Kūno svoris ir sveikata

Nutukimas – ne valios trūkumas, o liga #

Daugelį metų buvo manoma, kad nutukimas yra asmeninio pasirinkimo ar valios klausimas. Žmonėms, turintiems antsvorio ar nutukimą, dažnai tenka išgirsti patarimų „mažiau valgyti“, „daugiau judėti“ ar „tiesiog susiimti“. Tačiau šiandien medicinos mokslas nutukimą vertina kitaip.

Nutukimas yra lėtinė liga, kuriai įtakos turi ne tik žmogaus elgesys, bet ir biologiniai, genetiniai, aplinkos bei psichologiniai veiksniai. Todėl vien valios pastangų dažnai nepakanka.

Kodėl nutukimas laikomas liga?

Kaip ir kitos lėtinės ligos, nutukimas turi aiškias biologines priežastis, ilgalaikę eigą ir gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

Nutukimas didina riziką susirgti:

• širdies ir kraujagyslių ligomis;
• 2 tipo cukriniu diabetu;
• sąnarių ligomis;
• miego apnėja;
• kai kuriomis onkologinėmis ligomis.

Svarbu suprasti, kad tai nėra vien estetinė problema ar kūno išvaizdos klausimas. Nutukimas veikia viso organizmo veiklą ir gali turėti reikšmingos įtakos sveikatai bei gyvenimo kokybei.

Kodėl vieniems žmonėms svorį kontroliuoti sunkiau nei kitiems?

Kūno svorį reguliuoja sudėtinga hormonų, nervų sistemos ir medžiagų apykaitos sistema. Ji nuolat siunčia signalus apie alkį, sotumą ir energijos atsargas.

Įtakos turi:

• genetinis polinkis;
• hormoniniai pokyčiai;
• amžius;
• miego kokybė;
• stresas;
• vartojami vaistai;
• aplinka ir gyvenimo būdas.

Todėl du žmonės, valgantys panašiai ir panašiai judantys, gali turėti labai skirtingą kūno svorį.

Kodėl numestas svoris dažnai sugrįžta?

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės kaltina save dėl nesėkmingų bandymų numesti svorio.

Kai svoris mažėja, organizmas tai dažnai suvokia kaip grėsmę. Dėl to:

• stiprėja alkio jausmas;
• mažėja sotumo pojūtis;
• lėtėja energijos sąnaudos;
• organizmas stengiasi susigrąžinti prarastas energijos atsargas.

Būtent todėl svorio išlaikymas ilgą laiką dažnai būna sunkesnis nei pats svorio sumažinimas.

Stigma gali pakenkti labiau nei padėti

Žmonės, gyvenantys su nutukimu, neretai susiduria su kaltinimu, gėdinimu ar neprašytais patarimais. Deja, tokia stigma nepadeda spręsti problemos.

Tyrimai rodo, kad nuolatinis kaltinimas gali:

• mažinti pasitikėjimą savimi;
• didinti nerimą ir stresą;
• skatinti emocinį valgymą;
• trukdyti kreiptis pagalbos.

Kaip ir sergant kitomis lėtinėmis ligomis, žmogui reikalingas supratimas, profesionali pagalba ir ilgalaikis palaikymas.

Ar galima nutukimą gydyti?

Taip.

Šiuolaikinis nutukimo gydymas gali apimti:

• mitybos koregavimą;
• fizinio aktyvumo didinimą;
• psichologinę pagalbą;
• medikamentinį gydymą;
• kai kuriais atvejais – bariatrinę chirurgiją.

Tinkamiausias gydymo planas priklauso nuo konkrečios žmogaus situacijos, gretutinių ligų ir sveikatos būklės.

Svarbiausia – ne kaltinti save

Jeigu svorio kontrolė sekasi sunkiai, tai nebūtinai reiškia valios trūkumą ar pastangų stoką. Nutukimas yra sudėtinga lėtinė liga, kuriai įtakos turi daugybė veiksnių, dažnai nepriklausančių nuo žmogaus valios.

Todėl svarbiausias žingsnis yra ne kaltinti save, o ieškoti patikimos informacijos ir profesionalios pagalbos. Kaip ir kitų lėtinių ligų atveju, ankstyvas dėmesys problemai gali padėti išvengti komplikacijų ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Kodėl svarbu rūpintis svoriu net jau diagnozavus onkologinę ligą? #

Kalbant apie nutukimą ir onkologines ligas, dažniausiai akcentuojama didesnė kai kurių vėžio formų išsivystymo rizika. Tačiau kūno svoris išlieka svarbus ir tuomet, kai liga jau diagnozuota. Jis gali turėti įtakos gydymo eigai, komplikacijų rizikai, savijautai ir gyvenimo kokybei.

Tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui būtina skubiai mesti svorį. Tačiau suprasti svorio reikšmę gydymo metu ir po jo yra svarbu.

Nutukimas gali turėti įtakos gydymo eigai

Moksliniai tyrimai rodo, kad nutukimas gali apsunkinti kai kurių onkologinių ligų gydymą. Didesnis kūno svoris siejamas su didesne tam tikrų komplikacijų rizika, sudėtingesniu chirurginiu gydymu ir didesne gretutinių ligų našta.

Nutukimu sergantiems žmonėms dažniau nustatoma:

• padidėjęs kraujospūdis;
• 2 tipo cukrinis diabetas;
• širdies ir kraujagyslių ligos;
• miego apnėja.

