Krūties vėžys

Apie krūtis #

Krūtys yra sudarytos iš riebalinio, jungiamojo ir liaukinio audinio. Liaukinis audinys susideda iš skilčių, kuriose gaminasi pienas. Šis pienas latakėlių tinklu keliauja iki krūties spenelio. Krūties audinių struktūra gali skirtis priklausomai nuo moters hormonų lygio, o jų dydis ir jutimai gali kisti pagaljose galima apčiuopti mazgų.

Krūties audiniai nusidriekia į pažastį, kurioje yra pažasties limfmazgiai. Limfmazgiai yra limfinės sistemos dalis ir svarbūs organizmo apsaugai nuo infekcijų bei ligų. Limfos skystis iš krūties keliauja limfagyslėmis į pažasties limfmazgius, tačiau dalis limfos taip pat teka į limfmazgius, esančius šalia krūtinkaulio bei po raktikauliu.

Limfinė sistema padeda iš organizmo pašalinti toksinus ir kovoti su infekcijomis, tačiau ji taip pat gali tapti keliu, kuriuo plinta vėžinės ląstelės. Dėl to krūtyje aptikus vėžio požymius, gydytojai dažnai tiria ir pažasties limfmazgius.

Krūtų savityra #

Tirtis krūtis reikėtų praėjus 7-10 dienų po menstruacijų pradžios arba, jeigu menstruacijų nėra, bet kurią pasirinktą mėnesio dieną.

Atkreipkite dėmesį į bet kokius:

• Krūties odos, formos ir dydžio pokyčius, odos susiraukšlėjimą, krūties įdubimus ar iškilimus;
• Čiuopiamus krūties pakitimus;
• Spenelio pakitimus, spenelio įdubimą ar išskyras iš spenelio.

Kaip atlikti krūtų savityrą, pažiūrėkite šiame Nacionalinio vėžio instituto edukaciniame įraše:

Pojūčiai krūtyse gali kisti priklausomai nuo mėnesio laiko, Jūsų amžiaus tarpsnių. Jei žinosite, kokie yra būdingi pojūčiai ir krūtų išvaizda, netruksite pastebėti neįprastus pokyčius. Apsižiūrėkite save Jums patogioje vietoje, kai maudotės vonioje ar duše.

Pažinkite savo krūtis

• Žinokite, kas yra jums normalu,
• Stebėkite ir jauskite savo krūtis,
• Žinokite apie nerimą keliančius pokyčius,
• Nedelsiant informuokite gydytoją apie bet kokius pokyčius.

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa #

Krūties vėžio profilaktinė patikros programa yra skirta aptikti vėžį ankstyvose stadijose, kai jis dar mažas arba neįmanoma jo apčiuopti. Pagal šią programą, moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus kviečiamos atlikti mamografijos tyrimą kas dvejus metus. Šį tyrimą inicijuoja šeimos gydytojas, kuris praneša, kada laikas patikrai. Jei mamografinio tyrimo metu pastebimi įtartini pakitimai, pacientė siunčiama konsultuotis su specialistu tolimesniam ištyrimui ir galimam gydymui.

Programos tikslas – aptikti krūties vėžį kuo ankstesnėje stadijoje, nes anksti diagnozuotas vėžys yra lengviau ir efektyviau gydomas. Jei krūties vėžys aptinkamas ankstyvojoje stadijoje, jo gydymo rezultatai gali būti labai geri. Tačiau aptinkant navikus, kuriuos būtina gydyti, gali būti aptikti ir tie, kurie moters sveikatai nekelia jokių problemų. Tai reiškia, kad kai kurios moterys bus gydomos net tada, kai tai joms nebūtina. Atrankinė krūtų patikra turi ir privalumų, ir rizikos, moterys apie tai turi aiškiai žinoti, kad galėtų priimti sprendimą, ar reikia išsitirti krūtis. Nepaisant rizikos, atrankinė patikra padeda sumažinti mirtingumą nuo šios onkologinės ligos, todėl rekomenduojama atlikti krūtų ankstyvosios diagnostikos patikrą.

