Mitybos rekomendacijos

Ar maistas gali padidinti onkologinių susirgimų riziką? #

Netinkama mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę – apie 30 – 40 proc. vėžio atvejų lemia gyvensenos ypatumai ir mityba. Egzistuoja daugiau kaip 200 vėžio tipų, todėl įvairių maisto produktų poveikį, nulemiantį vėžio išsivystymo riziką, atskleisti labai sudėtinga. Nors ir sunku tiksliai nustatyti, kurios maistingosios medžiagos labiausiai prisideda prie vėžinių navikų vystymosi, tačiau šiandienos moksliniai tyrimai padeda susidaryti aiškesnį vaizdą apie bendruosius maisto produktų tipus, didinančius šią riziką.

Pavyzdžiui, pernelyg gausus druskos vartojimas ir itin sūrus maistas didina tikimybę susirgti skrandžio vėžiu, kadangi druska pažeidžia skrandžio sieneles ir padaro skrandžio gleivinę jautresnę vėžį sukeliančioms medžiagoms.

Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80-100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Maitinkitės reguliariai ir valgykite kuo įvairesnį maistą. Nevalgykite termiškai neapdorotos, sūdytos ar rūkytos mėsos, venkite sūdytų ar per daug cukraus turinčių maisto produktų, stebėkite riebalų kiekį maiste, atsisakykite maisto su dirbtiniais saldikliais, gazuotų gėrimų.

Daugiau informacijos rasite leidinyje „Sveikesnė mityba – sumažėjusi vėžio rizika”. Jį atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą – leidinys atsisiuntimui.

Ar mėsa daro poveikį vėžio atsiradimui? #

Mokslininkų nuomone, tam tikros cheminės medžiagos, esančios šviežioje raudonoje ir perdirbtoje mėsoje, didina grėsmę susirgti vėžiu. Vienos cheminės medžiagos yra būdingos žaliai mėsai, o kitos atsiranda mėsos konservavimo ar apdorojimo aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepimo, metu.

Pastebėta, kad asmenys, vartojantys itin daug šviežios raudonos ar perdirbtos mėsos, labiau linkę sirgti žarnyno vėžiu.

Raudona mėsa – tai šviežia, smulkinta ar šaldyta jautiena, kiauliena, ėriena, veršiena ir kitos mėsos rūšys. Perdirbta mėsa – tai rūkytas ar sūdytas kumpis, dešra, saliamis, dešrelės, konservuota kiauliena, sūdyta jautiena, kraujinė ar kepeninė dešra, paštetas bei mėsos konservai.

Kodėl svarbu nevartoti alkoholio? #

Kai kalbama apie sveikesnę mitybą, pirmiausiai susimąstome apie maistą, tačiau tai, ką geriame, taip pat turi didelės reikšmės. Visi alkoholiniai gėrimai – alus, vynas ir spirituoti gėrimai – didina riziką susirgti vėžiu. Taip yra dėl to, jog mūsų kūnas alkoholį skaido į toksiškus chemikalus, kurie žaloja genetinę informaciją – DNR. Jei visgi nuspręsite vartoti alkoholį, tai darykite saikingai. Suvartojamo alkoholio kiekis per dieną turėtų neviršyti vienos įprastos gėrimo porcijos (2–3 standartiniai vienetai) moterims ir poros įprastų gėrimo porcijų (3–4 tūrio vienetai) vyrams.

Kaip galėčiau pradėti maitintis sveikiau? #

Vėžio išvengti padeda vaisių ir daržovių vartojimas

Sveikos mitybos ir sveikatai palankaus kūno svorio palaikymas turi daug privalumų. Vienas iš jų – sumažėjusi rizika susirgti vėžiu. Moksliniai tyrimai parodė, kad gausus vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti išvengti kai kurių vėžio rūšių, pavyzdžiui, burnos, ryklės, stemplės, skrandžio ir plaučių vėžio. Vaisiuose bei daržovėse yra gausybė maistingųjų medžiagų ir ląstelienos. Labai pravartu valgyti įvairių rūšių vaisius ir daržoves, iš jų gausite pakankamą gerai subalansuotų vitaminų ir mineralų kiekį. Jei maitinsitės sveikai, maiste bus gausu vaisių ir daržovių, tuomet neprireiks papildomai vartoti maisto papildų, nebent juos paskirs gydytojas.

Paprastas patarimas – didelė nauda: su kiekvienu valgiu suvalgykite ir po vieną vaisių ar daržovę. Tai padės padidinti suvartojamo vaisių bei daržovių skaičių.

Ląsteliena sumažina susirgimo žarnyno vėžiu grėsmę

Daugelis tyrimų patvirtina, kad žmonės, vartojantys daug maistinių skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip pupelės arba pilno grūdo produktai (rudieji ryžiai, pilno grūdo makaronai) yra mažiau linkę sirgti žarnyno vėžiu. Mokslininkai mano, kad skaidulos apsaugo nuo žarnyno vėžio, nes jos gerina tuštinimąsi bei sutrumpina maisto virškinimo laiką. Visa tai užkerta kelią vėžio vystymuisi.

Nepakliūkite į „super maisto“ rinkodaros pinkles

„Super maisto“ produktai, tokie kaip chia sėklos, goji uogos, kombučia arbata dažnai skelbiami, kaip turintys galią užkirsti kelią ar net išgydyti daugelį ligų, įskaitant vėžį, tačiau terminas „super maistas“ iš tikrųjų yra tik rinkodaros priemonė, turinti mažai mokslinio pagrindo. Daugelyje vadinamųjų „super maisto“ produktų yra natūralių cheminių medžiagų, kurios laboratorinių tyrimų metu parodė teigiamą poveikį sveikatai, tačiau neturėjo tiesioginio priešvėžinio poveikio.

Kasdien turi būti suvartojama ne mažiau 500-600 g daržovių. Tą galima užtikrinti, jei kiekvieno valgio metu pusę lėkštės užima daržovės ir tarpuose valgysite daržovių užkandėles su sėklų, riešutų užtepėlėmis ar tiesiog riešutais.

• Saikingumas. Kad maistą valgytume saikingai, reikia valgyti lėtai. Po 15-20 min išsiskiria sotumo hormonas, žmogus pasijunta sotus ir natūraliai nustos valgyti. Pabandykite valgyti sąmoningai – savo dėmesį skirkite tik savo valgomam maistui. Išjunkite visus elektroninius prietaisus, įsidėkite kąsnį į burną, užsimerkite ir pradėkite kramtyti. Jūsų organizmas taip bus visas susikoncentravęs į maisto virškinimą – taip pagerės ir maisto įsisavinimas.
• Maisto įvairovė. Paprasta taisyklė – tas pats maisto produktas gali kartotis kas trečią dieną, t.y. tris dienas iš eilės turite valgyti vis skirtingus maisto produktus, juos kaitalioti, o pakartoti galite tik po 3 dienų. Kiekvieną dieną vartodami vis skirtingus maisto produktus, užtikrinsime, kad mūsų organizmas gautų kuo platesnį ir įvairesnį maisto medžiagų spektrą ir taip stiprinsime mūsų sveikąsias ląsteles bei imuninę sistemą.

Rytinės košės receptas

Jei norite sveikatai palankios rytinės košės, po 8 val. mirkymo avižas, grikius, bolivinę balandą tiesiog supilkite į verdantį vandenį, išjunkite ugnį, uždenkite puodą ir palikite stovėti 20 minučių. Košę galite pagardinti bet kokiu augaliniu pienu. Jei šią košę papildysite mirkytomis sėklomis, uogomis, šios maisto porcijos virškinimas bus lėtesnis, gliukozės kiekis kraujyje neužkils ir užtikrinsite ilgalaikį sotumą.

Virti, pervirti košių nereikia, nes taip prarandama jų maistinė vertė ir padidėja angliavandenių kiekis.

Uogos, ypač tos, kurios turi luobelę, pvz. mėlynės, šilauogės, slyvos, turi ilgalaikį glikemiją mažinantį poveikį. Uogas valgant su kruopomis, jos mažina ne tik tos porcijos glikeminį indeksą, tačiau ir kito valgio glikeminį indeksą. Ankštiniai taip pat turi ilgalaikį glikeminį indeksą mažinantį poveikį. Todėl dienos eigoje rekomenduojama su košėmis valgyti uogas, ankštinius, norint subalansuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Daugiau informacijos apie palankią sveikatai mitybą galite sužinoti šiame gyvensenos medicinos specialistės Giedrė Alinauskaitės – Strumilienės video:

Kaip pasiekti ir išlaikyti sveikatai palankų kūno svorį? #

Sveikatai palankus kūno svoris – mažesnė vėžio tikimybė

Kūno svoris palankus sveikatai turi daug privalumų, iš kurių vienas didžiausių – sumažėjusi rizika susirgti vėžiu. Nenustebsite išgirdę, kad sveikam svoriui palaikyti reikia šių trijų dalykų: valgyti sveikesnį maistą, valgyti mažiau bei būti aktyvesniems. Nors visa tai skamba paprastai, tačiau realybėje, šių taisyklių laikymąsis gali virsti tam tikru iššūkiu.

Jeigu jaučiate, kad jums reikia pagalbos norint pasiekti sveikatai palankų kūno svorį, pakalbėkite su savo šeimos gydytoju, kreipkitės į vaistininką ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Mažinkite suvartojamo cukraus kiekį

Valgant per daug cukraus ir nepakankamai mankštinantis galima priaugti svorio, o anstsvoris ar nutukimas lemia 13 vėžio rūšių atsiradimą. Dėl šios priežasties svarbu skaityti maisto etiketes, kadangi cukrus įeina ne tik į saldžių, bet ir į ne saldžių patiekalų sudėtį.

Atkreipkite dėmesį į cukraus kiekį savo gėrimuose

Gėrimai gali būti labai kaloringi. Dažnai jų suvartojama kur kas daugiau, nei iš pradžių gali pasirodyti. Atkreipkite dėmesį jei geriate gazuotus ar energinius gėrimus, perkate kavą, pasaldintą sirupu. Atsargiai vartokite vaisių sultis bei vaisių kokteilius, kadangi juose taip pat daug cukraus, todėl stenkitės neviršyti vienos stiklinės per dieną. Pirmu pasirinkimu visuomet rinkitės vandenį. Jei norite paįvairinti jo skonį, įdėkite citrinos ar agurko.

Vartokite tinkamas maisto porcijas

Siekiant sveikai maitintis taip pat svarbu žinoti tinkamą porcijos dydį. Maisto pakuotės kiekiai dažniausiai pateikiami gramais, todėl kartais tampa sunku pasakyti, ar tai, ką mes valgome yra tinkamai sudozuota.

Maisto kiekį, tinkamą porcijai, galima išmatuoti vadovaujantis šiomis paprastomis rekomendacijomis (pateikiami 1-os porcijos dydžiai):

• Nevirti makaronai ar ryžiai – dvi saujos.
• Šviežiai paruoštos bulvės – 6 bulvės.
• Keptos pupelės – pusė standartinės 400g skardinės.
• Žiedinis kopūstas – 8 kopūsto galvos žiedai.
• Nesūdyti riešutai ir sėklos – kiekis, telpantis į kumštį.
• Kietasis sūris (pvz. Čederis) – dviejų nykščių dydžio gabaliukas.
• Vištienos krūtinėlė – pusė žmogaus plaštakos dydžio.
• Braškės – 7 vienetai.

Stebėkite savo gyvensenos pokyčius

• Planuokitės į priekį: pagalvokite, kaip šiuos patarimus galėtumėte įvesti į savo rutiną.
• Būkite realistiški, kadangi įvykdyti daug pokyčių vienu metu gali būti sunku. Pradėkite nuo vieno ar dviejų ir po truputėlį didinkite šį skaičių.
• Sekite savo progresą: nesvarbu ar naudosite telefoną, ar kalendorių, o gal užrašų knygutę – visa tai padės siekiant išsiugdyti bei išlaikyti sveikesnius įpročius.

Kam mums reikia vitaminų? #

Vitaminai – tai cheminės medžiagos. Jos būtinos, kad organizme vyktų biocheminiai procesai. Vitaminų A, C, D ir E stoka gali turėti įtakos vėžio vystymuisi.

Vitaminas A

Svarbus akių, odos sveikatai ir nesubrendusių ląstelių augimą skatinantiems genams.

Rekomenduojamas dienos kiekis suaugusiesiems yra 600–900 µg.

Įtaka vėžinėms ligoms – nepakankamumas slopina imuninę sistemą, didėja krūties, prostatos, žarnyno, galvos ir kaklo, stemplės bei plaučių ligų tikimybė.

Maistas, turintis daug vitamino A:

• riebios žuvys, menkės kepenų aliejus, kitų žuvų taukai;
• jautiena, kiauliena, ėriena, viščiukų kepenėlės ir inkstai;
• kiaušiniai, pienas, grietinė, jogurtas ir sūris.

Vitaminas C

Svarbus odos, kaulų, dantų, kremzlių, sausgyslių, raiščių ir kraujagyslių ląstelių augimui bei atsigavimui, padeda pasisavinti geležį.

Rekomenduojamas dienos kiekis moterims 80–100 mg, vyrams – 120 mg. Rūkantiems – 120–140 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – dalyvauja atpažįstant DNR klaidas, apsaugo ląsteles nuo mutacijų. Pakankamas kiekis lemia mažesnę plaučių, krūties, žarnyno, skrandžio, burnos ertmės, gerklų ir stemplės vėžio riziką.

Maistas, turintis daug vitamino C:

• citrusiniai vaisiai, uogos ir daržovės (geriausia – termiškai
  neapdoroti);
• prieskoniai ir prieskoninės žolelės.

