Antrinės profilaktikos programos Lietuvoje

Antrinės profilaktikos tikslas – laiku aptikti ikivėžinius procesus. Ligos pradžioje dažnai vėžys nesukelia jokių simptomų, kurie priverstų žmones kreiptis į gydytojus, todėl pagrindinis antrinės vėžio profilaktikos instrumentas yra prevencijos programos.

Mūsų šalyje yra vykdomos keturios antrinės profilaktikos programos: krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ir prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Prevencinėje programoje taip pat galima pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų.

Lietuvoje taip pat vykdoma Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa.

Kokioje antrinės profilaktikos programoje galiu pasitikrinti? #

Dalyvaukite atrankinėse patikros programose dėl vėžio:

• Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa – 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje  (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
• Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – 50-69 m. (imtinai) moterims kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši programa bus taikoma moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas.
• Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – 50-74 metų (imtinai) amžiaus vyrams ir moterims kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
• Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – vyrams 50-69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.
• Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa – 50–70 metų amžiaus Lietuvos gyventojams, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems nėra nustatyta broncho ar plaučių vėžio diagnozė. Taip pat, falyviai turi atitikti sąlygą, kad per paskutinius 3 metus neatliko krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimo ir neseniai nedalyvavo šioje ankstyvosios diagnostikos programoje. Be to, dalyvauti gali tik tie asmenys, kurie sugeba savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais ir nėra prikaustyti prie lovos. Ši programa įsigalioja 2024-11-26 ir  galioja iki Programos bandomosios veiklos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 1 d..

Jums tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją – jei atlikus šiuos tyrimus būtų nustatyta pokyčių, tuomet Jums būtų atliekami kiti reikalingi tyrimai bei gydymas.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa #

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – tai krūtų rentgenologinis tyrimas (mamografija). Visoje Lietuvoje moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus kviečiamos atrankinei krūtų patikrai kas dvejus metus. Apie šį tyrimą Jus turi informuoti šeimos gydytojas. Jei atlikus mamografinį tyrimą, įtariamas krūties onkologinis susirgimas, pacientė siunčiama specialisto konsultacijai – diagnozei patikslinti ir gydyti.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši programa bus taikoma moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa siekiama aptikti vėžį kuo ankstesnėje stadijoje, kai dar jis yra labai mažas ar jo dar negalima apčiuopti pirštais. Jei krūties vėžys aptinkamas ankstyvojoje stadijoje, jo gydymo rezultatai gali būti labai geri. Tačiau aptinkant navikus, kuriuos būtina gydyti, gali būti aptikti ir tie, kurie moters sveikatai nekelia jokių problemų. Tai reiškia, kad kai kurios moterys bus gydomos net tada, kai tai joms nebūtina. Atrankinė krūtų patikra turi ir privalumų, ir rizikos, moterys apie tai turi aiškiai žinoti, kad galėtų priimti sprendimą, ar reikia išsitirti krūtis. Nepaisant rizikos, atrankinė patikra padeda sumažinti mirtingumą nuo šios onkologinės ligos, todėl rekomenduojama atlikti krūtų ankstyvosios diagnostikos patikrą.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa nėra vienintelis būdas anksti aptikti krūties vėžį. Labai svarbu reguliariai apžiūrėti savo krūtis ir fiksuoti bet kokius pastebėtus pakitimus. Jei pastebėjote kokius neįprastus savo krūtų dydžio, formos ar pojūčių pokyčius, praneškite apie tai savo šeimos gydytojui.

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį, pasirūpinant krūtų sveikata?

Dažniausiai krūties vėžį įtaria pačios moterys. Daug pakitimų nulemia ne vėžys, tačiau labai svarbu apie viską pranešti savo gydytojui.

Tirtis krūtis reikėtų praėjus 7-10 dienų po menstruacijų pradžios arba, jeigu menstruacijų nėra, bet kurią pasirinktą mėnesio dieną.