Šios būklės gali turėti įtakos gydymo planavimui ir organizmo gebėjimui atsigauti po procedūrų.

Svarbu ne tik svoris, bet ir kūno sudėtis

Vertinant sveikatą svarbu ne vien tai, kiek žmogus sveria. Ne mažiau reikšminga yra raumenų masė ir fizinis pajėgumas.

Kartais žmogus gali turėti antsvorio ar nutukimą, tačiau kartu stokoti raumenų masės. Toks derinys gali būti susijęs su didesniu silpnumu, prastesniu fiziniu pajėgumu ir sunkesniu gydymo toleravimu.

Todėl gydymo metu dažnai svarbiausias tikslas būna ne kuo greitesnis svorio mažinimas, o kuo geresnės organizmo būklės išsaugojimas.

Svoris gali turėti įtakos atkryčio rizikai

Kai kurių onkologinių ligų atveju moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp nutukimo ir didesnės ligos atkryčio ar progresavimo rizikos.

Šis ryšys nėra vienodas visoms vėžio formoms, tačiau žinoma, kad riebalinis audinys nėra tik energijos atsarga. Jis dalyvauja hormonų gamyboje, uždegiminiuose procesuose ir kituose organizmo mechanizmuose, kurie gali turėti reikšmės ligos eigai.

Būtent todėl sveikos kūno masės palaikymas laikomas viena iš ilgalaikės sveikatos priežiūros dalių po gydymo.

Gyvenimo kokybė svarbi ne mažiau nei gydymas

Kūno svoris gali turėti įtakos ne tik medicininiams rodikliams, bet ir kasdienei savijautai.

Net ir nedidelis svorio sumažėjimas kai kuriems žmonėms gali padėti:

• lengviau judėti;
• sumažinti sąnarių apkrovą;
• pagerinti miegą;
• sumažinti dusulį fizinio krūvio metu;
• padidinti energijos lygį.

Tačiau svarbu siekti ne konkretaus skaičiaus svarstyklėse, o geresnės savijautos ir sveikatos.

Ar gydymo metu reikia aktyviai mesti svorį?

Vieno atsakymo nėra.

Kai kuriems pacientams gydymo metu svorio mažinimas nėra prioritetas, nes svarbiausia išsaugoti pakankamą mitybos būklę, raumenų masę ir jėgas gydymui. Kitais atvejais gydytojas gali rekomenduoti palaipsniui mažinti svorį, jei nutukimas reikšmingai didina sveikatos rizikas.

Todėl sprendimai dėl svorio kontrolės visada turėtų būti individualūs ir aptariami su gydančia komanda.

Sveikata svarbiau už kilogramus

Onkologinės ligos metu ir po jos svarbu rūpintis ne tik gydymu, bet ir bendrąja sveikata. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir sveiko svorio palaikymas gali padėti geriau jaustis, lengviau atsigauti po gydymo ir sumažinti kai kurių sveikatos problemų riziką ateityje.

Svarbiausia prisiminti, kad svorio kontrolė nėra savitikslė. Tikslas yra ne kuo mažesnis skaičius svarstyklėse, o kuo geresnė sveikata ir gyvenimo kokybė.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Antsvoris ar nutukimas: kaip įvertinti savo riziką? #

Daugelis žmonių savo svorį vertina paprastai – pasižiūri į svarstykles ir mato, ar kilogramų yra daugiau nei norėtųsi. Tačiau vertinant sveikatos riziką svarbus ne tik svoris. Reikšmės turi ir ūgis, liemens apimtis, kūno sudėtis bei riebalinio audinio pasiskirstymas organizme.

Todėl gydytojai vertina ne vien kilogramus, o bendrą rizikos vaizdą.

Kas yra kūno masės indeksas (KMI)?

Kūno masės indeksas (KMI) yra vienas dažniausiai naudojamų rodiklių antsvoriui ir nutukimui vertinti. Jis apskaičiuojamas kūno svorį kilogramais padalijus iš ūgio metrais kvadratu.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikaciją:

KMI yra paprastas ir naudingas rodiklis, tačiau jis neatskleidžia visos informacijos apie žmogaus sveikatą.

Ko KMI neparodo?

KMI neatskiria riebalinio audinio nuo raumenų masės.

Pavyzdžiui, du vienodo ūgio ir svorio žmonės gali turėti tokį pat KMI, tačiau vienas gali turėti daugiau raumenų, o kitas – daugiau riebalinio audinio.

Todėl vien pagal KMI ne visada galima tiksliai įvertinti sveikatos riziką.

Kodėl svarbi liemens apimtis?

Riebalinis audinys kaupiasi nevienodai. Didesnė rizika sveikatai siejama ne tiek su bendru svoriu, kiek su riebalų kaupimusi pilvo srityje.

Padidėjusi liemens apimtis dažnai rodo didesnį visceralinių riebalų kiekį – riebalus, kurie kaupiasi aplink vidaus organus.

Padidėjusia laikoma:

• moterims – daugiau nei 80 cm;
• vyrams – daugiau nei 94 cm.

Dar didesnė rizika siejama su:

• daugiau nei 88 cm moterims;
• daugiau nei 102 cm vyrams.

KMI ne visada parodo visą riziką

Nors kūno masės indeksas plačiai naudojamas antsvoriui ir nutukimui vertinti, klinikinėje praktikoje dažnai vertinami ir papildomi rodikliai.

Kai kurių žmonių KMI gali būti tik nežymiai padidėjęs arba net normalus, tačiau didžioji riebalų dalis kaupiasi pilvo srityje. Tokiu atveju sveikatos rizika gali būti didesnė, nei rodytų vien KMI.

