Gimdos kaklelio vėžys

Apie gimdo kaklelį #

Gimdos kaklelis – tai apatinė, siaura gimdos dalis, kuri jungiasi su makštimi ir atveria kelią į kūno išorę. Jis sudaro maždaug 2,5 cm ilgio kanalą, pro kurį menstruacijų metu pašalinamas kraujas bei gleivės, o ovuliacijos metu keliauja spermatozoidai. Gimdos kaklelio kanalo gleivinė išskiria gleives, kurių sudėtis keičiasi priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės – tai padeda apsaugoti gimdą nuo infekcijų ir palengvina apvaisinimą tinkamu metu. Gimdos kaklelis yra svarbus ir nėštumo metu, nes jis išlieka sandarus, apsaugodamas vaisių, ir tik prieš gimdymą prasiplečia, leisdamas vaisiui gimti.

Gimdos kaklelio ankstyvosios diagnostikos programa #

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 25-34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. 35-59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Rizikos veiksniai ir prevencija #

Gimdos kaklelio vėžio prevencija remiasi keliomis pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis sumažinti riziką ir užtikrinti ankstyvą ikivėžinių pokyčių nustatymą. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kurią galima sumažinti naudojant barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus. Šie kontracepcijos metodai padeda apsisaugoti nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų, tarp jų ir ŽPV, taip pat gali turėti antivirusinį poveikį, mažinantį vėžio riziką.

Svarbus profilaktikos žingsnis yra vakcinacija nuo ŽPV. Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai. Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. 

Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką. Papildomi rizikos veiksniai – rūkymas, ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas, kontraceptikų vartojimas ilgesnį laiką bei daug lytinių partnerių. Sveika gyvensena ir subalansuota mityba, įskaitant vitaminus A, C ir E, taip pat padeda mažinti riziką.

Gimdos kaklelio vėžio simptomai #

Gimdos kaklelio vėžio simptomai dažnai pasireiškia tik vėlesnėse stadijose, todėl reguliarūs tyrimai yra labai svarbūs ankstyvai diagnostikai. Pagrindiniai simptomai, kuriuos gali pastebėti moteris, yra neįprastas kraujavimas iš makšties, kuris gali pasireikšti tarp menstruacijų, po lytinių santykių arba menopauzės metu. Šis kraujavimas dažnai būna neskausmingas, tačiau net ir nedidelis kraujavimo pokytis gali būti reikšmingas ir reikalauti gydytojo dėmesio.

Kiti galimi simptomai apima nemalonius pojūčius dubens srityje – nuolatinį arba pertrūkstantį skausmą. Be to, gali atsirasti gausesnės arba dvokiančios makšties išskyros, kurios gali būti su kraujo pėdsakais. Kartais simptomai gali pasireikšti kaip skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu. Šie požymiai gali būti nespecifiniai, todėl nereiškia, kad tai būtinai yra vėžys, tačiau jie turėtų būti vertinami rimtai.

Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti gimdos kaklelio vėžio progresavimo, todėl nedelskite – reguliarios patikros ir atsakingas požiūris į savo sveikatą yra geriausia prevencinė priemonė.

Diagnostika #

Gimdos kaklelio vėžio diagnostika remiasi keliais nuosekliais tyrimais, padedančiais nustatyti, ar yra vėžinių ar ikivėžinių ląstelių pakitimų. Pagrindiniai diagnostikos metodai – dubens apčiuopa ir PAP testas, kurie leidžia aptikti gimdos kaklelio pakitimus ar infekciją. Jei rezultatai rodo galimus struktūrinius pokyčius, atliekami tolimesni tyrimai, siekiant išsamiai įvertinti būklę.

Vienas iš tokių tyrimų – kolposkopija, kurios metu gimdos kaklelis apžiūrimas padidintu vaizdu, naudojant specialų prietaisą – kolposkopą. Prieš pradedant apžiūrą, gimdos kaklelis apdorojamas acto tirpalu, padedančiu išryškinti pakitusias ląsteles. Šilerio testas, kai gimdos kaklelis patepamas jodo tirpalu, taip pat padeda diferencijuoti sveikas ląsteles nuo pakitusiųjų, kurios praranda rudą spalvą ir tampa baltos ar geltonos. Pastebėjus neįprastų vietų, iš jų atliekama biopsija – audinio mėginio paėmimas, kurį gydytojas gali atlikti keliais būdais: nugnybiant audinį arba naudojant elektros kilpą.

Endocervikalinis kiuretažas atliekamas tuomet, kai būtina ištirti ir gimdos kaklelio kanalo audinius, kurių kolposkopija neparodo. Jei reikia gilesnės analizės, atliekama kūginė biopsija (konizacija), paimant didesnį audinio mėginį. Tai gali būti tiek diagnostinė, tiek gydomoji procedūra, nes jos metu pašalinami ikivėžiniai pakitimai.