Atkreipkite dėmesį į bet kokius:

• Krūties odos, formos ir dydžio pokyčius, odos susiraukšlėjimą, krūties įdubimus ar iškilimus;
• Čiuopiamus krūties pakitimus;
• Spenelio pakitimus, spenelio įdubimą ar išskyras iš spenelio.
• Skausmą ar naujus nemalonius pojūčius, jaučiamus tik vienoje pusėje. Jei pastebėsite kurį nors iš paminėtų ar kokį kitą neįprastą Jūsų krūtų požymį, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Kaip atlikti krūtų savityrą, pažiūrėkite šiame Nacionalinio vėžio instituto edukaciniame įraše:

Pažinkite savo krūtis

• Žinokite, kas yra jums normalu,
• Stebėkite ir jauskite savo krūtis,
• Žinokite apie nerimą keliančius pokyčius,
• Nedelsiant informuokite gydytoją apie bet kokius pokyčius.

Pojūčiai krūtyse gali kisti priklausomai nuo mėnesio laiko, Jūsų amžiaus tarpsnių. Jei žinosite, kokie yra būdingi pojūčiai ir krūtų išvaizda, netruksite pastebėti neįprastus pokyčius. Apsižiūrėkite save Jums patogioje vietoje, kai maudotės vonioje ar duše.

Plačiau – leidinyje „Krūties vėžys. Kaip atpažinti simptomus ir sumažinti grėsmę susirgti vėžiu”

Storosios žarnos vėžio patikros programa #

Storosios žarnos patikros metu ieškoma ankstyvų storosios žarnos vėžio požymių, stebima, ar išmatose nėra slapto kraujavimo pėdsakų. Lietuvoje vykdoma atrankinė patikra dėl storosios ir tiesiosios žarnos vėžio. Programos tikslas – pagerinti ankstyvųjų storosios žarnos vėžio stadijų diagnozavimą ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Programos metu 50-74 m. metų žmonėms slapto kraujo išmatose tyrimas atliekamas kas dvejus metus. Išmatose radus kraujo, atliekama kolonoskopija ir biopsija diagnozės patikslinimui, tačiau kraujavimo priežastis nebūtinai būna sąlygota onkologinio susirgimo.
Maždaug vienas iš 10 storosios žarnos vėžio atvejų yra susijęs su tam tikromis genetinėmis ligomis. Tie žmonės, kurių šeimos narių tarpe yra sirgusių storosios žarnos vėžiu, turi didesnę riziką susirgti šiuo vėžiu. Tam tikros žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga, taip pat didina storosios žarnos vėžio išsivystymo grėsmę.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Visos šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams ir moterims teikiamos nemokamai.

Kaip galite sumažinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu?
Daugeliu atvejų storosios žarnos vėžį lemia gyvenimo būdas. Siekdami sumažinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu:
• Mankštinkitės arba užsiimkite fizine veikla kasdien (bent penkis kartus per savaitę) ne trumpiau kaip po pusvalandį. Kuo aktyvesnis būsite, tuo labiau sumažinsite riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
• Išlaikykite normalų kūno svorį.
• Rečiau ir mažesnėmis porcijomis valgykite šviežią ar perdirbtą mėsą.
• Padidinkite ląstelienos kiekį savo mitybos racione. Stenkitės kasdien suvalgyti ne mažiau kaip penkias porcijas daržovių ir vaisių, rinkitės rupių miltų gaminius, dribsnius, košes, ryžius ir makaronus.
• Sumažinkite alkoholio vartojimą. Rizika yra minimali, jei neviršijate rekomenduojamos dozės per dieną: standartinių 2–3 alkoholio vienetų (taurė vyno) moterims ir 3–4 vienetų (butelis alaus) vyrams. Kuo griežčiau sumažinsite alkoholio vartojimą, tuo labiau mažės rizika susirgti vėžiu.
• Nerūkykite. Jei rūkote, prisiminkite, kad mesti rūkyti – niekada nevėlu. Kuo anksčiau mesite rūkyti, tuo labiau sau padėsite.

