- Kokie reikalavimai keliami vaisto įsigijimo išlaidoms kompensuoti, kuomet apdraustasis asmuo serga labai reta liga?
- Kokia yra prašymo dėl vaisto kompensavimo, sergant labai reta būkle pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo tvarka?
- Kokios yra pacientų galimybės gauti nekompensuojamą vaistą?
- Kaip man kaip fiziniam asmeniui tapti paramos gavėju?
- Kokios yra gydymosi užsienyje galimybės?
- Kaip vyksta pacientų siuntimas konsultuotis ir gydytis į užsienio valstybę?
- Ar galima dalyvauti klinikiniame tyrime ne Lietuvoje?
- Kas turi įvertinti paciento galimybes dalyvauti alternatyviose gydymo programose (klinikiniai tyrimai, vilties programos, galimybė kreiptis į Retų ligų komisiją)?
- POLA teisininko komentaras. Krūtų implantų kompensavimo po onkologinio gydymo aspektai
- Sergu onkologine liga. Kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis?
- Jūs galite gauti nemokamą POLA teisininko konsultaciją
- Susisiekite su POLA pacientų gidais
Kokie reikalavimai keliami vaisto įsigijimo išlaidoms kompensuoti, kuomet apdraustasis asmuo serga labai reta liga? #
Labai reta žmogaus sveikatos būklė – labai retas (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus) sveikatos sutrikimas, kai gyvybei gresia pavojus ir (ar) sukeliamas žymus nuolatinis neįgalumas ir šiam sveikatos sutrikimui gali būti taikomas efektyvus etiologinį veiksnį (veiksnys, lemiantis labai retos ligos atsiradimą) ar patogenezinį veiksnį (veiksnys, lemiantis klinikinę labai retos ligos eigą) veikiantis gydymo būdas, kurio išlaidos šiai labai retai būklei gydyti kitais būdais nekompensuojamos, galintis pailginti paciento išgyvenamumą ir (ar) sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti).
Vienas iš būdų gauti vaisto kompensavimą konkrečiam pacientui kreipiantis į SAM labai retų būklių komisiją. Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:
- Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
- Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
- Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
- Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Visus labai retų būklių gydymo atvejus nagrinėja sveikatos apsaugos ministro sudaryta Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija (toliau – SAM labai retų ligų komisija), kurios veiklą organizuoja VLK. Todėl, visi prašymai dėl paciento labai retos būklės gydymo ar gydymo nenumatytais atvejais turi būti siunčiami į VLK.
Daugiau informacijos apie retų ligų gydymą rasite Valstybinės ligonių kasos tinklapyje.
Taip pat galite kreiptis į jau įsteigtus paramos fondus, pvz., Vėžio gydymo paramos fondą, Algirdo Jackevičiaus labdaros fondą onkologiniams ligoniams ir moksliniams tyrimams remti, Onkologinių ligonių paramos fondą ,,Spindulys”, Labdaros ir paramos fondas „Rugutė”.
Kokia yra prašymo dėl vaisto kompensavimo, sergant labai reta būkle pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo tvarka? #
Jeigu vaistas atitinka specialiuosius kriterijus, prašymą dėl gydymo išlaidų kompensavimo VLK turi pateikti pacientą gydanti sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti atitinkamos srities tretines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
VLK gavusi prašymą ir visus reikalingus dokumentus nedelsdama persiunčia juos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai, o jos per 5 darbo dienas parengia savo išvadas.
Atsižvelgusi į šias išvadas SAM labai retų ligų komisija išnagrinėja paciento prašymą ir priima vieną iš šių sprendimų:
- Visiškai kompensuoti vaistų kainą;
- Iš dalies kompensuoti vaistų kainą;
- Nekompensuoti vaistų kainos;
- Skubiais atvejais – sąlygiškai kompensuoti vaistų kainą.
