Kas yra „Žaliasis koridorius” ir kam jis gali būti taikomas? #
Pacientams, kuriems pirmąkart įtariama piktybinė liga (dėl to sprendžia gydantis gydytojas), sudaroma galimybė gauti konsultacijas ir tyrimus skubos tvarka, nelaukiant bendroje eilėje. Ši sistema vadinasi „Žaliasis koridorius“ ir yra skirta padėti pacientams, kurie pirmą kartą kreipiasi dėl onkologinės ligos, greičiau gauti jiems reikalingą gydymą.
Šeimos gydytojas, įtardamas onkologinę ligą, gali pacientą iš karto siųsti gydytojo onkologo konsultacijai, kuris atlikęs papildomus tyrimus patvirtins arba atmes diagnozę. Onkologinės ligos Lietuvoje gydomos šiuose centruose: Vilniuje – Nacionaliniame vėžio institute ir VU Santaros klinikose, Kaune – LSMU Kauno klinikose ir LSMU Kauno onkologinėje ligoninėje, Klaipėdoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiauliuose – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Panevėžyje – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Šios įstaigos sudarys onkologijos klasterį. Pacientą, kuriam pirmą kartą nustatyta onkologinė liga, šeimos gydytojas turės siųsti į vieną iš onkologijos klasteriui priklausančių įstaigų. Gydymo įstaigą ir gydantį gydytoją galite pasirinkti patys.
Pacientams, kuriems įtariamas vėžys, maksimalus laikotarpis nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją specialistą iki diagnozės patvirtinimo turi būti ne ilgesnis nei 28 kalendorinės dienos, o laikotarpis nuo diagnozės patvirtinimo iki gydymo pradžios negali viršyti 14 kalendorinių dienų.
Ne daugiau kaip 28 kalendorinės dienos – laikotarpis nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją specialistą dienos iki diagnozės patvirtinimo dienos. Paciento, kuriam pirmą kartą įtariama onkologinė liga, laukimo laikas nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją specialistą specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SOPT ASPĮ) dienos iki onkologinės ligos diagnozės patvirtinimo dienos daugiadalykės gydytojų specialistų komandos (toliau – DGSK) posėdyje, vadovaujantis objektyviais duomenimis (histologiškai ir kt.) (pateikiami duomenys apie trumpiausią, ilgiausią ir vidutinį laukimo laiką per mėnesį).
Ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų – laikotarpis nuo onkologinės ligos diagnozės patvirtinimo iki gydymo pradžios. Paciento, kuriam pirmą kartą patvirtinta onkologinė liga, laukimo laikas nuo onkologinės ligos diagnozės patvirtinimo SOPT ASPĮ dienos (DGSK posėdžio data) iki gydymo pradžios (paskirto pirmojo sveikatos priežiūros etapo pradžios data) (pateikiami duomenys apie trumpiausią, ilgiausią ir vidutinį laukimo laiką per mėnesį).
Ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų – planinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo terminas. Laukimo laikas nuo užsiregistravimo SOPT ASPĮ ambulatorinei onkologijos chemoterapijos, onkologijos radioterapijos, hematologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti iki paslaugos gavimo dienos (lapkričio 10 d. duomenys teikiami pagal visus laukimo trukmės intervalus, nurodytus VLK direktoriaus tvirtinamame Asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos apraše).
Ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų – planinės stacionarinės, dienos stacionaro, dienos chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo terminas. Laukimo laikas nuo užsiregistravimo SOPT ASPĮ ir onkologinę pagalbą teikiančioje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – OPT ASPĮ) stacionarinei, dienos stacionaro, dienos chirurgijos asmens sveikatos priežiūros paslaugai gauti iki paslaugos gavimo dienos (kiekvieno mėnesio 10 d. duomenys teikiami apie sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose laukimo eilės trukmė ilgesnė kaip 60 kalendorių dienų).
Ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų – brangiojo tyrimo atlikimo terminas. Laukimo laikas nuo užsiregistravimo SOPT ASPĮ brangiajam tyrimui (kompiuterinės tomografijos ir (ar) magnetinio rezonanso tomografijos, ir (ar) pozitronų emisijos tomografijos tyrimui atlikti iki tyrimo atlikimo dienos (teikiami kiekvieno mėnesio 10 d. duomenys).
Ne daugiau kaip 2 kalendorinės dienos – laikotarpis nuo paciento hospitalizavimo stacionariniam gydymui iki planinės chirurginės operacijos atlikimo dienos. Laikotarpis nuo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų hospitalizavimo SOPT ASPĮ ir OPT ASPĮ stacionariniam gydymui iki planinės chirurginės operacijos atlikimo dienos (pagal lokalizacijas ir chirurgines operacijas, nurodytas Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų srautų valdymo ir paslaugų organizavimo aprašo 6 priede).
Dažniausiai gydytojas onkologas paskiria papildomus diagnostinius tyrimus, kurių atlikimas gali trukti iki kelių savaičių. Tyrimų reikia, kad būtų galima:
- Tiksliai diagnozuoti solidinį naviką ar kraujo vėžį;
- Aptikti vėžio buvimo vietą organizme ir sužinoti, ar jis yra išplitęs;
- Įvertinti bendrąją Jūsų sveikatos būklę, kuri lemia, koks gydymas Jums bus paskirtas.
Gavęs tyrimų rezultatus, gydytojas onkologas nustato tikslią ligos diagnozę. Efektyviausio Jūsų gydymo taktika aptariama ir paskiriama multidisciplininės gydytojų komandos konsiliumo metu. Apie paskirtą gydymą Jus informuoja ir gydymą suplanuoja gydytojas onkologas.
Kas yra onkologijos atvejo vadybininkas? #
Onkologinės ligos gydymas yra kompleksinis procesas. Onkologinių pacientų sveikatos priežiūros paslaugos turi būti ne tik savalaikės, bet ir integruotos ir orientuotos į kompleksinius poreikius (ne tik sveikatos, bet ir socialinius, dvasinius). Kai kurios gydymo įstaigos kompleksinės pagalbos suteikimui turi onkologijos atvejų vadybininkus.
Onkologiniam klasteriui priklausančioje įstaigoje bus atvertas „žaliasis koridorius“ – tai reiškia, kad pacientui paskirtas atvejo vadybininkas rezervuos laiką pirmajai gydytojo specialisto konsultacijai, užregistruos paskirtiems tyrimams ir kitų specialistų konsultacijoms, organizuos ir kontroliuos, kad būtų įvykdytas pacientui sudarytas diagnostinių tyrimų ir specialistų konsultacijų įgyvendinimo planas, padės užtikrinti, kad laiku prasidėtų daugiadalykės specialistų komandos pacientui paskirtas gydymas. Taikant „žaliojo koridoriaus“ principą, paslaugas pacientui bus siekiama suteikti per trumpiausią įmanomą laiką. Pacientui suteiktos paslaugos bus vertinamos pagal patvirtintus prieinamumo ir kokybės rodiklius.
Atvejo vadybininkas taip pat turės įvertinti, ar pacientui pasireiškė distreso sindromas – nemalonūs psichinio, fizinio, socialinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimai, kuriuos patiria pacientas. Atvejo vadybininkas konsultuos dėl psichosocialinės pagalbos poreikio ir informuos, kur tos paslaugos teikiamos. Distreso vertinimas bus atliekamas naudojant Jungtinių Amerikos Valstijų vėžio centrų tinklo sukurtą metodiką.
Efektyviau valdyti pacientų srautus taip padės reikalavimai onkologijos klasteriui priklausančių įstaigų kontaktų centrams. Jie turės sudaryti galimybę pacientams kreiptis e. sveikatos priemonėmis, atvykus gyvai arba telefonu, taip pat kitomis ryšio priemonėmis: elektroniniu paštu, siunčiant užklausas per tinklalapį, naudojantis momentiniais pokalbių kanalais (angl. chat), socialiniais tinklais ir kt.
