Apie gerklas #
Gerklos – tai organas, būtinas kalbėjimui ir kvėpavimui. Jos yra viršutinioji kvėpavimo sistemos dalis, per kurią oras patenka iš burnos ar nosies į trachėją ir plaučius. Gerklos yra sudėtingos struktūros vamzdelis, esantis kaklo priekyje, kurio ilgis svyruoja nuo 3,5 iki 4,5 cm.
Šį organą sudaro šešios kremzlės, sujungtos raiščiais ir sąnariais, kurie suteikia jam stabilumą ir judrumą. Raumenys tarp kremzlių leidžia reguliuoti jų padėtį, kas būtina balso formavimui. Gerklų sienelės yra išklotos gleivine, o jų spindyje yra dvi balso stygos, sudarančios siaurą balso plyšį.
Oras, iškvepiamas iš plaučių, praeina pro šį plyšį, sukeldamas balso stygų virpėjimą, kuris generuoja garsus. Šie garsai derinami gerklose, gerklaryklėje ir burnos ertmėje, formuodami balsą.
Virš gerklų esantis antgerklis vaidina svarbų vaidmenį ryjant maistą – pakilus gerkloms, antgerklis uždengia balso plyšį, leidžiančią maistui keliauti į stemplę ir apsaugodamas kvėpavimo takus.
Gerklų vėžio simptomai #
Gerklų vėžio simptomai gali būti įvairūs ir dažnai priklauso nuo naviko vietos bei dydžio. Vienas ankstyviausių ir dažniausių požymių – užkimimas ar balso pasikeitimas. Jei užkimimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir nėra susijęs su peršalimu ar kita trumpalaike būkle, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Kiti dažni simptomai yra skausmas gerklėje ir pasunkėjęs rijimas. Šie požymiai atsiranda, kai navikas auga ir pradeda trukdyti normaliam rijimui ar kelia diskomfortą. Taip pat gali būti pojūtis lyg kažkas „strigtų“ gerklėje – šis pojūtis ypač sustiprėja valgant arba ryjant seiles.
Naviko plitimui progresuojant, gali pasireikšti skausmas ausyje, nes navikas spaudžia ar dirgina nervus, susijusius su ausimis. Dar vienas įspėjantis simptomas yra nemalonus kvapas iš burnos, atsirandantis dėl uždegiminių ar nekrozinių audinių procesų.
Sunkesnėse stadijose gali pradėti didėti kaklo limfmazgiai – tai gali reikšti, kad vėžys plinta į aplinkinius audinius. Taip pat žmogus gali jausti nuovargį, svorio kritimą ir kitus bendrus simptomus, kurie būdingi onkologinėms ligoms.
Svarbu atminti, kad šie simptomai nebūtinai rodo vėžį – jie gali būti ir kitų būklių požymiai. Tačiau jei jie užtrunka ilgiau nei dvi savaites ar progresuoja, būtina pasitarti su gydytoju.
Gerklų vėžio diagnostika #
Gerklų vėžio diagnozė nustatoma atliekant įvairius tyrimus, kurie padeda nustatyti naviko buvimą, jo dydį ir išplitimą. Vienas iš pirmųjų tyrimų yra netiesioginė laringoskopija. Jos metu gydytojas naudoja nedidelį veidrodėlį, leidžiantį apžiūrėti gerklas ir įvertinti galimus pakitimus ar naviko išplitimą. Tai yra neskausmingas tyrimas, kurio metu pacientas išlieka sąmoningas.
Jei netiesioginė laringoskopija rodo įtartinų požymių, atliekama tiesioginė laringoskopija, kuri leidžia geriau apžiūrėti gerklų struktūras. Šis tyrimas atliekamas naudojant specialų laringoskopą ir yra vykdomas bendrosios nejautros sąlygomis, todėl pacientas nieko nejaučia. Tiesioginė laringoskopija leidžia išsamiai įvertinti naviko lokalizaciją ir imtis tikslesnių veiksmų diagnozei nustatyti.