Papildomi rizikos vertinimo rodikliai

Kaip apskaičiuoti?

Liemens ir klubų santykis apskaičiuojamas liemens apimtį padalijus iš klubų apimties.

Pavyzdžiui:

• liemuo – 90 cm;
• klubai – 105 cm;

90 ÷ 105 = 0,86.

Liemens ir ūgio santykis apskaičiuojamas liemens apimtį padalijus iš ūgio.

Pavyzdžiui:

• liemuo – 90 cm;
• ūgis – 170 cm;

90 ÷ 170 = 0,53.

Šie rodikliai padeda geriau įvertinti vadinamąjį padidintos rizikos nutukimo fenotipą, kai riebalai daugiausia kaupiasi pilvo srityje ir aplink vidaus organus.

Kas yra visceralinis nutukimas?

Ne visi riebalai organizme vienodi.

Poodiniai riebalai kaupiasi po oda, o visceraliniai riebalai supa vidaus organus pilvo ertmėje. Būtent jie labiausiai siejami su:

• širdies ir kraujagyslių ligomis;
• 2 tipo cukriniu diabetu;
• medžiagų apykaitos sutrikimais;
• kai kuriomis onkologinėmis ligomis.

Žmogus gali atrodyti ne itin apkūnus, tačiau turėti padidėjusį visceralinių riebalų kiekį ir dėl to didesnę sveikatos riziką.

Ar normalus svoris visada reiškia mažą riziką?

Nebūtinai.

Kai kurie žmonės turi normalų KMI, tačiau mažai raumenų masės ir santykinai daug riebalinio audinio. Kiti gali turėti antsvorio, bet būti fiziškai aktyvūs, turėti gerą raumenų masę ir mažiau rizikos veiksnių.

Todėl sveikata negali būti vertinama vien pagal svarstyklių rodmenis.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Vertėtų kreiptis į gydytoją ar dietologą, jei:

• KMI viršija 30;
• didėja liemens apimtis;
• svoris auga nepaisant pastangų jį kontroliuoti;
• sergate cukriniu diabetu, hipertenzija ar kitomis su svoriu susijusiomis ligomis;
• planuojate aktyviai mažinti svorį gydymo metu ar po jo.

Specialistas gali padėti įvertinti ne tik svorį, bet ir bendrą sveikatos būklę bei parinkti tinkamiausią svorio valdymo strategiją.

Svarbiausia – ne skaičius svarstyklėse

Vertinant sveikatą svarbu ne vien tai, kiek sveriate. Ne mažiau reikšminga yra tai, kaip jaučiatės, kiek judate, kokia jūsų mityba, liemens apimtis ir bendra organizmo būklė.

Todėl svarbiausias tikslas nėra pasiekti „idealų“ svorį, o sumažinti sveikatos rizikas ir palaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Ar gydymo metu reikia mesti svorį? #

Išgirdus apie nutukimo įtaką sveikatai, gali kilti natūralus klausimas: jei turiu antsvorio ar nutukimą, ar onkologinio gydymo metu turėčiau stengtis kuo greičiau numesti svorio?

Atsakymas nėra vienodas visiems pacientams. Nors sveiko svorio palaikymas yra svarbus ilgalaikei sveikatai, gydymo metu prioritetas dažniausiai yra ne svorio mažinimas, o organizmo stiprinimas, pakankama mityba ir kuo geresnis gydymo toleravimas.

Gydymo metu svarbiausia – organizmo atsargos

Onkologinis gydymas organizmui yra didelis iššūkis. Operacijos, chemoterapija, spindulinis gydymas ar kiti gydymo metodai gali paveikti apetitą, virškinimą, skonio pojūčius ir bendrą savijautą.

Tokiu laikotarpiu organizmui reikia pakankamai energijos ir maistinių medžiagų:

• audinių gijimui;
• imuninei sistemai;
• raumenų masei išsaugoti;
• fiziniam aktyvumui palaikyti;
• kasdienei veiklai.

Todėl gydymo metu svarbiausias tikslas dažnai yra ne mažesnis svoris, o kuo geresnė mitybos būklė.

Svarbu ne tik kilogramai

Vertinant paciento būklę, gydytojams svarbu ne vien svoris. Ne mažiau reikšminga yra kūno sudėtis, ypač raumenų masė.

Žmogus gali turėti antsvorio ar nutukimą, tačiau kartu netekti dalies raumenų. Tokia būklė gali būti susijusi su:

• didesniu silpnumu;
• prastesniu fiziniu pajėgumu;
• sunkesniu gydymo toleravimu;
• lėtesniu atsistatymu po gydymo.

Todėl vien tik mažėjantis svoris nebūtinai reiškia gerėjančią sveikatą.

Kodėl svarbūs baltymai?

Gydymo metu organizmui dažnai reikia daugiau baltymų nei įprastai.

Baltymai reikalingi:

• raumenims išsaugoti;
• audinių atsistatymui;
• imuninei sistemai;
• žaizdų gijimui po operacijų.

Dėl šios priežasties pacientams dažnai rekomenduojama daugiau dėmesio skirti baltymų turinčiam maistui, net jei siekiama ilgainiui sumažinti svorį.

Kada aktyvus svorio mažinimas gali būti netinkamas?

Griežtos dietos ar labai mažo kaloringumo mityba gydymo metu dažniausiai nėra rekomenduojamos.

