Darbo santykiai ir teisės ligos metu

Darbdavys prašo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Šiuo metu esu nedarbingumo atostogose. Ką man reikėtų daryti, kai baigsis biuletenis? Ar galiu nutraukti darbo sutartį dėl ligos pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą? #

Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Darbdavys apie sutarties nutraukimą įspėjamas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu:

• Jei dirbote ilgiau nei 1 metus, darbdavys privalo išmokėti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
• Jei dirbote trumpiau nei 1 metus – 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos. Faktinių aplinkybių vertinimas priskirtas darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijai.

Darbo kodekso straipsnis, kuris numato atleidimą dėl ligos yra numatytas darbuotojo naudai, t.y. šiuo pagrindu pasinaudoti galite Jūs.

Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl  „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos. Taip pat darbdavys negali Jūsų atleisti dėl Jūsų teikiamų prašymų, nes toks darbdavio veikimas galėtų būti laikomas diskriminacija ir atleidimas galėtų būti laikomas neteisėtu.

Kokie galimi maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai? #

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. periodas, kiek laiko truks gydymas ir kiek laiko pacientas dėl ligos negalės eiti į darbą.

Pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki NDNT nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį šiems terminams:

• 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai;
• 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų).

Visą informaciją apie tai, kur ir kada kreiptis gavus laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, kokius dokumentus teikti, kaip apmokamas laikinasis nedarbingumas rasite paspaudę nuorodą.

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau – ANTAA). Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui – dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus. . Pacientas, nesutinkantis su GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – per 30 dienų teisės aktų nustatyta tvarka.

Daugiau atsakymų apie laikiną nedarbingumą rasite skiltyje „Laikino nedarbingumo suteikimas“ – spauskite nuorodą.

Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą? #

Jeigu nedarbingumo pažymėjimo trukmė jau išnaudota, bet asmuo vis dar negali dirbti dėl sveikatos būklės, yra kelios galimybės:

• Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Plačiau apie dalyvumo lygio nustatymą – spauskite nuorodą.
• Darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų, jei darbdavys sutinka.
• Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Plačiau – žr. ankstesnį atsakymą viršuje arba spauskite nuorodą. Tokiu atveju išeitinė išmoka priklauso nuo darbo stažo.

Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti. Tai padės priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų – ar likti darbe, ar nutraukti darbo santykius.

Nedarbingumo pažymėjimo 153 dienos išnaudotos, tebevyksta aktyvus gydymas. GKK komisija siunčia mane dalyvumo lygio nustatymui į ANTAA. Atvykus paaiškėjo, kad nedarbingumas uždaromas ir kitą dieną turiu eiti į darbą, kol bus nustatytas dalyvumo lygis, arba savo noru išeiti iš darbo ir prarasti socialines garantijas bei brangius vaistus. Gydymas nebaigtas, liekamieji sveikatos sutrikimai aiškūs. ANTAA sprendimas gali užtrukti 20 ar daugiau dienų. Ką daryti tokioje situacijoje? #

Agentūros teritorinis skyrius per 20 darbo dienų nuo Aprašo 8 arba 9 ir 14 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos atlieka dalyvumo lygio vertinimą ir priima sprendimus dėl asmens dalyvumo lygio, jo priežasties (-čių), atsiradimo laiko, termino (toliau – sprendimas dėl dalyvumo lygio) ir Agentūros direktoriaus nustatyta tvarka asmeniui prašant – sprendimą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų Aprašo 8 ar 9 ir 14 punktuose nurodytų dokumentų gavimo Agentūroje dienos.

Jeigu asmuo ar atstovas, VSDFV ar jos teritorinis skyrius ar kita pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šis sprendimas per vieną mėnesį nuo dokumentų, nurodytų Aprašo 52 punkte, gavimo dienos (VSDFV ar jos teritorinio skyriaus ar kitos pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Jei Agentūros teritorinio skyriaus sprendimas skundžiamas Agentūros direktoriui, Agentūros direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimas – Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas – teismui, Agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie skundą gavimo dienos apie tai raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša VSDFV, nurodydama skundo datą, skundą padavusio asmens vardą ir pavardę, gimimo datą.

Tais atvejais, kai asmens dalyvumo vertinimo ne pirmą kartą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje laikas sutampa su asmens laikinuoju nedarbingumu, jo siuntimas į šią agentūrą turi būti atidėtas iki asmens laikinojo nedarbingumo pabaigos (išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas ryškus asmens sveikatos būklės blogėjimas ir nustatoma nepalanki laikinojo darbingumo sutrikimo grąžinimo prognozė).

Darbdavys nori mane atleisti iš darbo dėl sveikatos problemų. Kokios yra mano teisės ir kokios garantijos priklauso? #

Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Visi sprendimai turi būti pagrįsti dokumentais.

