Kodėl svarbu prieš pradedant gydymą ir jo metu apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą? #
Burnos sveikata ypač svarbi kiekvienu gyvenimo tarpsniu – svarbi ji ir susirgus onkologine liga. Sergant onkologine liga taip pat labai svarbu išlaikyti sveikus burnos audinius, todėl reikia pasirūpinti tinkama burnos higiena.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos atsirasti burnos ligoms, yra dantų apnašos. Dantų apnašas mes kiekvienas galime kokybiškai pašalinti ir tai reikia daryti kasdien. Taip pat labai svarbu prieš pradedant gydyti onkologinę ligą ar jau ją gydant apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą burnos būklės įvertinimui, taip pat išgirsti rekomendacijas, paaiškinimus, kaip tinkamai reikėtų prižiūrėti burnos ertmę, kad neatsirastų rizikos veiksnių, kurie gali paskatinti įvairių ligų ir būklių atsiradimą. Onkologinę ligą besigydančius pacientus dažnai vargina skausmas, žaizdelės, opelės, jos turi įtakos ne tik mitybos pokyčiams, bet ir daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Tam, kad būtų lengviau ir paprasčiau, reikia tinkamai prižiūrėti burnos būklę. Tą reikia daryti, nes burnoje kaupiasi apnašos, o jų išskiriami toksinai pažeidžia ir apydantį (periodontą), tam tikti metabolizmo procesai gali sukelti dantų ėduonį, gali atsirasti žaizdelių, opelių, dėl to pacientui gali būti sunkiau valgyti, gali būti net sunku kalbėti ar ryti.
Taip pat svarbu šalinti įvairius rizikos veiksnius, kurie gali pabloginti burnos būklę: rūkymas, alkoholio vartojimas, maistas – sūrus, rūgštus, daug pridėtinio cukraus turintys produktai – visa tai turi įtakos ir burnos sveikatai.
Pagrindinės ligos ir būklės, kurios gali pasireikšti burnoje ir be taikomo onkologinio gydymo:
- Dantų ėduonis. Kai yra gydoma onkologinė liga, tas pats dantų ėduonis gali pasireikšti netipiškai, greičiau progresuoti, dėl to į tai reikia atkreipti dėmesį ir labai prižiūrėti burnos ertmę.
- Apydančio ligos, pvz., dantenų uždegimas. Valydami dantis kartais ir neatkreipiame dėmesio į dantenų kraujavimą, bet tai – pirmas požymis, kad yra dantenų uždegimas ir reikėtų gydymo.
Taip pat yra pakitimų, kurie yra susiję su onkologinės ligos gydymu – pvz., burnos sausumas, ypač daugiau kalbant, liežuvis tarsi veliasi, yra raudonas, gali sutrikti nakties miegas. Tai diskomfortas, dėl kurio suprastėja gyvenimo kokybė. Taip pat, gydant onkologinę ligą, gali atsirasti burnos mukozitas – tai toksinis burnos gleivinės pažeidimas, kai atsiranda opelių, žaizdelių. Pacientas jaučia skausmą, jo būklė tampa prastesnė, sunku ir valgyti, gerti. Jei pacientas nesimaitina taip, kaip reikalinga, mityba gali būti nepakankama, trūkti skysčių, pasireikšti dehidratacija. Beje, gydant kai kurias ligas reikia pastebėti, kad burnos gleivinėje gali atsirasti netipinių skausmų. Tai gali lemti kaulinius pakitimus, gali atsirasti žandikaulio pakitimų, žandikaulio nekrozių.
Dėl to visada, kai atliekamas gydymas ir jam vykstant, reikia ir patiems kontroliuoti, kad viskas būtų gerai. Pajutus bet kokį netipinį skausmą, atsiradus žaizdelėms, opelėms, tam, kas nėra įprasta, visada reikia kreiptis į gydytoją specialistą, gydytoją odontologą, kad pažiūrėtų ir įvertintų.
Kviečiame žiūrėti praktinių patarimų ciklo paskaitą apie burnos sveikatą iki ligos ir po diagnozės, kurioje doc. dr. Kristina Saldūnaitė pasakoja, kodėl svarbu prieš pradedant gydymą ir jo metu apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą. Paskaitoje išgirsite apie pagrindinius veiksnius, sąlygojančius burnos ligų atsiradimą, kodėl svarbu palaikyti tinkamą burnos higieną ir išsaugoti sveikus burnos audinius.
Svarbu žinoti, kad paciento dantys turi būti sugydyti dar prieš pradedant vėžio gydymą. Uždegiminiai židiniai, nesveiki dantys, kitos burnos ligos gali stipriai pabloginti onkologinės ligos eigą, o chemoterapijos ar spindulinės terapijos metu dažnu atveju negalimos jokios invazinės odontologinės procedūros.