Vitaminas D

Svarbus: didina kalcio kiekį organizme ir skatina jo pasisavinimą, aktyvina kaulų formavimąsi.

Rekomenduojamas dienos kiekis 600–2000 TV.

Įtaka vėžinėms ligoms: slopina uždegiminį faktorių IL-6, prisidedantį prie vėžio vystymosi ir progresavimo, aktyvina savaiminę vėžinių ląstelių žūtį; padeda mažinti sąnarių skausmus sergant krūties vėžiu, kai gydoma aromatazės inhibitoriais; esant stokai, greičiau progresuoja prostatos vėžys, didėja storosios žarnos, krūties vėžinių ligų ir mirtingumo rizika.

Maistas, turintis daug vitamino D:

• riešutai;
• riebios žuvys ir jų taukai;
• šviežios daržovės;
• grūdai.

Daugiau kaip 80 proc. organizme esančio vitamino D sukaupiama iš saulės.

Vitamino D stoka išsivysto per 8 tamsaus periodo savaites.

Nuolatinės reguliarios saulės vonios, nepersideginant ir ne￾nudegant, yra geriausias būdas padidinti vitamino D kiekį kraujyje.

Cigaretėse esančių cheminių medžiagų poveikis saulėje gerokai sustiprėja.

Chemoterapijos metu ar iškart po jos oda gali būti jautresnė saulei. Jautrumą didina chemoterapijos preparatas fluoruracilas, skiriamas esant vėžinėms žarnyno ir krūties ligoms. Jautrumas saulei dažniausiai praeina po 3 mėnesių po gydymo.

Spindulinė terapija. Būkite labai atsargūs eidami į saulę – didelė odos pažeidimo rizika. Spinduline terapija gydytų kūno vietų jautrumas saulei gali išlikti ilgą laiką, todėl naudokite apsaugą nuo saulės ar specialų kremą sudirgintai odai. Negydytos kūno vietos nėra jautresnės saulei.

Soliariumų nauda ir rizika yra kontroversiška: saikingas ir reguliarus lankymasis jame žiemos mėnesiais leidžia organizme palaikyti normalų vitamino D kiekį, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dėl jų odos vėžio rizika žmonėms iki 30 metų išauga 75 proc.

Dirbtinio įdegio kremai – nėra tiesioginių įrodymų, kad jie kenksmingi, tačiau reguliariai juos naudoti nerekomenduojama dėl juose esančių dažų ir cheminių medžiagų.

KAIP MĖGAUTIS SAULĖS VONIOMIS?

• sveika švelnios saulės vonios;
• ypač svarbu nenudegti;
• nebūkite saulėje, kai ji karščiausia (12–15 val.);
• užsidenkite, jei vidudienį esate saulėje;
• vakarais odą patepkite losjonu „po saulės vonių“ su aly￾vuogių aliejumi;
• po saulės vonių valgykite daug antioksidantų turinčių
  produktų (raudonų vynuogių, raudonojo vyno);
• chemoterapijos metu oda yra jautresnė saulei – būkite
  atsargūs;
• nerūkykite saulėje.

Vitaminas E

Svarbus lygiesiems raumenims, teigiamai veikia akių sveikatą ir neurologines funkcijas, slopina trombocitų koaguliaciją ir uždegimą, yra antioksidantas.

Rekomenduojamas dienos kiekis suaugusiesiems 15 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms: saugo nuo vėžio vystymosi ir keičia vėžinių ląstelių piktybiškumą.

Maistas, turintis daug vitamino E:

• riešutai;
• švieži vaisiai;
• neapdorotos kopūstinės daržovės;
• grūdai;
• riebios žuvys;
• salotos.

Esame parengę šią informaciją apie vitaminus atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kaip mineralai paveikia mūsų sveikatą? #

Lėtinis mineralų trūkumas gali sutrikdyti imuninės, metabolinės bei hormoninės sistemos pusiausvyrą. Jų reikia baltymams, raumenims ir energijai. Dėl trūkumo blogėja oksidacinė funkcija ir didėja jautrumas kancerogenams, todėl išauga vėžio rizika. Vartoti mineralų maisto papildus – ne išeitis, mat per didelis mineralų kiekis kraujyje skatina metabolizmo sutrikimus ir netgi gali didinti vėžio riziką.

Cinkas

Svarbus daugiau kaip šimtui fermentų, kurių reikia imunitetui bei susidarant baltymams, gyjant žaizdoms, DNR sintezės ir ląstelių dalijimosi procesams; skatina normalų vaisiaus augimą ir vystymąsi nėštumo metu, vaikystėje bei paauglystėje.

Rekomenduojamas dienos kiekis moterims – apie 8 mg, o vyrams – apie 11 mg, lytiškai aktyviems – daugiau, nes cinkas pasišalina iš organizmo su sperma.

Įtaka vėžinėms ligoms – būtinas gaminantis superoksido dismutazei (SOD) – fermentui, kuris svarbus ginantis nuo laisvuosius radikalus gaminančių kancerogenų.

Selenas

Svarbus susidarant superoksidui dismutazei ir glutationui, kurie yra svarbūs antioksidantų fermentai; padeda reguliuoti skydliaukės veiklą ir būtinas imuninei sistemai.

Rekomenduojama paros dozė yra 55 mcg.

Įtaka vėžinėms ligoms – esant seleno trūkumui, didėja pro￾statos, plaučių ir kepenų vėžio išsivystymo rizika.

Magnis

Svarbus normaliai raumenų ir nervų funkcijai, geram imunitetui, padeda išsaugoti stiprius kaulus, reguliuoja cukrų kraujyje, normalizuoja kraujospūdį, dalyvauja energijos metabolizmo ir baltymų sintezės procesuose; esant trūkumui sutrinka vitamino D pasisavinimas.

Rekomenduojama paros dozė 320–420 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – atsargas gali išeikvoti ir įvairūs vaistai, ypač cisplatina ir cetuksimabas, tuomet reikėtų valgyti daugiau maisto, kur yra magnio.

Kalcis

Svarbus  kaulams, dantims, plaukams, nagams, yra kraujo su￾dedamoji dalis. Būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai, reguliuoja raumenų susitrauki￾mus, susijęs su alerginėmis organizmo reakcijomis.

Rekomenduojama paros dozė moterims 1 000 mg, vyrams – 800 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – per dieną išgėrus pusę litro pieno, 20 proc. sumažėja žarnyno vėžio rizika; vieni kalcio papildai gali neigiamai paveikti vėžio riziką, bet, vartojami kartu su vitaminu D, yra naudingi įveikiant kaulų masės praradimą.

Varis

Svarbus geležies pasisavinimo, saugojimo, metabolizmo bei raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo procesams; padeda ap￾rūpinti organizmą deguonimi.

Rekomenduojama paros dozė 1,5–3 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – stoka didina sergamumą vėžiu, suak￾tyvina fermento superoksido dismutazės (SOD) veiklą.

Manganas

Svarbus reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, metabolizmui, skydliaukės hormonų veiklai.

Rekomenduojama paros dozė 2–5 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – jei gydant vėžį nustatomas skydliau￾kės nepakankamumas, verta pasitikrinti šio mineralo kiekį.

Geležis

Svarbi, kad hemoglobinas galėtų pernešti deguonį; dėl ilgalaikio trūkumo išsivysto anemija, kurios simptomai yra nuovargis, blyškumas, dusulys, galvos svaigimas, nuotaikų kaita ir depresija, plaukų slinkimas, trapūs nagai, susilpnėja imunitetas.

Rekomenduojama paros dozė moterims – 15 mg, vyrams – 10 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – dėl ligos gali išsivystyti anemija.

KAIP GAUTI PAKANKAMAI MIKROMINERALŲ:

• valgykite kuo įvairesnį maistą;
• kaitaliokite angliavandenių šaltinį;
• kasdien valgykite vis kitus užkandžius: sėklas, riešutus
  ir žemės riešutus;
• rinkitės ekologiškus maisto produktus;
• rinkitės skirtingų gamintojų ir šalių maistų produktus;
• kartą per savaitę valgykite jūros gėrybių;
• valgykite įvairių žuvų: riebių, gėlavandenių, jūrinių;
• gerkite įvairų vandenį;
• užsiauginkite daržovių;
• venkite vartoti mineralų papildus, nebent jų trūksta.

Esame parengę šią informaciją apie mineralus atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kas yra polifenoliai, kokios jų rūšys ir reikšmė sveikatai? #

Polifenoliai yra fitocheminės medžiagos, kurios augalams suteikia spalvą, skonį ir kvapą bei pasižymi gerosiomis savybėmis sveikatai: mažina lėtinių ligų riziką, aktyvina antioksidacinius fermentus, slopina lėtinį uždegimą, vėžio progresavimą ir metastazavimą. Viso yra apie 8000 polifenolių rūšių, o visus polifenolius galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes, o šias grupes į pogrupius.

Pagrindinės polifenolių grupės:

• Stilbenai. Randama riešutuose, raudoname vyne.
• Lignanai randami įvairiose sėklose, ankštiniuose augaluose, linų sėmenyse.
• Fenolio rūgštys randamos tam tikruose vaisiuose, uogose, tokiose kaip ryškios spalvos mėlynės, gervuogės, kava, kakava.
• Flavonoidai. Pasižymi antioksidacinėmis priešuždegiminėmis savybėmis, jų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse.

Koks yra polifenolių poveikis?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polifenoliai yra naudingi tiek sergančiam, tiek sveikam žmogui.

 Fitocheminės medžiagos veikia dviem mechanizmais: mažina laisvuosius radikalus ir stimuliuoja antioksidacinius fermentus, tokius kaip katalazę arba dismutazę.

Tiesioginis polifenolių poveikis sergant onkologinėmis ligomis yra antioksidacinis, uždegimą slopinantis poveikis, epigenetinis, hormoninis poveikis, mažina vėžinių ląstelių progresavimą bei metastazavimą. Netiesioginis polifenolių poveikis: gerina žarnyno veiklą, padeda reguliuoti svorį, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, gerina nuotaiką, padeda išlaikyti sveikuosius audinius ir gerina žmogaus savijautą.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad kasdien vartojant maistą, turtingą polifenolių, galima išvengti ir sumažinti susirgimus lėtinėmis ligomis, pvz. širdies-kraujagyslių ligomis, nes maistas gausus polifenolių mažina cholesterolio koncentraciją. Taip pat polifenoliai apsaugo organizmą ir lėtina senėjimo procesus. Polifenolių turtingas maistas gali būti vartojamas ir sergant virškinimo trakto ligomis, ir turint sąnarių problemų. Jie naudingi ir žmonėms, kurie turi judėjimo problemų, gerina judėjimo galimybes.

Daugiau apie polifenolius ir jų teikiamą naudą pasakoja POLA onkologinius pacientus konsultuojanti dietologė dr. Rūta Petereit.

Kaip gauti reikiamą polifenolių kiekį? #

Įsitikinus polifenolių nauda, kyla klausimas – kaip gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną? Ką valgyti ir kokius produktus pasirinkti?

• Svarbu valgyti įvairų maistą ir rinktis kuo daugiau spalvų, kadangi fitocheminės medžiagos, kurios randamos augaluose, suteikia spalvą, kvapą ir skonį. Tik rinkdamiesi įvairų ir spalvingą augalinį maistą, galime gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną. Svarbu ir biologinis prieinamumas, tai yra, kiek Jūsų organizmas sugeba absorbuoti maisto produktus. Įdomi polifenolių savybė yra jų tirpumas riebaluose, tad reikia nepamiršti kasdien suvartoti ir reikiamą dozę, nors 2-3 valgomus šaukštus gerųjų riebalų.
• Gerieji riebalai yra avokadas, alyvuogių aliejus turtingas mononesočiųjų riebiųjų rūgščių ir linų sėmenų bei kanapių sėklų aliejai, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgščių. Per dieną reikėtų suvartoti bent 2-3 valgomus šaukštus gerųjų riebalų, t.y. aliejų ir nepamiršti, kad mes per daug vartojame sočiųjų riebalų, tokių kaip sviestas, grietinėlė, taukai, tad įpraskime savo maistą praturtinti alyvuogių aliejumi, linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejais. Svarbu prisiminti, kad linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejų kaitinti negalima. Alyvuogių aliejus, jeigu yra pirmo spaudimo ir su polifenoliais, jį kaitinti galime ir galime maišyti su įvairiomis, įvairių spalvų daržovėmis.
• Prieskoninės žolelės. Kasdien pagardinkite savo maistą prieskoninėmis žolelėmis, jos taip pat turtingos polifenolių, ne tik petražolės, krapai, bazilikai, mairūnai, paprikos, aitriosios paprikos – jos gausios polifenolių. Džiovinant ar kitaip apdorojant prieskonines žoleles dar gausiau atsiskleidžia polifenolių savybės.
• Prieskoninės daržovės, pvz. česnakai, svogūnai, porai taip pat gausios polifenolių, geriausia jas vartoti neapdorotas termiškai, kadangi taip išsaugomas gausiausias polifenolių kiekis. Rekomenduojama bent vienu gramu česnako pagardinti savo patiekalus, t.y. viena skiltelė per dieną.
• Prieskonių triada: aitrioji paprika, pipiras ir ciberžolė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per dieną rekomenduojame suvartoti bent 20 mg pipiro, o vartojant su ciberžole bioprieinamumas kraujo serume padidėja 20 kartų.
• Kasdien įvairias košes ar savo mėgstamus patiekalus praturtinkite keliais arbatiniais šaukšteliais įvairių sėklų, linų sėmenimis, sezamo sėklomis, saulėgrąžomis – taip gausite lignanų. Lignanų taip pat yra ir viso grūdo luobelėje, galima rinktis viso grūdo košes ir jas praturtinti įvairiomis sėklomis. Vartojant sėklas prisiminkite ir vartoti vandenį, jo per dieną turime išgerti bent 6 stiklines.
• Žalioji arbata taip pat turtinga polifenolių, tačiau neatstoja vandens. Kasdien savo racioną galime praturtinti 2-3 puodeliais žaliosios arbatos, tačiau reikia nepamiršti, kad prekybos centrai dažnai siūlo įvairių gėrimų, kuriuose pagrindas yra žalioji arbata, tačiau tokiuose gėrimuose taip pat yra nemažai pridėtinių cukrų, tad atidžiai skaitykime etiketes ir geriau žalią arbatą gaminkime patys. Žalioji arbata turi vieną neigiamą poveikį, geriant ją dažnai ir dideliais kiekiais – gelsta dantys, tad nepamirškime išgėrę žaliosios arbatos puodelį išsiskalauti vandeniu burną.