VLK, gavusi vieną iš šių SAM labai retų ligų komisijos sprendimų, parengia ir išsiunčia paciento gydymo įstaigai garantinį raštą, kuriame nurodoma didžiausia gydymo išlaidų kompensuojamoji suma bei gydymui reikalingų vaistų kiekis, garantijos galiojimo trukmė, paslaugos skyrimo ir apmokėjimo sąlygos.
Kokios yra pacientų galimybės gauti nekompensuojamą vaistą? #
Pacientas turi keletą galimybių gauti nekompensuojamą vaistą.
Pirmas scenarijus – gauti vaisto kompensavimą konkrečiam pacientui kreipiantis į SAM labai retų ligų komisiją. Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:
- Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
- Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
- Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą arba sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
- Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui arba neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu. Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija).
Antras scenarijus – dalyvauti klinikiniame tyrime. Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje.
Trečias scenarijus – nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „Vilties programose“. Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra. Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
- Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (ang. vadinama „compassionate use programme“);
- Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
- Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Daugiau informacijos apie „Vilties programą“ rasite paspaudę šią nuorodą.
Ketvirtas scenarijus – labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose.
Kaip man kaip fiziniam asmeniui tapti paramos gavėju? #
Vienas iš variantų būtų įsteigti Labdaros ir paramos fondą (LPF).
LPF – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. LPF steigėjai gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas.
LPF privalo turėti dalininkų susirinkimą bei vienasmenį valdymo organą.
Organizacijos steigimas gali vykti dviem būdais – įprastu (notariniu) būdų arba elektroniniu būdu. Pagrindinis šių steigimo būdu skirtumas yra toks, kad steigiant elektroniniu būdų Jūsų pagrindinis organizacijos dokumentas – įstatai – bus sugeneruotas automatiškai ir juos redaguoti galėsite minimaliai, tačiau toks variantas Jums kainuos gerokai pigiau.
Taip pat steigiant organizaciją elektroniniu būdų būtina turėti el. parašą ir jo pagalba prisijungti prie Registrų centro savitarnos bei organizacijos pavadinimas ir pateikti prašymą laikinai įrašyti pavadinimą į Juridinių asmenų registrą.
Registrų centras, gavęs prašymą laikinai įrašyti pavadinimą, patikrina, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems registruotų juridinių asmenų pavadinimams ar laikinai įrašytiems į registrą pavadinimams.
Neradus kliūčių, pavadinimas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną yra laikinai įrašomas į registrą.
Už laikiną pavadinimo įrašymą mokamas 6,75 EUR atlyginimas.
Papildoma informacija: http://www.3sektorius.lt/trecias-sektorius/nvo-steigimas/labdaros-ir-paramos-fondo-steigimas
Fondo steigimas nėra labai sudėtinga ar brangi procedūra, tačiau įvertinus tai, kad Jums gali būti reikalinga skubi pagalba, taip pat galite kreiptis į jau įsteigtus paramos fondus, kurie galėtų Jums padėti, pvz., Vėžio gydymo paramos fondą, Algirdo Jackevičiaus labdaros fondą onkologiniams ligoniams ir moksliniams tyrimams remti, Onkologinių ligonių paramos fondą ,,Spindulys”, Labdaros ir paramos fondas „Rugutė„.
Kokios yra gydymosi užsienyje galimybės? #
Visų pirma, vykstant gydytis į užsienį, visuomet reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje. Vykstant gydytis be siuntimo gydymo išlaidos kompensuojamos nebus.
Svarbu žinoti, jog svetur paslaugas gavusiems pacientams išlaidos kompensuojamos tik tokiomis pat kainomis, sąlygomis ir apimtimi, kaip jos būtų kompensuojamos mūsų šalyje. Tai yra bus kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos Lietuvoje, išlaidos. Kitas išlaidas, kurias pacientas patirs, pavyzdžiui, kelionės, nakvynės, apgyvendinimo, maitinimo ir kt., jis turės dengti savo lėšomis.