Kviečiame žiūrėti 2024 m. gegužės 22 d. POLA nuotolinio seminaro su gydytoja odontologe Auristida Gerliakiene „Kodėl prieš pradedant onkologinį gydymą, jį baigus, svarbu apsilankyti pas gydytoją odontologą? Kokia galima pagalba sprendžiant burnos sveikatos klausimus?” įrašą. Po gydytojos pranešimo antroje dalyje – atsakymai į dalyvių klausimus. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.
DĖMESIO! Vaizdo įraše yra pateikiama iliustracijų su atvirais burnos vaizdais ligos eigoje.
Kaip pasirinkti dantų šepetėlį ir dantų pastą? #
Burnos ertmę prižiūrėti yra labai svarbu, nes pagrindinė priežastis, dėl kurios atsiranda pakitimų ir jie progresuoja, yra dantų apnašos ir jų mikroorganizmai. Pagrindinė priemonė, kurią galime naudoti, yra dantų šepetėlis. Jį rekomenduojame pasirinkti minkštą arba labai minkštą. Dažnai gali supykinti, kai šepetėlis įdedamas į burną, todėl rekomenduojama naudoti šepetėlį mažą galvute, jis gali būti ir vaikiškas – juo paprasčiau išvalyti visus paviršius, ypač, kur sudėtingiausia pasiekti, pvz., viršutiniame žandikaulyje. Dantų šepetėlį reikia periodiškai keisti, negalima valyti tuo pačiu visa laiką. Keisti reikėtų maždaug kas tris mėnesius. Lengva atsiminti – kas sezoną pasikeičiame dantų šepetėlį. Taip pat galima naudoti ir ultragarsinius šepetėlius. Valymo kokybei įvertinti galime naudoti ir kitas priemones, kurios padės sužinoti, kiek laiko valyti, kaip valyti. Tinka įvairios pastos arba specialios tabletės, kurios išryškina apnašas ir parodo, kur dar reikia gerai išvalyti, kad apnašų neliktų.
Kaip valyti dantis?
- Kai pradedame valyti dantis, dantų šepetuką tvirtai paimame į saują (vaizdo įraše žiūrėkite nuo 1:58 min) ir pradedame nuo vieno paviršiaus – viršutinio žandikaulio veidinio paviršiaus. Vienoje vietoje atliekame 8-10 judesių. Šepetėlis turi būti pakreiptas 45 laipsnių kampu ir atliekami sukamieji judesiai – ratukai.
- Nuvalome vieną paviršių, tada – kitą: imamės vidinio paviršiaus ir atlikdami šluojamuosius judesius, jį nuvalome.
- Tada leidžiamės į apatinį žandikaulį ir identiškai atliekami sukamieji judesiai skruostiniame paviršiuje, o šluojamieji – vidiniame paviršiuje.
- Tuomet priekyje – trumpi švelnūs judesiukai, o stipriausi – valant krūminių ir prieškrūminių dantų vageles.
Kiekvienam valymo metodą geriausiai parenka specialistas, nes mato, kokių paviršių mes kokybiškai nenuvalome.
Kita puiki priemonė dantims valyti ir prižiūrėti yra vieno danties šepetėlis. Juo galime išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas. Šis šepetėlis yra labai mažas, todėl patogu nuvalyti visų dantų paviršius. Juo galima valyti ir visus dantis – kiekvieną atskirai. Nereikia atlikti kokių nors ypatingų judesių, tiesiog nuo vieno danties paviršiaus iki kito iš visų pusių kokybiškai nuvalome dantis. Vieno danties šepetėlis ypač tinka sunkiai pasiekiamoms vietoms valyti arba jei įprastas šepetėlis netinka naudoti, pvz., kai sukelia pykinimą.
Valyti rekomenduojama du kartus per dieną – ryte ir vakare pavalgius ir ypač nakčiai, kai sumažėja seilių išsiskyrimas, kad burna būtų tikrai švari.
Renkantis dantų pastą reikia atkreipti dėmesį, kad jos negalima naudoti vienos rūšies, reikia rinktis skirtingų rūšių, jas keisti. Kad nebūtų dirginama gleivinė, rekomenduojama rinktis tokias dantų pastas, kurių sudėtyje nėra laurilsulfato, konservantų. Dantų pasta gali būti ir augalinės kilmės, ir su probiotikais, ir su kitomis įvairiomis medžiagomis, kurios padeda išlaikyti sveikus audinius, esančius burnos ertmėje. Pastos nereikia dėti labai daug, užtenka mažo žirnio dydžio. Jei pasta dirgina, jaučiamas diskomfortas, galima tik šepetuko šerelių viršūnėlėmis šiek tiek nubraukti dantų pastos – medžiagų, esančių dantų pastoje, užteks. Jos pateks į kietuosius audinius, į dantų emalį ir atliks savo gerąjį darbą.