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį?
Svarbu žinoti, kokie požymiai jums yra būdingi ir į ką Jums reikėtų atkreipti dėmesį, kad pastebėtumėte kokius nors pakitimus.
Jei pastebėjote kurį nors iš žemiau nurodytų simptomų ir jie trunka ilgiau kaip tris savaites, praneškite apie tai savo gydytojui:
• Kraujavimas iš išangės be jokios aiškios priežasties ar kraujas išmatose,
• Nuolatiniai pakitimai storosios žarnos veikloje: polinkis į vidurių laisvumą ar vidurių užkietėjimą,
• Pilvo skausmai, ypač jeigu jie stiprūs,
• Pilnumo jausmas žarnyne.
Šiuos simptomus nebūtinai sukelia vėžys, tačiau bus geriau, jei pasitikrinsite pas gydytoją

Kas labiausiai yra linkęs susirgti storosios žarnos vėžiu?
Kaip ir daugelio vėžinių susirgimų atveju, taip ir storosios žarnos vėžio atveju rizika susirgti didėja su amžiumi. Septyniais iš 10 atvejų suserga vyresni nei 65 metų žmonės. Anksti Jūsų gyvenime įsitvirtinę geri įpročiai gali ženkliai įtakoti vėžio išsivystymo riziką vėliau.

Faktai apie storosios žarnos vėžį
Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal paplitimą vėžio susirgimas Lietuvoje (po krūties, plaučių ir prostatos vėžio). Kasmet maždaug 1 400 šalies gyventojų diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. Juo serga tiek vyrai, tiek moterys. Jei šis vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, 9 iš 10 susirgusiųjų gyvena ilgiau kaip penkerius metus. Šis lankstinukas suteiks Jums žinių
Storosios žarnos vėžys specifinių simptomų neturi.

50-74 m. amžiaus vyrų ir moterų rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra didžiausia. Anksti nustatytas storosios žarnos vėžys išgydomas.
50-74 m. amžiaus vyrams ir moterims kas 2 metus reguliariai ir nemokamai atliekamas slaptojo kraujo išmatose tyrimas. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, atliekama kolonoskopija. Tirtis kviečia ir siuntimus išduoda šeimos gydytojai. Nesulaukę šeimos gydytojo kvietimo pasitikrinti, nedelskite ir kreipkitės patys.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei pajutote žarnyno skausmus, bendrą silpnumą, tuštinimasis tapo neįprastas, ėmė kristi svoris. Jei nauji virškinimo sistemos sutrikimai tęsiasi bent 3 mėnesius – pasitikrinkite, nesvarbu, kokio amžiaus esate.
Siekdami išvengti storosios žarnos vėžio, skirkite dėmesio visavertei mitybai, fiziniam aktyvumui, venkite žalingų įpročių.

Plačiau – leidinyje „Storosios žarnos vėžys: kaip atpažinti simptomus ir sumažinti grėsmę susirgti vėžiu”

Gimdos kaklelio vėžio patikros programa #

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Dėl šios patikros turite kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Ar susirgimas gimdos kaklelio vėžiu yra labai paplitęs?

Kasmet Lietuvoje nustatoma maždaug 500 naujų susirgimo gimdos kaklelio vėžiu atvejų. Tai labiausiai paplitęs moterų iki 35 metų amžiaus vėžys, nors gimdos kaklelio vėžys gali išsivystyti bet kokio amžiaus moteriai. Naujų susirgimų šiuo vėžiu skaičius mažėja dėl šalies mastu vykdomos atrankinės gimdos kaklelio patikros programos.

Faktai apie gimdos kaklelio vėžį

Daugeliu atvejų susirgimo gimdos kaklelio vėžiu galėtų būti išvengta. Per atrankinę gimdos kaklelio patikrą (kuri visuomenėje gali būti žinoma kaip „tepinėlio testas“) gydytojai gali aptikti patologines ląsteles gimdos kaklelyje dar prieš išsivystant vėžiui.

Žinios apie gimdos kaklelį

Gimdos kaklelis kartais vadinamas gimdos kanalu, jungiančiu moters gimdą ir makštį. Jis sudaro nedidelę ertmę, leidžiančią nutekėti kraujui menstruacijų metu ir spermai. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsiveria, leisdamas kūdikiui gimti.

Kodėl yra svarbi atrankinė gimdos kaklelio patikra?

Taikant atrankinę gimdos kaklelio patikrą Lietuvoje 15 procentų sumažėjo mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio. Ši patikra padeda gydytojams aptikti pakitusias ląsteles gimdos kaklelyje, kol iš jų dar neišsivystė vėžys. Tokių patologinių ląstelių pašalinimas yra veiksmingas būdas apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio išsivystymo.