Jos gali:

• didinti mitybos nepakankamumo riziką;
• skatinti raumenų masės mažėjimą;
• mažinti energijos lygį;
• apsunkinti gydymo toleravimą.

Todėl gydymo laikotarpiu nereikėtų savarankiškai pradėti griežtų dietų ar vadovautis internete randamais pažadais apie „greitą svorio metimą“.

Ar tai reiškia, kad svorio klausimas tampa nesvarbus?

Ne.

Jeigu žmogus turi antsvorio ar nutukimą, svorio kontrolė išlieka svarbi ilgalaikės sveikatos dalis. Tačiau gydymo metu dažniausiai siekiama ne kuo greitesnio svorio mažinimo, o sveikų įpročių formavimo:

• subalansuotos mitybos;
• pakankamo baltymų kiekio;
• reguliaraus fizinio aktyvumo;
• geresnio miego;
• streso valdymo.

Tokie pokyčiai gali būti naudingi nepriklausomai nuo to, ar svoris mažėja greitai.

O kas po gydymo?

Pasibaigus aktyviam gydymui, situacija dažnai pasikeičia. Jei gydytojas nemato kliūčių, galima daugiau dėmesio skirti svorio mažinimui ir ilgalaikei sveikatos rizikų mažinimo strategijai.

Svarbu tai daryti palaipsniui ir siekti ne trumpalaikių rezultatų, o tvarių pokyčių.

Sprendimai turėtų būti individualūs

Vieniems pacientams gydymo metu svarbiausia išvengti svorio kritimo, kitiems – stabilizuoti svorį, o dar kitiems gali būti rekomenduojamas palaipsnis svorio mažinimas.

Todėl universalios taisyklės nėra. Sprendimai dėl svorio kontrolės turėtų būti priimami kartu su gydančia komanda, įvertinus ligos pobūdį, gydymo etapą, mitybos būklę ir bendrą sveikatą.

Svarbiausia prisiminti, kad gydymo metu tikslas nėra kuo mažesnis skaičius svarstyklėse. Daug svarbiau išsaugoti jėgas, raumenų masę ir kuo geresnę gyvenimo kokybę.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Mityba sergant onkologine liga: ką iš tiesų rekomenduoja specialistai? #

Daugiau informacijos apie mitybos rekomendacijas rasite paspaudę nuorodą.

Susirgus onkologine liga dažnas pacientas pradeda ieškoti informacijos apie „geriausią dietą“, produktus, kurie neva stabdo ligą, ar maisto produktus, kurių reikėtų visiškai atsisakyti. Internete galima rasti daugybę prieštaringų patarimų, todėl natūralu pasimesti.

Vis dėlto specialistų rekomendacijos yra gana aiškios: svarbiausia ne stebuklinga dieta, o visavertė ir subalansuota mityba, padedanti organizmui išlaikyti jėgas gydymo metu ir po jo.

Ar egzistuoja dieta nuo vėžio?

Šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad kuri nors dieta galėtų išgydyti onkologinę ligą ar pakeisti gydymą.

Taip pat nėra vienos universalios mitybos schemos, tinkančios visiems pacientams. Mitybos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo, gydymo metodo, amžiaus, kūno svorio, gretutinių ligų ar gydymo sukeliamų simptomų. Todėl vertėtų atsargiai vertinti pažadus apie „priešvėžines“ dietas ar produktus.

Svarbiausia – pakankamai energijos ir maistinių medžiagų

Gydymo metu organizmas patiria didesnį krūvį, todėl jam reikia pakankamai energijos ir statybinių medžiagų. Pagrindinis tikslas dažniausiai yra išlaikyti pakankamą mitybos būklę, išsaugoti raumenų masę ir padėti organizmui atsistatyti po gydymo.

Dėl šios priežasties gydymo metu nerekomenduojama savarankiškai pradėti griežtų dietų ar stipriai riboti maisto kiekio.

Kodėl tokie svarbūs baltymai?

Baltymai yra viena svarbiausių maistinių medžiagų onkologinės ligos metu. Jie reikalingi raumenų masei išsaugoti, žaizdų gijimui, audinių atsistatymui ir imuninei sistemai.

Geri baltymų šaltiniai yra žuvis, paukštiena, liesa mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, ankštinės kultūros, riešutai ir sėklos. Jei dėl gydymo sumažėja apetitas ar tampa sunku suvalgyti pakankamą kiekį maisto, gydytojas ar dietologas gali rekomenduoti specialios medicininės paskirties maisto produktus.

Vaisiai, daržovės ir pilno grūdo produktai

Kasdienėje mityboje svarbią vietą turėtų užimti įvairios daržovės, vaisiai, uogos, pilno grūdo produktai ir ankštinės kultūros. Jie aprūpina organizmą vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir skaidulomis.

Svarbu siekti įvairovės, o ne susitelkti į vieną „ypatingą“ produktą. Sveikatai naudingiausia įvairi ir subalansuota mityba.

Ką rekomenduojama riboti?

Bendros sveikos mitybos rekomendacijos galioja ir sergant onkologine liga. Patariama rečiau rinktis itin perdirbtus maisto produktus, saldintus gėrimus, greitąjį maistą ir perdirbtą mėsą.

Tai nereiškia, kad šių produktų reikia visiškai atsisakyti. Svarbiausia, kad jie netaptų kasdienės mitybos pagrindu.

O kaip dėl maisto papildų?

