Oda, nagai, plaukai, nervų pažeidimai

Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai – pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją, gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais,nepageidaujamais simptomais.
Jums gali pasireikšti vienas ar daugiau šioje ar kitose temos skilčių išvardytų pašalinių poveikių. Dažniausiai vienam asmeniui nepasireiškia daugiau nei keletas simptomų. Kai kuriuos jų gali sukelti vėžio gydymas, dalį simptomų iššaukia tik tam tikri vėžio atvejai. Apie Jus varginančius simptomus ar
anksčiau nebūdingas organizmo reakcijas papasakokite Jus gydančiam gydytojui ar prižiūrinčiam slaugytojui. Dauguma simptomų gali būti gerai kontroliuojami padedant Jūsų sveikatos priežiūros specialistų komandai ir Jūsų artimiesiems.

Odos priežiūra ir radioterapija #

Radioterapija, taip pat vadinama spinduline terapija, yra vienas iš onkologinių ligų gydymo metodų. Nėra tokių navikų gydymo metodų, kurie veiktų tik vėžio ląsteles. Gydymo metu pažeidžiami sveiki audiniai ir sveikos ląstelės, todėl nepageidautinas šalutinis poveikis neišvengiamas. Kokie šalutiniai poveikiai pasireikš, labai priklauso ir nuo to, kokia kūno vieta švitinama, taip pat nuo individualaus organizmo jautrumo. Radioterapija paveiks tik tą odos plotą, į kurį bus nukreipti spinduliai. Dauguma režimų nesukelia aiškiai matomų odos pažeidimų, o naujausios technologijos reikšmingai sumažino radioterapijos dozes, tenkančias odai. Labiausiai tikėtina, kad bus paveikta galvos ir kaklo oda, taip pat raukšlės po krūtimis, kirkšnyse ir tarp sėdmenų.

Šalutinis radioterapijos poveikis gali pasireikšti gydymo metu (ūmūs) ir po jo (lėtiniai, galintys išlikti visą gyvenimą). Ūminės odos reakcijos: ji tampa raudona, ją niežti, gali išdžiūti. Tačiau jei pažaida yra sunki, oda gali sutrūkinėti ir susiformuoti paviršinės šlapiuojančios opos. Tokiu atveju gali išsivystyti antrinė grybelinė arba bakterinė infekcija, jei reakcija yra stipri arba paraudimas plinta už gydymo ploto ribų, ją reikia gydyti. Daugeliu atvejų oda užgyja visiškai ir atrodo įprastai, gali sumažėti plaukuotumas ir prakaitavimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti ilgalaikių pažeidimų, oda tapti plona, kartais – išryškėti kraujagyslių piešinys. Gydytoje srityje taip pat yra didesnė odos vėžio rizika, ypač jei ją nudegėte saulėje.

KAIP GALIU SAU PADĖTI?
Radioterapijos metu drėkinantys preparatai gali pagerinti odos būklę. Ypač svarbu, kad netrintumėte ar nesikasytumėte tos vietos, net jei labai niežės. Jei niežėjimas yra labai intensyvus, turėtumėte pranešti savo gydytojui, jis galėtų paskirti silpną steroidų tepalą. Jei odos būklė blogėja iki radioterapijos pabaigos, dozę arba techniką galima keisti. Priešingu atveju gali būti paskirtas grybelį slopinantis kremas, o jei yra bakterinės infekcijos požymių – antibiotikai. Žemiau pateiktos rekomendacijos padės mažinti odos pažeidimus, kai gydymas tęsiamas.

Rūkymas radioterapijos metu gerokai didina ūminės odos reakcijos galimybę. Jei pacientai negali visiškai atsisakyti, būtų gerai nerūkyti bent keturias valandas iki ir po radioterapijos seanso. Taip sumažinsite žalingų cheminių medžiagų kiekį radioterapijos metu.

Odos drėkinimas padeda spindulinės terapijos metu ir suteikia pacientams palengvėjimo, ypač jei kremai laikomi šaldytuve, jie dar ir vėsina. Todėl daugelis radioterapijos centrų propaguoja vandeninius kremus, kurie yra bekvapiai. Nėra tyrimų, įrodančių, kad jie yra kenksmingi, bet, kita vertus, nė vienas neįrodė, kad jie yra geriau nei nieko nenaudoti.

Žolelių kremai. Apskritai atsargiai naudokite kremus, kurių sudėtyje daug priedų, kad jie nepažeistų odos. Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose alavijo turintys kremai buvo lyginami su vandeniniais kremais, daugelis atskleidė nedidelį skirtumą tarp abiejų, o viename net paaiškėjo, kad kremai su alaviju iš tikrųjų blogina odos būklę. Dėl to kremai ir geliai su alaviju (nepaisant uždegimą slopinančio poveikio, kuris naudingas sergant kitomis odos ligomis) nerekomenduojami po radioterapijos. Palyginti su įprastu drėkinamuoju, dažniausiai naudojamas kremas su medetkomis. Atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo 50 galvos ir kaklo vėžiu sergančių pacientų, atskleidė, kad kremas su medetkomis mažina 3 laipsnio dermatitą ir pastebimai gerina odos būklę po radioterapijos.