Kai kuriais atvejais, norint nustatyti pakitimus gimdos kūno gleivinėje, atliekamas endometriumo kiuretažas. Audinių paėmimo procedūros kartais sukelia nedidelį kraujavimą ar spazmus, kuriuos galima numalšinti vaistais.

Ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai ir jų gydymas #

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gleivinės epitelinių ląstelių. Pradiniame etape ląstelės tampa atipinės, tačiau dar nėra vėžinės. Šie ikivėžiniai pokyčiai kartais išnyksta savaime, tačiau gali ir progresuoti iki 10–20 metų. Ikivėžinius pokyčius apibūdina dvi kategorijos: nežymūs (LSIL) ir žymūs (HSIL) plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai, nustatomi atlikus PAP testą.

Pagal Bethesda sistemą, LSIL ir HSIL pokyčiai gali būti vertinami kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Ši sistema yra informatyvesnė nei ankstesnė, kai buvo naudojamos klasės. Žymūs pokyčiai (HSIL) gali būti nustatyti 30–40 metų moterims, tačiau pasitaiko ir jaunesnėms. Nustatant LSIL ar HSIL, gali būti atliekama biopsija, siekiant išsiaiškinti pokyčių pobūdį.

Dažniausia ikivėžinių pokyčių priežastis yra ŽPV infekcija, ypač 16 ir 18 tipų virusai, kurie kelia didelę riziką. Nežymūs pokyčiai dažnai praeina savaime per 3 metus, tačiau 15–25% moterų gali progresuoti į žymius pokyčius. Rūkančios moterys ir moterys su susilpnėjusia imunine sistema taip pat turi didesnę riziką.

Reguliarus ginekologinis patikrinimas, įskaitant PAP testą, gali padėti anksti nustatyti ikivėžinius pokyčius ir užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio patikros programos, kuriose moterims 30–60 metų amžiaus kas 3 metus nemokamai atliekamas PAP testas.

Jei ikivėžiniai pokyčiai yra laiku nustatyti ir gydyti, galima išvengti vėžio. Be to, šiuo metu tiriamos naujos metodikos, įskaitant ŽPV DNR testus, siekiant dar efektyviau stebėti gimdos kaklelio sveikatą.

Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant pokyčių pobūdį, nustatytą atlikus PAP testą. Šie pokyčiai gali būti nežymūs (LSIL) arba žymūs (HSIL). Gydymo sprendimas taip pat atsižvelgia į moters amžių, bendrą sveikatos būklę ir jos planus turėti vaikų.

Naudojami įvairūs gydymo metodai, tokie kaip kriochirurgija (audinio nušaldymas), kauterizacija (elektros kilpos naudojimas) arba lazerio chirurgija. Šie metodai leidžia sunaikinti pakitusį audinį, nesugadinant sveiko. Dažniausiai pakitęs audinys šalinamas atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją. Tokiu atveju pašalinami ir gilesni audiniai, leidžiant gydymą derinti su biopsija. Gauta medžiaga tiriama mikroskopu, kad būtų patvirtinta, jog pokyčiai yra tik ikivėžiniai.

Gydymas gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip spazminiai skausmai, kraujavimas ar vandeningos išskyros. Moterims, kurioms buvo nustatyti ir išgydyti ikivėžiniai pokyčiai, būtina reguliariai tikrintis pas ginekologą ir atlikti PAP testus. Kai kuriais atvejais, ypač jei pakitusios ląstelės randamos gimdos kaklelio kanale, gali būti siūloma histerektomija, ypač moterims, kurios neplanuoja turėti vaikų.

Gimdos kaklelio vėžio stadijos #

Gimdos kaklelio vėžio stadijos yra svarbios norint suprasti, kaip vėžys išplito organizme. Onkologijoje paprastai skiriamos keturios stadijos, apibūdinančios vėžio išplitimą.

Pirma stadija (I) – navikas yra tik gimdos kaklelyje, jis neišplito už jo ribų. Šioje stadijoje liga dažnai išgydoma sėkmingai.

Antra stadija (II) – navikas išplito už kaklelio ribų į šalimais esančius audinius, tačiau nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties dalies. Šioje stadijoje vėžys vis dar gali būti kontroliuojamas gydymo metodais.

Trečia stadija (III) – navikas išplito iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies. Trečioji stadija laikoma vietiškai išplitusia, todėl gydymas gali būti sudėtingesnis ir gali apimti sudėtingesnius gydymo būdus.