Dažnai manoma, kad daugiau vitaminų ar papildų reiškia geresnę sveikatą. Tačiau taip yra ne visada. Jei nėra nustatyto konkretaus trūkumo, papildai nebūtinai suteikia papildomos naudos.

Be to, kai kurie papildai gali sąveikauti su gydymu ar kitais vartojamais vaistais. Todėl prieš pradedant vartoti naujus papildus verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Ar reikia atsisakyti cukraus?

Tai vienas dažniausių klausimų. Nors vėžio ląstelės, kaip ir visos organizmo ląstelės, energijai naudoja gliukozę, nėra įrodymų, kad visiškas cukraus atsisakymas sustabdytų ligą.

Daug svarbiau yra bendra mitybos kokybė ir subalansuotas maisto pasirinkimas nei vieno produkto eliminavimas.

Patikima informacija svarbiau už pažadus

Susidūrus su onkologine liga natūralu ieškoti būdų, kaip padėti sau. Tačiau verta prisiminti, kad internete gausu nepagrįstų patarimų ir stebuklingų pažadų.

Jeigu kyla klausimų dėl mitybos, geriausia juos aptarti su gydytoju ar dietologu. Individualios rekomendacijos dažniausiai yra daug naudingesnės nei universalūs patarimai socialiniuose tinkluose.

Svarbiausia siekti ne tobulos dietos, o tokios mitybos, kuri padėtų organizmui išlikti stipriam gydymo metu ir po jo.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Fizinis aktyvumas ir svorio kontrolė: kiek judėti pakanka? #

Daugiau informacijos apie fizinio aktyvumo rekomendacijas rasite paspaudę nuorodą.

Bandant kontroliuoti svorį dažnai kyla klausimas, kiek reikia judėti, kad tai duotų realios naudos. Vieni mano, kad būtina intensyviai sportuoti, kiti nusivilia nematydami greitų rezultatų ir fizinį aktyvumą nutraukia.

Tačiau specialistai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas svarbus ne tik dėl svorio mažinimo. Jis padeda palaikyti raumenų masę, gerina savijautą, mažina nuovargį ir prisideda prie geresnės bendros sveikatos.

Judėjimo nauda neapsiriboja kilogramais

Nors daugelis žmonių fizinį aktyvumą sieja pirmiausia su svorio mažėjimu, jo poveikis organizmui yra daug platesnis.

Reguliarus judėjimas gali padėti:

• išsaugoti raumenų masę;
• mažinti nuovargį;
• gerinti miego kokybę;
• stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą;
• palaikyti kaulų sveikatą;
• gerinti emocinę savijautą.

Net jei svarstyklių rodmenys keičiasi lėtai, fizinis aktyvumas vis tiek teikia reikšmingos naudos sveikatai.

Kiek aktyvumo rekomenduojama?

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę sukaupti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo.

Tai gali būti:

• spartesnis vaikščiojimas;
• važiavimas dviračiu;
• plaukimas;
• šokiai;
• aktyvus darbas sode;
• kita mėgstama veikla.

Svarbiausia, kad fizinio aktyvumo metu šiek tiek padažnėtų kvėpavimas ir širdies ritmas.

Kodėl svarbūs ir jėgos pratimai?

Svorio kontrolė nėra vien kalorijų deginimas. Labai svarbu išsaugoti raumenų masę, nes būtent raumenys aktyviai dalyvauja energijos apykaitoje.

Todėl rekomenduojama bent du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus pagrindinėms raumenų grupėms stiprinti.

Tam nebūtina lankytis sporto salėje. Tinka pratimai su savo kūno svoriu, elastinėmis gumomis ar nedideliais svareliais.

Ar būtina sportuoti intensyviai?

Ne.

Daugeliui žmonių didžiausią naudą duoda ne intensyvios treniruotės, o reguliarus judėjimas. Net trumpi pasivaikščiojimai ar kasdienis aktyvumo padidinimas gali būti svarbus žingsnis geresnės sveikatos link.

Tyrimai rodo, kad net ir nedidelis aktyvumo padidėjimas yra naudingesnis nei visiškas nejudrumas.

Kaip pradėti po gydymo ar ilgesnės pertraukos?

Jeigu ilgą laiką nesportavote arba gydymo metu buvote mažiau aktyvūs, svarbu neskubėti.

Pradėti galima nuo:

• trumpų pasivaikščiojimų;
• lengvos mankštos namuose;
• tempimo pratimų;
• kasdienio aktyvumo didinimo.

Krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui, atsižvelgiant į savijautą ir fizines galimybes.

O jei nepavyksta pasiekti rekomenduojamo aktyvumo kiekio?

Tai nereiškia, kad judėti neverta.

Dažnai žmonės mano, kad jei negali sportuoti 150 minučių per savaitę, bet kokios pastangos yra bevertės. Tačiau specialistai pabrėžia priešingai – net ir mažesnis aktyvumo kiekis teikia naudą.

Svarbiausia vadovautis principu: šiek tiek yra geriau negu nieko, o daugiau yra geriau negu mažiau.

Judėjimas – ilgalaikė investicija į sveikatą

Fizinis aktyvumas nėra trumpalaikė priemonė greitai numesti svorio. Tai vienas svarbiausių ilgalaikės sveikatos veiksnių.

Reguliarus judėjimas padeda ne tik kontroliuoti svorį, bet ir gerina gyvenimo kokybę, mažina daugelio lėtinių ligų riziką bei padeda išlaikyti fizinį savarankiškumą ilgus metus.