Minkštinantys kremai (emolientai). Moksliniai tyrimai įrodė, kad maitinantys kremai švelnina deginimą ir niežulį, kurie pasireiškia dėl radiacinio dermatito. Ilgainiui tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali gerinti odos ir audinių būklę, taip pat mažinti antrinės odos vėžio riziką. Alyvuogių aliejus, naudojamas tiesiai ant odos, tinka po radioterapijos. Jis turi stiprų antioksidacinį ir apsauginį poveikį, taip pat gali mažinti riziką susirgti odos vėžiu, susiraukšlėti ir senti. Patartina įsigyti aukštos kokybės natūralaus aliejaus pagrindu pagamintą drėkinamąjį kremą ir patiems jį papildyti nedideliu kiekiu aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus. Sumaišę įmasažuokite 5–10 minučių prieš dušą ar vonią, nuplovus oda turėtų likti minkšta ir lygi.

Sveika mityba, kurioje gausu vitaminų ir polifenolių, yra svarbi apsaugant odą nuo didesnės žalos ir išaugusios odos vėžio rizikos. Rūkymas ypač didina gydymo paveiktų vietų odos storį (fibrozę) ir prisideda prie nuolatinio skausmo bei limfedemos. Fizinis aktyvumas gerina organizmo savijautą, taip pat ir odos būklę. Specifiniai apšvitintos srities pratimai ir tempimas padės išvengti fibrozės bei pagrindinių raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujagyslių pažeidimo, jie turėtų būti atliekami kiekvieną dieną.

Nepasitarus su gydančiu gydytoju netepti švitinimo sričių jokiais kremais, spiritu, kvepalais, dezodorantu arba kitomis kosmetikos priemonėmis. Šios taisyklės galioja dar ilgą laiką po gydymo. Atsiradusias žaizdas, odos šlapiavimą ir įtrūkimą būtina parodyti gydytojui ir laikytis jo rekomendacijų. Visos odos reakcijos praeina po 2–3 savaičių baigus gydymą. Negalima pamiršti, jog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai, bet pateiktos rekomendacijos padeda išvengti žaizdų atsiradimo.

Patarimai radioterapijos metu

• Švelniai plaukite odą šiltu vandeniu ir švelniu, bekvapiu muilu, nenaudokite švitinamoms vietoms karšto vandens;
• Venkite didelio temperatūrų svyravimo, pvz., ledo paketų, karšto vandens butelių;
• Nenaudokite kempinės, vonios aliejaus ar burbulinės vonios;
• Leiskite odai išdžiūti arba nusausinkite minkštu, švariu rankšluosčiu; juo netrinkite odos, o tik priglauskite ir nusausinkite;
• Dėvėkite laisvus natūralaus audinio, pvz., medvilninius, lininius drabužius (įskaitant apatinius);
• Drabužiai neturėtų trinti, spausti arba stipriai liesti gydymo paveiktą zoną;
• Drabužius skalbkite švelniu skalbikliu;
• Netrinkite, nebraižykite gydomos srities;
• Nekasykite niežtinčios odos švitinimo srityje; atsiradus niežėjimui, kreipkitės patarimo į gydytoją;
• Jei vyrams švitinama galvos arba kaklo sritis, skustis derėtų tik skutimosi mašinėle;
• Terapijos paveiktoje vietoje nenaudokite pleistrų;
• Odos kremai gali padėti, naudingas medetkų kremas, tačiau nepasitarę su gydančiu gydytoju netepkite švitinimo sričių jokiais kremais, spiritu, kvepalais;
• Švitintai vietai nenaudokite balzamo po skutimosi, kvepalų, dezodorantų ir makiažo;
• Naudinga prieš dušą ar vonią naudoti alyvuogių aliejų;
• Neplaukiokite chloruotame baseine radioterapijos metu;
• Maitinkitės sveikai;
• Meskite rūkyti arba nerūkykite bent 4 val. iki ir po gydomosios terapijos.

Patarimai po radioterapijos

• Meskite rūkyti;
• Maitinkitės sveikai, subalansuotai, venkite didelių alkoholio kiekių;
• Mankštinkitės reguliariai, darykite gydomos vietos audinių tempimo pratimus;
• Nenudekite saulėje, ypač gydomos vietos;
• Prieš dušą į pažeistą vietą įmasažuokite alyvuogių aliejaus pagrindu pagamintų kremų.

