Apie kepenis #
Kepenys – didžiausias mūsų kūno organas, esantis dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, po apatiniais šonkauliais. Jas saugo stipri skaidulinė kapsulė, o pats organas suskirstytas į dvi skiltis. Kepenys atlieka daugybę svarbių funkcijų, kurios padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą ir užtikrina sveikatą.
Pirmiausia, kepenys kaupia cukrų ir riebalus, kurie yra svarbūs energijos šaltiniai, kai jos prireikia organizmui. Taip pat jos gamina baltymus, padedančius kraujui krešėti, taip apsaugodamos nuo kraujavimo ir palaikydamos skysčių pusiausvyrą organizme. Kitas svarbus kepenų produktas – tulžis, kuri padeda suvirškinti riebalus, kad organizmas galėtų juos pasisavinti.
Dar viena iš pagrindinių kepenų funkcijų yra kenksmingų medžiagų, kurios gali patekti į mūsų organizmą su maistu, gėrimais ar vaistais, skaidymas ir šalinimas. Šis procesas padeda apsaugoti kitas kūno dalis nuo potencialios žalos.
Kepenys turi savybę regeneruotis – tai reiškia, kad jos gali atsistatyti ir vėl veikti normaliai, net jei dalis jų yra pažeista arba pašalinta. Pavyzdžiui, jei pašalinama dalis kepenų, dažnai likusi dalis sugeba augti ir atkurti savo struktūrą bei funkcijas.
Kepenų vėžio simptomai #
Ankstyvoje stadijoje kepenų vėžys (taip pat vadinamas hepatoceliuline karcinoma) dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl gali likti nepastebėtas. Jei sergate lėtine kepenų liga, jums gali būti atliekami reguliarūs kepenų tyrimai – jie gali padėti aptikti ligą dar iki simptomų atsiradimo.
Vis dėlto, progresuojant ligai, gali atsirasti įvairių simptomų, kurie rodo kepenų funkcijos sutrikimus. Vienas pirmųjų požymių – apetito praradimas ir jausmas, kad greitai pasisotinate net pradėję valgyti. Kepenų vėžys taip pat gali sukelti nepaaiškinamą svorio kritimą, pykinimą ir vėmimą bei didelį nuovargį, dėl kurio gali būti sunku atlikti kasdienes veiklas. Skausmas arba diskomfortas dešinėje pilvo pusėje šalia šonkaulių, kartais persiduodantis ir į dešinį petį, taip pat gali būti kepenų vėžio simptomas.
Kai kuriems pacientams pasireiškia karščiavimas, kūno skausmai, kurie primena gripo simptomus, arba pilvo padidėjimas dėl skysčių susikaupimo (ascito). Kitas ryškus simptomas yra gelta – kai oda ir akių baltymai tampa gelsvos spalvos. Tai dažniausiai rodo, kad kepenys negali tinkamai atlikti savo funkcijos.
Taip pat galite pastebėti, kad lengviau atsiranda mėlynių arba pradedate kraujuoti. Visi šie simptomai gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymiai, tačiau svarbu neatidėlioti ir kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kepenų vėžio diagnostika #
Kepenų vėžio diagnostika pradedama nuo paprastų tyrimų ir prireikus gali apimti detalesnius skenavimo ir audinių tyrimus. Kepenų vėžys gali būti diagnozuotas tada, kai pasireiškia simptomai, arba ankstyvesnėje stadijoje, jei pacientas turi lėtinę kepenų ligą ir yra reguliariai tikrinamas.
Pajutę neraminančius simptomus, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris atliks fizinę apžiūrą, įvertins simptomus ir atliks pirminius kraujo tyrimus. Jei yra įtarimų dėl vėžio, gydytojas gali nukreipti jus pas specialistą, kad atliktų tolesnius tyrimus, pvz., ultragarsinį tyrimą.
- Kraujo tyrimai: atliekami kepenų funkcijos tyrimai (KFT), siekiant įvertinti, kaip gerai veikia kepenys. Taip pat tiriama cheminė medžiaga AFP (alfa-fetoproteinas), kurios padidėjimas gali reikšti kepenų vėžį. AFP lygio stebėjimas taip pat padeda vertinti gydymo efektyvumą ir aptikti galimą ligos atsinaujinimą.
- Ultragarsinis tyrimas: šio tyrimo metu garso bangomis sukuriamas kepenų vaizdas. Procedūra yra neskausminga ir trunka kelias minutes.
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas: naudojant rentgeno spindulius, sukuriamas trimatis kepenų vaizdas. Tai leidžia gydytojams matyti, ar yra pokyčių kepenyse.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): šis tyrimas sukuria išsamų kepenų ir aplinkinių audinių vaizdą naudojant magnetines bangas. Procedūra trunka apie 30 minučių.
- Laparoskopija: nedidelės chirurginės procedūros metu gydytojas naudoja mažą kamerą, kad apžiūrėtų kepenis ir gretimus organus. Laparoskopija padeda įvertinti, ar naviką galima pašalinti chirurginiu būdu.
- Kepenų biopsija: atliekama tada, kai būtina patvirtinti diagnozę. Gydytojas paima nedidelį kepenų audinio gabalėlį, kuris bus tiriamas mikroskopu. Biopsija leidžia nustatyti, ar navikas yra vėžinis, tačiau ji atliekama tik esant būtinybei, nes yra nedidelė rizika, kad vėžinės ląstelės gali išplisti per adatą.