Todėl svarbiausias tikslas nėra rasti „tobulą“ treniruočių planą, o atrasti judėjimo būdą, kurį pavyktų išlaikyti ilgą laiką.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Vaistai nutukimui gydyti: ką svarbu žinoti? #

Pastaraisiais metais vaistai nutukimui gydyti sulaukė daug dėmesio tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Dalis žmonių juos vertina kaip proveržį gydant nutukimą, kiti nerimauja dėl saugumo ar galimų šalutinių poveikių.

Svarbu žinoti, kad šie vaistai nėra skirti greitam lieknėjimui ar estetiniams tikslams. Jie yra viena iš nutukimo gydymo priemonių, taikoma tuomet, kai to reikia dėl sveikatos priežasčių.

Kada svarstomas medikamentinis gydymas?

Vaistai paprastai nėra pirmasis žingsnis sprendžiant svorio problemas.

Pirmiausia rekomenduojama:

• koreguoti mitybą;
• didinti fizinį aktyvumą;
• keisti gyvenimo būdo įpročius.

Tačiau kai kuriais atvejais vien šių priemonių nepakanka. Tuomet gydytojas gali svarstyti medikamentinį gydymą.

Dažniausiai jis skiriamas žmonėms, kuriems nustatytas nutukimas arba antsvoris kartu su kitais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, 2 tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis su nutukimu susijusiomis ligomis.

Kaip veikia šiuolaikiniai vaistai?

Didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia vaistai, veikiantys hormonines sistemas, reguliuojančias alkį ir sotumą.

Jie padeda:

• ilgiau jaustis sotiems;
• sumažinti alkio jausmą;
• lengviau kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį;
• sumažinti nuolatinį norą užkandžiauti.

Svarbu suprasti, kad šie vaistai neveikia „tirpdydami riebalus“. Jie padeda organizmui veiksmingiau reguliuoti apetitą ir energijos suvartojimą.

Ar vaistai pakeičia sveiką gyvenseną?

Ne.

Net ir vartojant vaistus rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos bei išlikti fiziškai aktyviems. Geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai medikamentinis gydymas derinamas su gyvenimo būdo pokyčiais.

Vaistai yra pagalbinė priemonė, o ne sveikos gyvensenos pakaitalas.

Kokio rezultato galima tikėtis?

Rezultatai priklauso nuo konkretaus vaisto, žmogaus sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir gydymo trukmės.

Svarbu turėti realius lūkesčius. Nutukimas yra lėtinė liga, todėl gydymas dažniausiai orientuotas ne į greitą svorio mažinimą, o į ilgalaikę svorio kontrolę ir sveikatos rizikų mažinimą.

Net ir santykinai nedidelis svorio sumažėjimas gali būti naudingas sveikatai, jei kartu pagerėja kraujospūdis, gliukozės kontrolė, fizinis pajėgumas ar gyvenimo kokybė.

Ar šie vaistai turi šalutinių poveikių?

Kaip ir visi vaistai, nutukimui gydyti skirti preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Dažniausiai pasitaiko:

• pykinimas;
• pilvo pūtimas;
• viduriavimas;
• vidurių užkietėjimas;
• diskomfortas virškinimo trakte.

Daugeliu atvejų šie simptomai būna lengvi arba laikini, tačiau kiekvieną situaciją būtina vertinti individualiai.

Ar svoris gali sugrįžti nutraukus gydymą?

Taip.

Nutukimas yra lėtinė liga, todėl organizmas dažnai siekia susigrąžinti prarastas energijos atsargas. Nutraukus gydymą daliai žmonių svoris gali vėl pradėti didėti.

Dėl šios priežasties ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai išlieka svarbūs net ir vartojant vaistus.

Ar šie vaistai tinka onkologiniams pacientams?

Vieno atsakymo nėra.

Sprendimas priklauso nuo:

• onkologinės ligos tipo;
• gydymo etapo;
• bendros sveikatos būklės;
• mitybos būklės;
• kitų vartojamų vaistų.

Kai kuriems pacientams gydymo metu svarbiausia išsaugoti kūno svorį ir raumenų masę, todėl aktyvus svorio mažinimas gali būti nerekomenduojamas. Kitais atvejais nutukimo gydymas gali būti naudingas ilgalaikei sveikatai.

Todėl sprendimą dėl medikamentinio gydymo visada reikėtų priimti kartu su gydančiu gydytoju.

Nutukimas yra gydoma liga

Šiuolaikinis požiūris į nutukimą keičiasi. Vis dažniau jis vertinamas taip pat, kaip ir kitos lėtinės ligos – ieškoma veiksmingų būdų sumažinti komplikacijų riziką ir pagerinti žmogaus sveikatą.

Vaistai gali būti viena iš pagalbos priemonių, tačiau svarbiausias tikslas išlieka tas pats – ne kuo mažesnis skaičius svarstyklėse, o geresnė sveikata ir gyvenimo kokybė.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Dažniausi mitai apie svorio metimą sergant onkologine liga #

Susirgus onkologine liga žmonės dažnai pradeda aktyviai domėtis mityba, svorio kontrole ir įvairiais būdais, kurie galėtų padėti pasveikti. Kartu atsiranda ir daugybė patarimų iš interneto, socialinių tinklų ar pažįstamų. Deja, ne visa ši informacija yra pagrįsta mokslu.

Pateikiame keletą dažniausių mitų apie svorį ir jo kontrolę sergant onkologine liga.

