Mitybos rekomendacijos

Ar maistas gali padidinti onkologinių susirgimų riziką? #

Netinkama mityba gali padidinti vėžio išsivystymo grėsmę – apie 30 – 40 proc. vėžio atvejų lemia gyvensenos ypatumai ir mityba. Egzistuoja daugiau kaip 200 vėžio tipų, todėl įvairių maisto produktų poveikį, nulemiantį vėžio išsivystymo riziką, atskleisti labai sudėtinga. Nors ir sunku tiksliai nustatyti, kurios maistingosios medžiagos labiausiai prisideda prie vėžinių navikų vystymosi, tačiau šiandienos moksliniai tyrimai padeda susidaryti aiškesnį vaizdą apie bendruosius maisto produktų tipus, didinančius šią riziką.

Pavyzdžiui, pernelyg gausus druskos vartojimas ir itin sūrus maistas didina tikimybę susirgti skrandžio vėžiu, kadangi druska pažeidžia skrandžio sieneles ir padaro skrandžio gleivinę jautresnę vėžį sukeliančioms medžiagoms.

Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80-100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Maitinkitės reguliariai ir valgykite kuo įvairesnį maistą. Nevalgykite termiškai neapdorotos, sūdytos ar rūkytos mėsos, venkite sūdytų ar per daug cukraus turinčių maisto produktų, stebėkite riebalų kiekį maiste, atsisakykite maisto su dirbtiniais saldikliais, gazuotų gėrimų.

Daugiau informacijos rasite leidinyje „Sveikesnė mityba – sumažėjusi vėžio rizika”. Jį atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą – leidinys atsisiuntimui.

Ar mėsa daro poveikį vėžio atsiradimui? #

Mokslininkų nuomone, tam tikros cheminės medžiagos, esančios šviežioje raudonoje ir perdirbtoje mėsoje, didina grėsmę susirgti vėžiu. Vienos cheminės medžiagos yra būdingos žaliai mėsai, o kitos atsiranda mėsos konservavimo ar apdorojimo aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, kepimo, metu.

Pastebėta, kad asmenys, vartojantys itin daug šviežios raudonos ar perdirbtos mėsos, labiau linkę sirgti žarnyno vėžiu.

Raudona mėsa – tai šviežia, smulkinta ar šaldyta jautiena, kiauliena, ėriena, veršiena ir kitos mėsos rūšys. Perdirbta mėsa – tai rūkytas ar sūdytas kumpis, dešra, saliamis, dešrelės, konservuota kiauliena, sūdyta jautiena, kraujinė ar kepeninė dešra, paštetas bei mėsos konservai.

Kodėl svarbu nevartoti alkoholio? #

Kai kalbama apie sveikesnę mitybą, pirmiausiai susimąstome apie maistą, tačiau tai, ką geriame, taip pat turi didelės reikšmės. Visi alkoholiniai gėrimai – alus, vynas ir spirituoti gėrimai – didina riziką susirgti vėžiu. Taip yra dėl to, jog mūsų kūnas alkoholį skaido į toksiškus chemikalus, kurie žaloja genetinę informaciją – DNR. Jei visgi nuspręsite vartoti alkoholį, tai darykite saikingai. Suvartojamo alkoholio kiekis per dieną turėtų neviršyti vienos įprastos gėrimo porcijos (2–3 standartiniai vienetai) moterims ir poros įprastų gėrimo porcijų (3–4 tūrio vienetai) vyrams.

Kaip galėčiau pradėti maitintis sveikiau? #

Vėžio išvengti padeda vaisių ir daržovių vartojimas

Sveikos mitybos ir sveikatai palankaus kūno svorio palaikymas turi daug privalumų. Vienas iš jų – sumažėjusi rizika susirgti vėžiu. Moksliniai tyrimai parodė, kad gausus vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti išvengti kai kurių vėžio rūšių, pavyzdžiui, burnos, ryklės, stemplės, skrandžio ir plaučių vėžio. Vaisiuose bei daržovėse yra gausybė maistingųjų medžiagų ir ląstelienos. Labai pravartu valgyti įvairių rūšių vaisius ir daržoves, iš jų gausite pakankamą gerai subalansuotų vitaminų ir mineralų kiekį. Jei maitinsitės sveikai, maiste bus gausu vaisių ir daržovių, tuomet neprireiks papildomai vartoti maisto papildų, nebent juos paskirs gydytojas.

Paprastas patarimas – didelė nauda: su kiekvienu valgiu suvalgykite ir po vieną vaisių ar daržovę. Tai padės padidinti suvartojamo vaisių bei daržovių skaičių.

Ląsteliena sumažina susirgimo žarnyno vėžiu grėsmę

Daugelis tyrimų patvirtina, kad žmonės, vartojantys daug maistinių skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip pupelės arba pilno grūdo produktai (rudieji ryžiai, pilno grūdo makaronai) yra mažiau linkę sirgti žarnyno vėžiu. Mokslininkai mano, kad skaidulos apsaugo nuo žarnyno vėžio, nes jos gerina tuštinimąsi bei sutrumpina maisto virškinimo laiką. Visa tai užkerta kelią vėžio vystymuisi.

Nepakliūkite į „super maisto“ rinkodaros pinkles

„Super maisto“ produktai, tokie kaip chia sėklos, goji uogos, kombučia arbata dažnai skelbiami, kaip turintys galią užkirsti kelią ar net išgydyti daugelį ligų, įskaitant vėžį, tačiau terminas „super maistas“ iš tikrųjų yra tik rinkodaros priemonė, turinti mažai mokslinio pagrindo. Daugelyje vadinamųjų „super maisto“ produktų yra natūralių cheminių medžiagų, kurios laboratorinių tyrimų metu parodė teigiamą poveikį sveikatai, tačiau neturėjo tiesioginio priešvėžinio poveikio.

Kasdien turi būti suvartojama ne mažiau 500-600 g daržovių. Tą galima užtikrinti, jei kiekvieno valgio metu pusę lėkštės užima daržovės ir tarpuose valgysite daržovių užkandėles su sėklų, riešutų užtepėlėmis ar tiesiog riešutais.