Kaklo apčiuopa – tai dar vienas svarbus metodas, kurio metu gydytojas pirštais patikrina kaklą, siekdamas aptikti padidėjusius limfmazgius. Jei limfmazgiai padidėję, tai gali reikšti, kad vėžys išplito iš gerklų į gretimus audinius.
Norint išsiaiškinti naviko dydį ir tikslų išsidėstymą gerklų viduje, atliekami radiologiniai tyrimai. Dažniausiai naudojama kompiuterinė tomografija (KT), leidžianti matyti detalius gerklų vaizdus ir nustatyti naviko dydį bei jo įsiskverbimo į aplinkinius audinius laipsnį.
Tačiau tiksliausias diagnostinis metodas yra biopsija – procedūra, kurios metu, laringoskopijos pagalba, paimamas nedidelis naviko audinio mėginys. Šis mėginys siunčiamas patologui, kuris, atlikęs mikroskopinį tyrimą, patvirtina arba paneigia vėžio diagnozę. Tik patvirtinus gerklų vėžį biopsijos būdu, pradedamas gydymas.
Gydymas #
Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Pagrindiniai gydymo metodai – spindulinė terapija ir chirurgija, kuriuos kartais papildo chemoterapija. Šių metodų kombinacijos padeda pasiekti geriausių rezultatų.
Spindulinė terapija (radioterapija)
Spindulinė terapija taikoma tam, kad sunaikintų greitai besidauginančias vėžio ląsteles. Dažnai spindulinė terapija taikoma prieš operaciją – tai padeda sumažinti naviko dydį, todėl jį lengviau pašalinti chirurginiu būdu. Šios terapijos metu veikiami ir sveiki aplinkiniai audiniai, tad pacientas gali jausti gleivinės sausumą, skausmą ar perštėjimą. Jei pasireiškia šie simptomai, būtina apie tai pranešti gydytojui, nes yra būdų švelninti šalutinį poveikį.
Chirurginis gydymas
Pažengusiam gerklų vėžiui dažnai reikalinga operacija, vadinama laringektomija – visiškas arba dalinis gerklų pašalinimas. Jei pašalinamos visos gerklos, suformuojama kvėpuojamoji anga priekinėje kaklo dalyje, per kurią pacientas kvėpuoja. Taip pat atliekamos žaizdų susiuvimo procedūros, siekiant užtikrinti ryklės ir stemplės funkcionalumą. Po operacijos pacientai pradžioje maitinami per maitinimo zondą, kad žaizda gytų greičiau. Jei vėžys išplitęs į limfmazgius, gali prireikti pašalinti kaklo limfmazgius – po šios operacijos rekomenduojama fizinė terapija, stiprinanti kaklo ir pečių raumenis.
Po operacijos pacientas kelias dienas praleidžia intensyvios priežiūros skyriuje. Žaizdai prižiūrėti naudojami drenažo vamzdeliai, kurie pašalina išskyras ir padeda žaizdai geriau gyti. Pacientui skiriami nuskausminamieji vaistai, o jei yra infekcijos rizika – ir antibiotikai. Po operacijos 10–12 dienų praleidžiama ligoninėje, jei gijimo procesas vyksta sklandžiai.
Kaip ir po kiekvienos operacijos, po laringektomijos galimos komplikacijos. Viena dažnesnių yra fistulė – kanalas, susidaręs dėl siūlių iširimo. Šiuo atveju reikalinga speciali priežiūra ir, jei žaizda savaime neužgyja, gali prireikti papildomos operacijos.
Svarbu paminėti, kad gerklų pašalinimas turi įtakos paciento kalbai ir kvėpavimui, todėl pacientui gali prireikti papildomos terapijos, įskaitant kalbos atkūrimo terapiją.
Tracheostoma ir jos priežiūra #
Tracheostoma – tai chirurginiu būdu suformuota anga kaklo priekyje, kuri leidžia orui patekti tiesiai į trachėją ir plaučius. Ji ypač reikalinga pacientams, kuriems atlikta gerklų pašalinimo operacija. Po operacijos į tracheostomą įstatomas specialus tracheostominis vamzdelis, kuris padeda išlaikyti angos pralaidumą ir apsaugo nuo susiaurėjimo.