Kaip atliekama atrankinė gimdos kaklelio patikra?

Gimdos kaklelio tyrimas yra labai paprastas, tetrunka maždaug penkias minutes, neturėtų būti skausmingas, nors kai kurioms moterims jis gali pasirodyti esąs nemalonus. Gydytoja iš Jūsų gimdos kaklelio maža mentele paims išskyrų pavyzdį. Šis pavyzdys patalpinamas į mažą indelį ir siunčiamas ištirti mikroskopu į laboratoriją.

Kas vyksta toliau po patikros?

Dažniausiai tyrimo rezultatai būna geri, tai reiškia, kad jokių pakitusių ląstelių nebuvo rasta. Kartais mėginys nebūna pakankamai aiškus, ir gali prireikti kitokio tyrimo. Jei Jūsų tyrimo rezultatas nėra normalus, tai dar nereiškia, kad sergate vėžiu. Siekiant nustatyti, ar Jums reikės gydymo, šalinančio bet kokias pakitusias ląsteles jūsų gimdos kaklelyje, Jums bus pasiūlyta atlikti tolesnius tyrimus. Labai retais atvejais atrankinės gimdos kaklelio patikros metu nustatomas jau išsivystęs vėžys.

Kaip ir kitos atrankinės patikros programos, gimdos kaklelio atrankinė patikra nėra nepriekaištinga, ir ikivėžinių pakitimų gydymas turi tam tikrą riziką. Tačiau, gydytojų nuomone, gimdos kaklelio vėžio prevencijos privalumai nusveria riziką.

Kas didina susirgimo gimdos kaklelio vėžiu riziką?

• ŽPV (žmogaus papilomos virusas). Beveik visais atvejais gimdos kaklelio vėžys yra susijęs su žmogaus papilomos virusu, arba ŽPV. ŽPV yra labai dažnas ir gali būti perduotas kontaktiniu, daugiausia lytiniu, keliu. Susirgimo riziką didina ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, daugkartinis partnerių keitimas, didesnę riziką susirgti šia onkologine liga turi ir tos moterys, kurių vyrai turi daug lytinių partnerių. Paprastai moterims, užsikrėtusioms ŽPV, kurį laiką tai nesukelia jokių problemų, nes nepasireiškia jokie simptomai. Daugeliu atvejų moters organizmas susitvarko pats. Egzistuoja daugybė skirtingų ŽPV tipų. Kai kurie sukelia genitalijų karpas, o kai kurie gali lemti pakitimus, išsivystančius į gimdos kaklelio vėžį. Joms iškyla didesnė gimdos kaklelio vėžio išsivystymo grėsmė. ŽPV yra labai paplitęs ir daug žmonių juo užsikrečia kažkuriuo jų gyvenimo metu. Nuo daugybės lytiniu keliu perduodamų infekcijų padeda apsisaugoti prezervatyvų naudojimas. Visiškai nuo ŽPV jie Jūsų neapsaugos, tačiau gali sumažinti galimybę patekti virusui.
• Rūkymas. Rūkymas beveik padvigubina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, dėl rūkymo ikivėžinių pakitimų gydymas gali būti mažiau veiksmingas.
• Kontraceptinės piliulės. Moksliniai tyrimai parodė, kad kontraceptinių piliulių vartojimas gali šiek tiek padidinti gimdos kaklelio vėžio išsivystymo grėsmę. Tačiau kontraceptinės piliulės gali sumažinti gimdos ir kiaušidžių vėžio išsivystymo riziką.
• Kitos lytiškai plintančios infekcijos. Pažeisdamos gimdos kaklelio gleivinę pagerina sąlygas veikti ŽPV.
• Nevisavertė mityba, piktnaudžiavimas alkoholiu – veiksniai, silpninantys bendrą moters organizmo atsparumą vėžio ligai.

Į ką turėčiau atkreipti dėmesį, norėdama pasirūpinti savo gimdos kaklelio sveikata?

Net jei Jums buvo atlikta atrankinė gimdos kaklelio patikra ar buvote vakcinuota nuo ŽPV, yra labai svarbu, kad kreiptumėtės į savo gydytoją, jei pastebėjote:

• Kraujavimą tarp menstruacijų,
• Kraujavimą lytinių santykių metu ar po jų,
• Kraujavimą pasibaigus menopauzei,
• Nemalonias išskyras iš makšties,
• Diskomfortą ar skausmą lytinių santykių metu.