• Saikingumas. Kad maistą valgytume saikingai, reikia valgyti lėtai. Po 15-20 min išsiskiria sotumo hormonas, žmogus pasijunta sotus ir natūraliai nustos valgyti. Pabandykite valgyti sąmoningai – savo dėmesį skirkite tik savo valgomam maistui. Išjunkite visus elektroninius prietaisus, įsidėkite kąsnį į burną, užsimerkite ir pradėkite kramtyti. Jūsų organizmas taip bus visas susikoncentravęs į maisto virškinimą – taip pagerės ir maisto įsisavinimas.
• Maisto įvairovė. Paprasta taisyklė – tas pats maisto produktas gali kartotis kas trečią dieną, t.y. tris dienas iš eilės turite valgyti vis skirtingus maisto produktus, juos kaitalioti, o pakartoti galite tik po 3 dienų. Kiekvieną dieną vartodami vis skirtingus maisto produktus, užtikrinsime, kad mūsų organizmas gautų kuo platesnį ir įvairesnį maisto medžiagų spektrą ir taip stiprinsime mūsų sveikąsias ląsteles bei imuninę sistemą.

Rytinės košės receptas

Jei norite sveikatai palankios rytinės košės, po 8 val. mirkymo avižas, grikius, bolivinę balandą tiesiog supilkite į verdantį vandenį, išjunkite ugnį, uždenkite puodą ir palikite stovėti 20 minučių. Košę galite pagardinti bet kokiu augaliniu pienu. Jei šią košę papildysite mirkytomis sėklomis, uogomis, šios maisto porcijos virškinimas bus lėtesnis, gliukozės kiekis kraujyje neužkils ir užtikrinsite ilgalaikį sotumą.

Virti, pervirti košių nereikia, nes taip prarandama jų maistinė vertė ir padidėja angliavandenių kiekis.

Uogos, ypač tos, kurios turi luobelę, pvz. mėlynės, šilauogės, slyvos, turi ilgalaikį glikemiją mažinantį poveikį. Uogas valgant su kruopomis, jos mažina ne tik tos porcijos glikeminį indeksą, tačiau ir kito valgio glikeminį indeksą. Ankštiniai taip pat turi ilgalaikį glikeminį indeksą mažinantį poveikį. Todėl dienos eigoje rekomenduojama su košėmis valgyti uogas, ankštinius, norint subalansuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Daugiau informacijos apie palankią sveikatai mitybą galite sužinoti šiame gyvensenos medicinos specialistės Giedrė Alinauskaitė – Strumilienė video:

Kaip pasiekti ir išlaikyti sveikatai palankų kūno svorį? #

Sveikatai palankus kūno svoris – mažesnė vėžio tikimybė

Kūno svoris palankus sveikatai turi daug privalumų, iš kurių vienas didžiausių – sumažėjusi rizika susirgti vėžiu. Nenustebsite išgirdę, kad sveikam svoriui palaikyti reikia šių trijų dalykų: valgyti sveikesnį maistą, valgyti mažiau bei būti aktyvesniems. Nors visa tai skamba paprastai, tačiau realybėje, šių taisyklių laikymąsis gali virsti tam tikru iššūkiu.

Jeigu jaučiate, kad jums reikia pagalbos norint pasiekti sveikatai palankų kūno svorį, pakalbėkite su savo šeimos gydytoju, kreipkitės į vaistininką ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Mažinkite suvartojamo cukraus kiekį

Valgant per daug cukraus ir nepakankamai mankštinantis galima priaugti svorio, o anstsvoris ar nutukimas lemia 13 vėžio rūšių atsiradimą. Dėl šios priežasties svarbu skaityti maisto etiketes, kadangi cukrus įeina ne tik į saldžių, bet ir į ne saldžių patiekalų sudėtį.

Atkreipkite dėmesį į cukraus kiekį savo gėrimuose

Gėrimai gali būti labai kaloringi. Dažnai jų suvartojama kur kas daugiau, nei iš pradžių gali pasirodyti. Atkreipkite dėmesį jei geriate gazuotus ar energinius gėrimus, perkate kavą, pasaldintą sirupu. Atsargiai vartokite vaisių sultis bei vaisių kokteilius, kadangi juose taip pat daug cukraus, todėl stenkitės neviršyti vienos stiklinės per dieną. Pirmu pasirinkimu visuomet rinkitės vandenį. Jei norite paįvairinti jo skonį, įdėkite citrinos ar agurko.

Vartokite tinkamas maisto porcijas

Siekiant sveikai maitintis taip pat svarbu žinoti tinkamą porcijos dydį. Maisto pakuotės kiekiai dažniausiai pateikiami gramais, todėl kartais tampa sunku pasakyti, ar tai, ką mes valgome yra tinkamai sudozuota.

Maisto kiekį, tinkamą porcijai, galima išmatuoti vadovaujantis šiomis paprastomis rekomendacijomis (pateikiami 1-os porcijos dydžiai):

• Nevirti makaronai ar ryžiai – dvi saujos.
• Šviežiai paruoštos bulvės – 6 bulvės.
• Keptos pupelės – pusė standartinės 400g skardinės.
• Žiedinis kopūstas – 8 kopūsto galvos žiedai.
• Nesūdyti riešutai ir sėklos – kiekis, telpantis į kumštį.
• Kietasis sūris (pvz. Čederis) – dviejų nykščių dydžio gabaliukas.
• Vištienos krūtinėlė – pusė žmogaus plaštakos dydžio.
• Braškės – 7 vienetai.

Stebėkite savo gyvensenos pokyčius

• Planuokitės į priekį: pagalvokite, kaip šiuos patarimus galėtumėte įvesti į savo rutiną.
• Būkite realistiški, kadangi įvykdyti daug pokyčių vienu metu gali būti sunku. Pradėkite nuo vieno ar dviejų ir po truputėlį didinkite šį skaičių.
• Sekite savo progresą: nesvarbu ar naudosite telefoną, ar kalendorių, o gal užrašų knygutę – visa tai padės siekiant išsiugdyti bei išlaikyti sveikesnius įpročius.

