- Kas yra imunoterapija?
- Monokloniniai antikūnai
- Imuninės patikros slopikliai (imunotaikinių vaistai)
- Imuninės sistemos moduliatoriai
- Vėžio vakcinos
- CAR-T ląstelių terapija
- Viruso terapija
- Jūsų gydymo imunoterapija eiga
- Kaip atliekama imunoterapija?
- Kokiais būdais atliekama imunoterapija?
- Imunoterapijos (imuninės sistemos) nepageidaujamos reakcijos
- Ilgalaikės ir vėlyvos imunoterapijos nepageidaujamos reakcijos
- Susisiekimas su gydymo įstaiga
- Leidinys. Imunoterapija
- Vaizdo įrašas. „Pacientai klausia“ seminaras-susitikimas su Nacionalinio vėžio centro gydytojais
- Video seminaras: Onkologinės ligos gydymo būdai ir atsistatymas.
Kas yra imunoterapija? #
Imunoterapija – tai gydymo būdas, kurio metu pasitelkiama mūsų pačių imuninė sistema kovoti su vėžiu. Paprastai imuninė sistema saugo organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų pavojų, tačiau vėžio ląstelės kartais sugeba „pasislėpti“ ir išvengti jos kontrolės. Imunoterapija gali sustiprinti organizmo imuninį atsaką ir išmokyti imuninę sistemą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles Tai nėra chemoterapija ar spindulinis gydymas – imunoterapija veikia kitaip, dažniausiai aktyvinda natūralias organizmo gynybos galimybes. Esama skirtingų imunoterapijos rūšių. Gydymas gali būti skiriamas tabletėmis, lašinėmis infuzijomis arba injekcijomis, o jo poveikis bei nepageidaujamos reakcijos priklauso nuo konkretaus vaisto ir organizmo reakcijos.
Monokloniniai antikūnai #
Visos ląstelės savo paviršiuje turi receptorių. Receptoriai padeda ląstelėms siųsti ir priimti signalus. Receptorius yra kaip spyna – tiks tik jai tinkamas raktas. Kita ląstelė ar medžiaga gali prisijungti prie receptoriaus, jeigu ji tinkama būtent tam receptoriui.
Monokloniniai antikūnai pagaminti taip, kad gali prisijungti tik prie vieno tipo receptoriaus. Daugumos monokloninių antikūnų tiksliniai receptoriai dažniausiai randami vėžio ląstelių paviršiuje. Kai kurių monokloninių antikūnų tiksliniai receptoriai randami kitų kūno ląstelių paviršiuje.
Gydymas monokloniniais antikūnais, kurie prisijungia prie ląstelių receptorių, gali padėti kūno imuninei sistemai tokiu būdu:
- monokloniniai antikūnai blokuoja signalus, kurie neleidžia baltiesiems kraujo kūneliams pulti vėžio ląstelių (taip veikiantys monokloniniai antikūnai dar vadinami imuninės patikros slopikliais),
- monokloniniai antikūnai prisijungia prie vėžio ląstelių, kad padėtų imuninei sistemai rasti ir pulti šias ląsteles.
Imuninės patikros slopikliai (imunotaikinių vaistai) #
Imuninės patikros slopikliai (imunotaikinių vaistai) yra monokloninių antikūnų, kurie veikia limfocitus, tipas. Limfocitai yra baltųjų kraujo kūnelių rūšis. Šie baltieji kraujo kūneliai yra svarbi imuninės sistemos dalis.
Kai limfocitai aktyvūs, jie gali pulti kitą ląstelę, pavyzdžiui, vėžio ląstelę. Tačiau jeigu jie gauna tam tikrą signalą iš kitos ląstelės, jie išsijungia (tampa neaktyvūs) ir tos kitos ląstelės nepuola.
Imuninės patikros slopikliai blokuoja limfocitus išjungiančius signalus. Jie tai daro puldami arba vėžio ląstelę, arba limfocitą. Dėl to limfocitas išlieka aktyvus ir gali pulti vėžio ląstelę.
Šis gydymas gali lemti ir nepageidaujamas reakcijas, susijusias su imunine sistema.
Imuninės sistemos moduliatoriai #
Imuninės sistemos moduliatoriai yra imunoterapijos vaistai. Jie padeda imuninei sistemai pulti ir sunaikinti vėžio ląsteles. Vieni vaistai vartojami tablečių forma. Kiti imuninės sistemos moduliatoriai, vartojami injekcijų forma, yra dirbtiniai baltymų variantai. Paprastai tuos baltymus kūnas gamina natūraliai, jie kontroliuoja imuninės sistemos veiklą. Jie nevartojami labai dažnai, nes jau prieinami naujesni vaistai.