Gydymas #
Įvertinus daugelį veiksnių, tokių kaip naviko dydis ir vieta kepenyse, jo išplitimas, kepenų sveikatos būklė bei bendra sveikatos būklė, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Galimos gydymo metodai:
Chirurginis gydymas
Kai kuriems pacientams chirurginis gydymas gali būti efektyvus būdas kovoti su kepenų vėžiu. Tai gali apimti dalies kepenų pašalinimą arba kepenų persodinimą, jei kepenų būklė leidžia atlikti tokią operaciją. Deja, kai vėžys yra per daug išplitęs arba kepenys yra labai pažeistos, chirurginis gydymas gali būti netinkamas pasirinkimas.
Naviko abliacija
Naviko abliacijos metu vėžinės ląstelės sunaikinamos naudojant karštį. Ši procedūra dažniausiai taikoma mažiems navikams, kai chirurginis gydymas nėra įmanomas. Naviko abliacija yra minimaliai invazinė ir gali būti efektyvi ankstyvose ligos stadijose.
Chemoembolizacija
Chemoembolizacija yra procedūra, kurios metu į kepenis suleidžiami chemoterapiniai vaistai, o naviko kraujo tiekimas yra užblokuojamas. Tai leidžia vaistams veikti tiesiogiai vėžines ląsteles ir mažiau paveikia likusį organizmą. Šis gydymas dažniausiai taikomas, kai vėžys yra kepenyse, bet neišplitęs už jų ribų.
Radioembolizacija (SIRT)
Radioembolizacija yra panaši į chemoembolizaciją, tačiau vietoj chemoterapijos naudojama radiacija. Mažos radioaktyvios dalelės per kraujagysles patenka į kepenis ir naikina vėžines ląsteles. Tai padeda kontroliuoti naviką, kai chirurgija negalima.
Radioterapija
Stereotaksinė radioterapija – tai didelės dozės radiacinis gydymas, skirtas tiesiogiai kepenų navikams. Šis metodas naudojamas navikui kontroliuoti, taip pat palengvinti simptomus, jei vėžys išplitęs į kitas kūno dalis. Tokiais atvejais taikoma paliatyvioji radioterapija.
Taikinių terapija
Taikinių terapijos vaistai, tokie kaip sorafenibas ir lenvatenibas, gali būti skiriami, jei vėžys išplito kepenyse ar už jų ribų. Tai vaistai, kurie veikia specifines vėžio ląstelių savybes, padedančias sustabdyti naviko augimą. Jei gydymas šiais vaistais neefektyvus, gali būti skiriamas regorafenibas arba kiti vaistai klinikinių tyrimų metu.
Chemoterapija
Chemoterapija kartais naudojama gydant pažengusius kepenų vėžio atvejus. Nors ši terapija ne visada išgydo, ji gali padėti kontroliuoti vėžį, prailginti gyvenimo trukmę ir sumažinti ligos simptomus.
Stebėsena po gydymo #
Baigus kepenų vėžio gydymą, labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją kontroliniams patikrinimams. Šie vizitai padeda stebėti jūsų sveikatą ir pastebėti, jei liga atsinaujintų ar atsirastų kitų sveikatos pokyčių.
Pirmuosius dvejus metus po gydymo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją kas tris mėnesius. Trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais po gydymo patikrinimai atliekami rečiau – du kartus per metus. Praėjus penkeriems metams po gydymo, vizitai vyksta kartą per metus. Šių vizitų metu specialistas atliks fizinę apžiūrą, įvertins jūsų savijautą ir gali atlikti įvairius kraujo tyrimus. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai, siekiant įsitikinti, kad navikas neatsinaujino. Po kepenų transplantacijos taip pat reikalingi patikrinimai, kad būtų galima įvertinti, ar organizmas gerai priima naujas kepenis.
Tačiau jei tarp suplanuotų patikrinimų pastebite ligos simptomų ar pablogėja savijauta, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nelaukiant kito suplanuoto vizito.
Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta viršutinės virškinimo trakto dalies vėžio (įskaitant hepatocelulinę karcinomą, paveldimą viršutinės virškinimo trakto dalies vėžį, stemplės vėžį, skrandžio vėžį, tulžies latakų vėžį ir kasos vėžį), gydymui (2024 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.
Vaizdo įrašas. Pokalbis apie hiperterminę intraperitoninę chemoterapiją. Kas tai? Kodėl? Kada? #
Gydytoja onkologė chemoterapeutė Dainora Mačiulienė savo pranešime aptaria HIPEC metodą – aukštos temperatūros chemoterapijos pilvo ertmėje taikymą. Apie HIPEC kaip papildomą gydymo galimybę atrinktiems pacientams vis plačiau kalbama daugelyje tarptautinių konferencijų, gydant skrandžio, žarnyno, kiaušidžių ir kt. lokalizacijų onkologinius susirgimus.
Paskaitoje plačiau sužinosite apie indikacijas ir principą, kuriuo grindžiamas HIPEC taikymas, kada jis gali būti veiksmingas, kad vietiškai paveiktų ligą, navikui esant pilve. Procedūra sudėtinga, atliekama kartu su chirurginiu gydymu. Gydytoja paaiškina, kokie atliekami tyrimai, siekiant įvertinti, ar HIPEC turės reikšmingos įtakos sprendžiamai konkrečiai onkologinei situacijai, kaip atrodo pati procedūra, kokia paprastai būna pacientų savijauta po procedūros. Po paskaitos gydytoja atsako į dalyvių klausimus. Paskaitos moderatorė – POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Seminaras organizuotas įgyvendinant projektą „Pacientai pacientams“, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