Odos priežiūra chemoterapijos metu ir po jos #

Chemoterapija dažniausiai veikia atakuodama sparčiai besidauginančias ląsteles, tikintis, kad jos bus jautresnės nei lėčiau augančios normalios ląstelės. Greičiau augančias sveikas ląsteles, pvz., kaulų čiulpų, žarnyno gleivinės, ragenos, nagų, plaukų ir gleivinės, chemoterapija gali pažeisti labiau. Ji gali paveikti odą įvairiai: oda tampa sausa ir dėmėta, gana dažnai atsiranda raudonų bėrimų. Kai kurie chemoterapijos ir biologiniai preparatai (pvz., kapecitabinas, sunitinibas ir sorafenibas) ypač veikia delnų ir kojų padus (Palmerio ir Planterio sindromas). Šį keistą šalutinį poveikį – rankų ir kojų padų paraudimą – greičiausiai sukelia pažeistos smulkios galūnių kraujagyslės, dėl to chemoterapijos preparatai nuteka į audinius. Gana dažnai švelniai oda įtrūksta aplink rankų pirštų galus, o ant kojų gali atsirasti daug gilesnių įtrūkimų ir antrinės infekcijos židinių, dėl trinties vaikščiojimo metu oda yra linkusi nusilupti, toje vietoje atsiveria skausmingos pūslės. Gydytojas galiskirti papildomų vaistų arba, jei norite, kad Jūsų oda atsigautų, palaikykite rankų ir kojų odą švarią, drėkinkite geros kokybės natūralaus aliejaus pagrindu pagamintu kremu.

Kai kurie vaistai, pavyzdžiui skirti žarnyno vėžiui gydyti, gali sukelti aknę (spuoguotumą). Tokiu atveju gali būti skiriami ją gydantys kremai arba antibiotikai. Dėl daugelio chemoterapinių vaistų jų vartojimo metu oda taps jautresnė saulei, o kai kurie (bleomicinas, kapecitabinas ir fluorouracilas) gali net keliems mėnesiams padidinti jos jautrumą

KAIP GALIU SAU PADĖTI?
Odos sausumui mažinti ir švelnumui atkurti taikomi keturi pagrindiniai principai: nustoti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir drėkinti odą. Dažniausiai sveiki žmonės ir atrodo sveikai. Pavyzdžiui, dėl rūkymo oda prasčiau aprūpinama deguonimi ir sustiprėja senėjimo požymiai. Padaugėja hemoglobino, kuris perneša anglies monoksidą, o ne deguonį, ir dėl to atsiranda pilkų, rudų dėmių, ypač ant veido, aplink akis. Reikėtų protingai būti saulėje. Nors ilgesnis buvimas saulėkaitoje yra pavojingas, lengvas saulės poveikis yra skatinamas, nes jis didina vitamino D kiekį, gerina kaulų sveikatingumą ir gali turėti tiesioginį navikus slopinantį poveikį.

Odos priežiūros patarimai chemoterapijos metu

• Jei rūkote, meskite; rūkyti – blogiausia, ką darote savo odai;
• Nevartokite daug alkoholio, ypač jei būna pagirios, alkoholis džiovina odą;
• Naudokite specialias apsaugos priemones nuo saulės, daugelis chemoterapijos preparatų jautrina odą;
• Valgykite gerai subalansuotą sveiką maistą, kuriame gausu riebių žuvų ir antioksidantų;
• Švelniai plaukite odą šiltu vandeniu beišvelniu bekvapiu muilu;
• Venkite stiprių dušo gelių ir prausiklių;
• Nenaudokite šiurkščių plaušinių, vonios aliejaus ar burbulinių vonių;
• Nusausinkite odą minkštu, švariu rankšluosčiu;
• Dėvėkite laisvus drabužius, pageidautina, pagamintus iš natūralaus pluošto, pvz., medvilnės, lino;
• Drabužiai neturėtų spausti ar trinti;
• Drabužius, kurie liečiasi su oda, skalbkite švelniu skalbikliu;
• Reguliariai mankštinkitės ir darykite tempimo pratimus;
• Nusiprauskite paplaukioję chloruotuose baseinuose, po plaukimo išsimaudykite duše ir pasitepkite kūną aliejumi;
• Naudokite natūralius aliejus be pridėtinių cheminių medžiagų;
• Jei neturite natūralaus, prieš dušą naudokite aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų, jį švelniai įmasažuokite į odą.

Nagų priežiūra ir chemoterapija #

Nemalonūs ir skausmingi nagų pažeidimai gali pasireikšti iki 44 proc. chemoterapija gydytų pacientų (ypač gydant taksanais krūties, plaučių ir prostatos vėžio atvejais). Jie atrodo negražiai ir chemoterapijos metu prisideda prie sugadintos išvaizdos. Rimtesnės pasekmės yra skausmas, kuris gali riboti kasdienę veiklą ar būti antrinės infekcijos vartai.