Vėžio vakcinos #
Vakcinos treniruoja imuninę sistemą, kad ji rastų ir pultų tam tikrų tipų nenormalias ląsteles. Paprastai vakcinos naudojamos siekiant apsaugoti mus nuo infekcijų, pavyzdžiui, gripo, kiaulytės ar tymų. Kartais vakcinos gali būti naudojamos siekiant treniruoti imuninę sistemą rasti ir pulti vėžio ląsteles.
Mokslininkai ir gydytojai tiria naujų vakcinų, kurių taikinys yra vėžio ląstelės, gaminimo būdus. Tokios vakcinos gali būti naudojamus kelių rūšių vėžiui gydyti. Paprastai jos prieinamos tik atliekant klinikinius tyrimus.
CAR-T ląstelių terapija #
Chimerinių antigeno receptorių T (CAR-T) ląstelių terapija yra viena iš imunoterapijos rūšių. CAR – T gali būti autologinė (naudojamos paciento ląstelės) ir alogeninė (naudojamos donoro ląstelės).
Taikant šį gydymo metodą surenkamos kraujo ląstelės, atliekamas specifinis surinktų ląstelių pakeitimas (genetinė modifikacija), ląstelės auginamos laboratorijoje specifinėmis sąlygomis. Pagaminus pakankamą kiekį T ląstelių, jos sulašinamos į kraują. Gydymo tikslas – kad CAR – T ląstelės atpažintų ir naikintų vėžines ląsteles.
Šis gydymo metodas Lietuvoje prieinamas nuo 2022 metų.
Viruso terapija #
Viruso terapijos atveju naudojamas laboratorijoje pagamintas arba pakeistas virusas. Tas virusas randa ir užkrečia vėžio ląsteles. Taikant šį gydymą imuninė sistema taip pat treniruojama rasti ir pulti vėžio ląsteles.
Viruso terapija, vadinama T-VEC, kartais taikoma melanomai, kuri atsinaujino toje pačioje vietoje, gydyti. Kitų rūšių vėžiui gydyti viruso terapija gali būti taikoma vykdant klinikinius tyrimus (bandomuosius tyrimus).
Kiekvienos imunoterapijos rūšies atveju, imuninė sistema pasitelkiama skirtingai. Kartais imunoterapija taikoma kartu su kitais vaistais vėžiui gydyti, pavyzdžiui, chemoterapijos vaistais. Toks gydymas vadinamas chemoimunoterapija.
Čia pateikiama bendra informacija apie vėžio imunoterapiją. Informacijos apie konkretų imunoterapijos vaistą arba vaistų derinį teiraukitės pas savo gydytoją.
Jūsų gydymo imunoterapija eiga #
Jus gydantis gydytojas onkologas pasikalbės su Jumis apie Jums reikalingą gydymą ir galimas to gydymo nepageidaujamas reakcijas prieš Jums sutinkant (pasirašant sutikimą) gydytis.
Kaip dažnai Jums bus atliekama imunoterapija, kokiu būdu ją gausite ir kaip ilgai truks Jūsų gydymo kursas, priklauso nuo:
- vėžio rūšies,
- Jums taikomos imunoterapijos rūšies,
- nuo to, kaip vėžys reaguoja į gydymą,
- nuo Jūsų patiriamų nepageidaujamų reakcijų,
- nuo patvirtintų konkretaus vaisto indikacijų ir kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis sąlygų.
Kaip atliekama imunoterapija? #
Vaistai vėžiui gydyti dažnai vartojami per kelis gydymo seansus, tarp kurių būna poilsio laikotarpiai. Poilsio laikotarpis leidžia organizmui atsigauti nuo nepageidaujamų reakcijų. Daugeliu atvejų imunoterapija taikoma būtent tokiu būdu.
Gydymo seansas ir poilsio laikotarpis sudaro vieną gydymo ciklą. Jūsų gydytojas onkologas gali paaiškinti, kiek gydymo ciklų Jums gali prireikti.
Kokiais būdais atliekama imunoterapija? #
Daugelis imunoterapijos vaistų yra:
- lašinami į veną (intraveniniai vaistai),
- suleidžiami po oda (poodinės injekcijos).