Šie požymiai yra būdingi daugeliui susirgimų. Jų buvimas nebūtinai reiškia, kad sergate vėžiu. Todėl geriausia būtų kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti.

Ar galiu pasiskiepyti nuo ŽPV?

Lietuvoje yra dvi skirtingos vakcinos, apsaugančios nuo dažniausio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo ŽPV tipo virusų. Šia vakcina veiksmingiausia skiepytis 9-26 metų mergaitėms, merginoms ir moterims. Vakcinacija apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, lemiančių 7 iš 10 susirgimo gimdos kaklelio vėžiu atvejų, tačiau neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, todėl atrankinė gimdos kaklelio patikra ir toliau išlieka svarbi.

Plačiau – leidinyje „Gimdos kaklelio vėžys: kaip atpažinti simptomus ir sumažinti grėsmę susirgti vėžiu”

Vaizdo įrašas. Pokalbis apie gyvenima su gimdos kaklelio vėžiu

Kviečiame žiūrėti POLA nuotolinių seminarų rubrikos „Svečiuose pas onkologą” įrašą apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu. Lektorė – gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė skaitė pranešimą apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius, profilaktikos svarbą, bei gyvenimą susirgus šia onkologine liga. Svečiuose taip pat dalyvavo ir į žiūrovų klausimus drauge atsakė gydytoja ginekologė Migla Gedgaudaitė. Moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė. Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Prostatos vėžio patikros programa #

Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą vyrams 50-69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Biopsijos medžiaga ištiriama mikroskopu – nustatoma, ar yra prostatos vėžys.

Prostatos vėžio rizikos veiksniai:

• Vyresnis amžius – prostatos vėžiu daugiausiai serga vyresnio ir senyvo amžiaus vyrai. Amžiaus vidurkis – 70 metų.
• Genetiniai veiksniai – tų asmenų, kurių tėvas, brolis ar senelis sirgo ar serga prostatos vėžiu, rizika susirgti šia liga didesnė. Vyrų, kurių motinos sirgo ar serga krūties ar kiaušidžių vėžiu, susirgti prostatos vėžiu rizika didesnė.
• Geografiniai rasiniai veiksniai – daugiausiai sergančiųjų prostatos vėžiu yra JAV, Kanadoje, Australijoje, Suomijoje, Švedijoje, mažiausiai – Azijoje. Manoma, kad sergamumui didžiausią įtaką daro mitybos ypatumai bei socialinė ekonominė padėtis.
• Nevisavertė mityba – per gausus riebaus gyvūninio maisto ir skurdus šviežių daržovių ir vaisių vartojimas didina prostatos vėžio riziką. Siekiant išvengti prostatos vėžio rekomenduojama vartoti daugiau augalinės kilmės maisto. Nustatyta, pavyzdžiui, kad pomidoruose esanti medžiaga likopenas mažina šios ligos riziką.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas didina prostatos vėžio riziką.

Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa #

Ši programa įsigalioja 2024-11-26 ir  galioja iki Programos bandomosios veiklos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. kovo 1 d.

Programoje gali dalyvauti 50–70 metų amžiaus Lietuvos gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems nėra nustatyta broncho ar plaučių vėžio diagnozė (C33, C34 pagal TLK-10-AM). Taip pat, jie turi atitikti sąlygą, kad per paskutinius 3 metus neatliko krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimo ir neseniai nedalyvavo šioje ankstyvosios diagnostikos programoje. Be to, dalyvauti gali tik tie asmenys, kurie sugeba savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais ir nėra prikaustyti prie lovos.

Tyrimų metu atliekamas krūtinės ląstos mažos dozės kompiuterinės tomografijos (MDKT) tyrimas, kuris įvertinamas pagal nustatytus kriterijus. Jei tyrimo metu neaptinkama jokių pakitimų arba aptinkama tik nepiktybinių požymių turinčių židinių (tai yra, negrėsmingų pakitimų), arba aptinkama nepiktybinio židinio asmenims, kurie nepriklauso didelės rizikos grupei, tai asmuo kviečiamas dalyvauti programoje vėl tik po 3 metų, jei jis tuo metu atitiks nustatytus kriterijus.

