazgius.
• M: Rodo, ar yra nutolusios metastazės kituose organuose (pvz., plaučiuose, kepenyse).

Gydymas #

Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.

Carcinoma in situ (CIS) yra labai ankstyva šlapimo pūslės vėžio stadija, kai vėžinės ląstelės dar yra tik paviršiniame šlapimo pūslės sluoksnyje. Šią būklę galima sėkmingai gydyti.

Vienas iš dažniausiai taikomų gydymo būdų yra intravezikinis gydymas. Tai reiškia, kad vaistai tiesiogiai suleidžiami į šlapimo pūslę. Tokiu būdu vaistai koncentruotai veikia vėžines ląsteles, mažinant šalutinį poveikį kitiems organams.

Intravezikinė chemoterapija

• Kaip atliekama: per šlapimkanalį į šlapimo pūslę įvedamas plonas vamzdelis (kateteris), per kurį suleidžiami specialūs vaistai.
• Poveikis: vaistai tiesiogiai kontaktuoja su vėžinėmis ląstelėmis ir jas naikina.
• Šalutinis poveikis: dažniausiai pasitaiko šlapimo pūslės uždegimas (cistitas), pasireiškiantis dažnu šlapinimusi, deginimu ar skausmu šlapinantis. Šie simptomai paprastai praeina vartojant gydytojo paskirtus vaistus.
• Gydymo trukmė: procedūra gali būti kartojama nuo vieno iki kelių kartų per savaitę, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų.

Intravezikinė BCG terapija

• Kas yra BCG: tai vakcina, paprastai naudojama tuberkuliozės prevencijai. Tačiau ji taip pat gali būti naudojama gydant paviršinį šlapimo pūslės vėžį.
• Kaip veikia: BCG stimuliuoja imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
• Šalutinis poveikis: gali pasireikšti panašūs simptomai kaip ir po chemoterapijos, taip pat karščiavimas, šaltkrėtis, sąnarių skausmai.
• Gydymo trukmė: gydymas paprastai trunka kelias savaites ir gali būti kartojamas kelis kartus.

Neinvazinis šlapimo pūslės vėžys yra ankstyva šlapimo pūslės vėžio forma, kai vėžinės ląstelės dar nėra išplitusios giliai į šlapimo pūslės sienelę.

Kaip gydomas neinvazinis šlapimo pūslės vėžys?

1. Chirurginis pašalinimas – transuretrine rezekcija(TUR) – tai dažniausias gydymo būdas. Naudojant specialų instrumentą (rezektoskopą), vėžinis audinys yra išpjaunamas iš šlapimo pūslės. Procedūra atliekama per šlaplę, todėl nereikia daryti pjūvio pilve. Po operacijos būtina reguliariai atlikti kontrolinius tyrimus (cistoskopijas), kad būtų galima patikrinti, ar vėžys neatsirado iš naujo.

2. Papildomas gydymas: intravezikinė terapija

Po chirurginio pašalinimo dažnai taikoma papildoma terapija, siekiant sumažinti ligos pasikartojimo riziką. Tai gali būti:

• Intravezikinė chemoterapija: į šlapimo pūslę suleidžiami vaistai, kurie naikina likusias vėžines ląsteles.
• BCG terapija: naudojama BCG vakcina, kuri stimuliuoja imuninę sistemą kovoti su vėžiu.

Net ir pašalinus matomą naviką, gali likti mikroskopinių vėžinių ląstelių. Papildomas gydymas padeda jas sunaikinti ir sumažina ligos pasikartojimo tikimybę.

Šalutiniai poveikiai:

• Po TUR procedūros: gali būti kraujavimas, deginimo pojūtis šlapinantis.
• Po intravezikinės terapijos: dažniausiai pasitaiko šlapimo pūslės uždegimas, pasireiškiantis dažnu šlapinimusi, deginimo pojūčiu ar skausmu šlapinantis.

Invazinis šlapimo pūslės vėžys gali būti gydomas chirurginiu būdu arba naudojant radioterapiją. Gydant chirurginiu būdu priklausomai nuo naviko dydžio gali būti šalinama visa šlapimo pūslė arba labai retais atvejais jos dalis. Jei tenka pašalinti visą šlapimo pūslę, turi būti suformuojama nauja pūslė.

Šlapimo pūslės vėžys gali būti gydomas ir  naudojant radioterapiją, ypač, kai visos šlapimo pūslės pašalinimas neįmanomas arba pacientas kategoriškai jo atsisako. Šiuo atveju šlapimo pūslės navikas sunaikinamas jonizuojančiaisiais spinduliais.  

Pažengusio šlapimo pūslės vėžio gydymui dažniausiai naudojama chemoterapija. Chemoterapija gali būti naudojama siekiant stabdyti naviko augimą, palengvinti simptomu, pagerinti gyvenimo kokybę, prailginti gyvenimo trukmę.