Pažaida dažniausiai prasideda po antro ar trečio chemoterapijos ciklo ir pablogėja, kai ji tęsiama. Iš pradžių jaučiamas deginantis pojūtis po nago plokštele (pacientai tai dažniausiai apibūdina „nagas dega“), yra nemalonu ar padidėjęs jautrumas. Daugeliu atvejų pirmieji matomi žalos požymiai yra nagų linijos, atitinkančios chemoterapijos epizodų laiką. Nagai gali būti trapūs, sluoksniuotis, bet, laimei, pasibaigus chemoterapijai jie nuauga ir atrodo įprastai. Kai kuriais atvejais gali pasikeisti spalva, atsirasti skausmingas kraujavimas po nagu ir iškrypimas. Jei pažeidimas yra gilus, nagai gali atsiskirti nuo guolio, sukeldami didelių skausmų, antrinių bakterinių ir grybelinių infekcijų. Jei prasideda antrinė infekcija, oda aplink ir po nagu tampa raudona, uždegiminė, ima matytis pūliai. Tai ypač aktualu neutropeniniams pacientams, nes nagai gali tapti sisteminės infekcijos šaltiniu.

Dėl chemoterapijos atsiradusį nagų pažeidimą sukelia neorganizuotas sparčiai besidalijančių ląstelių slopinimas nago guolyje. Manoma, kad papildomą žalą kraujagyslėms ir nervams sukelia taksanai, kurie skatina vietinę uždegiminę reakciją. Antrinės bakterinės ir grybelinės infekcijos patogenai, patekę į nagų guolį, gali jį dar labiau pažeisti.

Patarimai esant nagų pažaidai chemoterapijos metu

• Laikykite nagus trumpus ir švarius;
• Venkite traumų, apsaugokite juos plaudami indus ar dirbdami sode;
• Po chemoterapijos kurso laikykite nagus vėsiai 2–4 valandas;
• Tarp ciklų venkite didelio šalčio,žiemosmetu dėvėkite pirštines;
• Drėkinkite nagus balzamais ar aliejumi prieš gydymą ir jo metu;
• Meskite rūkyti ir sveikai maitinkitės;
• Atvėsinkite pirštų galus chemoinfuzijos metu ir po jos.

Suskilinėjusios lūpos ir pūslėlinė #

Suskilinėjusioms lūpoms būdingas sausumas, įtrūkimai, skausmingumas. Dėl to gali pradėti kraujuoti ir atsirasti antrinė infekcija. Lūpų skausmui chemoterapijos metu neskiriama užtektinai dėmesio, bet jis sukelia nepatogumų ir gadina paciento išvaizdą.

Gali būti daug priežasčių, dėl kurių skilinėja lūpos: dehidratacijos ar sauso ligoninės oro, tačiau labiausiai tikėtina, kad chemoterapija pažeidžia sparčiai besidalijančias ląsteles giliuosiuose odos sluoksniuose. Tai reiškia, kad lūpų oda nepakankamai greitai auga, kad pakeistų viršutinį sluoksnį, kuris nuolat kontaktuoja su aplinka, pavyzdžiui, valgant, kalbant ir kvėpuojant. Dėl to lūpos tampa plonos ir pažeidžiamos. Be to, tarp chemoterapijos ciklų odą gaminančios ląstelės atsinaujina, bet vėliau gali pereiti į pernelyg sparčią jų gamybą, dėl pertekliaus atsiranda pleiskanojimas, trūkinėjimas ir antrinė infekcija. Svarbu, kad suskirdus lūpoms, 2,5 karto išauga pūslelinės rizika, o palaikant lūpas drėgnas, tikimybė pasireikšti pūslelinei mažėja. Pacientai, kuriems chemoterapijos metu atsirado pūslelinė, teigė, kad ji yra skausmingesnė nei įprastai. Nustatyta, kad vietiniai ar sisteminiai antivirusiniai vaistai (acikloviras arba valacikloviras) sutrumpina jos trukmę, jei vartojami prieš iškylant pūslelei.

KAIP GALIU SAU PADĖTI?
Toliau išvardintos pagrindinės prevencinės priemonės gali būti pradėtos prieš chemoterapiją, kad neatsirastų skausmingų įtrūkimų, nes jau suskeldėjusiaslūpas gydyti sunkiau. Tyrimai rodo, kad natūralaus aliejaus pagrindu pagamintas lūpų balzamas gali padėti, tačiau įsitikinkite, kad jis gaminamas iš natūralių medžiagų (alyvuogių aliejaus ir taukmedžio sviesto, turinčių uždegimą slopinančių eterinių aliejų), o ne naftos produktų su pridėtiniais kvapais ir dažikliais. Taip pat svarbu, kad žolelių būtų labai mažai, nes daugelyje natūralių balzamų jų yra per daug, todėl gali dirginti. Yra ryšys tarp pūslelinės gydymo ir paūmėjimo, todėl po chemoterapijos gali prireikti vietinių antivirusinių vaistų, jei pacientui ir anksčiau pasireikšdavo pūslelinė.

Niežulys #

Niežulys – viso ar dalies kūno nemalonus jutimas, sukeliantis nesuvaldomą norą kasytis. Niežulio pojūtį stiprina karštis, prakaitavimas, skausmas, nuobodulys, taip pat nepakankamas skysčių vartojimas.