Mitas: nutukimas yra valios trūkumas

Tai vienas labiausiai paplitusių ir kartu labiausiai klaidinančių įsitikinimų.

Šiandien nutukimas laikomas lėtine liga, kuriai įtakos turi genetiniai, hormoniniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Nors mityba ir fizinis aktyvumas yra svarbūs, kūno svorio reguliavimas yra daug sudėtingesnis procesas nei vien valios pastangos.

Žmonės, gyvenantys su nutukimu, neturėtų būti kaltinami ar gėdinami dėl savo ligos.

Mitas: reikia tik mažiau valgyti ir daugiau judėti

Sveika mityba ir fizinis aktyvumas iš tiesų yra svarbūs, tačiau vien šis patarimas ne visada išsprendžia problemą.

Organizmas turi sudėtingas sistemas, reguliuojančias alkį, sotumą ir energijos atsargas. Numetus svorio dažnai sustiprėja alkio jausmas, sulėtėja energijos sąnaudos, todėl ilgainiui svorį išlaikyti tampa sunkiau.

Būtent dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms gali prireikti papildomos specialistų pagalbos ar medikamentinio gydymo.

Mitas: gydymo metu būtina kuo greičiau numesti svorio

Nors sveikas svoris yra svarbus, aktyvaus gydymo metu prioritetas dažniausiai yra ne svorio mažinimas, o organizmo stiprinimas.

Gydymo laikotarpiu labai svarbu:

• išsaugoti raumenų masę;
• užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį;
• palaikyti fizinį pajėgumą;
• padėti organizmui atsigauti po gydymo.

Todėl griežtos dietos ar spartus svorio mažinimas dažnai nėra rekomenduojami.

Mitas: egzistuoja dieta, galinti išgydyti vėžį

Nepaisant dažnų pažadų internete, mokslinių įrodymų, kad kuri nors dieta galėtų išgydyti onkologinę ligą, nėra.

Nėra ir vieno produkto, kuris sustabdytų ligą ar pakeistų gydytojo paskirtą gydymą.

Specialistai rekomenduoja orientuotis į subalansuotą mitybą, o ne į griežtus draudimus ar stebuklingus pažadus.

Mitas: reikia visiškai atsisakyti cukraus

Dažnai teigiama, kad vėžio ląstelės „minta cukrumi“, todėl jo atsisakius liga nebegalės augti.

Iš tiesų gliukozę energijai naudoja visos organizmo ląstelės. Nėra mokslinių įrodymų, kad visiškas cukraus atsisakymas sustabdytų onkologinę ligą.

Daug svarbiau yra bendra mitybos kokybė ir saikingas požiūris į saldumynus bei kitus daug pridėtinio cukraus turinčius produktus.

Mitas: svorio mažinimo vaistai sukelia vėžį

Šis klausimas dažnai kyla kalbant apie naujesnius nutukimo gydymui skirtus vaistus.

Šiuo metu nėra įrodymų, kad registruoti ir pagal paskirtį vartojami nutukimo gydymo vaistai didintų onkologinių ligų riziką bendroje populiacijoje. Kaip ir visų vaistų atveju, jų nauda ir galimos rizikos vertinamos individualiai.

Jeigu kyla klausimų dėl konkretaus vaisto, juos reikėtų aptarti su gydytoju.

Mitas: jei priaugau svorio po gydymo, nieko nebegalima padaryti

Svorio augimas po gydymo yra gana dažnas reiškinys. Tam įtakos gali turėti hormonų pokyčiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, gydymo šalutiniai poveikiai ar pasikeitę gyvenimo įpročiai.

Tačiau tai nereiškia, kad situacija nebegali keistis. Net ir praėjus keleriems metams po gydymo galima sėkmingai gerinti mitybos įpročius, didinti fizinį aktyvumą ir, jei reikia, kartu su specialistais ieškoti tinkamiausių svorio kontrolės sprendimų.

Patikima informacija padeda priimti geresnius sprendimus

Susidūrus su onkologine liga natūralu ieškoti būdų, kaip padėti sau. Tačiau svarbu prisiminti, kad ne visi internete ar socialiniuose tinkluose skelbiami patarimai yra pagrįsti mokslu.

Jei kyla klausimų dėl svorio, mitybos ar svorio mažinimo priemonių, verta juos aptarti su gydytoju, dietologu ar kitu specialistu. Patikima informacija padeda priimti sprendimus, kurie yra naudingi sveikatai, o ne paremti mitais ar nepagrįstais pažadais.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Dažniausi pacientų klausimai apie svorį ir onkologines ligas #

Svorio pokyčiai yra dažna onkologinių ligų ir jų gydymo palydovė. Vieni pacientai netenka svorio, kiti jo priauga, o kartu kyla daug klausimų apie mitybą, fizinį aktyvumą ir svorio kontrolę. Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Ar gydymo metu galima mesti svorį?

Vieno atsakymo nėra.

Kai kuriems pacientams gydymo metu svarbiausia išsaugoti pakankamą mitybos būklę, raumenų masę ir jėgas gydymui, todėl aktyvus svorio mažinimas gali būti nerekomenduojamas. Kitais atvejais, ypač esant nutukimui ir gretutinėms ligoms, gydytojas gali rekomenduoti palaipsniui mažinti svorį.

Sprendimas visada turėtų būti individualus ir aptartas su gydančia komanda.

Kodėl po gydymo pradėjau priaugti svorio?

Svorio augimas po gydymo yra gana dažnas reiškinys.