Kiti imunoterapijos vaistai gali būti vartojami ir kitais būdais:
- geriamosios tabletės,
- preparatas suleidžiamas instiliacijos būdu (per kateterį) tiesiai į šlapimo pūslę,
- suleidžiamas kaip injekcija į tą vietą, kur yra melanoma.
Imunoterapija, lašinama į veną arba suleidžiama injekcijomis
Jeigu imunoterapijos vaistai lašinami į veną arba leidžiami poodinėmis injekcijomis, paprastai pacientas neguldomas į ligoninę, tai atliekama dienos stacionare arba klinikoje, kur ateinama tik procedūrai.
Imunoterapijos vaistai gali būti lašinami į veną per:
- kaniulę – trumpą, ploną vamzdelį, kurį slaugytoja įterpia į Jūsų rankos ar plaštakos veną,
- centrinį (centrinės venos) kateterį – ploną vamzdelį, kuris eina po Jūsų krūtinės oda į netoli esančią veną,
- periferiškai įvestą centrinį (PĮC) kateterį – ploną vamzdelį, kuris įterpiamas į veną žasto srityje ir eina aukštyn į veną krūtinėje,
- implantuojamą portą (porto kateterį) – diską, kuris įterpiamas po krūtinės arba žasto oda ir eina į veną Jūsų krūtinėje.
Gydantis personalas turi paaiškinti, kaip ilgai truks Jūsų gydymas imunoterapija. Esant galimybei, į veną lašinamų vaistų atveju, paprastai naudojamos pompos, kad gautumėte kontroliuojamą vaisto kiekį per nustatytą laiką. Tai gali užtrukti nuo 10 minučių iki kelių valandų, trukmė priklauso nuo konkretaus vaisto.
Imunoterapijos (imuninės sistemos) nepageidaujamos reakcijos #
Dėl imunoterapijos imuninė sistema tampa aktyvesnė. Dėl to jai geriau sekasi aptikti ir pulti vėžio ląsteles. Gydant vaistais, vadinamais imuninės patikros slopikliais, tai gali lemti ir nepageidaujamas reakcijas. Jos vadinamos imuninės sistemos nepageidaujamomis reakcijomis arba su imunitetu susijusiomis nepageidaujamomis reakcijomis. Imuninės sistemos nepageidaujamos reakcijos skiriasi nuo reakcijų, kuomet skiriamas kitoks gydymas, pavyzdžiui chemoterapija ar spindulinė terapija. Jas lemia tai, kad imuninė sistema, puldama vėžines ląsteles, puola ir normalias kūno ląsteles.
Skirtingų rūšių imunoterapija gali lemti skirtingas nepageidaujamas reakcijas. Visos onkologiniam pacientui naujai atsiradusios nepageidaujamos reakcijosbus priskiriamos kaip kilusios dėl onkologinės ligos progresavimo, vaisto nepageidaujamų reakcijų ir /ar kitų lėtinių ligų paūmėjimo.
Prieš pradedant gydymą, gydantis gydytojas onkologas Jus informuos apie galimas Jums skiriamos imunoterapijos nepageidaujamas reakciajs. Galite patirti kai kurias iš nepageidaujamų reakcijų, tačiau mažai tikėtina, kad patirsite jas visas.
Jus gydantis gydytojas onkologas:
- gali skirti vaistų, padėsiančių kontroliuoti kai kurias nepageidaujamas reakcijas,
- patarti, kaip atpažinti ir valdyti patiriamas nepageidaujamas reakcijas.
Svarbu visus vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paaiškinta. Taip vartojant labiau tikėtina, kad vaistai veiks tinkamai.
Imuninės sistemos nepageidaujamos reakcijos gali:
- iš pradžių būti neryškios,
- greitai tapti pavojingomis, jeigu negydomos,
- atsirasti gydymo metu,
- atsirasti praėjus savaitėms, mėnesiams ar kartais daugiau nei metams po gydymo pabaigos, todėl rekomenduojama žymėtis ir turėti informaciją apie visus vėžio gydymui vartotus vaistus.
Kai kurios imuninės sistemos nepageidaujamos reakcijos yra retos. Vis dėlto, svarbu apie jas žinoti ir pasikonsultuoti, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus jas patiriate.
Imuninės sistemos nepageidaujamos reakcijos gali paveikti bet kurią kūno dalį. Žemiau rasite tokio poveikio pavyzdžių. Jus gydantis gydytojas onkologas paaiškins Jums taikomą gydymą ir svarbias nepageidaujamas reakcijas, apie kurias turėtumėte žinoti.