Kam mums reikia vitaminų? #

Vitaminai – tai cheminės medžiagos. Jos būtinos, kad organizme vyktų biocheminiai procesai. Vitaminų A, C, D ir E stoka gali turėti įtakos vėžio vystymuisi.

Vitaminas A

Svarbus akių, odos sveikatai ir nesubrendusių ląstelių augimą skatinantiems genams.

Rekomenduojamas dienos kiekis suaugusiesiems yra 600–900 µg.

Įtaka vėžinėms ligoms – nepakankamumas slopina imuninę sistemą, didėja krūties, prostatos, žarnyno, galvos ir kaklo, stemplės bei plaučių ligų tikimybė.

Maistas, turintis daug vitamino A:

• riebios žuvys, menkės kepenų aliejus, kitų žuvų taukai;
• jautiena, kiauliena, ėriena, viščiukų kepenėlės ir inkstai;
• kiaušiniai, pienas, grietinė, jogurtas ir sūris.

Vitaminas C

Svarbus odos, kaulų, dantų, kremzlių, sausgyslių, raiščių ir kraujagyslių ląstelių augimui bei atsigavimui, padeda pasisavinti geležį.

Rekomenduojamas dienos kiekis moterims 80–100 mg, vyrams – 120 mg. Rūkantiems – 120–140 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – dalyvauja atpažįstant DNR klaidas, apsaugo ląsteles nuo mutacijų. Pakankamas kiekis lemia mažesnę plaučių, krūties, žarnyno, skrandžio, burnos ertmės, gerklų ir stemplės vėžio riziką.

Maistas, turintis daug vitamino C:

• citrusiniai vaisiai, uogos ir daržovės (geriausia – termiškai
  neapdoroti);
• prieskoniai ir prieskoninės žolelės.

Vitaminas D

Svarbus: didina kalcio kiekį organizme ir skatina jo pasisavinimą, aktyvina kaulų formavimąsi.

Rekomenduojamas dienos kiekis 600–2000 TV.

Įtaka vėžinėms ligoms: slopina uždegiminį faktorių IL-6, prisidedantį prie vėžio vystymosi ir progresavimo, aktyvina savaiminę vėžinių ląstelių žūtį; padeda mažinti sąnarių skausmus sergant krūties vėžiu, kai gydoma aromatazės inhibitoriais; esant stokai, greičiau progresuoja prostatos vėžys, didėja storosios žarnos, krūties vėžinių ligų ir mirtingumo rizika.

Maistas, turintis daug vitamino D:

• riešutai;
• riebios žuvys ir jų taukai;
• šviežios daržovės;
• grūdai.

Daugiau kaip 80 proc. organizme esančio vitamino D sukaupiama iš saulės.

Vitamino D stoka išsivysto per 8 tamsaus periodo savaites.

Nuolatinės reguliarios saulės vonios, nepersideginant ir ne￾nudegant, yra geriausias būdas padidinti vitamino D kiekį kraujyje.

Cigaretėse esančių cheminių medžiagų poveikis saulėje gerokai sustiprėja.

Chemoterapijos metu ar iškart po jos oda gali būti jautresnė saulei. Jautrumą didina chemoterapijos preparatas fluoruracilas, skiriamas esant vėžinėms žarnyno ir krūties ligoms. Jautrumas saulei dažniausiai praeina po 3 mėnesių po gydymo.

Spindulinė terapija. Būkite labai atsargūs eidami į saulę – didelė odos pažeidimo rizika. Spinduline terapija gydytų kūno vietų jautrumas saulei gali išlikti ilgą laiką, todėl naudokite apsaugą nuo saulės ar specialų kremą sudirgintai odai. Negydytos kūno vietos nėra jautresnės saulei.

Soliariumų nauda ir rizika yra kontroversiška: saikingas ir reguliarus lankymasis jame žiemos mėnesiais leidžia organizme palaikyti normalų vitamino D kiekį, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad dėl jų odos vėžio rizika žmonėms iki 30 metų išauga 75 proc.

Dirbtinio įdegio kremai – nėra tiesioginių įrodymų, kad jie kenksmingi, tačiau reguliariai juos naudoti nerekomenduojama dėl juose esančių dažų ir cheminių medžiagų.

KAIP MĖGAUTIS SAULĖS VONIOMIS?

• sveika švelnios saulės vonios;
• ypač svarbu nenudegti;
• nebūkite saulėje, kai ji karščiausia (12–15 val.);
• užsidenkite, jei vidudienį esate saulėje;
• vakarais odą patepkite losjonu „po saulės vonių“ su aly￾vuogių aliejumi;
• po saulės vonių valgykite daug antioksidantų turinčių
  produktų (raudonų vynuogių, raudonojo vyno);
• chemoterapijos metu oda yra jautresnė saulei – būkite
  atsargūs;
• nerūkykite saulėje.

Vitaminas E

Svarbus lygiesiems raumenims, teigiamai veikia akių sveikatą ir neurologines funkcijas, slopina trombocitų koaguliaciją ir uždegimą, yra antioksidantas.

Rekomenduojamas dienos kiekis suaugusiesiems 15 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms: saugo nuo vėžio vystymosi ir keičia vėžinių ląstelių piktybiškumą.

Maistas, turintis daug vitamino E:

• riešutai;
• švieži vaisiai;
• neapdorotos kopūstinės daržovės;
• grūdai;
• riebios žuvys;
• salotos.

Esame parengę šią informaciją apie vitaminus atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kaip mineralai paveikia mūsų sveikatą? #

Lėtinis mineralų trūkumas gali sutrikdyti imuninės, metabolinės bei hormoninės sistemos pusiausvyrą. Jų reikia baltymams, raumenims ir energijai. Dėl trūkumo blogėja oksidacinė funkcija ir didėja jautrumas kancerogenams, todėl išauga vėžio rizika. Vartoti mineralų maisto papildus – ne išeitis, mat per didelis mineralų kiekis kraujyje skatina metabolizmo sutrikimus ir netgi gali didinti vėžio riziką.