Kiek ir kokių daržovių reikia suvalgyti, kad gautume pakankamą polifenolių kiekį?

Svarbiausia rinktis kuo įvairesnių spalvų daržoves, nepamiršti itin intensyvios geltonos spalvos, nes šios daržovės turtingos karotenoidais, pavyzdžiui, moliūgai, cukinijos, taip pat žiedinės daržovės, prie kurių priskiriami kopūstai, brokoliai. Šios daržovės turi ne tik skirtingą skonį, bet ir kvapą, įtraukite jas į kasdienį savo maitinimosi planą. Pomidorai turtingi likopenų, pakaitinus pomidorus atsiskleidžia itin svarbi polifenolių savybė. Vaisiai, uogos turtingi ne tik vitamino C, skaidulinių, mineralinių medžiagų, bet ir polifenolių. Kasdien turime suvalgyti bent savo kumščio dydžio vieną ar du vaisius, tačiau vaisius rinktis natūralius, ekologiškus, iš savo sodo ir geriausia valgyti netrintus, nepašalinus minkštimo. Minkštime yra ne tik skaidulinių medžiagų, bet jie turtingi ir polifenolių.

Kokiuose vaisiuose daugiausia polifenolių?

Polifenoliais turtingiausios miško uogos, tačiau vertingos ir naminės uogos. Jas galime užsišaldyti ir kasdien praturtinti savo mėgstamas košes ar kitus patiekalus, desertus natūraliomis uogomis.

Riešutai gausūs polifenolių, jie turi ne tik polifenolių, bet ir baltymų bei gerųjų riebalų. Medžių riešutai turi mažai angliavandenių, tačiau vartojant riešutus reikia prisiminti, kad jų laikymo sąlygos, perdirbimas gali sumažinti polifenolių kiekį, tad apkartusių riešutų nerekomenduojama vartoti. Žemės riešutai dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl drėgmės iš šilumos gali netekti polifenolių, taip pat susidaryti aflotoksinai, grybelio nuodai.

Kakava turtinga polifenoliais ir vartojama nuo senų laikų. Šiandien itin populiarus juodasis šokoladas, tačiau reikia nepamiršti, kad moksliniai tyrimai įrodo, kad kakava, kuri teikia naudą žmogaus sveikatai, buvo be pridėtinių cukrų, tad rinkdamiesi šokoladą atkreipkite dėmesį ne tiktai į jo spalvą, bet ir cukraus kiekį. Geriausia rinktis be pridėtinių cukrų ar kad jų būtų kuo mažiau. Rekomenduojama, kad 100 g juodojo šokolado būtų mažiau negu 15 g cukraus, o sveikatai naudingiausia yra 8 g cukraus ir mažiau. Norint pagerinti juodojo šokolado skonį, pagardinkite jį kokosų pienu, riešutais, sėklomis ar natūraliomis uogomis.

Norint gauti reikiamą polifenolių kiekį, reikia rinktis augalinius maisto produktus ir bent trijų spalvų daržoves.

Daugiau informacijos apie polifenolius išgirsite šiame dietologės dr. Rūta Petereit video:

Kaip sveika mikrobiota mažina vėžio riziką? #

Ar žinote, kad ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų: bakterijų, grybelių ir virusų. Kartu jie sudaro mūsų mikrobiotą, kurių bendra masė – maždaug 2 kg. Mikroorganizmų turime daugiau nei savų ląstelių – vienai žmogaus ląstelei tenka 1,3 mikroorganizmo. 95% iš jų randami virškinimo sistemoje. Žarnyne gyvena nuo 1000 iki 10 000 mikroorganizmų rūšių. Apie 1,5 kg mūsų skrandžio turinio sudaro bakterijos. Daugybė klinikinių tyrimų nustatė, kad sveika ir įvairi bakterijų populiacija stiprina imunitetą ir padeda reguliuoti uždegimines tiek žarnyno, tiek viso organizmo reakcijas. Žarnyno bakterijos gali būti tiek gerosios, tiek blogosios. Blogąsias bakterijas galima suskirstyti į patogenines ir skatinančias uždegimą. Gerosiomis bakterijomis dažniausiai vadinamos probiotinės bakterijos. Jos trukdo žarnyne augti ir daugintis patogeniniams mikroorganizmams, gerina gleivinės barjero funkciją ir imuninę sveikatą. Prastos žarnyno sveikatos pasekmės žarnynui: laktozės ir kviečių netoleravimas, uždegiminė žarnyno liga.

Prastos žarnyno mikrofloros simptomai pasireiškia ir visame organizme.  Ankstyvosios pasekmės: nuovargis, prasta nuotaika ir depresija, sąnarių skausmai ir vėliau artritas, svorio augimas arba nutukimas, prastas raumenų atsigavimas. Vėlyvosios pasekmės: diabetas, vėžys, didelis cholesterolio kiekis ir širdies ligos, išsėtinė sklerozė, demencija ir Parkinsono liga.

Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, yra pakankamai priežasčių, kodėl įvairi ir sveika mikrobiota mažina vėžio riziką.

Mikrobiotos tyrinėjimai dažnai siejami su besivystančios personalizuotos medicinos praktika, tiksliąja diagnostika bei prevencinės medicinos vystymu ir ateityje gali pakeisti daugelį šiandien įprastų medicinos praktikų. Kviečiame susipažinti, kaip sveika žarnyno mikrobiota gali mažinti vėžio riziką.

Kaip pasirūpinti burnos mikroflora? #

Kai sutrinka sveikų ir nesveikų bakterijų pusiausvyra burnoje, gali išsivystyti daugybė įvairių būklių: dantenų uždegimas, periodontitas, ėduonis, pienligė, abscesai, burnos opos. Prasta burnos higiena ir atsiradusi infekcija gali sukelti lėtinį viso kūno uždegimą ir didinti prastos širdies sveikatos, kognityvinės veiklos ir žarnyno vėžio riziką.

Kaip palaikyti burnos sveikatą ir pH balansą:

• venkite gaiviųjų gėrimų su cukrumi
• stenkitės ilgai negurkšnoti gėrimų su cukrumi
• venkite čiulpiamų ir kramtomų saldainių
• suvalgę ko nors saldaus ar rūgštaus, išgerkite vandens
• pavalgę išskalaukite burną
• venkite juodos kavos
• valykite dantis bent 2 kartus per dieną
• naudokite siūlą tarpdančiams valyti
• išgėrę rūgščių vaisių sulčių, sidro, vyno ar alaus praskalaukite burną vandeniu
• gerkite daug vandens

Esame parengę informaciją apie odos ir kitų organų mikrobiotą atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kas padeda, o kas daro neigiamą įtaką žarnyno sveikatai? #

Sveika ir įvairi bakterijų populiacija stiprina imunitetą ir padeda reguliuoti uždefimines tiek žarnyno, tiek viso organizmo reakcijas.

Žarnyno sveikatą gerina:

• Probiotikai – tai maisto papildai iš gyvų gerųjų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos Bifidobacterium ir Lactobacillus genčių bakterijos. Probiotinių bakterijų gausu jogurte, kefyre, brandintame ir mėlynajame sūryje, raugintose daržovėse.
• Prebiotikai – tai tam tikros maistinės skaidulinės medžiagos, kurios skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir padeda joms. Tai ne bakterijos, o maistas mikroorganizmams, kuris padeda jiems geriau jaustis žarnyne.
• Polifenoliais maitinasi sveikos žarnyno bakterijos ir todėl jie gerina mikrofloros sudėtį. Daug naudingų polifenolių yra arbatoje, šokolade, bananuose, granatuose, spanguolėse.
• Tyrimų duomenimis, reguliari fizinė veikla taip pat svarbi gerinant žarnyno sveikatą.

Žarnyno sveikatai neigiamą įtaką turi:

• Brandus amžius – su amžiumi uždegimą slopinanti mikrobiota nyksta, o jį skatinanti ir patogeninė – didėja.
• Nutukimas – didėjant kūno masės indeksui, blogųjų bakterijų kiekis auga, o gerųjų – mažėja.
• Medicininis gydymas – antibiotikai, chemoterapija ir spindulinė terapija.
• Alkoholis ir rūkymas yra vienas svarbiausių uždegiminės žarnyno ligos rizikos veiksnių.
• Psichologinis disbalansas – streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, ardo žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
• Cukrus ir dirbtiniai saldikliai – vartojant daug cukraus ir mažai polifenolių, skatinamas blogųjų bakterijų augimas, o žarnyno sveikata prastėja.

Įsitikinę sveiko žarnyno svarba gerai mūsų savijautai, pakalbėkime, kaip galime padėti sau: ko reikėtų atsisakyti, o kas kaip tik padeda išlaikyti žarnyną sveiką.

Papildai su probiotikais: kaip išsirinkti tinkamus ir kada vartoti? #

Kartais, kai mūsų žarnynui reikia pagalbos, galime pasitelkti papildus su probiotikais. Tačiau tyrimai atskleidė, kad veiksmingi yra tik geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildai. Jie gali atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, mažinti uždegimo žymenis, gerinti žarnų pralaidumą.

Geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildų požymiai:

• Ne mažiau kaip 3 milijonai bakterijų vienoje kapsulėje
• Ne mažiau kaip 5 skirtingos bakterijų kultūros
• Pakankamai prebiotikų (fruktooligosacharidų)
• Trumpas galiojimo terminas

Kada papildai su probiotikais gali padėti:

• Žarnyno simptomai: pilvo pūtimas, skausmai, protarpinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
• Bakterinis apsinuodijimas maistu.
• Chemoterapija: palengvina chemoterapijos sukeltą viduriavimą, padeda atsistatyti žarnynui.
• Spindulinė terapija: probiotikai gali užkirsti kelią žarnyno pažeidimams ir padėti atsigauti po spindulinės terapijos.
• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: reguliarus gyvų laktobacilų ir bifidobakterijų vartojimas trumpina sirgimą ir lengvina ligos eigą.
• Didelis kraujospūdis: patartina vartoti 4 ar daugiau bakterijų kultūrų.
• Kviečių ir laktozės netolerancija: esant gliuteno netolerancijai mitybą galima papildyti probiotikais. Probiotikas Lactobacillus acidophilus padeda virškinti ir įsisavinti laktozę.
• Nutukimas: pelėms duodant prebiotiką inuliną pavyko sumažinti nutukimą, nekeičiant pelių suvartojamo riebalų ar kalorijų kiekio.
• Cholesterolio mažinimas: laktobacilų ir prebiotikų derinys reikšmingai mažina mažo tankio cholesterolį kraujyje.
• Kepenų suriebėjimas: laktobacilų ir bifidobakterijų probiotikų padermės neleido kauptis nutukusių žiurkių kepenų riebalams.

Atminkite – daugelis įrodymų liudija, kad maisto papildai negali dar labiau pagerinti jaunų, visiškai sveikų asmenų mikrofloros.

Kaip išsirinkti tinkamus probiotikus ir kaip juos vartoti?

Jei norite sveikatai palankios rytinės košės, po 8 val. mirkymo avižas, grikius, bolivinę balandą tiesiog supilkite į verdantį vandenį, išjunkite ugnį, uždenkite puodą ir palikite stovėti 20 minučių. Košę galite pagardinti bet kokiu augaliniu pienu. Jei šią košę papildysite mirkytomis sėklomis, uogomis, šios maisto porcijos virškinimas bus lėtesnis, gliukozės kiekis kraujyje neužkils ir užtikrinsite ilgalaikį sotumą.

Virti, pervirti košių nereikia, nes taip prarandama jų maistinė vertė ir padidėja angliavandenių kiekis.

Kurių produktų vertėtų atsisakyti susirgus onkologine liga? #

Pasak gyvensenos medicinos specialistės Giedrės Alinauskaitės-Strumilienės, pagrindinis sveikos mitybos principas gali būti nusakytas labai paprastai – paklauskite savęs „Ar be šio produkto mano kūnas neišgyvens?” Nustebsite suvokę, kiek daug pirkinių po atsakymo į šį klausimą galėtumėte atsisakyti.

Ko būtinai reikėtų atsisakyti iš savo valgiaraščio susirgus onkologine liga:

• Rafinuoti, perdirbti grūdai: balti miltai, nušlifuoti ryžiai, perlinės kruopos, nepilno grūdo avižos, pūstos duonelės, trapučiai.
• Cukrus ir sintetiniai jo pakaitalai. Cukraus daugiausia randame konditerijos produktuose, leduose, bandelėse, batone, sirupuose. Cukraus yra majoneze, padažuose, garstyčiose.
• Krakmolingos bulvės,
• Keptas ir rūkytas maistas, ypač kepta ir raudona mėsa, kurios reikėtų vengti. Kepant mėsą, susiformuoja akrilamidas – kancerogenas, kuris skatina ląstelių mutacijas, todėl svarbu vengti lauže, keptuvėje kepto maisto, ypač mėsos
• Atvežtiniai, nesezoniniai, saldūs vaisiai
• Alkoholis.

