Biomarkeriai – tai įvairūs biologiniai rodikliai, kurie gali būti naudojami norint įvertinti organizmo būklę ar atsaką į ligą, gydymą ar aplinkos veiksnius. Biomarkeriai apima daug įvairių molekulių, tokių kaip DNR, baltymai, genų ekspresija ir kt. Jie gali būti naudojami tiek diagnostikai, tiek ligos prognozės vertinimui ir gydymo stebėjimui.
Biomarkeriai gali būti suskirstyti į kelias kategorijas pagal jų naudojimo tikslą. Dažniausiai naudojami:
Predikciniai žymenys – numato konkretaus gydymo rezultatus / atsaką į gydymą, gali būti naudojamas parinkti tinkamiausias gydymo galimybes, taip pat gali numatyti ir galimas nepageidaujamas reakcijas. Pvz. BRCA mutacijos, EGFR mutacijos.
Prognostiniai žymenys – numato ligos eigą be gydymo ir padeda identifikuoti tuos pacientus, kuriems gali būti naudingas agresyvesnis gydymas, ar atidesnis stebėjimas. Pvz. Ki-67 – kuo aukštesnė Ki-67 raiška, tuo agresyvesnis navikas, taip pat PSA žymuo, bei Prosigna tyrimas.
Vėžio žymenys #
Vėžio žymenys yra baltymai, kuriuos išskiria vėžio ląstelės ir kurie gali būti aptikti kraujo, šlapimo ar audinių mėginiuose. Šie žymenys neturi būti painiojami su pačiomis vėžio ląstelėmis – jie yra tik rodikliai, kurie gali padėti gydytojams stebėti ligos eigą, tačiau jie nėra galutiniai diagnozės nustatymo įrankiai.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad vėžio žymenys nėra pagrindinis tyrimas, kuriuo remiasi diagnozė. Tai papildomi tyrimai, kurie gali būti naudingi, kai jau yra aiški diagnozė arba stebima liga. Dauguma piktybinių navikų neturi žinomų žymenų, todėl pagrindiniai diagnostikos metodai vis tiek išlieka histologija (audinių tyrimas) ir radiologiniai tyrimai (pavyzdžiui, rentgeno, ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tyrimai).
Vėžio žymenys gali kilti ir esant nepiktybinėms būklėms, todėl jų padidėjimas nebūtinai reiškia vėžį. Kai kurie žymenys gali būti padidėję ir dėl uždegiminių ar kitų ligų. Todėl net jei žymuo yra padidėjęs, tai dar nereiškia, kad asmuo serga vėžiu. Tuo pačiu, nerandant vėžio žymenų, taip pat negalima daryti išvados, kad nėra ligos.
Svarbu pažymėti, kad vėžio žymenys neturi būti naudojami kaip vienintelis įrankis sprendžiant, kada pradėti ar baigti gydymą. Jei numatyta, kad pacientas gaus tam tikrą gydymo kursą (pvz., chemoterapiją), gydymas bus tęsiamas pagal planą, nebent gydytojai pastebės, kad liga nereaguoja į šį gydymo. Vėžio žymenų vertinimas visada turėtų būti atliekamas kartu su kitais tyrimais ir konsultuojantis su gydytoju.
Vėžio žymenų tyrimai atliekami tik tada, kai yra aiški diagnozė, nes žymenys gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos. Pavyzdžiui, PSA (prostatos specifinis antigenas) yra pagrindinis žymuo prostatos vėžiui ir yra naudingas ne tik diagnostikai, bet ir stebint ligos progresą bei gydymo efektyvumą. Kiti žymenys, kaip CA 125, CEA ar CA 19-9, dažniau naudojami įvairių vėžio tipų gydymo stebėjimui ir tik retai – diagnostikai.
Vėžio žymenys gali būti svarbūs gydymo monitoravimui, nes jų lygiai gali pakisti gydant. Pavyzdžiui, žymens sumažėjimas gali rodyti, kad gydymas veikia, o padidėjimas gali signalizuoti, kad ligos ląstelės toliau plinta. Tačiau šie rodikliai nėra patikimi, jei jie naudojami vieni, nes žymenų pokyčiai gali būti klaidingi, ypač jei liga dar nėra išplitusi. Todėl vėžio žymenys paprastai naudojami kartu su kitais diagnostikos metodais ir reguliariai tikrinami toje pačioje laboratorijoje, kad būtų užtikrinta rezultatų nuoseklumas.