Cinkas

Svarbus daugiau kaip šimtui fermentų, kurių reikia imunitetui bei susidarant baltymams, gyjant žaizdoms, DNR sintezės ir ląstelių dalijimosi procesams; skatina normalų vaisiaus augimą ir vystymąsi nėštumo metu, vaikystėje bei paauglystėje.

Rekomenduojamas dienos kiekis moterims – apie 8 mg, o vyrams – apie 11 mg, lytiškai aktyviems – daugiau, nes cinkas pasišalina iš organizmo su sperma.

Įtaka vėžinėms ligoms – būtinas gaminantis superoksido dismutazei (SOD) – fermentui, kuris svarbus ginantis nuo laisvuosius radikalus gaminančių kancerogenų.

Selenas

Svarbus susidarant superoksidui dismutazei ir glutationui, kurie yra svarbūs antioksidantų fermentai; padeda reguliuoti skydliaukės veiklą ir būtinas imuninei sistemai.

Rekomenduojama paros dozė yra 55 mcg.

Įtaka vėžinėms ligoms – esant seleno trūkumui, didėja pro￾statos, plaučių ir kepenų vėžio išsivystymo rizika.

Magnis

Svarbus normaliai raumenų ir nervų funkcijai, geram imunitetui, padeda išsaugoti stiprius kaulus, reguliuoja cukrų kraujyje, normalizuoja kraujospūdį, dalyvauja energijos metabolizmo ir baltymų sintezės procesuose; esant trūkumui sutrinka vitamino D pasisavinimas.

Rekomenduojama paros dozė 320–420 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – atsargas gali išeikvoti ir įvairūs vaistai, ypač cisplatina ir cetuksimabas, tuomet reikėtų valgyti daugiau maisto, kur yra magnio.

Kalcis

Svarbus  kaulams, dantims, plaukams, nagams, yra kraujo su￾dedamoji dalis. Būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai, reguliuoja raumenų susitrauki￾mus, susijęs su alerginėmis organizmo reakcijomis.

Rekomenduojama paros dozė moterims 1 000 mg, vyrams – 800 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – per dieną išgėrus pusę litro pieno, 20 proc. sumažėja žarnyno vėžio rizika; vieni kalcio papildai gali neigiamai paveikti vėžio riziką, bet, vartojami kartu su vitaminu D, yra naudingi įveikiant kaulų masės praradimą.

Varis

Svarbus geležies pasisavinimo, saugojimo, metabolizmo bei raudonųjų kraujo kūnelių susidarymo procesams; padeda ap￾rūpinti organizmą deguonimi.

Rekomenduojama paros dozė 1,5–3 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – stoka didina sergamumą vėžiu, suak￾tyvina fermento superoksido dismutazės (SOD) veiklą.

Manganas

Svarbus reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, metabolizmui, skydliaukės hormonų veiklai.

Rekomenduojama paros dozė 2–5 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – jei gydant vėžį nustatomas skydliau￾kės nepakankamumas, verta pasitikrinti šio mineralo kiekį.

Geležis

Svarbi, kad hemoglobinas galėtų pernešti deguonį; dėl ilgalaikio trūkumo išsivysto anemija, kurios simptomai yra nuovargis, blyškumas, dusulys, galvos svaigimas, nuotaikų kaita ir depresija, plaukų slinkimas, trapūs nagai, susilpnėja imunitetas.

Rekomenduojama paros dozė moterims – 15 mg, vyrams – 10 mg.

Įtaka vėžinėms ligoms – dėl ligos gali išsivystyti anemija.

KAIP GAUTI PAKANKAMAI MIKROMINERALŲ:

• valgykite kuo įvairesnį maistą;
• kaitaliokite angliavandenių šaltinį;
• kasdien valgykite vis kitus užkandžius: sėklas, riešutus
  ir žemės riešutus;
• rinkitės ekologiškus maisto produktus;
• rinkitės skirtingų gamintojų ir šalių maistų produktus;
• kartą per savaitę valgykite jūros gėrybių;
• valgykite įvairių žuvų: riebių, gėlavandenių, jūrinių;
• gerkite įvairų vandenį;
• užsiauginkite daržovių;
• venkite vartoti mineralų papildus, nebent jų trūksta.

Esame parengę šią informaciją apie mineralus atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kas yra polifenoliai, kokios jų rūšys ir reikšmė sveikatai? #

Polifenoliai yra fitocheminės medžiagos, kurios augalams suteikia spalvą, skonį ir kvapą bei pasižymi gerosiomis savybėmis sveikatai: mažina lėtinių ligų riziką, aktyvina antioksidacinius fermentus, slopina lėtinį uždegimą, vėžio progresavimą ir metastazavimą. Viso yra apie 8000 polifenolių rūšių, o visus polifenolius galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes, o šias grupes į pogrupius.

Pagrindinės polifenolių grupės:

• Stilbenai. Randama riešutuose, raudoname vyne.
• Lignanai randami įvairiose sėklose, ankštiniuose augaluose, linų sėmenyse.
• Fenolio rūgštys randamos tam tikruose vaisiuose, uogose, tokiose kaip ryškios spalvos mėlynės, gervuogės, kava, kakava.
• Flavonoidai. Pasižymi antioksidacinėmis priešuždegiminėmis savybėmis, jų galima rasti įvairiuose vaisiuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse.

Koks yra polifenolių poveikis?

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad polifenoliai yra naudingi tiek sergančiam, tiek sveikam žmogui.

 Fitocheminės medžiagos veikia dviem mechanizmais: mažina laisvuosius radikalus ir stimuliuoja antioksidacinius fermentus, tokius kaip katalazę arba dismutazę.

Tiesioginis polifenolių poveikis sergant onkologinėmis ligomis yra antioksidacinis, uždegimą slopinantis poveikis, epigenetinis, hormoninis poveikis, mažina vėžinių ląstelių progresavimą bei metastazavimą. Netiesioginis polifenolių poveikis: gerina žarnyno veiklą, padeda reguliuoti svorį, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu, gerina nuotaiką, padeda išlaikyti sveikuosius audinius ir gerina žmogaus savijautą.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad kasdien vartojant maistą, turtingą polifenolių, galima išvengti ir sumažinti susirgimus lėtinėmis ligomis, pvz. širdies-kraujagyslių ligomis, nes maistas gausus polifenolių mažina cholesterolio koncentraciją. Taip pat polifenoliai apsaugo organizmą ir lėtina senėjimo procesus. Polifenolių turtingas maistas gali būti vartojamas ir sergant virškinimo trakto ligomis, ir turint sąnarių problemų. Jie naudingi ir žmonėms, kurie turi judėjimo problemų, gerina judėjimo galimybes.