Šlapimo pūslės vėžio spindulinio gydymo šalutiniai poveikiai #

Radioterapija – tai vėžio gydymo metodas, kurio metu navikas yra naikinama jonizuojančiaisiais spinduliais. Nors šis gydymo būdas yra efektyvus, jis gali sukelti šalutinių poveikių, ypač kai spinduliuojama į šlapimo pūslės sritį.

Dažniausi šalutiniai poveikiai:

• Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas): pasireiškia dažnu šlapinimusi, deginimo pojūčiu šlapinantis.
• Viduriavimas ir skausmas ties išange: šie simptomai dažniausiai išnyksta praėjus kelioms savaitėms po gydymo.
• Makšties uždegimas (moterims): gali sukelti diskomfortą ir apsunkinti lytinį gyvenimą.
• Erektinės disfunkcijos (vyrams): sutrikusi erekcija gali būti laikina arba nuolatinė.
• Plaukų slinkimas: plaukai gali išslinkti tose vietose, kurios buvo apšvitintos.
• Nuovargis: bendras silpnumas ir nuovargis yra dažnas šalutinis poveikis.

Kiti galimi šalutiniai poveikiai:

• Odos paraudimas ir sudirginimas: švitinamoje srityje oda gali parusti, išsausėti ir luptis.
• Apetito praradimas: kai kurie pacientai gali prarasti apetitą dėl gydymo.
• Svorio pokyčiai: galima numesti arba priaugti svorio.

Ilgalaikiai šalutiniai poveikiai:

• Šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimai: retais atvejais gali atsirasti nuolatinis viduriavimas, dažnas šlapinimasis ir kraujavimas iš šių organų.
• Nevaisingumas: pacientai po mažojo dubens srities radioterapijos gali likti nevaisingi.

Šlapimo pūslės vėžio chemoterapinio gydymo šalutiniai poveikiai #

Chemoterapija – tai vėžio gydymo metodas, kurio metu naudojami specialūs vaistai, naikinantys vėžines ląsteles. Šie vaistai dažniausiai suleidžiami į veną ir su kraujo srove pasiekia vėžines ląsteles visame kūne.

Chemoterapiniai vaistai, naikindami vėžines ląsteles, taip pat gali slopina kaulų čiulpus – organus, kuriuose gaminamos kraujo ląstelės. Dėl to kraujyje gali sumažėti kraujo kūnelių leukocitų, eritrocitų ir trombocitų. Todėl gydant nuolat kartojami kraujo tyrimai. Sumažėjus jų skaičiui, padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis, pacientas gali jausti nuovargį, silpnumą ir dusulį. Labai svarbu pranešti gydytojui, jei prasidėjo karščiavimas, bendras silpnumas. Esant būtinybei, gydytojas paskirs antibiotikus, kraujo transfuzijas ar kitas gydymo priemones.

Nors chemoterapija yra efektyvus gydymo būdas, ji gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip:

• Pykinimas ir vėmimas: šiuos simptomus galima mažinti specialiais vaistais (antiemetikais).
• Stomatitas: burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis opomis.
• Plaukų slinkimas: plaukai dažniausiai atauga po gydymo pabaigos.
• Neurologiniai sutrikimai: dilgčiojimas, tirpimas rankose ir kojose.
• Klausos sutrikimai: laikinas klausos pablogėjimas.

Stebėsena po gydymo #

Baigus šlapimo pūslės vėžio gydymą, pacientas turi būti nuolat stebimas tiek šeimos gydytojo, tiek urologo. Tai ypač svarbu, kadangi liga gali atsinaujinti.

Kada ir kodėl reikalinga cistoskopija?

Jei gydymo metu buvo atlikta TUR (šlapimo pūslės gleivinės pašalinimas), dalinis šlapimo pūslės pašalinimas arba taikyta radioterapija, reguliari cistoskopija yra itin svarbi. Šis tyrimas leidžia įvertinti, ar navikas neatsirado iš naujo.

• Pirma cistoskopija: įprastai atliekama praėjus 3 mėnesiams po gydymo pabaigos.
• Pirmi metai po gydymo: cistoskopija kartojama kas 3 mėnesius.
• Antri metai po gydymo: cistoskopija atliekama kas 4 mėnesius.
• Ketvirti ir penkti metai po gydymo: cistoskopija atliekama du kartus per metus.
• Vėlesni metai: cistoskopija atliekama kartą per metus.

Tokia dažna kontrolė padeda laiku aptikti galimus ligos atsinaujinimo požymius ir imtis atitinkamų priemonių. Kuo anksčiau aptinkamas recidyvas, tuo didesnė tikimybė sėkmingai jį gydyti.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta lytinių ir šlapimo takų vėžio (įskaitant inkstų ląstelių karcinomą, varpos vėžį, sėklidžių seminomą ir neseminomą, šlapimo pūslės vėžį ir prostatos vėžį), gydymui (2023 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.