Nusprendus gydytis svetur, pacientas pirmiausia turėtų susirasti pageidaujamą sveikatos priežiūros įstaigą ir konkrečią teikiamą sveikatos priežiūros paslaugą, kurią nori gauti. Pacientas turėtų įsitikinti, jog analogiška paslauga teikiama ir Lietuvoje, tuomet kreiptis į savo gydytoją, kuris išrašys siuntimą.
Po paslaugos suteikimo pacientas turėtų išsaugoti visus medicininius ir finansinius dokumentus. Tuomet turi ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į TLK ir pateikti prašymą kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Svarbu žinoti tai, kad išlaidos bus kompensuojamos ir už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones. Ligonių kasoms priėmus sprendimą jas kompensuoti, šios išlaidos pacientams būtų pervedamos ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo.
Sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainass, pagal kurias bus atitinkamai kompensuojamos gydymosi svetur išlaidos, galite rasti Sveikatos ministerijos tinklapyje.
Kaip vyksta pacientų siuntimas konsultuotis ir gydytis į užsienio valstybę? #
Konsultuotis ir gydytis į užsienio valstybę gali būti siunčiami tik pacientai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir kuriems Lietuvoje išnaudoti visi tyrimų ir gydymo metodai, tačiau jie nedavė teigiamų rezultatų, kuriuos būtų galima pasiekti užsienyje pritaikius naujus ar papildomus gydymo metodus.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų (toliau – Lietuvos Respublikos apdraustieji, pacientai) planinis gydymas gali būti organizuojamas užsienyje, jei pacientas siunčiamas į užsienį gauti tokių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios toje užsienio valstybėje yra įtrauktos į socialinio sveikatos draudimo lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą (t. y. gali būti teikiamos ir apmokamos dokumento S2 pagrindu), ir jei yra bent viena iš šių sąlygų:
- Lietuvoje atitinkamos ar tokios pat veiksmingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tačiau dėl paciento sveikatos būklės ir (ar) ligos eigos negali jam būti suteiktos Lietuvoje laiku;
- Lietuvoje visos ištyrimo ir gydymo galimybės yra išnaudotos, o užsienyje taikomas gydymo metodas efektyviai paveiktų paciento sveikatos būklę sukeliančius patogenezinius veiksnius (lemiančius klinikinę ligos eigą) ir pailgintų paciento gyvenimą ir (ar) sumažintų neįgalumą (ar neleistų neįgalumui atsirasti ar didėti). Valstybinė ligonių kasa (toliau – VLK) atsiskaito už užsienyje suteiktas dokumento S2 pagrindu planinio gydymo paslaugas gavusi gydymo šalies kompetentingos sveikatos draudimo įstaigos reikalavimų raštą.
VLK kompensuoja Lietuvos Respublikos apdraustojo gydymo užsienio valstybėje išlaidas, jei šios paslaugos pacientui dėl jo sveikatos būklės buvo suteiktos nuo dokumentų pateikimo Komisijai dienos iki Komisijos sprendimo siųsti pacientą gydytis užsienio šalyje priėmimo dienos.
Gydymą užsienyje, įvertinę paciento sveikatos būklę ir gydymo prognozę, rekomenduoja universitetų arba universitetinių ligoninių specialistai (pvz: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos specialistai). Siuntimą pas juos pacientas turi gauti iš gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi. Šie specialistai kartu su SAM specialistu konsultantu parengs reikalingus išrašus iš paciento ligos istorijos, parinks gydymo įstaigą užsienyje bei suderins preliminarią gydymo kainą ir datą. Visi šie dokumentai bus teikiami SAM, kur speciali komisija, atsižvelgus į specialistų rekomendacijas, priims galutinį sprendimą dėl būtinumo pacientą gydyti ir konsultuoti užsienyje.