Daugiau apie polifenolius ir jų teikiamą naudą pasakoja POLA onkologinius pacientus konsultuojanti dietologė dr. Rūta Petereit.

Kaip gauti reikiamą polifenolių kiekį? #

Įsitikinus polifenolių nauda, kyla klausimas – kaip gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną? Ką valgyti ir kokius produktus pasirinkti?

• Svarbu valgyti įvairų maistą ir rinktis kuo daugiau spalvų, kadangi fitocheminės medžiagos, kurios randamos augaluose, suteikia spalvą, kvapą ir skonį. Tik rinkdamiesi įvairų ir spalvingą augalinį maistą, galime gauti reikiamą polifenolių dozę per dieną. Svarbu ir biologinis prieinamumas, tai yra, kiek Jūsų organizmas sugeba absorbuoti maisto produktus. Įdomi polifenolių savybė yra jų tirpumas riebaluose, tad reikia nepamiršti kasdien suvartoti ir reikiamą dozę, nors 2-3 valgomus šaukštus gerųjų riebalų.
• Gerieji riebalai yra avokadas, alyvuogių aliejus turtingas mononesočiųjų riebiųjų rūgščių ir linų sėmenų bei kanapių sėklų aliejai, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgščių. Per dieną reikėtų suvartoti bent 2-3 valgomus šaukštus gerųjų riebalų, t.y. aliejų ir nepamiršti, kad mes per daug vartojame sočiųjų riebalų, tokių kaip sviestas, grietinėlė, taukai, tad įpraskime savo maistą praturtinti alyvuogių aliejumi, linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejais. Svarbu prisiminti, kad linų sėmenų ar kanapių sėklų aliejų kaitinti negalima. Alyvuogių aliejus, jeigu yra pirmo spaudimo ir su polifenoliais, jį kaitinti galime ir galime maišyti su įvairiomis, įvairių spalvų daržovėmis.
• Prieskoninės žolelės. Kasdien pagardinkite savo maistą prieskoninėmis žolelėmis, jos taip pat turtingos polifenolių, ne tik petražolės, krapai, bazilikai, mairūnai, paprikos, aitriosios paprikos – jos gausios polifenolių. Džiovinant ar kitaip apdorojant prieskonines žoleles dar gausiau atsiskleidžia polifenolių savybės.
• Prieskoninės daržovės, pvz. česnakai, svogūnai, porai taip pat gausios polifenolių, geriausia jas vartoti neapdorotas termiškai, kadangi taip išsaugomas gausiausias polifenolių kiekis. Rekomenduojama bent vienu gramu česnako pagardinti savo patiekalus, t.y. viena skiltelė per dieną.
• Prieskonių triada: aitrioji paprika, pipiras ir ciberžolė. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per dieną rekomenduojame suvartoti bent 20 mg pipiro, o vartojant su ciberžole bioprieinamumas kraujo serume padidėja 20 kartų.
• Kasdien įvairias košes ar savo mėgstamus patiekalus praturtinkite keliais arbatiniais šaukšteliais įvairių sėklų, linų sėmenimis, sezamo sėklomis, saulėgrąžomis – taip gausite lignanų. Lignanų taip pat yra ir viso grūdo luobelėje, galima rinktis viso grūdo košes ir jas praturtinti įvairiomis sėklomis. Vartojant sėklas prisiminkite ir vartoti vandenį, jo per dieną turime išgerti bent 6 stiklines.
• Žalioji arbata taip pat turtinga polifenolių, tačiau neatstoja vandens. Kasdien savo racioną galime praturtinti 2-3 puodeliais žaliosios arbatos, tačiau reikia nepamiršti, kad prekybos centrai dažnai siūlo įvairių gėrimų, kuriuose pagrindas yra žalioji arbata, tačiau tokiuose gėrimuose taip pat yra nemažai pridėtinių cukrų, tad atidžiai skaitykime etiketes ir geriau žalią arbatą gaminkime patys. Žalioji arbata turi vieną neigiamą poveikį, geriant ją dažnai ir dideliais kiekiais – gelsta dantys, tad nepamirškime išgėrę žaliosios arbatos puodelį išsiskalauti vandeniu burną.

Kiek ir kokių daržovių reikia suvalgyti, kad gautume pakankamą polifenolių kiekį?

Svarbiausia rinktis kuo įvairesnių spalvų daržoves, nepamiršti itin intensyvios geltonos spalvos, nes šios daržovės turtingos karotenoidais, pavyzdžiui, moliūgai, cukinijos, taip pat žiedinės daržovės, prie kurių priskiriami kopūstai, brokoliai. Šios daržovės turi ne tik skirtingą skonį, bet ir kvapą, įtraukite jas į kasdienį savo maitinimosi planą. Pomidorai turtingi likopenų, pakaitinus pomidorus atsiskleidžia itin svarbi polifenolių savybė. Vaisiai, uogos turtingi ne tik vitamino C, skaidulinių, mineralinių medžiagų, bet ir polifenolių. Kasdien turime suvalgyti bent savo kumščio dydžio vieną ar du vaisius, tačiau vaisius rinktis natūralius, ekologiškus, iš savo sodo ir geriausia valgyti netrintus, nepašalinus minkštimo. Minkštime yra ne tik skaidulinių medžiagų, bet jie turtingi ir polifenolių.

Kokiuose vaisiuose daugiausia polifenolių?

Polifenoliais turtingiausios miško uogos, tačiau vertingos ir naminės uogos. Jas galime užsišaldyti ir kasdien praturtinti savo mėgstamas košes ar kitus patiekalus, desertus natūraliomis uogomis.