Ši prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Krūties vėžio simptomai #

Krūties vėžys ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų, ypač jei auglys yra labai mažas. Tokius mažus mazgelius, kurių negalima apčiuopti pirštais, galima aptikti tik atliekant mamografiją arba krūties echoskopiją.

Jei auglys padidėjęs, moteris arba gydytojas gali apčiuopti neskausmingą mazgelį krūtyje. Kuo didesnis ir labiau išplitęs navikas, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras papildomi simptomai, tokie kaip:

• Krūties dydžio ar formos pokyčiai.
• Oda virš naviko tampa grublėta, panaši į citrinos žievelę.
• Visa krūtis gali tapti standesnė arba kietesnė.
• Spenelis gali būtų įtrauktas į krūties vidų.
• Aplink spenelį gali atsirasti bėrimas, panašus į odos egzemą.
• Nors retai, gali pasirodyti kraujingos išskyros iš spenelio.
• Padidėję ir apčiuopiami limfmazgiai pažastyse.

Skausmingo krūtis nėra dažnas krūties vėžio simptomas. Skausmas dažniausiai pasireiškia tada, kai vėžys yra išplitęs. Sveikos moters krūtys taip pat gali būti skausmingos ir kiek kietesnės prieš menstruacijas, tačiau tai dažniausiai nėra susiję su vėžiu.

Svarbu reguliariai atlikti krūtų savityrą ir atkreipti dėmesį į bet kokius krūties pakitimus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite ar pajuntate ką nors neįprasto.

Diagnostika #

Krūties vėžio diagnostika yra itin svarbi siekiant aptikti ligą ankstyvosiose stadijose ir sėkmingai ją gydyti. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai leidžia nustatyti net ir labai mažus krūties audinių pakitimus, kurių dar neįmanoma aptikti palpuojant (apčiuopiant krūtį rankomis). Ankstyva diagnostika žymiai pagerina paciento gydymo rezultatus ir išgyvenimo tikimybę.

Ankstyvoji krūties vėžio diagnostika

Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos tikslas yra aptikti naviką kuo ankstyvesnėje stadijoje, kai gydymas gali būti efektyvesnis. Lietuvoje vykdoma krūties vėžio ankstyvios diagnostikos programa, pagal kurią moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus kviečiamos atlikti mamografijos tyrimą kas dvejus metus. Mamografijos metu aptikus pakitimų, pacientės siunčiamos papildomiems tyrimams, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Jaunesnės moterys, kurių giminėje yra sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, turėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl individualios krūtų tyrimų programos. Tokios moterys turi padidėjusią riziką ir gali būti stebimos intensyviau nei moterys, neturinčios paveldimo polinkio į vėžį.

Mamografija

Mamografija yra pagrindinis krūtų rentgenologinis tyrimas, leidžiantis aptikti mažus pakitimus krūties audiniuose, kurių neįmanoma apčiuopti. Tyrimo metu kiekviena krūtis švelniai suspaudžiama tarp dviejų plokštelių. Kai aparatas įjungiamas, rentgeno spinduliai siunčiami iš galvutės, kuri yra virš jūsų krūties. Norint atlikti tyrimą iš kitos pusės, aparato galvutė pasukama į šoninę padėtį, o krūtis suspaudžiama iš abiejų pusių. Įjungus aparatą, atliekama šoninė mamograma. Ištyrus krūtį iš kelių kampų, gaunamas išsamesnis vaizdas, leidžiantis tiksliau įvertinti krūties audinius. Procedūra gali būti šiek tiek nemaloni, tačiau ji trunka labai trumpai – paprastai mažiau nei minutę. Mamogramą įvertina gydytojas radiologas, ieškodamas galimų krūties audinių pokyčių, kurie gali būti ankstyvi vėžio požymiai.

Mamografinis tyrimas rekomenduojamas moterims virš 40 metų, nes jų krūtų audiniai jau būna mažiau tankūs, todėl pakitimus galima aiškiau matyti rentgeno vaizduose. Jaunesnėms moterims, kurių krūties audiniai yra tankesni, šis tyrimas gali būti mažiau informatyvus, todėl šiais atvejais dažniau naudojamas krūtų ultragarso tyrimas.