Rekomenduojama:

• Maudytis drungname vandenyje. Išsimaudžius kūną reikia nusausinti ne trinant, bet tapšnojant arba liečiant švariu rankšluosčiu.
• Išsimaudžius kūną patepti neutraliu medicininiu kremu be kvapiųjų medžiagų.
• Į vonią būtina įpilti medicininio aliejaus.
• Į vonią galima įpilti virtų avižinių dribsnių.
• Jei ligonis jaučia niežėjimą nedideliame plote, padeda šalti, drėgni pavilgai (pvz. šaltu vandeniu sudrėkintas rankšluostis) arba ledo aplikacijos.
• Niežulį malšina ir vėsumo pojūtį sukelia 0,25–0,5 proc. mentolio tepalas arba 1–3 proc. kamparo tepalas.
• Drabužiai turėtų būti medvilniniai. Negalima vilkėti sintetinių ir vilnonių drabužių. Drabužius reikia skalbti ūkiniu muilu arba skalbimo priemonėmis, kurios nesukelia alergijos. Išskalbtus drabužius reikia gerai išskalauti vandenyje.
• Trumpai kirpkite nagus.
• Dėmesio atitraukimas: patartina klausytis mėgstamos muzikos, skaityti knygą, laikraštį, žiūrėti televiziją, rašyti dienoraštį.
• Vengti: trynimo alkoholiu, vilnonių drabužių, maudymosi karštame vandenyje, perkaitimo, prakaitavimo, pirčių.

Pragulų profilaktika #

Pragulų atsiradimą skatina daugelis veiksnių: ilgalaikis spaudimas į minkštuosius organizmo audinius, drėgna lovos patalynė, prakaitavimas, šlapimo arba išmatų nelaikymas. Labai pavojingas išmatų nelaikymas, nes plintančios bakterijos odą veikia toksiškai.

Gulint lovoje pragulų dažniausia atsiranda pakaušio srityje, ties mentėmis, kryžkaulio, kulnų srityse, sėdint vežimėlyje – sėdmenų srityje, kur skeleto kaulai remiasi į kietą pagrindą.

Rekomenduojama:

• Lovos patalynė turi būti sausa, lygi, be raukšlių ir švari, be maisto trupinių.
• Ligonio apatiniai drabužiai turi būti sausi, be raukšlių, medvilniniai, pralaidūs orui, nevaržantys judesių.
• Apžiūrėti odą bent du kartus per dieną, ar neatsiranda odos paraudimų.
• Prižiūrėti odą, kad ji būtų švari, sausa; vengti nubrozdinimų.
• Negalima ligonio traukti, vilkti (vengti trinties), ligonį reikia pakelti ir paguldyti.
• Po tuštinimosi ir šlapinimosi laikytis asmens higienos: odą nuplauti su vaikišku muilu, ją nusausinti netrinant rankšluosčiu, bet rankšluostį liečiant prie odos.
• Keičiant sauskelnes būtina laikytis asmens higienos.
• Keisti ligonio padėtį ne rečiau kaip kas 2 valandas, sudaryti ligonio kūno padėties keitimo tvarkaraštį.
• Pragulų profilaktikai naudoti specialius čiužinius, kurie padeda maksimaliai sumažinti kūno slėgį į žmogaus kūno audinius, arba nuomotis specialią lovą.
• Jei ligonis nedūsta, lovos galvūgalį laikyti kuo mažiau pakeltą.
• Sėdinčiam vežimėlyje ligoniui reikia dažnai keisti atramos taškus (pasiversti į vieną ar kitą pusę), naudoti specialias sėdynes pragulų profilaktikai.
• Alkūnių, kulnų pragulų profilaktikai naudoti specialias oro arba gelio pagalvėles, kurios apsaugo nuo kieto paviršiaus trynimosi ir traumų.
• Pasitarti su gydančiu gydytoju ir sureguliuoti mitybą: vartoti pakankamai skysčių, baltymų.
• Atsiradus odos paraudimui, pranešti gydančiam gydytojui arba slaugytojui.

Kodėl svarbi odos mikrobiota? #

Oda yra didžiausias mūsų organas. Jos kontaktas su mikroorganizmais ir mūsų genetika lemia, kad odos flora nuolat kinta. Kol kas žmogaus odoje atrasta per 1000 bakterijų rūšių, daugelis jų įsikūrusios paviršiniuose epidermio sluoksniuose ir viršutinėse plauko folikulo dalyse. Daugelis jų nesukelia ligų arba yra naudingos – neleidžia patogeninėms kolonizuoti odos paviršiaus ir stimuliuoja jos imuninę sistemą.