Vėžio žymenų tyrimus netikslinga atlikti kas savaitę ar kas mėnesį. Jei žymenys yra informatyvūs, juos dažniausiai atlieka prieš operaciją arba prieš pradedant sisteminį gydymą. Tai svarbu, nes gydymo metu, ypač kai navikas pradeda nykti, žymenų lygiai gali pakilti (tai gali būti klaidingai teigiamas rezultatas). Paprastai vėžio žymenys tikrinami po trečio gydymo kurso, po paskutinio kurso arba kas 3–6 mėnesius, tačiau tikslų laiką nustato onkologas.
Vėžio žymenų tyrimų rezultatai gali būti labai įvairūs. Kartais žymuo gali būti padidėjęs šiek tiek, kas nieko nereiškia, o kitais atvejais toks padidėjimas gali signalizuoti rimtą problemą. Tai, kiek žymuo yra padidėjęs, taip pat priklauso nuo laboratorijos ir metodo, todėl gydytojai vertins visą kontekstą, įskaitant paciento būklę ir kitus tyrimų rezultatus.
Apie kai kuriuos vėžio žymenis
Vienas iš labiausiai žinomų ir patikimų žymenų yra PSA (prostatos specifinis antigenas), kuris naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti, jo pažangai įvertinti ir gydymo efektyvumui stebėti. Jei PSA lygis viršija 20, tai gali rodyti, kad vėžys jau išplitęs į kitas kūno dalis. PSA lygio pokyčiai stebimi viso gydymo metu, ir tai gali būti vienas iš pagrindinių rodiklių gydymo efektyvumui įvertinti.
Ca125 yra onkoginekologinis žymuo, tačiau jis turi savo ribas. Nors jis gali būti padidėjęs moterims, sergančioms ginekologiniais vėžiais, jis taip pat gali kilti ir dėl kitų, ne vėžinių, priežasčių, pavyzdžiui, uždegimų ar kitų ligų. Dėl šios priežasties šio žymens naudojimas diagnostikai yra ribotas, o jo pokyčiai nėra visada susiję su vėžiu. Moterims svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą ir nesiremti tik Ca125 rezultatais.
CEA (karcinoembryoninis antigenas) – bendrinis žymuo, kuris gali būti naudojamas stebint krūties ir žarnyno vėžį, tačiau jis nėra labai patikimas. CEA gali būti padidėjęs ir kitų ligų atveju, todėl jo vertinimas turi būti atliktas kartu su kitais tyrimais.
Ca15-3 (arba Ca 27-29) – tai žymuo, kuris dažniausiai naudojamas krūties vėžiui stebėti. Tačiau jis nėra patikimas ankstyvose ligos stadijose, nes tik 10 proc. atvejų jis būna padidėjęs I stadijoje. Šio žymens tyrimas yra prasmingas tik esant išplitusiai ligai ir stebint gydymo efektyvumą.
Ca19-9 dažniausiai naudojamas žarnyno vėžiui stebėti. Nors jis nėra tinkamas diagnostikai, jo pokyčiai gali būti naudingi vertinant gydymo efektyvumą. Tačiau, kaip ir kiti žymenys, jis gali kilti ir dėl kitų ligų, pavyzdžiui, kepenų funkcijos sutrikimų.
Plaučių vėžiui šiuo metu nėra patikimų žymenų, todėl jų tyrimas nenaudojamas. Melanomai yra S100 žymuo, tačiau šis žymuo yra daugiau teorinis ir pasitaiko labai retai.
Kai kurie reti vėžiai, tokie kaip germinaciniai ar trofoblastiniai navikai, turi savo specifinius žymenis, tačiau apie šiuos žymenis geriausiai patars onkologas.
Vėžio žymenų tyrimai yra svarbus papildomas įrankis, tačiau svarbu juos vertinti atsargiai ir tik kartu su kitais medicininiais tyrimais bei konsultacijomis su gydytoju.