Skambučių centrui įvestas reikalavimas turėti skambučių medį, kurio dalys būtų išdėstytos logine seka pagal informacijos teikimo sritį, ir praleidus skambutį perskambinti pacientui ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Onkologijos atvejo vadybininko paslaugos gali būti teikiamos pacientams, kuriems pirmą kartą įtariama (morfologiškai nepatvirtinta) onkologinė liga arba pacientai, kuriems diagnozuota (morfologiškai patvirtinta) onkologinė liga, tačiau jos gydymas dar nepradėtas.
Atnaujintą onkologinėmis ligomis sergančių pacientų srautų valdymo ir paslaugų organizavimo reikalavimų aprašą rasite ČIA.
Kur kreiptis, jei nesilaikoma „Žaliojo koridoriaus” terminų? Ką daryti? #
Pirmiausia reikia žiūrėti kokia situacija, kodėl nesilaikyta terminų. Tokiais atvejais būna paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris vertina naujo paciento registracijos diagnostiniams tyrimams ir specialistų konsultacijoms gauti taikant žaliojo koridoriaus sistemą atitiktį reikalavimų aprašo 1 priede nustatytiems paslaugų teikimo terminams. Siunčianti ASPĮ ar pacientas (jo atstovas) kreipiasi į Specializuotą onkologinę pagalbą teikianti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Kontaktų centrą. Kontaktų centro darbuotojas sistemoje, jeigu siuntimas atitinka reikalavimus, rezervuoja artimiausią esamą laisvą gydytojo specialisto konsultacijos datą ir laiką taikydamas žaliojo koridoriaus sistemą. Specializuotą onkologinę pagalbą teikianti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga suplanuoja sistemoje pakankamą gydytojų specialistų konsultacijų skaičių, kad konsultacija naujam pacientui būtų suteikta reikalavimų aprašo 1 priede nurodytais terminais. Jeigu siuntimas neatitinka reikalavimų, tuomet kontaktų centras informuoja siuntimą išdavusį gydytoją. Jeigu pacientas nėra naujas pacientas, registruoja pacientą planinės gydytojo specialisto konsultacijos arba į eilę registruotis planinės gydytojo specialisto konsultacijos.
Jeigu Specializuotą onkologinę pagalbą teikianti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali užregistruoti pacientą tik ilgesniais terminais, nei nurodyti reikalavimų aprašo 1 priede, atvejo vadybininkas pacientui Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir, pacientui sutikus, užregistruoja pacientą į pirmąją gydytojo specialisto konsultaciją kitoje Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jeigu pacientas nesutinka gauti reikalingo gydytojo specialisto pirmosios konsultacijos kitoje Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pacientas registruojamas į gydytojo specialisto konsultaciją Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriklausomai nuo to, kad reikalavimų aprašo 1 priede nurodyti paslaugų suteikimo terminai bus viršyti.
Taigi, jeigu paslaugos nėra suteikiamos nustatytais terminais, tuomet tikslingiausia pirmiausia kreiptis į atvejo vadybininką, nes teisės aktais nustatyta, kad vadybininko veiklos tikslas – pasiekti, kad paslaugos naujam pacientui būtų suteiktos reikalavimų aprašo 1 priede nurodytais onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumo terminais.
Taip pat priklausomai nuo situacijos galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, jei medicinos darbuotojas ar medicinos įstaiga nesuteikė tinkamų sveikatos paslaugų arba vykdė savo pareigas aplaidžiai. Taip pat galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, jei dėl laiku nesuteiktų paslaugų padaryta žala.
Jūs galite gauti nemokamą POLA teisininko konsultaciją #
POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise
Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.
Trumpą teisinio klausimo aprašymą (anonimiškai) paskelbsime tinklalapyje – atsakymas padės ir kitiems pacientams.