Riešutai gausūs polifenolių, jie turi ne tik polifenolių, bet ir baltymų bei gerųjų riebalų. Medžių riešutai turi mažai angliavandenių, tačiau vartojant riešutus reikia prisiminti, kad jų laikymo sąlygos, perdirbimas gali sumažinti polifenolių kiekį, tad apkartusių riešutų nerekomenduojama vartoti. Žemės riešutai dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl drėgmės iš šilumos gali netekti polifenolių, taip pat susidaryti aflotoksinai, grybelio nuodai.

Kakava turtinga polifenoliais ir vartojama nuo senų laikų. Šiandien itin populiarus juodasis šokoladas, tačiau reikia nepamiršti, kad moksliniai tyrimai įrodo, kad kakava, kuri teikia naudą žmogaus sveikatai, buvo be pridėtinių cukrų, tad rinkdamiesi šokoladą atkreipkite dėmesį ne tiktai į jo spalvą, bet ir cukraus kiekį. Geriausia rinktis be pridėtinių cukrų ar kad jų būtų kuo mažiau. Rekomenduojama, kad 100 g juodojo šokolado būtų mažiau negu 15 g cukraus, o sveikatai naudingiausia yra 8 g cukraus ir mažiau. Norint pagerinti juodojo šokolado skonį, pagardinkite jį kokosų pienu, riešutais, sėklomis ar natūraliomis uogomis.

Norint gauti reikiamą polifenolių kiekį, reikia rinktis augalinius maisto produktus ir bent trijų spalvų daržoves.

Daugiau informacijos apie polifenolius išgirsite šiame dietologės dr. Rūta Petereit video:

Kodėl svarbi žarnyno mikrobiota? #

Mūsų organizme gyvena milijonai bakterijų, grybelių ir virusų. Jų ypač daug žarnyne – čia veisiasi ir tarpsta maždaug 500–1000 skirtingų mikrobų rūšių, kartu jie sudaro mikrobiotą. Naudingos bakterijos labai svarbios užtikrinant tinkamą žarnyno veiklą.

Jos trukdo daugintis patogeniniams mikroorganizmams, gerina gleivinės barjero funkciją ir imuninę sveikatą, padeda iš tirpių skaidulų ir prebiotinių polifenolių susidaryti butiratui, kuris slopina uždegimus, mažina oksidacinį stresą ir kontroliuoja laisvųjų radikalų daromą žalą. Konkuruodamos dėl vietos ir maisto medžiagų bei neleisdamos įsitvirtinti sveikatai kenksmingoms bakterijoms, gerosios bakterijos suformuoja svarbų barjerą, saugantį nuo patogeninių bakterijų invazijos.

Pasekmės –prasta žarnyno sveikata sukelia 

• skrandžio veiklos sutrikimus;
• pilvo pūtimą, meteorizmą;
• pilvo dieglius;
• netinkamą tuštinimąsi:
• protarpinį vidurių užkietėjimą;
• laktozės netoleravimą;
• kviečių netoleravimą;
• uždegimines žarnyno ligas.

Žarnyno sveikata ir vėžys –dėl prastos žarnyno floros ištinka lėtinis uždegimas. Jis yra susijęs su didesniu laisvųjų radikalų susidarymu, oksidaciniu stresu ir DNR pažaidomis. Jis skatina veikti vėžinius genus bei blokuoja genus supresorius, be to, lėtinis uždegimas trukdo atsigauti DNR ir silpnina imuninę sistemą. Virškinamojo trakto vėžio riziką gali didinti baltyminė mityba su mažai angliavandenių, nes žarnyne sumažėja fermentacija. Be to, vartojant daug sočiųjų gyvūninių riebalų gali paspartėti blogųjų bakterijų augimas, kurios skatina storosios žarnos ir stemplės vėžį. Žarnyno sveikata turi įtakos storosios žarnos vėžio metastazėms.

Žarnyno sveikata ir vėžio gydymas. Tam, kad gerai veiktų imunoterapiniai vaistai, labai svarbus stiprus imunitetas. Kuriant individualų gydymo planą greitai bus atliekama ir paciento mikrobiomos analizė.

Kaip sau padėti? Bakterijos į žarnyną patenka su maistu ir gėrimais.

Ką valgyti? Tinkamą bakterijų balansą žarnyne galima palaikyti arba atkurti reguliariai vartojant probiotines bakterijas. Daug probiotinių bakterijų turintys maisto produktai:

• gyvasis jogurtas ir kefyras
• brandintas ir mėlynasis sūris
• misas, kimčiai ir tempė
• rauginti kopūstai ir kitos raugintos daržovės

Prebiotikai – maisto produktų elementai, skatinantys sveikų bakterijų augimą. Kai kurie prebiotikai taip pat stabdo blogųjų bakterijų augimą.

• Polifenoliai: granatai, juodoji arbata, šokoladas, kakava, riešutai, bananai, spanguolės.
• Tirpios skaidulos: citrusai, kriaušės, obuoliai, žirniai, pupenių derva, cikorijų šaknys, česnakai, svogūnai, smidrai, topinambai, grūdai, gysločio sėklos.
• Beta gliukanai: augalų ląstelės, grybai.
• Inulinai: šakniastiebiai – smidrai, artišokai, rabarbarai.

Papildai su probiotikais gali padėti atkurti žarnyno sveikatą ir gerinti imunitetą, mažinti oksidacinį stresą, lėtinį uždegimą, lengvinti žarnyno simptomų riziką, nuovargį, sąnarių skausmus ir daugelį degeneracinių būklių, tarp jų – ir vėžį.

Fizinis aktyvumas. Reguliari fizinė veikla yra svarbi gerinant žarnyno sveikatą dėl didesnio riebalų rūgšties butirato ir jį gaminančių bakterijų kiekio.