Pagal Darbo kodekso 57 straipsnį:

• Jeigu atleidžiama darbdavio iniciatyva be jūsų kaltės, turi būti įspėjama prieš 1 mėnesį, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – prieš 2 savaites.
• Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. (jei išdirbta > 1 m.).
• Atleidžiamam darbuotojui priklauso išeitinė išmoka: 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (jei išdirbta trumpiau nei 1 metus – 0,5 mėnesio VDU).
• Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.

Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis). Atleidimas galimas tik pasibaigus nedarbingumui.

Noriu nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Įmonė yra apdraudusi darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis – arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta? #

Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų. Jei darbuotojas buvo suklaidintas ir pasirašė susitarimą nesuprasdamas pasekmių, tokį susitarimą galima ginčyti Darbo ginčų komisijoje.

Turiu mažesnį dalyvumo lygį ir dirbu įmonėje keletą metus. Įmonėje vyksta pokyčiai. Jei darbdavys nepasiūlys man darbo, atitinkančio mano galimybes, ir nutrauks darbo sutartį, kokia išeitinė išmoka man priklausytų? #

Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus – naujos įrangos, leidžiančios efektyviau organizuoti darbą, įsigijimas ir pan. Darbuotojo atsisakymas dirbti pagal nepagrįstai keičiamas sąlygas negali būti pagrindas atleidimui.

Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str.:

• Jeigu atleidžiama darbdavio iniciatyva be jūsų kaltės, turi būti įspėjama prieš 1 mėnesį, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei 1 metus – prieš 2 savaites.
• Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. (jei išdirbta > 1 m.).
• Atleidžiamam darbuotojui priklauso išeitinė išmoka: 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (jei išdirbta trumpiau nei 1 metus – 0,5 mėnesio VDU).
• Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.

Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš darbo sutarties nutraukimą? #

Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei nedarbingumas prasidėjo 2024-07-17, išeitinė išmoka bus skaičiuojama pagal jūsų atlyginimą už 2024-04, 05 ir 06 mėnesius.

Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką.

Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, vidutinis darbo užmokestis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių.

Kaip parašyti prašymą darbdaviui dėl trumpesnės darbo dienos dėl sveikatos priežasčių? #

Prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo. Pridėkite sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Pavyzdinė formuluotė:

Prašau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sutrumpinti mano darbo laiką iki 6 val. per dieną, nustatant tokį darbo grafiką: nuo 8.00 val. iki 14.00 val., iki sveikatos būklės pagerėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d. Pridedu sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Ar galiu prašyti darbdavio dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą kaip už pilną etatą? #

Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. sutrumpinta darbo laiko norma nustatoma darbuotojams, kurių darbas susijęs su tam tikrais žalingais veiksniais, ir kurie patenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintas Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas).
Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui – tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti. Pvz., jei darbdavys yra nustatęs, jog atitinkamos kategorijos darbuotojai yra siunčiami į mokymus tobulinti kvalifikacijos, tai į tokius mokumus turės būti siunčiami ir darbuotojai, laikinai dirbantys ne 40, bet 20 darbo valandų per savaitę. Jei darbdavys apriboja ne visą darbo laiką dirbančio darbuotojo teises, pažeistas teises darbuotojas gali ginti kreipdamasis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso 220 str. nustatyta tvarka.

Susirgau onkologine liga ir apie tai informavau darbdavį. Vis dėlto jis padidino mano darbo krūvį, nors prašiau to nedaryti gydymo metu. Nesutikus mažinti darbų apimties, pasiūlė mažintis etato dalį. Kokios yra mano teisės? #

Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai paprastai nustatomi kolektyvinėje arba darbo sutartyje. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu. Jei manote, kad jūsų teisės pažeidžiamos, galite kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba darbo ginčų komisiją.

Šiuo metu dirbu 0,75 etato. Darbdavys reikalauja pereiti prie pilno etato ir pateikti gydytojo pažymas, patvirtinančias rekomendacijas dirbti mažesniu krūviu. Ar užtenka medicininių išrašų iš e. sveikatos? Ar darbdavys gali mane atleisti, jei atsisakysiu dirbti visu etatu? #

Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius, siūlyti pakeisti darbo funkciją iš surinkėjo į surinkimo įrangos operatoriaus – naujos įrangos, leidžiančios efektyviau organizuoti darbą, įsigijimas ir pan. Darbuotojo atsisakymas dirbti pagal nepagrįstai keičiamas sąlygas negali būti pagrindas atleidimui.

Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str.

Išrašai iš e. sveikatos apie diagnozes ar gydymą paprastai nėra laikomi pakankamu pagrindu riboti darbo krūvį – reikalinga gydytojo pažyma (pvz., šeimos arba darbo medicinos gydytojo), kurioje būtų aiškiai įvardyta rekomendacija dėl galimybių dirbti pilnu ar daliniu etatu.

Išvykome gydytis į užsienį. Man, kaip slaugančiam asmeniui, reikia nedarbingumo pažymėjimo. Lietuvoje gydytojai jo nepratęsia, o užsienyje taip pat nesuteikia, nes negulime ligoninėje. Kaip tokiais atvejais turi būti tvarkomas nedarbingumas? #

Jeigu gydotės užsienyje, turite kreiptis į ten dirbantį gydytoją, kuris suteikęs medicininę pagalbą išduos medicininių dokumentų išrašą (pažymą apie ligą, jos trukmę, gydymą). Su šiais dokumentais reikia kreiptis į „Sodrą“.