Jei bus priimtas teigiamas sprendimas, išlaidas už siuntimą konsultuotis ar gydymo paslaugas užsienyje padengs VLK. Paciento kelionės išlaidos, formos Nr. 027/a ir kitos vertimo išlaidos, taip pat pragyvenimo išlaidos bei sumokėtos priemokos ir mokesčiai nekompensuojami.
Ar galima dalyvauti klinikiniame tyrime ne Lietuvoje? #
Jeigu asmuo atitinka klinikinio tyrimo kriterijus, jis gali dalyvauti bet kurioje pasaulio vietoje vykstančiuose klinikiniuose tyrimuose. Svarbu žinoti, kad kelionės ir gyvenimo išlaidos dengiamos nebus, pacientas gaus tik nemokamą gydymą tiriamu vaistu ir nemokamą medicininę priežiūrą.
Kas turi įvertinti paciento galimybes dalyvauti alternatyviose gydymo programose (klinikiniai tyrimai, vilties programos, galimybė kreiptis į Retų ligų komisiją)? #
Gydantis gydytojas turi įvertinti alternatyvias gydymo galimybes ir apie tai informuoti pacientą.
POLA teisininko komentaras. Krūtų implantų kompensavimo po onkologinio gydymo aspektai #
POLA teisininkės komentaras pacientams aktualiu klausimu – krūties implantų po onkologinio gydymo kompensavimo aspektai Lietuvoje. Kaip žinia, nuo 2022 m. sausio 1 d. buvo pradėtas krūtų implantų kompensavimas, kada PSDF lėšomis padengiamos jau ne tik krūties rekonstrukcijos operacijos, bet ir krūties implantų/plėtiklių išlaidos dėl vėžinių susirgimų. Sulaukiame išties nemažai moterų klausimų dėl implantų kompensavimo aspektų, kai, esant neaiškiai kompensavimo tvarkai, užtrunkančių viešųjų pirkimų procedūrų, gydymo įstaigose moterims skirtingai pateikiama informacija. Įraše išgirsite, kaip klostėsi į POLA besikreipusios jaunos moters, kuriai buvo atlikta krūtų mastektomija ir rekonstrukcinė operacija su atkūrimu implantais, kada ji savo lėšomis įsigijo implantus ir kreipėsi į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl matarialinės paramos po sunkios ligos, istorija.
Sergu onkologine liga. Kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis? #
Kviečiame žiūrėti POLA akademijos seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą. Seminaro metu atsakėme į Jūsų klausimus ir su ekspertais aptarėme:
- Onkologinių pacientų socialines problemas ir priklausančias socialines garantijas
- Pacientų nedarbingumo, neįgalumo nustatymo tvarką ir problemas
- Onkologinių pacientų finansinės paramos galimybes ir kylančius iššūkius
- Galimybes grįžti į darbo rinką
- Socialinių išmokų tvarkos ir dydžio skirtumus skirtingose savivaldybėse
- Kuo onkologiniui pacientui gali padėti skirtingos institucijos ir kur kreiptis
Kviečiame žiūrėti „POLA akademijos“ seminaro įrašą, kurio metu su pacientais, sveikatos įstaigų atstovais, gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais aptarėme:
- Su kokiomis kompensavimo problemomis susiduria pacientai
- Kokios pagalbos gali tikėtis onkologinis pacientas
- Kokios pagalbinių priemonių ir slaugos galimybės Lietuvoje
- Pagalbinių priemonių kompensavimo tvarka ir priemokos
- Pagalbinės priemonės: kompresinės kojinės, rankovės, ortezai, protezai, sauskelnės
- Specialistų patarimai pacientams, kaip sukurti saugią aplinką
Jūs galite gauti nemokamą POLA teisininko konsultaciją #
POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos: atsakysime į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise
Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.
Trumpą teisinio klausimo aprašymą (anonimiškai) paskelbsime tinklalapyje – atsakymas padės ir kitiems pacientams.
Susisiekite su POLA pacientų gidais #
Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.