Jei atlikus tyrimą yra įtariama, kad gali būti plaučių vėžys (C33 ar C34), gydytojas (specialistas arba šeimos gydytojas) išrašo siuntimą tolesniems tyrimams pas pulmonologą, kuris priklauso onkologijos centrui. Siuntimas pateikiamas elektroniniu būdu per sveikatos sistemą.

Jei atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėja, kad rastas židinys yra nepiktybinis, pacientas vėl bus kviečiamas dalyvauti programoje po 3 metų nuo paskutinio tyrimo, jei tuo metu jis atitiks reikiamus kriterijus. Jei reikalinga papildoma stebėsena, bus atliktas stebimasis krūtinės ląstos MDKT tyrimas, kurį organizuos ta įstaiga, kuri atliko pirminį tyrimą.

Daugiau informacijos apie šios ankstyvosios diagnostikos programos organizavimo, vykdymo ir kokybės užtikrinimo reikalavimus rasite paspaudę nuorodą.

Burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvoji diagnostika #

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios tvarka, kad pirminę burnos patikrą ir profilaktiką turės atlikti gydytojas odontologas arba burnos higienistas. Pastebėjus pakitimus (ilgai negyjančias žaizdas, opas, lūpų arba liežuvio jutimo sutrikimus ir pan.), pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams.

Nespecializuota pirminė burnos patikra ir profilaktika yra atliekama gydytojo odontologo arba burnos higienisto visose įstaigose: tiek viešosiose, tiek privačiose, tiek sudariusiose sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), tiek nesudariusiose sutarties. Visgi įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su TLK, nespecializuota pirminė burnos patikra ir profilaktika PSDF biudžeto lėšomis vienam pacientui apmokama vieną kartą per metus.

Diagnozavus ikivėžinį susirgimą, vykdoma specializuota burnos būklės stebėsena, kurios metu ne rečiau kaip du kartus per metus atliekama profilaktinė burnos apžiūra (vertinimas), kai gyd. periodontologas arba gyd. burnos chirurgas, arba gyd. veido ir žandikaulių chirurgas, arba gyd. burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, arba gyd. otorinolaringologas, nustatęs ikivėžinį susirgimą, informuoja pacientą žodžiu arba raštu apie kito apsilankymo datą arba, esant galimybei, užregistruoja pacientą kitam vizitui.

Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų: Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos arba Klaipėdos universiteto ligoninė. Ši tvarka bus taikoma tiek viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, kurios teikia odontologijos paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą rasite paspaudę šią nuorodą.

Trumpinant paciento kelią, kai įtariamas arba diagnozuotas burnos, veido ir žandikaulių vėžys, atsisakyta perteklinių siuntimų. Burnos higienistams nuo 2025 m. sausio 1 d. suteikta teisė išduoti siuntimą tiesiai pas gydytoją periodontologą burnos vėžio diagnostikai ar periodonto ligų diagnostikai ir gydymui. Anksčiau burnos higienistas turėdavo nukreipti pacientą pas odontologą arba šeimos gydytoją, kuris išduodavo siuntimą periodontologo ar kito gydytojo odontologo konsultacijai. Atnaujinus siuntimų tvarką, pacientai greičiau pateks pas reikiamą specialistą, o odontologai bei šeimos gydytojai išvengs perteklinių pacientų vizitų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. taip pat nereikės siuntimo antrinio ar tretinio lygio burnos, veido ir žandikaulių chirurgo, veido žandikaulių chirurgo ar otorinolaringologo konsultacijai, kai pacientui įtariamas galvos arba kaklo navikas – ligą įtarusiam gydytojui pakaks tai nurodyti E. sveikatos sistemoje.

Burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvąją diagnostiką rekomenduojama atlikti kartą per metus. Tai padaryti pacientas gali rutininio apsilankymo metu pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, taip pat gali apsilankyti specialiai, prašydamas pasitikrinti dėl burnos vėžio. Įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa, nespecializuota pirminė burnos patikra ir profilaktika Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vienam pacientui apmokama vieną kartą per metus.