Oda, bėrimai ir niežulys #
Imuninės patikros slopikliai gali sukelti odos uždegimą. Šis uždegimas paprastai būna silpnas, tačiau tęsiant gydymą gali tapti sunkus. Be kita ko, gali pasireikšti šie simptomai:
- odos bėrimai ar paburkimai,
- sausa oda ar jos niežulys,
- baltos ar blyškesnės odos ploteliai.
Jūsų odai gali prireikti papildomos priežiūros. Taip pat šiems pokyčiams valdyti gali prireikti kremų, kortikosteroidų ar kitų vaistų. Kad apsaugotumėte odą nuo saulės, naudokite apsauginį kremą nuo saulės, kurio apsaugos rodiklis (SPF) didelis, ne mažesnis nei 50. Odą prisidenkite drabužiais.
Nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu patiriate šiuos simptomus:
- atsirado bėrimas, kuris plinta,
- iškilo pūslės arba lupasi oda,
- jaučiate simptomus, panašius į gripo, pvz., pakilo temperatūra ir skauda sąnarius.
Šie simptomai gali būti sunkios odos reakcijos, kurią nedelsiant reikia gydyti ligoninėje, ženklas.
Žarnynas, pilvo skausmas ir viduriavimas #
Imuninės patikros slopikliai gali sukelti viduriavimą arba pilvo skausmą. Jie taip pat gali sukelti žarnyno uždegimą (kolitą), kuris gali būti labai sunkus.
Viduriavimu laikoma būklė, kai tuštinatės dažniau ir gausiau nei Jums įprasta (daugiau išmatų), arba išmatos vandeningos ar skystos. Jeigu turite stomą, ji gali būti aktyvesnė nei įprastai.
Nedelsdami susisiekite su gydymo įstaiga, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių simptomų:
- viduriuojate 4 kartus per dieną ar dažniau,
- vidutiniškai padidėjo stomos aktyvumas,
- jaučiate nemalonius pilvo spazmus,
- viduriuojate naktį,
- Jūsų temperatūra aukštesnė nei 37,5°C,
- išmatose yra kraujo ar gleivių,
- atsirado skysčių netekimo požymių, silpnumas, širdies plakimas.
Plaučiai ir kvėpavimas #
Imuninės patikros slopikliai gali sukelti plaučių uždegimą. Šis uždegimas vadinamas pneumonitu. Nedelsdami susisiekite su ligonine, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus pastebite kurį nors iš šių pokyčių:
- dusulį fizinio krūvio ar net ramybės metu,
- kosulį, kuris nepraeina,
- švokštimą,
- karščiavimą, kai temperatūra aukštesnė nei 37,5°C,
- esama kvėpavimo problema progresuoja (paaštrėjo).
Kepenys #
Imuninės patikros slopikliai gali sukelti kepenų uždegimą ir sutrikdyti jų veiklą. Tai vadinama hepatitu. Siekiant nustatyti galimus hepatito požymius, bus reguliariai tikrinamas Jūsų kraujas.
Kartais kepenų pokyčiai gali būti rimti. Nedelsdami susisiekite su gydymo įstaiga, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių simptomų:
- Jūsų oda arba akys pagelto,
- jaučiatės labai mieguisti,
- šlapimas tapo tamsus,
- atsirado nepaaiškinamas kraujavimas arba nepaaiškinamos mėlynės,
- jaučiate skausmą dešinėje pilvo pusėje,
- praradote apetitą.
Inkstai ir šlapinimasis #
Imuninės patikros slopikliai gali sukelti inkstų uždegimą ir sutrikdyti jų veiklą. Tai vadinama nefritu. Nefritas nėra dažnas, tačiau, jeigu nėra gydomas, jis gali tapti sunkus. Jums reguliariai bus tikrinamas kraujas, siekiant patikrinti inkstų veiklą.
Nedelsdami susisiekite su gydymo įstaiga, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių simptomų:
- šlapime atsirado kraujo,
- išsiskiria mažiau šlapimo arba šlapinatės rečiau nei įprastai,
- jaučiate dažną norą šlapintis arba šlapinantis jaučiate diskomfortą.
Hormonai ir nuovargio jausmas #
Nuovargio jausmas yra dažna gydymo imuninės patikros slopikliais nepageidaujama reakcija. Pamėginkite sulėtinti gyvenimo tempą ir planuokite savo dieną taip, kad turėtumėte laiko pailsėti. Lengva mankšta, pvz., trumpi pasivaikščiojimai, gali padėti jaustis mažiau pavargus.