Jam įtakos gali turėti sumažėjęs fizinis aktyvumas, hormonų pokyčiai, gydymo šalutiniai poveikiai, pasikeitę mitybos įpročiai ar emociniai veiksniai. Kai kuriems žmonėms svoris pradeda augti tik praėjus keliems mėnesiams ar net metams po gydymo pabaigos.

Svarbu žinoti, kad tai nėra neįprasta situacija ir ją galima spręsti.

Ar hormonų pokyčiai gali lemti svorio augimą?

Taip.

Kai kurių onkologinių ligų gydymas gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir medžiagų apykaitą. Dėl to gali keistis apetitas, energijos sąnaudos ir kūno sudėtis.

Tačiau dažniausiai svorio pokyčius lemia ne vienas veiksnys, o kelių priežasčių visuma.

Ar skaidulos padeda kontroliuoti svorį?

Taip, skaidulos gali būti naudingos.

Jos padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą, palaiko normalią žarnyno veiklą ir prisideda prie sveikesnės mitybos. Skaidulų gausu daržovėse, vaisiuose, uogose, pilno grūdo produktuose ir ankštinėse kultūrose.

Vis dėlto vien skaidulų kiekio padidinimas savaime neužtikrina svorio mažėjimo – svarbi visa mityba ir gyvenimo būdas.

Kas gali skirti vaistus nutukimui gydyti?

Vaistus nutukimui gydyti skiria gydytojas, įvertinęs bendrą sveikatos būklę, kūno masės indeksą, liemens apimtį, gretutines ligas ir ankstesnius bandymus kontroliuoti svorį.

Šie vaistai nėra skirti visiems žmonėms, turintiems antsvorio, todėl sprendimas dėl jų skyrimo visada priimamas individualiai.

Ar svorio mažinimo vaistai saugūs sergant ar persirgus onkologine liga?

Tai priklauso nuo konkrečios situacijos.

Vertinama:

• kokia onkologine liga žmogus serga ar sirgo;
• ar gydymas vis dar vyksta;
• kokia mitybos būklė;
• kokie vaistai vartojami;
• kokios yra kitos sveikatos problemos.

Todėl prieš pradedant bet kokį medikamentinį nutukimo gydymą būtina pasitarti su gydytoju.

Ar verta gydyti nutukimą vyresniame amžiuje?

Taip.

Sveikatai naudos gali duoti ir vėlesniame amžiuje pasiekti pokyčiai. Tačiau vyresniems žmonėms ypač svarbu išsaugoti raumenų masę ir fizinį pajėgumą, todėl pagrindinis tikslas dažnai būna ne kuo greitesnis svorio mažinimas, o bendros sveikatos gerinimas.

Ar normalu, kad svoris grįžta nustojus vartoti vaistus?

Taip, taip gali nutikti.

Nutukimas yra lėtinė liga, todėl organizmas dažnai stengiasi susigrąžinti prarastas energijos atsargas. Nutraukus gydymą daliai žmonių svoris gali vėl pradėti didėti.

Dėl šios priežasties ilgalaikiai mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų gyvenimo būdo įpročių pokyčiai išlieka labai svarbūs.

Ar svarbiau svoris ar liemens apimtis?

Svarbūs abu rodikliai.

Tačiau specialistai vis daugiau dėmesio skiria ir liemens apimčiai, nes ji geriau atspindi riebalų kaupimąsi pilvo srityje. Būtent visceralinis, aplink vidaus organus susikaupęs riebalinis audinys siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto bei kai kurių onkologinių ligų rizika.

Ar būtina pasiekti normalų KMI?

Nebūtinai.

Net ir santykinai nedidelis svorio sumažėjimas gali būti naudingas sveikatai. Svarbiausia ne pasiekti konkretų skaičių svarstyklėse, o pagerinti sveikatos rodiklius, savijautą, fizinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę.

Ką daryti, jei nepavyksta numesti svorio?

Nereikėtų kaltinti savęs.

Nutukimas yra sudėtinga lėtinė liga, todėl svorio kontrolė ne visada priklauso vien nuo valios pastangų. Jei savarankiški bandymai neduoda rezultatų, verta kreiptis į gydytoją, dietologą ar kitą specialistą, kuris padėtų įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbą.

Straipsnis parengtas pagal NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminaro apie nutukimą ir onkologines ligas medžiagą.

Vaizdo įrašas. Nutukimas ir onkologija: ryšys, iššūkiai ir patarimai pacientams #

Antsvoris ir nutukimas gali turėti įtakos ne tik onkologinių ligų rizikai, bet ir gydymo eigai, gyvenimo kokybei bei ilgalaikei sveikatai. Tačiau apie tai vis dar kyla daug klausimų ir klaidingų įsitikinimų.

Šiame NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokyklos“ seminare aptariama, kaip nutukimas susijęs su onkologinėmis ligomis, kodėl svarbu rūpintis kūno svoriu gydymo metu ir po jo, kokios yra šiuolaikinės svorio valdymo galimybės bei kokiais principais remiasi specialistų rekomendacijos.

Po vaizdo įrašu taip pat rasite pagal seminaro medžiagą parengtų straipsnių ciklą apie kūno svorį, mitybą, fizinį aktyvumą, nutukimo gydymą ir dažniausiai pacientams kylančius klausimus.

Lektorė: gydytoja endokrinologė dr. Laura Šiaulienė.

Moderatorė: gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė.

Seminaras organizuotas NVC Medikamentinės onkologijos centro „Toksiškumo mokykloje“ bendradarbiaujant su POLA.