Pasekmės – pernelyg didelės patogeninių bakterijų ir grybelių kolonijos gali sukelti aknę, celiulitą, abscesus, šunvotes ir prastą žaizdų gijimą. Jei odoje yra fizinių pažeidimų ir, jei imunitetas nusilpęs, pavyzdžiui, po chemoterapijos, tai netgi gali būti pavojinga gyvybei. Mikrofloros disbalansas gali būti susijęs su įvairiomis lėtinėmis būklėmis:

• pernelyg stipriu kūno kvapu;
• lėtinėmis autoimuninėmis ligomis: egzema, atopiniu dermatitu, alerginiu uždegimu;
• padidėjusiu odos jautrumu ir priešlaikiniu senėjimu;
• UV spindulių sukeltais odos pažeidimais;
• dėl amžiaus atsiradusiais pažeidimais.

Esame parengę šią informaciją apie odos ir kitų organų mikrobiotą atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Plaukų slinkimas #

Chemoterapija gali sukelti plaukų slinkimą, kitaip dar vadinamą alopecija. Chemoterapijos metu naikinamos ne tik vėžio ląstelės, bet ir sveikos greitai augančios ląstelės – plaukų folikulai, todėl plaukai pradeda slinkti. Plaukų slinkimo nereikėtų baimintis, nes, baigus chemoterapiją, plaukai atauga, nors gali atrodyti kitaip nei įprastai: kitokios spalvos (dažnai pilkesnės) ir tekstūros (plonesni, labiau garbanoti). Taikant spindulinę terapiją plaukai iškrenta tik tose vietose, kurios spinduliuojamos, tai yra laikini pokyčiai. Ne visi chemoterapijos preparatai sukelia plaukų slinkimą, kai kurie tiesiog juos išplonina, bet yra ir sukeliančių visų plaukų, net antakių išslinkimą. Taip pat skirtingi žmonės nevienodai toleruoja vaistus. Plaukų slinkimas gali prasidėti bet kuriuo metu po chemoterapijos. Dažniausiai ataugti pradeda praėjus kelioms savaitėms po paskutinio chemoterapijos kurso.

KAIP GALIU SAU PADĖTI?

Šaldantys šalmai. Dauguma onkologijos centrų gali iš dalies užkirsti kelią plaukų slinkimui, aušindami galvos odą chemoterapijos metu. Šaldančių kepurių tipai gali skirtis įvairiose gydymo įstaigose. Ji uždedama prieš chemoterapiją ir laikoms iki 1-2 valandų po procedūros. Ne visi gali toleruoti šaldančią kepurę ir ne visiems ji veikia gydymo rezultatus. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, sergant leukemija) gydytojai jos nerekomenduoja. Čia rasite daugiau informacijos apie šaldančius šalmus.

Perukai ir galvos apdangalai. Yra didelė perukų ir galvos apdangalų pasiūla. Perukai gali būti pagaminti ių sintetinių, natūralių plaukų arba abiejų kombinacijos. Natūralių plaukų perukams reikia specialios priežiūros, šampūnų ir džiovinimo, o sintetinius galima plauti namuose ir palikti natūraliai išdžiūti. Jie taip pat yra daug pigesni nei natūralių plaukų perukai.

Jei plaukai neatauga po chemoterapijos, galima prašyti siuntimo pas dermatologą, kad patikrintų gretutines ligas. Dažniausiai paveldimas ankstyvas plaukų slinkimas, kuris pasireiškia tik po chemoterapijos. Moterims hormonų disbalansas, pavyzdžiui, testosterono perteklius, skydliaukės sutrikimai ir anomali mineralinių riebiųjų rūgščių koncentracija, gali užkirsti kelią regeneracijai. Jei kiti būdai neveiksmingi, galima kreiptis į plaukų transplantacijos kliniką.

Patarimai dėl plaukų slinkimo:

• Prieš gydymą galima pasidaryti trumpesnę stilingą šukuoseną.
• Ploni plaukai gali sukelti galvos odos niežėjimą, išbandykite vėsų dušą, drėkinimą.
• Venkite stiprių cheminių medžiagų ir šampūnų, jie didina diskomfortą. Plaukus plaukite švelniu arba vaikišku šampūnu.
• Venkite galvos odos sudirginimo ir įbrėžimų.
• Naudokite plaukų šepetį su labai švelniais šereliais.
• Medvilnė yra gera nailono pagalvių, kurios gali dirginti galvos odą, alternatyva.
• Nebalinkite, negarbanokite, dažnai nešukuokite plaukų, nenaudokite plaukų lako.
• Nemiegokite su suktukais.
• Jei iškrenta pažastų plaukai, venkite dezodorantų, išbandykite bekvapį talką.
• Jei lieka ilgų, pavienių galvos plaukų, pašalinkite juos.
• Kad per naktį iškritusius plaukus būtų lengviau nuvalyti, rinkitės flanelinį pagalvės užvalkalą arba ant pagalvės pasitieskite kilpinį rankšluostį. Rytą plaukų šepečiu rankšluostį iššukuokite. Galite miegoti ir su kepuraite.
• Kai jūsų plaukai pradeda augti, kirpkite juos trumpai, tada jie augs vienodo ilgio.