Virškinant cukrų, daug krakmolo turinčius produktus išsiskiria daug gliukozės, kurios organizmas nesugeba įsisavinti. O perteklinė gliukozė skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi. Sveikam žmogui per dieną galimas 25 g cukraus kiekis (2 nubraukti valgomieji šaukštai). Cukraus yra įvairiuose produktuose- makaronuose, duonoje, padažuose, ir organizmas su tokiu cukraus ir gliukozės kiekiu kraujyje negali susitvarkyti. Tuomet gliukozės perteklius atsideda riebalais, kurie yra uždegimų moduliatoriai, o vėžys ir auga uždegiminėje aplinkoje. Todėl valgant produktus, kuriuose gausu cukraus ir krakmolo, tiek maitiname vėžines ląsteles, tiek sukuriame joms daugintis palankią aplinką. 

Plačiau apie mitybos rekomendacijos susirgus onkologine liga – šiame vaizdo įraše:

Kokie yra dietos tikslai sergant onkologine liga? #

Energija ir baltymai

Ligos metu dėl medžiagų apykaitos pasikeitimų, sąlygotų pačios ligos, jos gydymo ar svarbiausias tikslas organizmą aprūpinti pakankamu energijos ir baltymų kiekiu

Mitybos nepakankamumas

Kiekviena onkologinė liga susijusi su mitybos nepakankamumo rizika. Mitybos nepakankamumas (išsekimas) – tai būklė, kai mažėja svoris ir keičiasi kūno sudėtis, tai yra mažėja raumeninės, riebalinės masės bei skysčių. Dėl tokių pasikeitimų silpnėja organizmo gebėjimas kovoti su liga ir jos komplikacijomis bei blogiau toleruojamas gydymas. Todėl siekiant sėkmingesnio ir lengvesnio gydymo itin svarbu ligos metu išlaikyti kiek įmanoma stabilesnį kūno svorį bei neprarasti raumeninės masės.

Kūno svoris

Reguliariai bent 1 kartą per savaitę matuokite ir registruokite kūno svorį. Stenkitės išlaikyti kūno masės indeksą (KMI) 18,5-24,9 kg/m² ribose (žr. lentelę). Kai kuriuose šaltiniuose rekomenduojamos normos ribos yra 20,0-24,9 kg/m². Esant antsvoriui ar nutukimui ligos metu dėl svorio korekcijos rekomenduojama konsultuotis su gydytoju dietologu.

Kūno masės indeksas (KMI) = svoris (kg) / ūgis (m) ²

Nėra specialios vėžio dietos

Maitinimosi rekomendacijos sergant onkologine liga paremtos sveikos subalansuotos mitybos rekomendacijomis – 2/3 raciono turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai: grūdai ir kruopos, daržovės, vaisiai ir uogos, riešutai ir sėklos, o 1/3 raciono turėtų tekti gyvūninės kilmės produktams: paukštienai, žuviai, mėsai, pieno produktams, kiaušiniams. Griežtai nerekomenduojamos mokslai vėžio gydymui nepagrįstos nesubalansuotos dienos: protarpinis badavimo, bado dietos, šarminančios dietos, ketogeninės dietos, šarminančios dietos, ketogeninės dietos ir pan.

Maisto įvairovė

Rinkitės kuo įvairesnį ir įvairiai paruoštą maistą tam, kad su kuo platesniu maisto produktų racionu užtikrintumėte pagrindinių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų bei antioksidantų poreikį. Vadovaukitės pateikiamomis maitinimosi rekomendacijomis, tačiau taip pat svarbu, kad maistas pagal Jūsų individualų skonį būtų mėgstamas ir patrauklus.

Pašalinių reiškinių valdymas

Maitinimosi rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo ligos eigos ar jos gydymo sukeltų pašalinių reiškinių, simptomų (pvz., mažėjantis svoris, blogas apetitas, pykinimas, viduriavimas). Tuo atveju svarbiausias tikslas palengvinti lydinčius pašalinius simptomus ir kai jie bus suvaldyti, bus galima grįžti prie kasdieninės subalansuotos dietos principų. Todėl maitinimosi rekomendacijos ligos ar gydymo sukeltų simptomų valdymui gali ne visada sutapti su sveikos subalansuotos mitybos rekomendacijomis.

Fizinis aktyvumas

Stenkitės pagal individualias galimybes būti fiziškai aktyviu: mankštintis, vaikščioti, užsiimti buitine veikla. Fizinis aktyvumas padeda efektyviau išsaugoti kūno raumenų masę ligos ir jos gydymo metu, dėl ko pats gydymas taip pat gali būti lengvesnis ir sėkmingesnis. Kiekviename ligos etape pasitarkite apie fizinio aktyvumo galimybes su savo gydytoju ar šios srities specialistu,

Rūkymas ir alkoholis

Ligos gydymo metu nerūkykite ir nevartokite alkoholio. Gydymui pasibaigus ir siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo galimybę tikslinga visiškai atsisakyti rūkymo ir alkoholio vartojimo.

Maisto papildai

Su jus gydančiu gydytoju arba gydytoju dietologu pasitarkite dėl maisto papildų: žuvų taukų (omega-3 riebalų rūgščių), D vitamino, baltymų papildų ir papildomo maitinimo gėrimų, vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų, probiotikų vartojimo.

Gydytojo dietologo konsultacijos

Rekomenduojama gydytojo dietologo konsultacija ir esant reikalui priežiūra kiekvienam pacientui, kuriam diagnozuota onkologinė liga. Gydytojo dietologo konsultacija ir priežiūra būtina tiems onkologine liga sergantiesiems pacientams, kurie serga gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu) ar turi specialios mitybos poreikių (pvz., vegetarai). Apie gydytojo dietologo ambulatorinės konsultacijos galimybę teiraukitės savo ar kituose pirminės sveikatos priežiūros centruose (poliklinikose). Gydytojo dietologo ambulatorinei konsultacijai reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto (pvz., gydytojo onkologo) siuntimas.

Kitų specialistų konsultacijos

Pasitarkite su jus gydančiu gydytoju ar gydytoju dietologu dėl kitų specialistų konsultacijų: gydytojo reabilitologo, kineziterapeuto, psichologo.

Daugiau informacijos rasite leidinyje „Maitinimosi rekomendacijos sergant onkologine liga”. Jį atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą – leidinys atsisiuntimui.

Kokios yra bendros maitinimosi rekomendacijos sergant onkologine liga? #

Valgymo režimas ir porcija

Valgykite 4-6 kartus per dieną Jums įprastomis porcijomis. Stebėkite suvalgomos porcijos dydį – jei neįveikiate įprastos porcijos, stenkitės valgyti dažniau (pvz., kas 2 valandas) siekdami suvalgyti įprastą Jums dienos maisto kiekį.

Energija

Paciento energijos (kalorijų) poreikis turėtų būti įvertinamas individualiai. Stabilus svoris – pagrindinis indikatorius, nurodantis, ar suvartojamos energijos (kalorijų) kiekis adekvatus esamam jos poreikiui. Energijos (kalorijų) kiekis dienos maisto racione priklauso nuo valgymo dažnio, porcijos dydžio ir energijos tankio, esančio porcijoje. Siekiant padidinti energijos (kalorijų) suvartojimą tikslinga valgyti dažniau, kiek didesnėmis porcijomis ir prioritetą teikti didesnį energijos tankį turintiems maisto produktams (pvz., rinktis riebesnius pieno produktus vietoje liesų) bei patiekalams (pvz., virti košę ne vandenyje, o piene).

Daugiau apie  būdus, kaip praturtinti patiekalus kalorijomis žiūrėkite „Maitinimosi rekomendacijos mažėjant svoriui arba esant mitybos nepakankamumui“.

Baltymai

Paciento baltymų poreikis turėtų būti įvertinamas individualiai. Baltymų gausius produktus (žr. lentelę) stenkitės valgyti kiekvieno valgymo metu. Bent 4 valgymuose per dieną turėtų vyrauti aukštos biologinės vertės baltymai gaunami valgant gyvūninės kilmės produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Paukštiena, žuvis ir mėsa

Baltymų kiekis maisto produktuose. Pienas ir pieno produktai.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Kiaušiniai.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Grūdai, kruopos, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės

Paukštiena, triušiena, raudona mėsa pasižymi gausiu didelės biologinės vertės baltymų, B12 vitamino, geležies kiekiu. Prioritetą teikite baltai mėsai: vištienai, kalakutienai ir triušienai. Rečiau valgykite raudoną mėsą: liesą jautieną, veršieną, kiaulieną, įvairią žvėrieną. Tokia mėsa kaip aviena, ėriena, ožkiena, žąsiena, antiena, strutiena – gali būti pasirenkama epizodiškai.

Ruošdami paukštieną ir kitą mėsą atsakingai vadovaukitės maisto ruošimo taisyklėmis skyriuje „Maisto ruošimo, pirkimo ir sandėliavimo rekomendacijos“.

Perdirbta mėsa pasižymi itin dideliu druskos kiekiu bei perdirbimo procesų metu susidarančiais įvairiais cheminiais junginiais siejamais su onkologinių ligų rizika. Atsakingai venkite arba atsisakykite visos perdirbtos mėsos ir jos gaminių: rūkytų (pvz., rūkytas kumpis), sūdytų (pvz., sūdyti lašiniai), vytintų (pvz., vytintos dešrelės), konservuotų (pvz., mėsos konservai).

Žuvis ir jūros gėrybės pasižymi gausiu didelės biologinės vertės baltymų, B12 vitamino, fosforo, seleno kiekiu, o jūrinė žuvis itin svarbi svarbiomis omega-3 riebalų rūgštimis. Bent 2-3 kartus per savaitę valgykite žuvies, prioritetą teikiant omega-3 riebalų rūgštimis gausioms jūrinėms žuvims (žr. lentelę). Atsakingai venkite arba atsisakykite rūkytos žuvies. Žuvies patiekalus paįvairinimui galite pakeisti jūrų gėrybių patiekalais. Nevalgykite termiškai neapdorotų jūros gėrybių (pvz., austrių).

Omega-3 riebalų rūgščių eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHT) kiekis žuvyse ir jūros gėrybėse

Ruošdami žuvį atsakingai vadovaukitės maisto ruošimo taisyklėmis skyriuje „Maisto ruošimo, pirkimo ir sandėliavimo rekomendacijos“.

Kiaušiniai pasižymi gausiu didelės biologinės vertės baltymų, fosforo, seleno kiekiu. Valgykite 2-4 kiaušinius per savaitę. Įprastus vištų kiaušinius galite keisti įvairių kitų paukščių kiaušiniais (pvz., putpelių). Nevalgykite žalių kiaušinių ar jų pagrindu gamintų padažų, kitų patiekalų.

Ruošdami kiaušinius ir jų patiekalus atsakingai vadovaukitės maisto ruošimo taisyklėmis skyriuje „Maisto ruošimo, pirkimo ir sandėliavimo rekomendacijos“.

Pieno produktai pasižymi gausiu didelės biologinės vertės baltymų, kalcio, fosforo kiekiu. Rinkitės įvairius pieno produktus: pieną, kefyrą, rūgpienį, pasukas, natūralius jogurtus, varškę, įvairius sūrius. Esant laktozės netoleravimo požymiams (pvz., pilvo pūtimui, viduriavimui), rinkitės pieno produktus be laktozės. Nevalgykite nepasterizuoto pieno ir iš jo gamintų pieno produktų (pvz., rūgpienio).

Kruopos pasižymi gausiu sudėtinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų kiekiu. Valgykite įvairias viso grūdo kruopas: skrudintus ir neskrudintus grikius, avižų kruopas, perlines kruopas, rugių kruopas, kviečių kruopas bei pilno grūdo avižinius, miežinius, ruginius, kvietinius dribsnius. Taip pat racioną paįvairinkite įvairių spalvų ryžiais, bolivinėmis balandomis ir kitokiomis kruopomis. Kruopas stenkitės valgyti bent 1 kartą per dieną: ryte kaip košę, per pietus garnyrui ar sriuboje arba vakare patiekalą su kruopomis.

Duona, duonos gaminiai, miltai pasižymi gausiu sudėtinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų kiekiu. Rinkitės viso grūdo miltų duodą ir jos gaminius praturtinkite įvairiomis sėklomis, skaldytais grūdais. Perkant duoną atkreipkite dėmesį į jos sudėtį: skaidulinių medžiagų turėti būti >5 g /100g, cukraus <5 g/100g ir druskos kiekį <1 g/100g. Kepiniams ir patiekalams ruošti naudokite viso grūdo įvairių kultūrų miltus (pvz., kvietinius, ruginius, miežinius, avižinius, grikių, įvairių daržovių, riešutų miltus).

Riešutai ir sėklos pasižymi gausiu baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, sudėtinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, mangano, magnio, fosforo, cinko kiekiu. Racioną paįvairinkite įvairiais riešutais ir sėklomis (pvz., moliūgų sėklomis, linų sėmenimis). Riešutais ir sėklomis galite pagardinti patiekalus arba rinktis juos užkandžiams. Perkant riešutus ir sėklas, jeigu įmanoma prioritetą teikite tiems, kurie parduodami su kevalais. Venkite sūdytų, cukruotų riešutų ir sėklų. Neužmirškite nuplauti ir pamirkyti riešutus bei sėklas prieš valgant.