Krūties tyrimas ultragarsu (echoskopija)

Ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas echoskopija, naudojamas krūtų audinių tyrimui, ypač jaunesnėms moterims, kurių krūtų audinys yra tankesnės. Šio tyrimo metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos, kurios leidžia gauti išsamų krūties audinių vaizdą. Tyrimas yra neskausmingas, jo metu gydytojas vedžioja specialų daviklį ant krūties paviršiaus, o ekrane matomi krūties audinių vaizdai.

Ultragarsas ypač tinka diagnozuoti gerybinius navikus, cistas ir kitus krūtų pakitimus. Be to, šis tyrimas dažnai naudojamas kartu su kitais metodais, pvz., mamografija ar biopsija, siekiant patikslinti diagnozę.

Biopsija

Jeigu mamografijos ar ultragarso metu randami įtartini krūties audinių pakitimai, atliekama biopsija – audinių ar ląstelių mėginys paimamas iš įtartinos vietos ir tiriamas mikroskopu. Biopsijos metu galima nustatyti, ar aptiktas pakitimas yra piktybinis (vėžinis) ar gerybinis.

Punkcinė biopsija atliekama naudojant ploną adatą, per kurią gydytojas išsiurbia ląsteles iš įtartinos vietos. Šis metodas yra greitas ir paprastai nereikalauja nuskausminimo. Jei navikas yra nedidelis, biopsija atliekama kontroliuojant ultragarsu ar kitu vaizdinės diagnostikos metodu.

Stulpelinė biopsija atliekama naudojant storesnę adatą, kurios pagalba paimamas didesnis audinių mėginys. Šis metodas leidžia atlikti detalesnius tyrimus, pvz., nustatyti, ar auglys yra jautrus tam tikriems hormonams.

Ekscizinė biopsija yra chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas visas įtartinas darinys. Po to jis tiriamas laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar darinys yra piktybinis.

HER2 tyrimai

HER2 receptoriai – tai baltymai, esantys ant tam tikrų krūties vėžio ląstelių paviršiaus. Jie yra susiję su ląstelių augimo ir dauginimosi procesais. HER2 receptorius gamina HER2/neu genas, ir šių receptorių perteklius (overekspresija) būdingas maždaug 20% krūties vėžio atvejų. Kai HER2 receptorių kiekis yra didesnis nei įprasta, vėžio ląstelės gali daugintis ir augti greičiau, o tai lemia agresyvesnę ligos eigą, tačiau tuo pačiu leidžia naudoti tikslinį gydymą, tokį kaip herceptinas, kuris blokuoja HER2 receptorius ir stabdo naviko augimą.

HER2 receptorių nustatymas

HER2 receptoriai nustatomi naudojant specialius laboratorinius tyrimus, kurie atliekami iš krūties naviko mėginio, gauto biopsijos ar operacijos metu. Pagrindiniai HER2 receptorių nustatymo metodai yra imunohistocheminis tyrimas (IHC) ir fluorescencinės in situ hibridizacijos tyrimas (FISH).

1. Imunohistocheminis (IHC) tyrimas: Šiuo metodu nustatomas HER2 baltymo lygis vėžio ląstelėse. Tyrimo rezultatai vertinami pagal skalę nuo 0 iki 3+:
   • 0-1+: normalus HER2 receptorių lygis (HER2 neigiamas rezultatas).
   • 2+: tarpinis rezultatas, kai HER2 baltymo lygis nėra aiškus. Šiuo atveju rekomenduojama atlikti FISH tyrimą siekiant patikslinti diagnozę.
   • 3+: aukštas HER2 receptorių lygis (HER2 teigiamas rezultatas).
2. FISH tyrimas: Šis metodas nustato HER2/neu genų skaičiaus padidėjimą vėžio ląstelėse.
   • FISH neigiamas rezultatas rodo, kad HER2/neu genų lygis yra normalus, o HER2 baltymo perteklius nėra stebimas.
   • FISH teigiamas rezultatas patvirtina HER2/neu genų perteklių, o tai rodo HER2 teigiamą krūties vėžį.