Kviečiame žiūrėti praktinių patarimų ciklo paskaitą apie burnos sveikatą iki ligos ir po diagnozės, kurioje doc. dr. Kristina Saldūnaitė pasakoja apie dantų šepetėlių ir dantų pastos pasirinkimo ir naudojimo aspektus. Paskaitoje išgirsite praktinių patarimų, kaip pasirinkti tinkamą dantų šepetėlį ir dantų pastą, kaip taisyklingai valyti dantis.
Ar tarpdančių šepetėliai, higieninis siūlas, skalavimo skystis, irigatorius, burnos geliai, pastilės yra papildomos ar būtinos priemonės? #
Valyti dantis vien tik šepetėliu neužtenka. Reikia naudoti ir tinkamai parinktą priemonę tarpdančiams valymui. Saugiausia ir labiausiai rekomenduojama – tarpdančių šepetėlis, jį parenka specialistas pagal kiekvieno paciento tarpdančių dydį, pritaiko ir parodo, kaip naudoti. Tai saugi priemonė: prisitaiko, išskleidžia arba suspaudžia šerelius ir tinkamai išvalo tarpdančius. Jei tarpdančiai labai siauri, galima naudoti higieninį siūlą, bet juo reikia valyti labai atidžiai ir saugant, kad nepažeistume apydančio (periodonto) audinių, neįpjautume dantenų. Rekomenduojama tarpdančius valyti ir prižiūrėti būtent vakare, nes laukia naktis, ilgasis periodas, kai sumažėja seilių išsiskyrimas, todėl burną reikia palikti visiškai švarią.
Anksčiau buvo mėgstama naudoti dantų krapštukus, bet tai nėra priemonė tarpdančiams išvalyti, jie – kaip pagalbinė priemonė pašalinti maisto likučius. Krapštukai gali būti mediniai, plastikiniai, dabar populiarūs guminiai, su jais tiesiog pašaliname maisto likučius, bet, norint tinkamai išvalyti tarpdančius, reikia būtinai naudoti vieną iš specialių priemonių.
Taip pat labai svarbu nuvalyti liežuvį, jo nugarėlę. Tam galima naudoti specialias menteles, šepetėlius, kuriais nubraukiama liežuvio nugarėlė.
Jei paciento dantys protezuoti arba jis nešioja plokšteles, jas taip pat reikia išvalyti ir prižiūrėti. Jei plokštelės išimamos, svarbu nepamiršti skirti dėmesio – naudoti atskirą šepetėlį jų valymui kiekvieną dieną, naudoti specialias tablets higienos palaikymui, kad būtų išsaugomas vientisumas, kad būtų tinkamai prižiūrima.
Kita papildoma priemonė – burnos skalavimo tirpalai. Jie gali būti gydomieji, atsižvelgiant į tai, kokia yra burnos būklė – geriausiai rekomenduos specialistas. Taip pat galima naudoti augalinės kilmės skalavimo tirpalus: medetkų, ąžuolų žievės, šalavijų, ramunėlių; jie irgi tinkamai veikia burnos gleivinę. Pacientams, kurių gleivinė jautri (iš pradžių ir būna juntamas diskomfortas, yra paraudimų, tik vėliau atsiranda vientisas pažeidimas – opa), galima skirti preparatu, kartu malšinančių skausmą. Paciento būklės palengvinimui ir opelių, žaizdelių užgydymui galima naudoti tepamą gelį su hialiurono rūgštimi, kuris sudaro plėvelę, ir pacientas nejunta didelio diskomforto, gali valgyti. Tai priemonės, padedančios pacientui atlikti įprastus veiksmus, t.y. valgyti, gerti, kalbėti.
Kalbant apie burnos sausumą, kurios tai palengvina, ir pacientas netgi gali geriau miegoti gali būti naudojamos pastilės – jos priklijuojamos prie dantenų ir po truputį išskiria medžiagos, kurios padidina seilių išsiskyrimą ir sumažina diskomfortą Taip pat mėgstama priemonė yra burnos irigatorius: galiukas išskiria srovę, yra rezervuaras, į kurį galima įpilti skalavimo tirpalo, nuoviro ir išvalyti, išplauti burnos ertmę.
Prisiminkite – būtina apsilankyti pas specialistus ir pasirodyti prieš pradedant gydymą ir jam vykstant. Jeigu nejaučiate jokių neigiamų pokyčių, apsilankyti pas specialistus reikėtų kas 3-4 mėnesius, o jeigu atsiranda koks nors netikėtas pojūtis, yra pakitimų, visada būtina kreiptis anksčiau.
Kviečiame žiūrėti praktinių patarimų ciklo paskaitą apie burnos sveikatą iki ligos ir po diagnozės, kurioje doc. dr. Kristina Saldūnaitė pasakoja apie tai, kaip rūpintis burnos sveikata, kaip naudotis tarpdančių šepetėliu, higieniniu siūlu, kaip pasirinkti burnos skalavimo skystį, gelius, pastiles.