Esame parengę šią informaciją apie mikrobiotą atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kaip sveika mikrobiota mažina vėžio riziką? #

Ar žinote, kad ant mūsų kūno ir jo viduje gyvena apie 100 000 milijardų mikroorganizmų: bakterijų, grybelių ir virusų. Kartu jie sudaro mūsų mikrobiotą, kurių bendra masė – maždaug 2 kg. Mikroorganizmų turime daugiau nei savų ląstelių – vienai žmogaus ląstelei tenka 1,3 mikroorganizmo. 95% iš jų randami virškinimo sistemoje. Žarnyne gyvena nuo 1000 iki 10 000 mikroorganizmų rūšių. Apie 1,5 kg mūsų skrandžio turinio sudaro bakterijos. Daugybė klinikinių tyrimų nustatė, kad sveika ir įvairi bakterijų populiacija stiprina imunitetą ir padeda reguliuoti uždegimines tiek žarnyno, tiek viso organizmo reakcijas. Žarnyno bakterijos gali būti tiek gerosios, tiek blogosios. Blogąsias bakterijas galima suskirstyti į patogenines ir skatinančias uždegimą. Gerosiomis bakterijomis dažniausiai vadinamos probiotinės bakterijos. Jos trukdo žarnyne augti ir daugintis patogeniniams mikroorganizmams, gerina gleivinės barjero funkciją ir imuninę sveikatą. Prastos žarnyno sveikatos pasekmės žarnynui: laktozės ir kviečių netoleravimas, uždegiminė žarnyno liga.

Prastos žarnyno mikrofloros simptomai pasireiškia ir visame organizme.  Ankstyvosios pasekmės: nuovargis, prasta nuotaika ir depresija, sąnarių skausmai ir vėliau artritas, svorio augimas arba nutukimas, prastas raumenų atsigavimas. Vėlyvosios pasekmės: diabetas, vėžys, didelis cholesterolio kiekis ir širdies ligos, išsėtinė sklerozė, demencija ir Parkinsono liga.

Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, yra pakankamai priežasčių, kodėl įvairi ir sveika mikrobiota mažina vėžio riziką.

Mikrobiotos tyrinėjimai dažnai siejami su besivystančios personalizuotos medicinos praktika, tiksliąja diagnostika bei prevencinės medicinos vystymu ir ateityje gali pakeisti daugelį šiandien įprastų medicinos praktikų. Kviečiame susipažinti, kaip sveika žarnyno mikrobiota gali mažinti vėžio riziką.

Kaip pasirūpinti burnos mikroflora? #

Kai sutrinka sveikų ir nesveikų bakterijų pusiausvyra burnoje, gali išsivystyti daugybė įvairių būklių: dantenų uždegimas, periodontitas, ėduonis, pienligė, abscesai, burnos opos. Prasta burnos higiena ir atsiradusi infekcija gali sukelti lėtinį viso kūno uždegimą ir didinti prastos širdies sveikatos, kognityvinės veiklos ir žarnyno vėžio riziką.

Kaip palaikyti burnos sveikatą ir pH balansą:

• venkite gaiviųjų gėrimų su cukrumi
• stenkitės ilgai negurkšnoti gėrimų su cukrumi
• venkite čiulpiamų ir kramtomų saldainių
• suvalgę ko nors saldaus ar rūgštaus, išgerkite vandens
• pavalgę išskalaukite burną
• venkite juodos kavos
• valykite dantis bent 2 kartus per dieną
• naudokite siūlą tarpdančiams valyti
• išgėrę rūgščių vaisių sulčių, sidro, vyno ar alaus praskalaukite burną vandeniu
• gerkite daug vandens

Esame parengę informaciją apie odos ir kitų organų mikrobiotą atsisiuntimui. Atsisiųsti galite paspaudę šią nuorodą.

Kas padeda, o kas daro neigiamą įtaką žarnyno sveikatai? #

Sveika ir įvairi bakterijų populiacija stiprina imunitetą ir padeda reguliuoti uždefimines tiek žarnyno, tiek viso organizmo reakcijas.

Žarnyno sveikatą gerina:

• Probiotikai – tai maisto papildai iš gyvų gerųjų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos Bifidobacterium ir Lactobacillus genčių bakterijos. Probiotinių bakterijų gausu jogurte, kefyre, brandintame ir mėlynajame sūryje, raugintose daržovėse.
• Prebiotikai – tai tam tikros maistinės skaidulinės medžiagos, kurios skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir padeda joms. Tai ne bakterijos, o maistas mikroorganizmams, kuris padeda jiems geriau jaustis žarnyne.
• Polifenoliais maitinasi sveikos žarnyno bakterijos ir todėl jie gerina mikrofloros sudėtį. Daug naudingų polifenolių yra arbatoje, šokolade, bananuose, granatuose, spanguolėse.
• Tyrimų duomenimis, reguliari fizinė veikla taip pat svarbi gerinant žarnyno sveikatą.

Žarnyno sveikatai neigiamą įtaką daro:

• Brandus amžius – su amžiumi uždegimą slopinanti mikrobiota nyksta, o jį skatinanti ir patogeninė – didėja.
• Nutukimas – didėjant kūno masės indeksui, blogųjų bakterijų kiekis auga, o gerųjų – mažėja.
• Medicininis gydymas – antibiotikai, chemoterapija ir spindulinė terapija.
• Alkoholis ir rūkymas yra vienas svarbiausių uždegiminės žarnyno ligos rizikos veiksnių.
• Psichologinis disbalansas – streso hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, ardo žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
• Cukrus ir dirbtiniai saldikliai – vartojant daug cukraus ir mažai polifenolių, skatinamas blogųjų bakterijų augimas, o žarnyno sveikata prastėja.

Įsitikinę sveiko žarnyno svarba gerai mūsų savijautai, pakalbėkime, kaip galime padėti sau: ko reikėtų atsisakyti, o kas kaip tik padeda išlaikyti žarnyną sveiką.

Papildai su probiotikais: kaip išsirinkti tinkamus ir kada vartoti? #

Kartais, kai mūsų žarnynui reikia pagalbos, galime pasitelkti papildus su probiotikais. Tačiau tyrimai atskleidė, kad veiksmingi yra tik geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildai. Jie gali atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, mažinti uždegimo žymenis, gerinti žarnų pralaidumą.