„Sodra“ tokius užsienyje išduotus dokumentus pakeičia į Lietuvos nedarbingumo pažymėjimą, jei juose aiškiai nurodyta:

• kas yra pacientas,
• kas yra slaugantis asmuo,
• nedarbingumo priežastis ir trukmė.

Taigi nedarbingumo tęstinumą užtikrina ne Lietuvos gydytojas, o „Sodra“, gavusi užsienio gydytojo išduotus dokumentus originalus.

Ar galima gauti nedarbo išmoką, jei atleidus iš darbo jau yra pasiektas pensinis amžius? #

Deja, ne. Pagal galiojančius teisės aktus bedarbio statusą gali turėti tik asmenys iki senatvės pensijos amžiaus. Sukakus pensiniam amžiui bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka nebemokama. Net jei iš pradžių buvo paskaičiuotos išmokos, jas sustabdo, kai tik paaiškėja, kad asmuo yra pensinio amžiaus.

Ką reikia žinoti:

• Dirbti pensininkai gali, bet jiems nebepriklauso nedarbo socialinio draudimo išmoka.
• Ligai susirgus pensininkams priklauso ligos išmoka, jei jie dirba ir moka socialinio draudimo įmokas.
• Pensinio amžiaus asmeniui pagrindinės pajamos yra senatvės pensija, o papildomai gali būti darbdavio išmokėta išeitinė ar kitos socialinės garantijos.

Ar galiu išsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas dėl sunkios ligos? #

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką (iki 2025-12-31) II pakopos lėšų vienkartinis išsiėmimas dėl ligos nenumatytas.

Nuo 2026-01-01 įsigaliojus įstatymo pakeitimams, esant sunkiai ligai iš Sveikatos apsaugos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtinto sąrašo arba paskyrus paliatyviąją pagalbą, galėsite nutraukti kaupimą ir be mokesčių atsiimti visas sukauptas lėšas. Tam reikės pateikti medicininius dokumentus.

Ilgą laiką dirbau su cheminėmis medžiagomis. Kur kreiptis ir kaip nustatoma profesinė liga? #

Jeigu įtariate, kad susirgote profesine liga:

1. Kreipkitės į savo gydantį gydytoją. Jei jis įtars, kad Jūsų sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su darbu, nukreips darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Apie tai būtina informuoti darbdavį.
2. Darbo medicinos gydytojas įvertins sveikatos būklę ir, esant pagrindui, informuos Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
3. VDI inspektorius ištirs galimas profesinės ligos priežastis ir surašys Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą.
4. Gavęs šį aktą, darbo medicinos gydytojas nustatys profesinę ligą arba jos nenustatys ir surašys Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Jei nesutinkate su sprendimu, jį galima skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai per 2 mėnesius.
5. VDI „Sodrai“ pateikia visus dokumentus, o Jūsų gydytojas, išrašydamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, pažymės, kad jis išduotas dėl profesinės ligos.

Dėl išmokų:

• Laikinojo nedarbingumo pašalpa dėl profesinės ligos turi būti prašoma ne vėliau kaip per 3 metus nuo nedarbingumo pabaigos.
• Netekto dalyvumo kompensacija (vienkartinė ar periodinė) skiriama kreipiantis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Prašymą būtina pateikti ne vėliau kaip per 3 metus nuo sprendimo dėl netekto dalyvumo priėmimo. Jeigu dėl periodinės kompensacijos kreipiamasi praėjus 3 metams, kompensacija už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.

Negaliu dėl sveikatos atlikti savo darbo funkcijų. Kokius dokumentus turi išduoti gydytojas ir ką daryti, jei jis atsisako išduoti pažymą apie profesinį netinkamumą? #

Jeigu dėl sveikatos nebegalite atlikti savo darbo funkcijų, būtina gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą.

Šią išvadą (forma Nr. 048/a) gali išduoti šeimos gydytojas arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas.

Išvadoje gydytojas pažymi: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip) arba „dirbti negali“.

Pagal šią pažymą konkretizavus darbuotojo galimybę dirbti konkrečioje darbo vietoje, darbdavys, vadovaudamasis šeimos medicinos paslaugas teikiančio arba darbo medicinos gydytojo išvada, gali priimti teisiškai reikšmingus ir adekvačius sprendimus dėl tokio darbuotojo tolimesnės darbinės veiklos.

Jūs galite gauti nemokamą POLA teisininko konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Trumpą teisinio klausimo aprašymą (anonimiškai) paskelbsime tinklalapyje – atsakymas padės ir kitiems pacientams.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.

Socialinė parama: kas man priklauso #

Informaciją apie socialinės paramos rūšis ir socialinio draudimo išmokas pagal gyvenimo atvejus galima rasti: www.kasmanpriklauso.lt