Daržovės pasižymi gausiu sudėtinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų kiekius. Rinkitės įvairias sezonines bei įvairiai paruoštas daržoves: šviežias, virtas, troškintas, ruoštas garuose, raugintas, šaldytas. Ypač vertingos daržovės pasižyminčios antioksidacinėmis savybėmis: kryžmažiedės (kopūstinės), raudonos ir oranžinės spalvos bei tamsiai žalios spalvos daržovės. Rekomenduojamas daržovių kiekis per dieną- 200-500 g.

Ankštinės daržovės pasižymi gausiu baltymų, sudėtinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, folio rūgšties, geležies, fosforo kiekiu. Rekomenduojama bent 2-3 kartus  per savaitę racioną paįvairinti įvairiomis ankštinėmis daržovėmis: žirniais, pupomis, pupelėmis, lęšiais, avinžirniais bei patiekalais iš jų.

Vaisi ir uogos pasižymi gausiu sudėtinių angliavandenių, skaidulinių medžiagų, įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų kiekiu. Rinkitės įvairius sezoninius bei įvairiai paruoštus vaisius ir uogas: šviežius, šaldytus, džiovintus, įvairiai termiškai apdorotus. Vaisiai ir uogos gali tapti patiekalų sudėtine dalimi ar užkandžiais. Rekomenduojamas vaisių ir uogų kiekis per dieną – 200-300 g. Džiovintų vaisių ir uogų – 30 g.

Svarbu: taikant chemoterapinį gydymą draudžiama valgyti greipfrutus, Pomelo greipfrutus, Laimo citrinas ir Sevilijos apelsinus bei gerti jų natūralias ar konservuotas sultis.

Prieskoniai pasižymi įvairiomis antioksidacinėmis savybėmis ir geru skoniu. Ruošiamą maistą skaninkite įvairiais jums patinkančiais prieskoniais: šviežiomis, džiovintomis ar šaldytomis prieskoninėmis žolelėmis, prieskoninėmis daržovėmis: česnakais, svogūnais ir jų laiškais, krienais, įvairiais kitais prieskoniais: pipirais, garstyčiomis, kmynais, kuminu, paprikomis, ciberžole, imbieru, cinamonu, muskatu, kardamonu, gvazdikėliais ir t.t. Atsakingai ribokite druską ir ja gausius produktus: rūkytus, sūdytus, vytintus, konservuotus, įvairius padažus, duonos gaminius ir pan.

Riebalai pasižymi dideliu energijos tankiu, skirtingomis riebalų rūgštimis ir antioksidantais. Prioritetą teikite augaliniams riebalams, kurie gausūs polinesočiomis riebalų rūgštimis, ypač omega-3 riebalų rūgštimis (pvz., linų sėmenų ir rapsų aliejai) (žr. lentelę) ir antioksidantais (pvz., alyvuogių aliejus). Į racioną įtraukite aliejingus vaisius: avokadus ir alyvuoges. Saikingai vartokite sviestą, lydytą sviestą, įvairius riebius padažus: majonezą, grietinę ir grietinėlę. Atsisakykite taukų, margarino, riebalų mišinių, kokosų ir palmių riebalų.

Omega-3 riebalų rūgščių daugiausiai alfa-linoleno riebalų rūgšties (ALR) kiekis augaliniuose produktuose

Saldumynai pasižymi dideliu energijos tankiu ir gausiu paprastų angliavandenių kiekiu. Sergant onkologine liga saldumynai nėra draudžiami, bet rekomenduojama sukurti saldumynų valgymo taisykles (pvz., valgyti 1-2 kartus per savaitę) prioritetą teikiant namuose ruoštiems žinomos sudėties desertams. Gaminant saldžius patiekalus įprastą cukrų galima keisti pernokusiais, džiovintais, šaldytais vaisiais ir uogomis, saldesnėmis daržovėmis: morkomis, moliūgais, burokėliais, saldžiosiomis bulvėmis ar cukraus pakaitalais: medumi, klevų sirupu, agavų sirupu ar natūraliu saldikliu stevija.

Skysčiai ligos metu ypač svarbūs sklandžiam vaistų metabolizmui bei inkstų, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Paciento skysčių poreikis turėtų būti įvertinamas individualiai. Paprastai rekomenduojama išgerti 1,5-2,0 l vandens ar nesaldintos arbatos per dieną. Filtruota kava taip pat gali būti geriama – 1-2 puodelius per dieną.

Kokios yra maisto ruošimo, pirkimo ir sandėliavimo rekomendacijos? #

Maisto konsistencija. Rinkitės jums priimtinos konsistencijos maistą. Bet nesant burnos gleivinės pažeidimo ar rijimo sutrikimo venkite skystos ar košės konsistencijos (išskyrus įprastas kruopų ar daržovių košes) maisto. Patiekalai, kurių reikšmingą dalį sudaro skysčiai pasižymi mažesniu energijos tankiu.

Maisto ir jo ruošimo temperatūra. Rinkitės jums priimtinos temperatūros maistą. Taip pat vadovaukitės maisto produktų ruošimo temperatūros rekomendacijomis (žr. lentelę). Gaminant maistą visada produktus ar patiekalą dėkite tik į pilnai iki rekomenduojamos temperatūros įkaitintą puodą, keptuvę ar orkaitę.

Produktų ruošimo temperatūra

Maisto paruošimo būdai. Maisto ruošimui naudokite įvairius gaminimo būdus:  virkite, troškinkite, ruoškite garuose, kepkite orkaitėje, rečiau keptuvėje ar grilyje. Į racioną gali būti įtraukti ir šaldyti produktai: daržovės, ankštinės daržovės, prieskoninės žolelės, vaisiai, uogos, taip pat įvairūs namuose pagaminti šaldyti gaminiai (pvz., varškėčiai, virtinukai) ar net šviežio naminio maisto nesuvalgyti likučiai.

Naminis maistas. Prioritetą teikite namuose ruoštam šviežiam žinomos sudėties maistui. Nesant galimybės valgyti namuose ruoštą maistą, rinkitės šviežiai paruoštą kavinių maistą, bet galite pasiteirauti patiekalo recepto, ruošimo būdo ir pan. Venkite maisto iš greito maisto užkandinių, kioskų, vagonėlių, turgaviečių, prekybos centrų kulinarijos skyrių, taip pat bet kur perkamų pramoninių pusgaminių.

Maisto produktų pirkimas. Perkant maisto produktus prekybos centruose ar kitose prekyvietėse tikrinkite perkamų produktų galiojimo laiką. Venkite produktų, kurių galiojimas baigiasi pirkimo dieną, griežtai nepirkite tų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. Taip pat nepirkite produktų, kurių pakuotės yra pažeistos ar atrodančios neįprastai (pvz., pakilęs stiklainio dangtelis). Produktus, kurių galiojimo laikas nėra nurodomas, rinkitės vizualiai šviežiai atrodančius ir turinčius gerą kvapą, be puvėsio ar pelėsio ar kitų pažeidimų.

Maisto laikymas. Užtikrinkite tinkamą temperatūrą šaldytuve (0-5⁰C) ir šaldiklyje (žemesnę nei -18⁰C). Prižiūrėkite, kad ant šaldytuvo ar šaldiklio sienelių nesusidarytų ledo sluoksnis, nes dėl to gali blogėti šaldymo funkcija. Šviežią termiškai neapdorotą greičiau gendantį maistą sudėtą į atskirus uždarus indus laikykite lentynoje arčiausiai šaldymo kameros (pvz., jei šaldymo kamera apačioje, tokį maistą laikykite apatinėje lentynoje). Šaldytus produktus atšildykite šaldytuve, bet ne kambario temperatūroje ar šiltame vandenyje. Griežtai nerekomenduojama iš naujo užšaldyti jau kartą atšildytą maistą. Į šaldytuvą nedėkite šilto maisto – pirmiau atvėsinkite kambario temperatūroje ir tik tada dėkite į šaldytuvą. Visą šviežią greitai gendantį maistą, taip pat kiaušinius laikykite tik šaldytuve.

Maisto gaminimo higiena. Prieš gaminant ar valgant atsakingai po tekančiu šaltu vandeniu nuplaukite daržoves, prieskonines žoleles, vaisius ir uogas. Taip pat rekomenduojama po šaltu tekančiu vandeniu nuplauti ir paukštieną, mėsą, žuvį, kiaušinius prieš juos ruošdami. Naudokite skirtingas pjaustymo lenteles skirtingų grupių produktams: šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, daržovėms ir vaisiams, duonos gaminiams, termiškai apdorotiems produktams. Prieš atidarant stiklainius ar skardines pirmiau jas nuplaukite ir sausai nuvalykite.

Virtuvės priežiūros higiena. Gaminant maistą atsakingai rūpinkitės rankų, gaminimo paviršių, įrankių ir indų švara. Rekomenduojama periodiškai dezinfekuoti maisto gaminimo paviršius. Tam gali pasitarnauti virtuvėje randami produktai (pvz., actas) arba cheminės virtuvės gaminimo paviršių valymui skirtos priemonės. Reguliariai keiskite arba skalbkite aukštoje temperatūroje virtuvinius rankšluosčius, indų plovimo plaušines, paviršių valymo šluostes. Neleiskite naminiams gyvūnams kontaktuoti su gaminimo paviršiais, indais, įrankiais, maistu.

Kokios yra maitinimosi rekomendacijos mažėjant svoriui arba esant mitybos nepakankamumui? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgykite 5-6 kartus per dieną, stenkitės valgyti kiek didesnėmis nei jums įprasta porcijomis. Jeigu porcijos padidinti nepavyksta, stenkitės valgyti ne mažiau nei 6 kartus per dieną (pvz., kas 2 valandas arba dar dažniau) siekiant suvalgyti didesnį maisto kiekį. Žinokite, kiek maisto Jums reikia suvalgyti per dieną.

Energija. Prioritetą teikite didesnį energijos tankį turintiems maisto produktams bei patiekalams. Būdai, kaip paturtinti maistą papildomomis kalorijomis ir padidinti patiekalų energijos tankį:

Paukštiena, triušiena, žuvis, mėsa. Rinkitės riebesnę paukštieną (pvz., šlauneles vietoje krūtinėlės), riebesnę žuvį (pvz., lašišą vietoje jūros lydekos), riebesnę mėsą (pvz., kiaulienos sprandinę vietoje kumpio mėsos). Šių produktų patiekalus ruoškite su papildomais padažais: aliejumi, grietinėle, grietine, įvairiais sūriais.

Pieno produktai. Vietoje liesų ar vidutinio riebumo rinkitės riebius pieno produktus. Jais gardinkite įvairius patiekalus. Tam puikiai tinka grietinė, grietinėlė, sviestas, įvairūs sūriai.

Kruopos. Jeigu įmanoma, kruopas virkite ne vandenyje, o piene arba augaliniame piene. Ruošdami kruopas ar jų košes papildomai įdėkite riebalų: sviesto, aliejaus, pagardinkite įvairiais sūriais, mėsa, žuvimi, riešutais ar riešutų sviestu, sėklomis ar chalvos gabalėliais, uogiene, šokolado gabalėliais ir pan.

Duona. Rinkitės duoną, gausią saulėgrąžomis ir moliūgų sėklomis. Taip pat į racioną įtraukite įvairius duonos pakaitalus: duoniukus, duonos lazdeles. Stenkitės duoną ar jos pakaitalus valgyti prie su jais derančių kitų patiekalų ir užkandžiams. Papildomai duoną galima pagardinti užtepant sviesto, riešutų sviesto, sūrio.

Riešutai ir sėklos. Košes, troškinius, salotas, kokteilius, padažus praturtinkite įvairiais trintais ar kitaip smulkintais riešutais, saulėgrąžų ar moliūgų sėklomis, migdolų ar kokosų drožlėmis, įvairių riešutų sviestu, chalva.

Daržovės ir ankštinės daržovės. Kai reikia didinti svorį, ribokite daržovių iki 200 g per dieną. Daržovės – produktas, kurio energijos tankis nedidelis. Daržoves ir jų patiekalus gardinkite aliejumi, grietine, grietinėle, įvairiais sūriais, avokadais ir alyvuogėmis, riešutais ir sėklomis. Bulvių košę ruoškite naudojant grietinėlę ar grietinę, sviestą ir/ar kietąjį sūrį.

Vaisiai ir uogos. Kai reikia didinti svorį, ribokite vaisių ir uogų kiekį iki 200 g per dieną. Vaisius ir uogas valgykite derinant juos su kitais kaloringais produktais: pieno produktais, riešutais ir sėklomis, riešutų sviestu. Vaisiai ir uogos gali būti pateikiami kokteilių, desertų, namuose gamintų ledų pavidalu. Vaisių ir uogų sultys gali būti geriamos vietoje vandens. Nerekomenduojama užkandžiams valgyti tik vaisius arba uogas (maišykite juos su riešutais, sėklomis ar pan.), todėl kad tokiu būdu bus suvartojamas sąlyginai nedidelis energijos (kalorijų) kiekis, o sotumo jausmas priešingai – per daug stiprus.

Riebalai. Patiekalus gardinkite įvairiais riebalais: aliejais, sviestu, lydytu sviestu, riešutų sviestu. Riebalų kiekis turėtų būti toks, kuris išlaiko gerą patiekalo skonį, nesukelia fizinio diskomforto ir neslopina apetito.