Peruko dėvėjimas

• Taisyklingai parinktas perukas turėtų gerai laikytis; jei ne, įsigykite naują.
• Jei perukas truputį per laisvas, galite naudoti hipoalerginę dvipusę lipnią juostą.
• Jei peruko vidus dirgina skalpą, užsidėkite ploną medvilninę kepurę.
• Turėtumėte keisti peruką, kai prarandama daugiau plaukų.

Jei plaukai neatauga po chemoterapijos

• Tirkite hormonus, skydliaukės funkcijų, mineralų ir vitaminų kiekį.
• Paprašykite siuntimo pas dermatologą.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė  pasakoja apie vieną nemaloniausių ir psichologiškai pačių nelaukiamiausių nepageidaujamų reiškinių po chemoterapijos – plaukų slinkimą.  Gydytoja atsako, ar galima išvengti plaukų slinkimo, kaip apsisaugoti nuo jo, ar plaukai ataugs ir kada.

Kaip prižiūrėti natūralių plaukų peruką? #

Natūralių plaukų perukas padeda išlaikyti stilingą išvaizdą kasdien, tačiau svarbu tinkamai jį prižiūrėti. Štai keli pagrindiniai žingsniai:

1. Paruošimas. Švelniai šukuokite peruką nuo galiukų link šaknų, nespausdami pagrindo.
2. Plovimas. Paruoškite dubenį su 36–37°C vandeniu ir įlašinkite šampūno (geriau – su žemu pH lygiu). Pamerkite peruką 10 minučių, tuomet švelniai praskalaukite.
3. Skalavimas. Skalaukite peruką po drungnu vandeniu nuo pagrindo link galiukų 1–2 minutes.
4. Maitinimas. Galite naudoti balzamą arba kaukę, praskiedę vandeniu, užtepkite ant peruko plaukų ir palikite 5–10 minučių, po to išskalaukite.
5. Džiovinimas. Švelniai atspauskite peruką rankšluosčiu, o tada leiskite išdžiūti natūraliai arba naudokite džiovintuvą, nustatytą į šiltą oro srovę.
6. Modeliavimas. Išdžiūvusį peruką atsargiai šukuokite nuo galiukų link šaknų, jei norite, naudokite suktukus ar žnyples.
7. Laikymas. Laikykite peruką ant specialaus stovo, kad jis išlaikytų formą.

Laikydamiesi šių paprastų priežiūros žingsnių, ilgai džiaugsitės natūraliai atrodančia ir tvarkinga šukuosena.

Sintetinių perukų priežiūra #

Sintetinių perukų priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio, nes jie greičiau susivelia, ypač jei yra ilgesni. Štai keli patarimai, kaip prižiūrėti sintetinius perukus, kad jie ilgiau išliktų tvarkingi ir mažiau susiveltų:

1. Naudokite specialius produktus sintetiniams perukams: specialūs šampūnai, kondicionieriai ir kaukės, skirtos sintetiniams plaukams. Šios priemonės yra švelnesnės nei įprastos ir nekenkia peruko pluoštui.
2. Tinkamas plovimas: peruką plaukite šaltame arba drungname vandenyje. Naudokite sintetiniams plaukams skirtą šampūną, nedėkite per daug, švelniai išmasažuokite ir kruopščiai išskalaukite. Po to užtepkite kondicionierių ar kaukę, palikite kelias minutes ir vėl išskalaukite.
3. Drėkinimas ir apsauga: po plovimo galite naudoti specialius sintetinių plaukų purškalus arba kondicionierius, kurie padeda plaukams nesivelti ir ilgiau išlikti švelniems. Jie apsaugo nuo plaukų sausėjimo ir sumažina jų susivėlimą.
4. Tinkamas džiovinimas: niekada nedžiovinkite sintetinių perukų karštu oru ar plaukų džiovintuvu. Leiskite jiems išdžiūti natūraliai, padėdami ant peruko stovelių. Naudoti žnyples, jei perukas yra atsparus karščiui, reikėtų tik po to, kai jis visiškai išdžiūsta.
5. Švelnus šukavimas: naudokite specialias šukas su plačiais dantimis, skirtas perukams, ir šukuokite tik tada, kai perukas visiškai sausas. Pradėkite nuo galiukų ir pamažu kilkite link šaknų, kad nepažeistumėte pluošto.
6. Trinties vengimas: sintetiniai perukai, ypač ilgi, greičiau susivelia dėl trinties su drabužiais, ypač aplink kaklą ir pečius. Dėvėdami peruką stenkitės vengti šalikų ar paltų su aukšta apykakle, nes tai gali padidinti vėlimąsi.
7. Reguliarus priežiūros planas: net jei kasdien neplaunate peruko, reguliariai jį drėkinkite specialiais purškalais ir šukuokite. Tai padės išlaikyti jį švelnų ir sumažins vėlimąsi.

Jei laikysitės šių priežiūros taisyklių, sintetinis perukas turėtų ilgiau išlikti švelnus ir nesiveliantis.