Geros kokybės probiotikų ir prebiotikų papildų požymiai:

• Ne mažiau kaip 3 milijonai bakterijų vienoje kapsulėje
• Ne mažiau kaip 5 skirtingos bakterijų kultūros
• Pakankamai prebiotikų (fruktooligosacharidų)
• Trumpas galiojimo terminas

Kada papildai su probiotikais gali padėti:

• Žarnyno simptomai: pilvo pūtimas, skausmai, protarpinis viduriavimas, vidurių užkietėjimas.
• Bakterinis apsinuodijimas maistu.
• Chemoterapija: palengvina chemoterapijos sukeltą viduriavimą, padeda atsistatyti žarnynui.
• Spindulinė terapija: probiotikai gali užkirsti kelią žarnyno pažeidimams ir padėti atsigauti po spindulinės terapijos.
• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: reguliarus gyvų laktobacilų ir bifidobakterijų vartojimas trumpina sirgimą ir lengvina ligos eigą.
• Didelis kraujospūdis: patartina vartoti 4 ar daugiau bakterijų kultūrų.
• Kviečių ir laktozės netolerancija: esant gliuteno netolerancijai mitybą galima papildyti probiotikais. Probiotikas Lactobacillus acidophilus padeda virškinti ir įsisavinti laktozę.
• Nutukimas: pelėms duodant prebiotiką inuliną pavyko sumažinti nutukimą, nekeičiant pelių suvartojamo riebalų ar kalorijų kiekio.
• Cholesterolio mažinimas: laktobacilų ir prebiotikų derinys reikšmingai mažina mažo tankio cholesterolį kraujyje.
• Kepenų suriebėjimas: laktobacilų ir bifidobakterijų probiotikų padermės neleido kauptis nutukusių žiurkių kepenų riebalams.

Atminkite – daugelis įrodymų liudija, kad maisto papildai negali dar labiau pagerinti jaunų, visiškai sveikų asmenų mikrofloros.

Kaip tokius atsirinkti iš pasiūlos gausybės?

Kurių produktų vertėtų atsisakyti susirgus onkologine liga? #

Pasak gyvensenos medicinos specialistės Giedrės Alinauskaitės-Strumilienės, pagrindinis sveikos mitybos principas gali būti nusakytas labai paprastai – paklauskite savęs „Ar be šio produkto mano kūnas neišgyvens?” Nustebsite suvokę, kiek daug pirkinių po atsakymo į šį klausimą galėtumėte atsisakyti.

Ko būtinai reikėtų atsisakyti iš savo valgiaraščio susirgus onkologine liga:

• Rafinuoti, perdirbti grūdai: balti miltai, nušlifuoti ryžiai, perlinės kruopos, nepilno grūdo avižos, pūstos duonelės, trapučiai.
• Cukrus ir sintetiniai jo pakaitalai. Cukraus daugiausia randame konditerijos produktuose, leduose, bandelėse, batone, sirupuose. Cukraus yra majoneze, padažuose, garstyčiose.
• Krakmolingos bulvės,
• Keptas ir rūkytas maistas, ypač kepta ir raudona mėsa, kurios reikėtų vengti. Kepant mėsą, susiformuoja akrilamidas – kancerogenas, kuris skatina ląstelių mutacijas, todėl svarbu vengti lauže, keptuvėje kepto maisto, ypač mėsos
• Atvežtiniai, nesezoniniai, saldūs vaisiai
• Alkoholis.

Virškinant cukrų, daug krakmolo turinčius produktus išsiskiria daug gliukozės, kurios organizmas nesugeba įsisavinti. O perteklinė gliukozė skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi. Sveikam žmogui per dieną galimas 25 g cukraus kiekis (2 nubraukti valgomieji šaukštai). Cukraus yra įvairiuose produktuose- makaronuose, duonoje, padažuose, ir organizmas su tokiu cukraus ir gliukozės kiekiu kraujyje negali susitvarkyti. Tuomet gliukozės perteklius atsideda riebalais, kurie yra uždegimų moduliatoriai, o vėžys ir auga uždegiminėje aplinkoje. Todėl valgant produktus, kuriuose gausu cukraus ir krakmolo, tiek maitiname vėžines ląsteles, tiek sukuriame joms daugintis palankią aplinką. 

Plačiau apie mitybos rekomendacijos susirgus onkologine liga – šiame vaizdo įraše:

Vaizdo įrašas. Maisto papildai, vitaminai ir vaistažolės onkologijoje – kada racionalu? #

Seminaro įraše išgirsite gydytojos klinikinės farmakologės Eglės Karinauskės paskaitą apie maisto papildus, vitaminus ir vaistažoles tiek bendrai, tiek susiejant jų vartojimą su onkologija. Sužinosite, kada gali būti reikalinga gydytojo klinikinio farmakologo konsultacija, vardan aiškumo, gydytoja pateikia vaisto (vaistinio preparato), maisto papildo, medicinos priemonės, kosmetikos priemonės apibrėžimus, supažindina su bendra vitaminų ir papildų vartojimo problema, aptaria populiariausias vaistažoles ar maisto papildus. Gydytoja aptaria, kodėl svarbu nesigydyti patiems savarankiškai, neuždelsti ir kreiptis į gydytoją, kai pajuntame nerimą keliančius simptomus, gydytoja ragina būti atsargiems ir nesiimti savarankiškai vartoti papildų, vaistažolių, siekiant išvengti nepageidaujamų sąveikų su vartojamais vaistais, kepenų pažeidimų ir pan. Tokiu atveju, jei kažką vartojate, būtina apie tai pasakyti gydytojui – ar tai būtų vaistažolių arbata, ar kiti preparatai. Svarbu būti budriems ir akylai žiūrėti, ką rinktis vartoti ir būtinai konsultuotis su gydančiu gydytoju. Antroje seminaro dalyje į žiūrovų klausimus lektorė atsakė drauge su gyd. onkologe chemoterapeute Dainora Mačiuliene. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė. Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Jūs galite gauti nemokamą POLA dietologo konsultaciją #

POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl dietologo konsultacijos, jos metu įvertinsime paciento ligos diagnozę, aptarsime rūpimus klausimus, susijusius su mityba.

Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.