Saldumynai. Mažėjant svoriui ar esant mitybos nepakankamumui saldumynai yra reikšmingas papildomos energijos šaltinis. Todėl siekiant stabilizuoti svorio kritimą ir pasiekti teigiamą jo dinamiką, tikslinga desertą valgyti dažniau nei 2 kartus per savaitę. Esant galimybei, valgykite namuose gamintus desertus, kurių sudėtis būtų Jums žinoma.

Skysčiai. Vietoje vandens ir arbatos gerkite kaloringus skysčius: pieną, kefyrą, pasukas, jogurtus, sultis, pieno produktų ir vaisių ar uogų kokteilius, kavos gėrimus (pvz., latte kavą), sultinį. Šiuo atveju, pastarieji skysčiai vertinami (skaičiuojami) kaip vanduo ar arbata.

Kūno svoris. Reguliariai 1 kartą per dieną tomis pačiomis sąlygomis (ryte, be drabužių, pasituštinus, nevalgius ir negėrus) matuokite ir registruokite kūno svorį. Stenkitės išlaikyti kūno masės indeksą (KMI) 18,5-24,9 kg/m² ribose (žr. lentelę.) Kai kuriuose šaltiniuose rekomenduojamos normos ribos yra 20-24,9 kg/m².

ūno masės indeksas (KMI) = svoris (kg) / ūgis (m) ²

Baltymai. Paciento baltymų poreikis turėtų būti vertinamas individualiai. Baltymų poreikis sergant onkologine liga įprastai didesnis nei sveiko žmogaus, o mažėjant svoriui ar esant mitybos nepakankamumui poreikis dar didesnis. Baltymų gausius produktus (žr. lentelę) stenkitės valgyti kiekvieno valgymo metu. Bent 4 valgymuose per dieną turėtų vyrauti didelės biologinės vertės baltymai, gaunami valgant gyvūninės kilmės produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Paukštiena, žuvis ir mėsa

Baltymų kiekis maisto produktuose. Pienas ir pieno produktai.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Kiaušiniai.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Grūdai, kruopos, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės

Prioritetas sočiausiai patiekalo daliai. Valgant įvairius patiekalus prioritetą porcijoje teikite sočiausiajai daliai. Tai yra, jei pietų patiekalą sudaro mėsa, kruopos ir daržovės, svarbiausia suvalgyti visą mėsos kiekį, tada kruopas ir mažiausia šiuo atveju svarbu suvalgyti daržoves. Jei pietus sudaro ne tik antrasis patiekalas, bet ir sriuba, pirmiau rekomenduojama valgyti antrąjį patiekalą ir tik po to sriubą. Valgant atvirkščiai, sriuba gali suteikti per stiprų sotumo jausmą ir maistine prasme vertingesnis antrasis patiekalas bus suvalgytas ne visas arba jo iš viso bus atsisakoma.

Sriubos. Venkite skaidrių vandeningų daržovių sriubų. Šiame etape rekomenduojamos sočios sriubos, turinčios didelė energijos (kalorijų) tankį- tai yra nepermatomos konsistencijos, tirštos, gali būti trintos, savo konsistencija primenančios skystą košę, paukštienos, žuvies, mėsos, kruopų, bulvių sriubos. Jų paruošimui turėtų būti naudojami papildomi riebalai, grietinė, grietinėlė, įvairūs sūriai, sultinys.

Mėgstamas maistas. Kai onkologine liga sergančiajam pacientui mažėja kūno svoris arba diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, pirminis tikslas yra stabilizuoti svorio kritimą ir suvaldyti mitybos nepakankamumą. Todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas individualiai tuo metu pageidaujamam ir mėgstamam, bet nebūtinai didelės maistinės vertės maistui. Šiuo atveju svarbu gauti kalorijų, todėl gali būti įtraukiama į raciono ir „greito maisto“ ar kito, panašaus maisto. Būklei pagerėjus, bus galima grįžti prie subalansuotos sveikos dietos rekomendacijų.

Maisto papildai. Nedelsiant su jus gydančiu gydytoju arba gydytoju dietologu pasitarkite dėl maisto papildų: papildomo maitinimo gėrimų, baltymų papildų, žuvų taukų (omega-3 riebalų rūgščių), D vitamino, vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų vartojimo.

Fizinis aktyvumas. Mažėjant svoriui nėra rekomenduojama atsisakyti fizinio aktyvumo, bet tikslinga jį apriboti daugiau dėmesio skiriant raumenų lavinimo pratimams ir lengvam buitiniam fiziniam aktyvumui.

Gydytojo dietologo konsultacijos. Mažėjant svoriui ar esant mitybos nepakankamumui būtina skubi gydytojo dietologo konsultacija ir ilgalaikė priežiūra. Apie gydytojo dietologo ambulatorinės konsultacijos galimybę teiraukitės savo ar kituose pirminės sveikatos priežiūros centruose (poliklinikose). Gydytojo dietologo ambulatorinei konsultacijai reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto (pvz., gydytojo onkologo) siuntimas.

Kokios yra maitinimosi rekomendacijos, esant blogam apetitui? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną (pvz., kas 2 valandas arba dar dažniau), siekiant suvalgyti įprastą maisto kiekį. Stenkitės kaip įmanoma didesnes maisto porcijas suvalgyti bent tada, kai esate pailsėję (pvz., ryte). Prieš valgį pabandykite atsipalaiduoti, pakvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti, lengvai pasimankštinti. Jeigu turite galimybę, valgykite su artimaisiais ar draugais, o jei tai neįmanoma – valgant klausykite muzikos, žiūrėkite televizorių.

Valgykite dar neatsikėlus iš lovos. Prie lovos turėkite padėtų sausų užkandžių: duonos lazdelių, duoniukų ir pan. tam, kad užkąstumėte dar neatsikėlus iš lovos arba bet kada, kai kiltų noras užvalgyti.

Pataikaukite alkiui. Visada su savimi turėkite užkandžių ir kai tik pajuntate norą valgyti, stenkitės nedelsiant jį patenkinti. O jei yra galimybė, valgykite ne užkandžius, o didelės maistinės vertės patiekalus. Patraukliau maistas atrodo mažesnėse lėkštėse, todėl dideles lėkštes pakeiskite kiek mažesnėmis.

Valgykite naktipiečius. Įprastomis sąlygomis rekomenduojama nebevalgyti likus kelioms valandoms iki miego, bet šiuo atveju, siekiant padidinti energijos suvartojimą ir jei nejaučiate fizinio diskomforto (pvz., rėmens), suvalgykite naktipiečius prieš pat miegą.

Keiskite patiekalų pateikimo formą. Kartais apetitas pagerėja keičiant patiekalų pateikimo formas. Pavyzdžiui, užuot pateikus mėsos gabalėlį – pateikite mėsos kukulius arba vietoje virtos mėsos pateikti švelniai pakeptą mėsą. Keiskite maisto pateikimo temperatūrą – kartais tas pats šaltas patiekalas suvalgomas su didesniu apetitu nei karštas. Patys ar su artimųjų pagalba eksperimentuokite virtuvėje, kad atrastumėte produktus, patiekalus, jų paruošimo ar pateikimo būdus, kurie sužadintų jūsų apetitą ir taip pavyktų suvalgyti reikalingą maisto kiekį.

Keiskite aplinką. Jei turite galimybę, keiskite valgymo vietą: svetainėje, balkone, terasoje. Pakeitus aplinką, ypač valgant gryname ore, taip pat yra didesnė tikimybė, jog valgysite su didesniu apetitu ir malonumu.

Nevarginkite savęs maisto ruoša. Jeigu turite galimybę, pasinaudokite artimųjų pagalba ir mažiau maisto gaminkite patys bei nebūkite erdvėje, kurioje gaminamas maistas. Šiuo atveju taip pat rekomenduojama išnaudoti ir patikimas viešojo maitinimo įstaigas, kuriose galėtumėte išsirinkti Jums patinkantį patiekalą.

Rinkitės mėgstamą maistą. Kai onkologine liga sergančiajam pacientui pablogėja apetitas, mažėja kūno svoris arba diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, pirminis tikslas, kad pacientas tiesiog valgytų ir to pagalba būtų galima stabilizuoti svorio kritimą ir suvaldyti mitybos nepakankamumą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turėtų būti teikiamas individualiai tuo metu pageidaujama ir mėgstamam, bet nebūtinai aukščiausios maistinės vertės maistui (pvz., greitam maistui). Būklei pagerėjus, bus galima grįžti prie subalansuotos sveikatai palankios mitybos.

Prieskoniai ir druska. Gardinkite maistą įvairiais mėgstamais prieskoniais, kurie galėtų sužadinti apetitą. Šiuo atveju, nevenkite ir gausesnio druskos vartojimo, kadangi pagal individualų skonį pasūdytas maistas neretai valgomas su didesniu malonumu.

Fizinis aktyvumas. Esant blogam apetitui rekomenduojama individualiai pasirinkta lengva fizinė veikla, ypač gryname ore (pvz., vaikščiojimas).

Maisto papildai. Nedelsiant su Jus gydančiu gydytoju arba gydytoju dietologu pasitarkite dėl maisto papildų: žuvų taukų (omega-3 riebalų rūgščių), galinčių pagerinti apetitą, vartojimo bei dėl papildomo maitinimo gėrimų, baltymų papildų, D vitamino, vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų vartojimo.

Pasikeitė mano uoslė ir skonis. Kokios yra maitinimosi rekomendacijos, esant tokiems pokyčiams? #

Rūgštaus ir aitraus skonio maistas. Išbandykite rūgštų ir aitrų maistą bei rūgščius gėrimus, kurie galėtų numalšinti nemalonius juntamus skonius arba jei valgomas maistas jums atrodo beskonis. Išbandykite geltoną citriną ir jos sultis, obuolių, vyno ar balzaminį actą, garstyčias, krienus, čili padažą,

Sūraus skonio maistas. Kai maistas atrodo beskonis ar atsiranda nemalonūs skoniai burnoje, sūresnis maistas gali numalšinti šiuos pojūčius. Pabandykite pagardinti maistą papildomu druskos kiekiu, išbandykite sojų ir pomidorų padažus.

Saldaus skonio maistas. Kai kuriais atvejais saldus ar papildomai pasaldintas maistas taip pat gali būti malonesnio ir išraiškingesnio skonio bei numalšinti nemalonius skonius, juntamus burnoje. Išbandykite saldžiu skoniu ir įvairiais poskoniais pasižyminčius medų, melasą, klevų ir agavų sirupą, juodąjį šokoladą.

Prieskoniai ir žolelės. Gardinkite maistą įvairiais mėgstamais prieskoniais, kurie galėtų paryškinti patiekalų skonį ir numalšinti juntamus nemalonius skonius burnoje. Išbandykite žolelių arbatas: mėtų, pipirmėčių, melisų, imbierų.

Šaltas arba vėsus maistas. Jei erzina nemalonus skonis ir kvapai, pabandykite valgyti šaltą arba vėsų maistą vietoje šilto.

Nevarginkite savęs maisto ruoša. Jeigu turite galimybę, pasinaudokite artimųjų pagalba ir mažiau maisto gaminkite patys bei nebūkite erdvėje, kurioje gaminamas maistas. Šiuo atveju taip pat rekomenduojama išnaudoti ir patikimas viešojo maitinimo įstaigas, kuriose galėtumėte išsirinkti jums patinkantį patiekalą.

Burnos higiena. Atsakingai rūpinkitės burnos higiena: reguliariai valykite dantis, naudojant Jums malonaus skonio dantų pastą, burnos skalavimo skysčius, su dantų siūlu valykite tarpdančius. Išbandykite mėtines kramtomas gumas, pastiles.

Mano burnos gleivinės pažeista, turiu rijimo sutrikimų. Kokios yra maitinimosi rekomendacijos? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną (pvz., kas 2 valandas arba dar dažniau), siekiant suvalgyti įprastą maisto kiekį.

Baltymai. Paciento baltymų poreikis turėtų būti vertinamas individualiai. Baltymų poreikis sergant onkologine liga įprastai didesnis nei sveiko žmogaus, o pasireiškiant komplikacijoms, kaip šiuo atveju gleivinės pažeidimams, poreikis dar didesnis. Baltymų gausius produktus (žr. lentelę) stenkitės valgyti kiekvieno valgymo metu. Bent 4 valgymuose per dieną turėtų vyrauti didelės biologinės vertės baltymai, gaunami valgant gyvūninės kilmės produktus: mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius.

Maisto konsistencija. Pasirinkite geriausiai toleruojamą maisto konsistenciją: maltą maistą, košės konsistencijos, lengvai trintą ar net vienalytės tyrelės konsistencijos maistą. Gaminant maistą naudokite įvairią virtuvinę techniką: elektrinį maisto trintuvą, grūstuvę, trintuvę, smulkintuvą ir pan.

Maisto temperatūra. Venkite karštų ir labai šaltų patiekalų ir gėrimų. Rinkitės geriau toleruojamus vidutinės ar vėsios temperatūros patiekalus ir gėrimus.

Maisto ruošimo būdai. Lengviau toleruojamas virtas, troškintas ir garuose ruoštas drėgnas maistas, įskaitant daržoves ir vaisius. Kad patiekalai būtų kuo drėgnesni, juos praturtinkite įvairiais sultinio, grietinėlės, grietinės padažais. Venkite sauso, kieto, grubaus, apskrudusio, lipnios konsistencijos maisto.

Valgymas ir gėrimas. Pabandykite maistą valgyti mažu šaukšteliu, o skysčius gerkite per šiaudelį. Tai padės mažiau dirginti pažeistą burnos gleivinės ir išvengti skausmo. Nevalgykite maisto šakute.