Kartais nuovargis yra ženklas, kad gydymas veikia hormonus gaminančias Jūsų liaukas. Hormonai gali kontroliuoti daugelį kūno procesų. Jums reguliariai bus atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti kai kurių hormonų lygį. Daliai asmenų, gavusių imunoterapinį gydymą, endokrininių liaukų tyrimai pakartotinai kartas nuo karto turi būti atliekami ir ateityje.
Informuokite savo gydytoją onkologą arba kreipkitės į gydymo įstaigą, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių šalutinių poveikių:
- padidėjusį prakaitavimą,
- svorio augimą arba mažėjimą,
- svaigulį arba alpimą,
- didesnį alkį ar troškulį nei įprastai,
- dingusį seksualinį potraukį,
- dažnesnį nei įprastai šlapinimąsi,
- nepraeinantį galvos skausmą,
- jaučiatės labiau pavargę nei įprastai (jaučiate padidėjusį nuovargį),
- jaučiate nuotaikų kaitą.
Širdis ir skausmas krūtinėje #
Imuninės patikros slopikliai gali paveikti širdies darbą. Tai nėra įprasta, tačiau gali būti rimta. Jums gali būti skiriami tyrimai širdies veiklai ištirti. Tyrimai gali būti skiriami prieš gydymą, jo metu ir po jo.
Nedelsdami susisiekite su gydymo įstaiga, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių simptomų:
- dusulį,
- galvos svaigimą,
- širdies ritmo pokyčius,
- pėdų arba čiurnų tinimą,
- nepaaiškinamą nuovargį.
Šiuos simptomus gali lemti ir kitos būklės, tačiau svarbu, kad simptomus įvertintų gydytojas.
Visada skambinkite skubios pagalbos telefonu 112, jeigu:
- Jums skauda krūtinę,
- jaučiate krūtinės slėgimą, sunkumą joje, krūtinės veržimą ar suspaudimą,
- Jums sunku kvėpuoti.
Raumenys ir sąnariai #
Imuninės patikros slopikliai gali sukelti raumenų skausmą arba silpnumą. Be to, jie gali lemti sąnarių sustingimą, skausmą arba tinimą (artritą). Jeigu jau turite bėdų su sąnariais, gydymas gali būklę pabloginti.
Nedelsdami susisiekite su gydymo įstaiga, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių simptomų:
- naujai atsiradusį ar sustiprėjusį gėlimą ar skausmą,
- naujai atsiradusį ar paaštrėjusį sąnario sustingimą,
- sąnarių tinimą.
Galva, smegenys ir nervų sistema #
Retais atvejais gydymas imuninės patikros slopikliais gali paveikti smegenis ir nervų sistemą. Šie poveikiai iš pradžių gali būti silpni, tačiau gali stiprėti, jeigu nebus gydomi. Visada reiktų šiuos simptomus diferencijuoti su galimu ligos plitimu smegenyse. Nedelsdami susisiekite su gydymo įstaiga, jeigu gydymo metu ar gydymui pasibaigus patiriate kurį nors iš šių simptomų:
- rankų, kojų ar veido silpnumą, sustingimą arba nutirpimą,
- nepraeinantį galvos skausmą,
- galvos svaigimą,
- dvejinimąsi akyse,
- mieguistumą ar sumišimą,
- Jums sunku judėti ar kalbėti,
- jaučiate nepaaiškinamą skausmą kitose kūno vietose.
Ilgalaikės ir vėlyvos imunoterapijos nepageidaujamos reakcijos #
Kartais vėžio gydymas lemia nepageidaujamas reakcijas, nepraeinančias ir baigus gydymą. Jis taip pat gali lemti nepageidaujamas reakcijas, kurios atsiranda praėjus mėnesiams ar keleriems metams po gydymo. Šie poveikiai vadinami ilgalaikėmis arba vėlyvomis nepageidaujamomis reakcijomis. Pacientai gauna gydymą ne vienerius metus ir įvairiais metodais, kartais ligos eigos ar gydymo pašaliniai reiškiniai turi panašius požymius, kitų specialybių gydytojai neturi praktinės patirties su priešvėžiniais vaistais, todėl tam, kad būtų greitesnė diferencinė diagnostika, prasminga pačiam pacientui turėti informaciją apie visus gydymo metodus ir vaistus, kuriais buvo gydytas.
Dauguma imunoterapijos būdų yra naujesni gydymo būdai ir galimi jų ilgalaikiai poveikiai vis dar tiriami. Įprastai gydymo nauda yra didesnė nei rimtų ilgalaikių nepageidaujamų reakcijų atsiradimo rizika.