Periferinės nervų sistemos pažeidimai #

Kai kurie chemoterapijos preparatai gali pažeisti nervus – dažniausiai nukenčia distalinių galūnių jutiminės ir motorinės funkcijos, t.y. pažeidžiama periferinė nervų sistema. Daugeliu atvejų simptomai linkę prasidėti toliau nuo galvos (rankų ir kojų pirštai), pacientai skundžiasi, kad pradžioje atsiranda lyg „skruzdėlyčių bėgiojimas“, rankų, pirštų dilgčiojimas, šalimas, bet laikui bėgant artėja prie jos, būklė vadinama chemoterapijos sukelta periferine neuropatija (CIPN). Kai pažeidžia abi rankas bei kojas, vadinama pirštinių ir kojinių simptomu. CIPN gali prasidėti bet kuriuo metu po gydymo pradžios ir dažnai blogėja, kai gydymas tęsiasi. „Pagavus“ šį simptomą pačioje pradžioje, simptomai yra pilnai praeinantys, vėlesnėse stadijose šis simptomas gali likti visam gyvenimui.

Tipiški simptomai:

• Šaudantis ar duriantis skausmas.
• Padidėjęs jautrumas dirgikliams (hiperestezija).
• Smeigtukų ir adatų arba elektros šoko pojūtis.
• Jausmas lyg vaikščiotum akmenimis.
• Nejautrumas arba sumažėjęs gebėjimas jausti spaudimą, lietimą.
• Padidėjęs jautrumas karščiui ar šalčiui.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė Giedrė Anglickienė pabrėžia, kad labai svarbu informuoti savo gydantį onkologą ar slaugytoją iškart, kai tik pajaučiate pirmuosius CIPN simptomus, kad jis būtų pastebėtas laiku ir pradėtas jo valdymas.

Periferinė neuropatija – kokie pratimai rekomenduojami jos valdymui?

Sergančiųjų onkologine liga trenerė Virginija Grigaitė – Petkevičienė pristato pratimus periferinės neuropatijos valdymui ir profilaktikai.

Vaizdo įrašas: Onkologinės ligos ir nepageidaujamų simptomų valdymas #

Nacionalinio vėžio instituto vadovė prof. Sonata Jarmalaitė pasidalins, kodėl sveikatos programėlėmis besinaudojančių asmenų išgyvenamumo rodikliai yra geresni; POLA direktorė Neringa Čiakienė kalbins NVI Chemoterapijos skyriaus vadovę gyd. onkologę Birutę Brasiunienę, kuri atsakys į šiuos visiems aktualius klausimus:

• Kaip galima pasiruošti medikamentiniam gydymui, kad sumažėtų nepageidaujamų poveikių gydymo metu?
• Kada ir kuriuos nepageidaujamus poveikius reikėtų išsakyti savo onkologui?
• Kaip padėti sau išopėjus burnos gleivinei, dingus apetitui, krentant svoriui, ką daryti nukritus kraujo rodikliams?
• Ar galima onkologiniams ligoniams skiepytis?

Atkreipiame dėmesį, kad vaizdo įraše minima programėlė šiuo metu yra nepasiekiama dėl būtinybės atnaujinti platformą ir IT sprendimus. Gavus reikiamą finansavimą, planuojame užsakyti programėlės atnaujinimo darbus.

Vaizdo įrašas: Odos vėžys. Nepageidaujamų poveikių valdymas – gydytojo patarimai #

Virtualiame seminare apie odos vėžį Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gyd. onkologė chemoterapeutė Jūratė Liutkutė dalinasi patarimais, kaip valdyti šios ligos ir jos gydymo sukeltus nepageidaujamas simptomus.

Atkreipiame dėmesį, kad vaizdo įraše minima programėlė šiuo metu yra nepasiekiama dėl būtinybės atnaujinti platformą ir IT sprendimus. Gavus reikiamą finansavimą, planuojame užsakyti programėlės atnaujinimo darbus.

Vaizdo įrašas. Nepageidaujamas vėžio gydymo poveikis. Delnų ir padų reakcija. #

Delnų ir padų odos jautrumas susijęs su tam tikrais simptomais, kurie pasireiškia ant delnų ir pėdų odos ir kurie susiję su tirozinkinazės inhibitoriais (TKI terapija). Ne visiems TKI terapijos metu pasireiškia tokio pobūdžio odos reakcija, bet taip, kaip ir visų sisteminių terapijų metu, vaistai, patekę į kraują, sukelia įvairių organizmo reakcijų. Delnų ir padų sindromas paūmėja per pirmas šešias terapijos savaites, taikant tikslinę terapiją, tokią kaip TKI. Šiame video įraše išgirsite, kokiomis teorijomis aiškinamos delnų ir padų sindromo priežastys ir praktinių patarimų, kaip apsaugoti delnus ir pėdas. Pastebėję pirmuosius delnų ir padų sindromo simptomus, ar kitus nerimą keliančius simptomus, kreipkitės į medikus.