Prieskoniai ir druska. Naudokite neutralius prieskonius: prieskonines žoleles, nedidelį kiekį pipirų ir druskos. Venkite rūgščių, aitrių, aštrių prieskonių ir jais gardintų patiekalų bei itin sūraus maisto.

Burnos sausumas. Esant gleivinės pažeidimams, dažnai vargina ir burnos sausumas, todėl tam palengvinti taip pat rekomenduojama drėgnas, padažais gausu švelnios konsistencijos maistas, valgant papildomai galima gurkšnoti skysčius. Kartais burnos sausumas atsiranda ir be skausmą sukeliančių gleivinės pažeidimų. Tokiu atveju, be ankstesnių rekomendacijų, taip pat pabandykite rūgštų, sūrų ir saldų maistą bei gėrimus – šie skoniai paskatins seilių gamybą.

Papildomos priemonės. Išbandykite dirbtines seiles ir naudokite lūpų balzamą, kuris apsaugos nuo lūpų sausumo ir galimų pažeidimų.

Mane vargina pykinimas ir vėmimas. Kokios yra maitinimosi rekomendacijos? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgymo režimas ir porcija. Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną (pvz., kas 2 valandas arba dar dažniau), siekiant suvalgyti įprastą maisto kiekį.

Valgykite dar neatsikėlus iš lovos. Prie lovos turėkite sausų užkandžių: duonos lazdelių, duoniukų ir pan., tam, kad užkąstumėte dar neatsikėlus iš lovos. Pats savaime alkis gali provokuoti pykinimą ir vėmimą, o valgymas sėkmingai jį nuslopinti.

Maisto temperatūra. Karštas ir šiltas maistas bei gėrimai gali provokuoti pykinimą ir vėmimą, todėl rinkitės šaltus ar vėsius patiekalus ir gėrimus.

Rūgštaus skonio maistas ir gėrimai. Išbandykite rūgštų maistą ir gėrimus, kurie galėtų numalšinti pykinimą ir vėrimą. Tam taip pat gali pasitarnauti geltonos spalvos citrinos ir jų sultys, obuolių, vyno ir balzaminis actas.

Sūraus skonio maistas ir gėrimai. Sūresnis maistas ir gėrimai gali numalšinti pykinimą, todėl pabandykite pagardinti maistą papildomu druskos kiekiu, sojų ar pomidorų padažu. Gerkite pomidorų sultis ir mineralinį  vandenį. Taip pat išbandykite karčiu skoniu pasižyminčių karčiųjų kiečių (pelynų) arbatą, nealkoholinį alų.

Imbieras. Imbieras pasižymi pykinimą ir vėmimą slopinančiomis savybėmis, todėl išbandykite imbierinę arbatą, kitus imbierinius gėrimus.

Nevarginkite savęs maisto ruoša. Jeigu turite galimybę, pasinaudokite artimųjų pagalba ir mažiau maisto gaminkite patys bei nebūkite erdvėje, kurioje gaminamas maistas. Šiuo atveju taip pat rekomenduojama išnaudoti ir patikimas viešojo maitinimo įstaigas, kuriose galėtumėte išsirinkti jums patinkantį patiekalą.

Keiskite aplinką. Jeigu turite galimybę, keiskite valgymo vietą: svetainėje, balkone, terasoje. Pakeitus aplinką, ypač valgant gryname ore taip pat yra didesnė tikimybė, jog jausite mažesnį pykinimą.

Skysčiai. Gerkite pakankamai skysčių. Skysčių vartojimas slopina pykinimą, o esant vėmimui būtina atstatyti prarastų skysčių balansą. Varginant pykinimui, prioritetą teikite šaltam ar vėsiam vandeniui ir nesaldintai arbatai. Vanduo gali būti mineralinis vanduo ir bet koks gazuotas vanduo, jei pastarasis neprovokuoja vėmimo. Be to, rūgštūs, sūrūs ir kartūs gėrimai taip pat gali padėti malšinti pykinimą.

Fizinis aktyvumas. Pasireiškiant pykinimui ir vėmimui rekomenduojama individualiai pasirinkta lengva fizinė veiklą, ypač gryname ore (pvz., vaikščiojimas).

Burnos higiena. Atsakingai rūpinkitės burnos higiena: reguliariai valykite dantis, naudojant Jums malonaus skonio dantų pastą, burnos skalavimo skysčius, su dantų siūlu valykite tarpdančius. Išbandykite mėtines kramtomas gumas, pastiles.

Viduriuoju. Kokios maitinimosi rekomendacijos šiuo atveju? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgymo režimas ir porcija. Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną (pvz., kas 2 valandas arba dar dažniau), siekiant suvalgyti įprastą maisto kiekį. Jeigu kiekvienas valgymas provokuoja viduriavimą, valgymų skaičių galima sumažinti iki 3-4 kartų per dieną, per porcijos turėtų būti didesnės nei įprastos, siekiant suvalgyti reikalingą maisto kiekį.

Skaidulinės medžiagos. Ribokite maisto produktus, gausius maistinėmis skaidulinėmis medžiagomis:

• Kruopas. Vietoje viso grūdo kruopų rinkitės rafinuotas (valytas) kruopas. Grikius pakeiskite grikių dribsniais, avižų kruopas – avižų dribsniais, perlines ar smulkintas miežines kruopas – miežių dribsniais, kviečių ar smulkintas kvietines kruopas – kviečių dribsniais, manais, kuskuso kruopomis, rudus, raudonus, juodus ir laukinius ryžius – baltais ryžiais ar jų dribsniais. Galima įtraukti kukurūzų kruopas ar jų dribsnius, greito paruošimo kruopas be jokių priedų. Ruošdami kruopas jas pilnai termiškai apdorokite, nevenkite net pervirti.
• Duoną ir duonos gaminius, miltus. Vietoje viso grūdo miltų duonos rinkitės rafinuotų miltų vienalytės konsistencijos duoną be skaldytų grūdų ar sėklų. Atkreipkite dėmesį į nurodytą skaidulinių medžiagų kiekį duonos gaminiuose – rinkitės kaip įmanoma mažesnį. Ruošdami patiekalus naudokite aukščiausios rūšies labiausiai rafinuotus miltus. Rinkitės įprastus rafinuotų miltų makaronus vietoje viso grūdo miltų makaronų. Venkite alternatyvių įvairių daržovių pagrindu pagamintų makaronų.
• Daržoves ir ankštines daržoves. Daržovių kiekį ribokite iki 200 g per dieną. Prioritetą teikite termiškai apdorotoms daržovėms ir jeigu įmanoma, nulupkite odeles. Valgykite virtas arba orkaitėje keptas bulves be lupenos. Viduriavimo metu bulvės vertingos dėl didelio kalio kiekio ir jo balanso organizme palaikymo. Venkite kryžmažiedžių daržovių: kopūstų, brokolių, kalafiorų, kininių kopūstų, taip pat česnakų, svogūnų, svogūnų laiškų, ankštinių daržovių. Taip pat nerekomenduojamos bet kokių daržovių sultys.
• Vaisius ir uogas. Vaisių ir uogų kiekį ribokite iki 200 g per dieną. Prioritetą teikite termiškai apdorotiems vaisiams ir uogoms, ir, jeigu įmanoma, nulupkite odeles. Venkite šviežių neluptų obuolių, kriaušių, persikų, nektarinų, slyvų, abrikosų, taip pat pernokusių bananų, trešnių, vyšnių, bet kokių džiovintų vaisių ir uogų. Taip pat nerekomenduojamos bet kokių vaisių sultys, ypač obuolių.
• Riešutus ir sėklas. Venkite riešutų ir įvairių sėklų: saulėgrąžų, moliūgų sėklų, linų sėmenų, įvairių sėlenų, čija sėklų. Renkantis duonos gaminius įvertinkite, ar jie nėra praturtinti šiomis sėklomis. Šiuo periodu venkite bet kokios rūšies granolos.

Pieno produktai. Išbandykite neriebius pieno produktus be laktozės ir alternatyvas – riešutų ar sojų gėrimus.

Riebalai. Venkite riebaus ir riebaluose ruošto maisto. Prioritetą teikite liesai mėsai, žuviai, neriebiems pieno produktams.

Saldumynai ir cukrus. Saldumynai ir bet kokia forma cukrus ar jo pakaitalai įvairiuose gaminiuose gali paskatinti viduriavimą, todėl šiuo periodu rekomenduojama jų vengti. Taip pat nerekomenduojami ir dirbtiniai saldikliai, ypač sorbitolis ir ksilitolis bei jo turintis maistas (pvz., becukriai ledinukai).

Prieskoniai. Patiekalus gardinkite įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis, saikingai pipirais bei didesniu nei įprastai druskos kiekiu. Venkite aštrių prieskonių.

Skysčiai. Gerkite pakankamai skysčių. Jei pastebėsite, kad didesnis skysčių kiekis taip pat provokuoja viduriavimą, stenkitės gerti nedideliais kiekiais, bet itin dažnai. Rekomenduojamas mineralinis negazuotas vanduo arba rehidraciniai vaistinėje įsigyjami specialūs tirpalai, taip pat nesaldintos žolelių arbatos. Venkite kofeino turinčių gėrimų: kavos, stiprios juodos ir žalios arbatos, energinių gėrimų bei visų saldžių gėrimų: sulčių, ypač obuolių, limonadų ir kitų gaiviųjų gėrimų, sulos, alkoholio.

Maisto temperatūra. Rinkitės vidutinės temperatūros maistą ir gėrimus. Venkite karšto ir šalto maisto ir gėrimų, nes temperatūrų skirtumas gali aktyvinti žarnyno peristaltiką ir dar labiau pabloginti viduriavimą.

Glitimas. Viduriavimui užsitęsus, pabandykite iš savo dietos eliminuoti glitimo turinčius produktus: kvietinių, ruginių ir miežinių grūdų ir jų miltų gaminius bei makaronus, kvietines, miežines, perlines, manų, kuskuso kruopas.

Mane vargina užkietėję viduriai. Kokios yra maitinimosi rekomendacijos šiuo periodu? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgymo režimas ir porcija. Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną (pvz., kas 2 valandas arba dar dažniau), siekiant suvalgyti įprastą maisto kiekį. Pats valgymo procesas gali provokuoti tuštinimąsi.

Skaidulinės medžiagos. Įprastomis sąlygomis rekomenduojama suvartoti ne mažiau nei 38 g skaidulinių medžiagų vyrams ir 25 g moterims. Esant vidurių užkietėjimo, rekomenduojama padidinti skaidulinių medžiagų kiekį bent 15 g (žr. lentelę). Rinkitės maisto produktus, gausius maistinėmis skaidulinėmis medžiagomis:

• Kruopas. Vietoje rafinuotų (valytų) kruopų rinkitės viso grūdo kruopas. Avižinius dribsnius pakeiskite avižinėmis kruopomis, kviečių dribsnius, manus, kuskuso kruopas – kviečių ar smulkintomis kvietinėmis kruopomis, baltus ryžius – rudais, raudonais, juodais ir laukiniais ryžiais, grikių dribsnius – džiovintomis ar nedžiovintomis grikių kruopomis. Venkite greito paruošimo kruopų. Gaminant kruopas jų nepervirkite. Kruopas, kurios gali pilnai išbrinkti vandenyje be virimo (pvz., grikius), galima tik mirkinti (pvz., šaltame vandenyje per naktį).
• Duoną ir duonos gaminius, miltus. Vietoje rafinuotų miltų duonos rinkitės viso grūdo miltų duoną, praturtintą skaldytais grūdais ir sėklomis. Atkreipkite dėmesį į nurodytą skaidulinių medžiagų kiekį duonos gaminiuose – rinkitės kiek įmanoma didesnė. Ruošdami patiekalus naudokite viso grūdo miltus. Rinkitės viso grūdo miltų makaronus vietoje įprastų rafinuotų miltų makaronų. Į racioną įtraukite alternatyvių įvairių daržovių pagrindu pagamintų makaronų.
• Daržoves ir ankštines daržoves. Daržovių valgykite daugiau nei 200 g per dieną. Prioritetą teikite termiškai neapdorotoms daržovėms, nenulupkite odelių. Dalį daržovių galite pakeisti šviežiai spaustomis daržovių sultimis, ypač morkų, burokėlių, moliūgų. Jeigu jaučiate pilvo pūtimą, venkite kryžmažiedžių daržovių: kopūstų, brokolių, kalafiorų, kininių kopūstų, taip pat česnakų, svogūnų, svogūnų laiškų, ankštinių daržovių.
• Vaisius ir uogas. Vaisių ir uogų valgykite daugiau nei 200 g per dieną. Prioritetą teikite termiškai neapdorotiems vaisiams ir uogoms, nenulupkite odelių. Dalį vaisių galite pakeisti šviežiai spaustomis jų sultimis. Jeigu jaučiate pilvo pūtimą, venkite šviežių obuolių, kriaušių, persikų, nektarinų, slyvų, abrikosų, taip pat pernokusių bananų, trešnių, vyšnių, bet kokių prieš valgant nemirkytų džiovintų vaisių ir uogų.
• Riešutus ir sėklas. Maistą pagardinkite riešutais ir ypač įvairiomis sėklomis: saulėgrąžų, moliūgų sėklomis, linų sėmenimis, įvairiomis sėlenomis, čija sėklomis. Rinkitės duonos gaminus, praturtintus šiomis sėklomis. Išbandykite įvairių rūšių granolą. Jeigu jaučiate pilvo pūtimą, prieš valgant leiskite sėkloms ar granolai gerai išbrinkti.

Skaidulinių medžiagų kiekis maisto produktuose. Grūdai ir kruopos.