Jūsų gydytojas onkologas, slaugytoja ar vaistininkas gali paaiškinti tai, kas žinoma apie Jums taikomą gydymą. Visada pasikonsultuokite su Jus gydančiais onkologais dėl bet kokių naujų simptomų ar nepageidaujamų reakcijų.
Susisiekimas su gydymo įstaiga #
Jūsų gydytojas onkologas nurodys kontaktinius gydymo įstaigos telefono numerius, kuriais galima susisiekti ir kreiptis pagalbos. Jeigu blogai jaučiatės ar reikia patarimo, skambinkite bet kuriuo dienos ar nakties metu. Jūsų gydytojo nedarbo valandomis galima kreiptis į skubios pagalbos centrus. Išsisaugokite kontaktinius telefono numerius savo telefone arba laikykite užsirašę gerai matomoje vietoje.
Kartais nepageidaujamos reakcijos labai greitai gali tapti labai rimtomis, tada saugiau kviesti greitąją pagalbą, kad medikai įvertintų būklės rimtumą.
Jūsų ligos gydymas, eiga dokumentuojama ligos istorijoje, kurią galima pasižiūrėti e-sveikatoje. Galite paprašyti atspausdinti ligos išrašą, bet tuo metu skiriamų vaistų pavadinimus pravartu žinoti ar būti pasižymėjus.
Jeigu norite detalesnės informacijos apie gydymą, visada teiraukitės Jus gydančio gydytojo onkologo. Gydantis gydytojas onkologas turi žinoti Jūsų sveikatos būklę ir pasikeitimus kiekvieno vizito metu.
Parengta pagal organizacijos Macmillan Cancer Support informaciją. Macmillan Cancer Support yra viena didžiausių labdaros organizacijų Jungtinėje Karalystėje, teikianti pagalbą žmonėms, sergantiems onkologine liga, bei jų artimiesiems.
Leidinys. Imunoterapija #
Pagal šiame puslapyje pateiktą informaciją yra parengtas leidinys „Imunoterapija. Sužinokite daugiau apie gydymą imunoterapiją ir ko tikėtis gaunant tokį gydymą” – spauskite nuorodą atsisiuntimui.

Vaizdo įrašas. „Pacientai klausia“ seminaras-susitikimas su Nacionalinio vėžio centro gydytojais #
Kviečiame žiūrėti 2025 m. vasario 28 d. Vilniuje vykusio seminaro – susitikimo su Nacionalinio vėžio centro gydytojais onkologais-chemoterapeutais „Pacientai klausia“. Renginys organizuotas kaip prof. L. L. Griciūtės vardo konferencijos papildoma sesija. Seminarą moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė kalbėjo tema „Ką apie personalizuotą mediciną turi žinoti pacientas”, dr. Marius Strioga – „Ką reikėtų žinoti apie imunoterapijos pašalinius reiškinius”, dr. Lina Daukantienė – „Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją chemoterapeutą”. Antroje renginio dalyje – atsakymai į dalyvių klausimus. Pacientai domėjosi tokiais klausimais kaip onkologinių ligų paveldimumas, onkologinių vaistų suderinamumas su kitais vartojamais vaistais, šalutinių poveikių valdymas, mityba ir kt.
Video seminaras: Onkologinės ligos gydymo būdai ir atsistatymas. #
Kviečiame žiūrėti seminarą, kurio metu su gydytoja odontologe Kristina Saldūnaite, gydytoja onkologe – chemoterapeute Aušra Bankauskaite bei gydytoja onkologe – radioterapeute Jurga Remeikiene bus aptarta:
- Onkologinės ligos medikamentinius (chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija bei biologinė terapija) ir spindulinius (išorinės spinduliuotės ir brachiterapijos) gydymo būdus bei galimybes Lietuvoje
- Onkologinės ligos gydymo sukeltų šalutinių poveikių valdymą, patarimus ir patirtis, kaip pasiruošti gydymui ir kaip greičiau sustiprėti po jo • Pratimai ir patarimai kaip užtikrinti tinkamą burnos higieną kasdien
- Burnos higienos iššūkiai prieš gydymą bei gydymo metu sukelti burnos pažeidimai ir jų gydymas bei profilaktika
Seminare dalyvauja: gyd. odontologė Kristina Saldūnaitė, gyd. onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė, gyd. onkologė radioterapeutė Jurga Remeikienė.
Seminarą moderuoja POLA patarėjas Šarūnas Narbutas.