Ketvirta stadija (IV) – navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar metastazavęs į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai. Tai paskutinė ir labiausiai pažengusi ligos stadija.

Be stadijų, vėžio agresyvumą taip pat galima vertinti pagal naviko diferenciacijos laipsnį. Patologas nustato diferenciacijos laipsnį, kai tiria naviko biopsinės medžiagos ląsteles po mikroskopu. Kuo vėžio ląstelės labiau panašios į sveikąsias, tuo jos yra labiau diferencijuotos (G1). Jei ląstelės yra mažiau diferencijuotos (G2), ligos eiga gali būti agresyvesnė, o žemo laipsnio diferenciacijos navikai (G3–4) yra labiausiai piktybiški ir greitai augantys. Ši informacija padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją ir prognozuoti ligos eigą.

Gydymas #

Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.

Gimdos kaklelio vėžio gydymas paprastai apima chirurginį gydymą ir spindulinę terapiją. Šiuos gydymo metodus taiko ginekologas onkologas ir onkologas radioterapeutas, kurie bendradarbiauja ir kartu sprendžia, koks gydymo planas būtų tinkamiausias kiekvienai pacientėi. Gydytojai gali rekomenduoti dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose tiriami nauji gydymo metodai, siekiant nustatyti optimalius vėžio gydymo būdus.

Chirurginis gydymas skirtas mechaniškai pašalinti ligos paveiktus audinius. Ankstyvosiose stadijose, kai vėžys dar nėra išplitęs, gali būti atliekama konizacija – tai nedidelės apimties operacija, kurios metu pašalinama dalis gimdos kaklelio. Jei liga jau įsiskverbusi gilyn, atliekama radikali operacija – histerektomija, kurios metu pašalinama visa gimda, kiaušidės, kiaušintakiai ir dubens limfmazgiai.

Po histerektomijos moteris gali jausti skausmą apatinėje pilvo dalyje, kuris dažniausiai gydomas nuskausminamaisiais vaistais. Taip pat gali pasireikšti šlapinimosi sunkumai, kurie sprendžiami kateterizacija. Normalus gyvenimas ir lytiniai santykiai gali būti atnaujinti po 4–8 savaičių, tačiau emociniai sunkumai dėl negalėjimo turėti vaikų gali paveikti moters psichologinę būseną.

Spindulinė terapija (radioterapija) apima didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimą vėžio ląstelėms sunaikinti. Šis gydymo metodas taikomas, kai vėžys jau yra išplitęs už gimdos kaklelio ribų arba kai pacientė negali būti operuojama. Gydymas gali būti išorinis, kuomet spinduliuotė skleidžiama iš aparato, arba vidinis (brachiterapija), kai radioaktyvūs šaltiniai įdedami tiesiai į gimdą.

Radioterapijos metu gali pasireikšti nuovargis, odos pokyčiai ir kitokie šalutiniai poveikiai, todėl svarbu nuolat bendrauti su gydytoju ir aptarti visus neraminančius simptomus.

Chemoterapija taikoma vėžiui, kuris išplito į kitus organus. Gydymas vyksta ciklais, o vaistai gali būti geriami arba leidžiami į veną. Pacientės gali patirti įvairių šalutinių poveikių, tokių kaip nuovargis, pykinimas, plaukų slinkimas ar kraujo pokyčiai. Šie poveikiai dažniausiai praeina po gydymo pabaigos.

Stebėsena po gydymo #

Baigus gimdos kaklelio vėžio gydymą, svarbu gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir reguliariai tikrintis. Pirmus metus po gydymo rekomenduojama tikrintis kas 3 mėnesius, antraisiais metais – kas 4 mėnesius, o trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – kas 6 mėnesius.

Praėjus 5 metams po gydymo, kontroliniai tyrimai atliekami kartą per metus.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauką, skirtą ginekologinio vėžio (įskaitant gimdos kaklelio vėžį, gestacinę trofoblastinę ligą, endometriumo (gimdos kūno) vėžį, paveldimus kiaušidžių vėžio sindromus, neepitelinį kiaušidžių vėžį ir epitelinį kiaušidžių vėžį) gydymui (2024 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.

Vaizdo įrašas. Svečiuose pas onkologą: pokalbis apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu #

Kviečiame žiūrėti naujos POLA nuotolinių seminarų rubrikos „Svečiuose pas onkologą” įrašą apie gyvenimą su gimdos kaklelio vėžiu. Lektorė – gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė skaitė pranešimą apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius, profilaktikos svarbą, bei gyvenimą susirgus šia onkologine liga. Svečiuose taip pat dalyvavo ir į žiūrovų klausimus drauge atsakė gydytoja ginekologė Migla Gedgaudaitė. Moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.