Skaidulinių medžiagų kiekis maisto produktuose. Daržovės ir ankštinės daržovės.

Skaidulinių medžiagų kiekis maisto produktuose. Vaisiai ir uogos.

Skaidulinių medžiagų kiekis maisto produktuose. Riešutai ir sėklos.

Maisto temperatūra. Prioritetą teikite saikingai karštam arba šiltam maistui bei gėrimams.

Skysčiai. Gerkite didesnį nei įprastą skysčių kiekį, dažniau rinkitės šiltus skysčius. Išbandykite vaisių ir daržovių sultis. Kai kuriais atvejais kava taip pat gali išprovokuoti tuštinimąsi.

Tuštinimosi ritualas. Susikurkite tuštinimosi režimą – įpraskite tuštintis arba stengtis tuštintis tuo pačiu metu tam, kad susiformuotų tuštinimosi refleksas. Daliai žmonių tuštinimosi refleksas kyla iš karto po valgio, todėl nei šiuo atveju, nei jokiu kitu stenkitės nenuslopinti net menkiausio noro tuštintis. Stenkitės tuštintis ramioje aplinkoje, venkite dirgiklių iš aplinkos, atsipalaiduokite, prieš tuštinantis galite kelias minutes pamasažuoti pilvą.

Fizinis aktyvumas. Stenkitės pagal individualias galimybes būti fiziškai aktyviu: mankštinti pilvo ir juosmens raumenis, vaikščioti ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla.

Mano svoris didėja. Kokios būtų mano maitinimosi rekomendacijos? #

Valgymo režimas ir porcija. Valgykite 4-5 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis. Valgykite 3 pagrindinius valgymus ir 1-3 užkandžius proporcingai išdėstytus tarp pagrindinių valgymų. Nepraleiskite pusryčių ir stenkitės didesnę maisto dalį suvalgyti pirmoje dienos pusėje, o mažesnę – antroje.

Energija. Paciento energijos (kalorijų) poreikis turėtų būti įvertinamas individualiai. Siekiant sumažinti energijos (kalorijų) suvartojimą tikslinga valgyti ne dažniau nei kas 2 valandas, valgyti mažesnėmis porcijomis ir prioritetą teikti mažesnį energijos tankį turintiems maisto produktams: kruopoms, daržovėms, vaisiams, paukštienos krūtinėlei, triušienai ir žuviai bei liesiems pieno produktams.

Baltymai. Paciento baltymų poreikis turėtų būti įvertinamas individualiai. Baltymų gausius produktus (žr. lentelę) stenkitės valgyti pagrindiniams valgymams. Bent 3 valgymai per dieną turėtų pasižymėti didelės biologinės vertės baltymais, kurie gaunami valgant paukštieną, triušieną, žuvį, liesą mėsą, liesus pieno produktus, kiaušinius.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Paukštiena, žuvis ir mėsa

Baltymų kiekis maisto produktuose. Pienas ir pieno produktai.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Kiaušiniai.

Baltymų kiekis maisto produktuose. Grūdai, kruopos, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės

Kruopos. Bent 1 kartą per dieną valgykite kruopų: ryte kaip košę, per pietus garnyrui ar sriuboje arba vakare patiekalą su kruopomis. Rinkitės įvairias viso grūdo kruopas: skrudintus ir neskrudintus grikius, avižų kruopas, perlines kruopas, rugių kruopas, kviečių kruopas bei pilno grūdo avižinius, miežinius, ruginius, kvietinius dribsnius. Taip pat racioną paįvairinkite įvairių spalvų ryžiais, bolivinėmis balandomis ir kitokiomis kruopomis.  Kruopas virkite vandenyje ir pagardinkite mėgiamais prieskoniais, vaisiais, uogomis, daržovėmis, liesais pieno produktais.

Duona, duonos gaminiai, miltai. Prioritetą valgant patiekalus teikite ne duonai, o kruopoms. Rinkitės viso grūdo miltų duoną ir jos gaminius, praturtintus įvairiomis sėklomis, skaldytais grūdais.

Perkant duoną atkreipkite dėmesį į jos sudėtį: skaidulinių medžiagų turėtų būti >5 g/100 g, cukraus <5 g/100 g ir druskos kiekį <1 g/100 g, taip pat įvertinkite pateiktą donos energinę vertę (kalorijas). Kepiniams ir patiekalams ruošti naudokite viso grūdo įvairių kultūrų miltus (pvz., kvietinius, ruginius, miežinius, avižinius, grikių, įvairių daržovių, riešutų miltus). Venkite įvairių riebių ir/ar saldžių miltinių kepinių.

Daržovės ir ankštinės daržovės. Rekomenduojama daržovių kiekis per dieną – 400-500 g. Rinkitės įvairias sezonines bei įvairiai paruoštas daržoves: šviežias, virtas, troškintas, ruoštas garuose, raugintas, šaldytas, saikingai marinuotas. Rekomenduojame bent 2-3 kartus per savaitę racioną paįvairinti įvairiomis ankštinėmis daržovėmis: žirniais, pupomis, lęšiais, avinžirniais, sojų pupelėmis ar jų produktais bei patiekalais iš jų. Ribokite aliejaus kiekį ruošdami daržovių patiekalus, taip pat venkite riebių padažų: grietinės, grietinėlės, majonezo. Daržoves pagardinkite citrinos sultimis, obuolių, vyno ar balzaminiu actu, jogurtu.

Vaisiai ir uogos. Rekomenduojamas vaisių ir uogų kiekis per dieną – 200-300 g. Džiovintų vaisių ir uogų porcijos dydis – iki 30 g. Vaisiai ir uogos gali būti valgomi suplanuotiems užkandžiams. Rinkitės įvairius sezoninius bei įvairiai paruoštus vaisius ir uogas: šviežius, šaldytus, džiovintus, įvairiai termiškai apdorotus.

Paukštiena, triušiena, raudona mėsa. Prioritetą teikite liesai baltai mėsai: vištienos ir kalakutienos krūtinėlei bei triušienai. Rečiau valgykite liesą raudoną mėsą: liesą jautieną, veršieną, kiaulieną bei įvairią žvėrieną. Tokia mėsa kaip aviena, ėriena, ožkiena, žąsiena, antiena, strutiena – gali būti pasirenkama epizodiškai.

Perdirbta mėsa. Atsakingai venkite arba atsisakykite visos perdirbtos mėsos ir jos gaminių: rūkytų (pvz., rūkytas kumpis), sūdytų (pvz., sūdyti lašiniai), vytintų (pvz., vytintos dešrelės), konservuotų (pvz., mėsos konservai).

Žuvis ir jūros gėrybės. Bent 2-3 kartus per savaitę valgykite žuvies, prioritetą teikiant omega-3 riebalų rūgštimis gausioms jūrinėms žuvis (žr. lentelę). Venkite riebios ir mažai vertingos žuvies: šamo, karpio, ungurio. Atsakingai ribokite arba atsisakykite rūkytos žuvies. Žuvies patiekalus paįvairinimui galite pakeisti termiškai apdorotų jūros gėrybių patiekalais.

Omega-3 riebalų rūgščių eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHT) kiekis žuvyse ir jūros gėrybėse

Ruošdami žuvį atsakingai vadovaukitės maisto ruošimo taisyklėmis skyriuje „Maisto ruošimo, pirkimo ir sandėliavimo rekomendacijos“.

Kiaušiniai. Valgykite 2-4 kiaušinius per savaitę. Įprastus vištų kiaušinius galite pakeisti įvairių kitų paukščių kiaušiniais (pvz., putpelių). Prioritetą teikite virtiems kiaušiniams arba liesam omletui. Kiaušinius gardinkite krienais, garstyčiomis, bet venkite majonezo. Taip pat venkite kiaušinių patiekalų su gausiu kiekiu sviesto, aliejaus, šoninės ar lašinių.

Pieno produktai. Rinkitės įvairius liesus ir nesaldintus pieno produktus. Negerkite pieno, kefyro, pasukų vietoje vandens.

Riešutai ir sėklos. Riešutus ir sėklas galite rinktis suplanuotiems užkandžiams, kai porcijos dydis – iki 30 g. Venkite sūdytų, cukruotų riešutų ir sėklų.

Riebalai. Ribokite bet kokios kilmės riebalus ir prioritetą teikite augaliniams riebalams (pvz., linų sėmenų, rapsų, alyvuogių aliejams). Saikingai valgykite sviestą, lydytą sviestą, grietinėlę, grietinę. Saikingai valgykite aliejingus vaisius: avokadus ir alyvuoges. Atsisakykite taukų, margarino, riebalų mišinių kokosų ir palmių riebalų.

Prieskoniai. Ruošiamą maistą skaninkite įvairiais jums patinkančiais prieskoniais. Atsakingai ribokite druską ir ja gausius produktus: rūkytus, sūdytus, vytintus, konservuotus, įvairius padažus, duonos gaminius ir pan.

Saldumynai. Ribokite saldumynus iki 1-2 kartų per savaitę prioritetą teikiant namuose gamintiems desertams. Saldų skonį gaminant įvairius desertus pabandykite išgauti naudojant įvairius kitokius produktus vietoje cukraus: pernokusius vaisius, džiovintus vaisius ir uogas, burokėlius, morkas, moliūgus, saldžiąsias bulves. Stenkitės neturėti saldumynų savo aplinkoje: namuose, darbe.

Skysčiai. Paciento skysčių poreikis turėtų būti įvertinamas individualiai. Paprastai rekomenduojama išgerti 1,5-2,0 l vandens ar nesaldintos arbatos per dieną. Filtruota kava taip pat gali būti geriama (iki 2 puodelių per dieną). Venkite kavos gėrimų pieno pagrindu, kakavos, sulčių ir saldžiųjų gėrimų.

Fizinis aktyvumas. Užsiimkite reguliaria individualiai pasirinkta fizine veikla. Pakankamas fizinis aktyvumas padės sustiprinti raumenis bei nepriaugti nepageidaujamo svorio.

Gydytojo dietologo konsultacijos. Didėjant svoriui tikslinga gydytojo dietologo konsultacija. Apie gydytojo dietologo ambulatorinės konsultacijos galimybę teiraukitės savo ar kituose pirminės sveikatos priežiūros centruose (poliklinikose). Gydytojo dietologo ambulatorinei konsultacijai reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto (pvz., gydytojo onkologo) siuntimas.

Vaizdo įrašas. Mityba po skrandžio šalinimo pirmosiomis dienomis. #

Pristatome POLA video paskaitų ciklą „Mityba pašalinus skrandį“. Skrandžio onkologiniai susirgimai yra vieni dažniausių onkologinių susirgimų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Skrandžio vėžio chirurginis gydymas neišvengiamai turi įtakos pacientų gyvenimo kokybei ir mitybos pokyčius. Pirmojoje video paskaitoje gydytoja dietologė Rūta Petereit papasakos apie pagrindines maitinimosi rekomendacijas iš karto po skrandžio operacijos, apie dempingo sindromą – būklę, dažniausiai atsirandančią po dalinio ar visiško skrandžio pašalinimo operacijos.

Vaizdo įrašas. Ką svarbu žinoti pašalinus skrandį? #

Kviečiame žiūrėti antrąją paskaitą apie mitybą pašalinus skrandį, kurioje gydytoja dietologė Rūta Petereit aptars mitybos ypatumus po visiško ar dalinio skrandžio pašalinimo, kaip užtikrinti organizmo aprūpinimą reikalingomis būtinomis maisto medžiagomis, kaip kontroliuoti dempingo sindromo simptomus.

Vaizdo įrašas. Mityba po skrandžio šalinimo ilgalaikėje perspektyvoje. #

Trečiojoje paskaitos „Mityba pašalinus skrandį“ dalyje kviečiame klausytis gydytojos dietologės Rūtos Petereit mitybos rekomendacijų po skrandžio operacijos, tolimesnėsnėje perspektyvoje.

Vaizdo įrašas. Maisto papildai, vitaminai ir vaistažolės onkologijoje – kada racionalu? #

Seminaro įraše išgirsite gydytojos klinikinės farmakologės Eglės Karinauskės paskaitą apie maisto papildus, vitaminus ir vaistažoles tiek bendrai, tiek susiejant jų vartojimą su onkologija. Sužinosite, kada gali būti reikalinga gydytojo klinikinio farmakologo konsultacija, vardan aiškumo, gydytoja pateikia vaisto (vaistinio preparato), maisto papildo, medicinos priemonės, kosmetikos priemonės apibrėžimus, supažindina su bendra vitaminų ir papildų vartojimo problema, aptaria populiariausias vaistažoles ar maisto papildus. Gydytoja aptaria, kodėl svarbu nesigydyti patiems savarankiškai, neuždelsti ir kreiptis į gydytoją, kai pajuntame nerimą keliančius simptomus, gydytoja ragina būti atsargiems ir nesiimti savarankiškai vartoti papildų, vaistažolių, siekiant išvengti nepageidaujamų sąveikų su vartojamais vaistais, kepenų pažeidimų ir pan. Tokiu atveju, jei kažką vartojate, būtina apie tai pasakyti gydytojui – ar tai būtų vaistažolių arbata, ar kiti preparatai. Svarbu būti budriems ir akylai žiūrėti, ką rinktis vartoti ir būtinai konsultuotis su gydančiu gydytoju. Antroje seminaro dalyje į žiūrovų klausimus lektorė atsakė drauge su gyd. onkologe chemoterapeute Dainora Mačiuliene. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė. Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Jūs galite gauti nemokamą POLA dietologo konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl dietologo konsultacijos, jos metu įvertinsime paciento ligos diagnozę, aptarsime rūpimus klausimus, susijusius su mityba.

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.