Tracheostominio vamzdelio priežiūra
Tracheostominis vamzdelis dažniausiai gaminamas iš elastingos plastmasės, kuri nedirgina trachėjos gleivinės. Kasdien reikia pakeisti vamzdelį švariu, o esant būtinybei – ir dažniau. Jei pastebite, kad kvėpuojant girdimi triukšmingi garsai arba kyla dusulys, tai gali reikšti, kad vamzdelis užsikimšo gleivėmis ar skrepliais. Tokiu atveju nedelsiant reikia keisti vamzdelį.
Tracheostominis vamzdelis turi būti valomas kasdien. Naudojant muilą, šepetėlį ir 3% vandenilio peroksidą, vamzdelis nuplaunamas ir kruopščiai nusausinamas. Prieš vėl įstatant, rekomenduojama jį sutepti augaliniu aliejumi, kad būtų lengviau įdėti. Svarbu vengti glicerino ir vazelino – jie gali sukelti plaučių komplikacijas.
Aplink tracheostomą esančią odą reikia kasdien nuplauti muilu ir vandeniu bei laikyti sausą. Iki kol tracheostoma užgyja, rekomenduojama naudoti sterilius tvarsčius, kurie apsaugos odą nuo drėgmės ir dirginimo.
Sekreto išsiurbimas
Po operacijos tracheostomoje gali kauptis sekretas, todėl pradiniu laikotarpiu gleivės turi būti nuolat išsiurbiamos specialiu siurbliuku. Šią procedūrą iš pradžių atlieka slaugytoja, tačiau vėliau pacientas gali išmokti tai daryti pats. Sekreto išsiurbimo metu reikia laikytis šių taisyklių:
- Nusiplauti rankas.
- Patikrinti įrankius ir liepti pacientui giliai įkvėpti ar pakosėti.
- Jei sekretas labai tirštas, galima į tracheostomą įšvirkšti 3–5 ml fiziologinio tirpalo, kad jis suskystėtų.
- Siurbti sekretą iki 15 sekundžių, o po to sterilizuoti kateterį.
Gleivių kamščiai, susidarę trachėjoje, gali užblokuoti kvėpavimą. Tokiu atveju į tracheostomą galima įlašinti 2–5 ml sterilaus vandens ar fiziologinio tirpalo – tai skatina kosulį, kuris padeda pašalinti gleives.
Oro drėkinimas
Tracheostoma pašalina natūralų nosies sušildymo ir drėkinimo procesą. Siekiant išvengti trachėjos išsausėjimo ir gleivių kamščių susidarymo, būtina drėkinti įkvepiamą orą. Ligoninėje tam naudojami specialūs drėkintuvai. Namuose galite uždengti tracheostomą drėgna marle arba naudoti specialius oro filtrus, parduodamus vaistinėse.
Stebėsena po gydymo #
Baigus gydymą, svarbu gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir reguliariai tikrintis. Pirmuosius metus po gydymo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kas 3 mėnesius. Antraisiais metais – kas 4 mėnesius. Vėliau, trečiais, ketvirtais ir penktais metais, vizitus pas gydytoją reikėtų planuoti kas 6 mėnesius. Praėjus 5 metams po gydymo, pas gydytoją rekomenduojama apsilankyti kartą per metus.
Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas atliks išsamų burnos ir kaklo tyrimą, kad patikrintų, ar nėra padidėjusių limfmazgių. Taip pat bus skiriami bendri kraujo tyrimai, kad būtų įvertinta bendra sveikatos būklė. Kartais gali būti atliekami rentgeno tyrimai veido kaulams ir krūtinės ląstai, taip pat ultragarsiniai kaklo, kepenų ir inkstų tyrimai.
Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta nosiaryklės vėžio ir burnos ertmės, gerklų, burnos ertmės, gerklų, burnos ertmės ir pogleivio plokščialąstelinės karcinomos gydymui (2021 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.