HER2 teigiamas krūties vėžys

HER2 teigiamas krūties vėžys pasižymi greitesniu augimu ir agresyvesne ligos eiga nei HER2 neigiamas vėžys. Nustačius HER2 teigiamą vėžį, gydytojai dažnai skiria tikslinį gydymą HER2 receptorius veikiantiems vaistams, kurie padeda sulėtinti ar sustabdyti vėžio ląstelių dauginimąsi.

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinių HER2 teigiamo krūties vėžio gydymo būdų yra vaistas trastuzumabas (Herceptin) – tai monokloninis antikūnas, kuris prisijungia prie HER2 receptorių ir blokuoja jų veikimą. Šis vaistas sustabdo HER2 receptoriaus sąveiką su augimo faktoriais, taip stabdydamas vėžio ląstelių dauginimąsi.

Gydymas trastuzumabu žymiai pagerina HER2 teigiamo krūties vėžio gydymo rezultatus, mažina ligos progresavimo ir atsinaujinimo riziką bei gerina ilgalaikį išgyvenamumą. Vaistas paprastai skiriamas kartu su kitais gydymo metodais, tokiais kaip chemoterapija ar hormonų terapija, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir naviko charakteristikų.

Hormonų receptoriai

Kai kurie krūties vėžiai turi receptorių, kurie sąveikauja su moteriškais hormonais – estrogenais ir progesteronu. Jei vėžys yra hormonų receptorių teigiamas, gydymas hormonoterapija gali būti labai veiksmingas.

Kiti tyrimai

Kai nustatoma krūties vėžio diagnozė, atliekami papildomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar vėžys nėra išplitęs į kitus organus. Gali būti atliekami kepenų, plaučių ir kaulų tyrimai, o jei reikalinga, atliekamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas.

Krūties vėžio rūšys #

Krūties vėžio stadijos ir gydymas

Vėžio stadijos apibūdina, kiek liga yra išplitusi organizme. Tai padeda gydytojams pasirinkti tinkamą gydymo metodą ir nustatyti prognozę. Krūties vėžiui dažniausiai naudojama TNM sistema, kur:

• T (angl. tumor) – apibūdina naviko dydį.
• N (angl. nodes) – rodo, ar vėžys išplito į limfmazgius.
• M (angl. metastasis) – reiškia metastazes, arba vėžio plitimą į kitus organus.

Pagal TNM sistemą ir kitus kriterijus, krūties vėžys paprastai suskirstomas į keturias stadijas:

• 1 stadija: piktybinis navikas yra iki 2 cm dydžio, nėra išplitęs į limfmazgius ar kitus organus. Gydymas paprastai apima chirurginį naviko pašalinimą, radioterapiją arba chemoterapiją.
• 2 stadija: navikas gali būti nuo 2 iki 5 cm, gali būti pažeisti limfmazgiai. Gydymas gali apimti naviko arba visos krūties pašalinimą, radioterapiją, chemoterapiją ir hormoninę terapiją.
• 3 stadija: navikas didesnis nei 5 cm arba suaugęs su aplinkiniais audiniais. Gydymas yra intensyvesnis ir gali apimti chemoterapiją prieš operaciją, kad navikas būtų sumažintas, po to sekant operacijai, radioterapijai ir hormoninei terapijai.
• 4 stadija: vėžys yra išplitęs į kitus organus. Gydymas gali apimti sisteminę terapiją, įskaitant chemoterapiją, hormoninę terapiją ir tikslinę terapiją, kad būtų kontroliuojami simptomai ir stabdomas ligos plitimas.

Neinvazinis krūties vėžys

Neinvazinis vėžys reiškia, kad vėžio ląstelės dar neprasiskverbė į aplinkinius audinius. Šie navikai dažnai vadinami in situ (vietoje). Neinvazinis krūties vėžys gali būti dviejų tipų:

1. Duktalinė karcinoma in situ (DCIS) – tai vėžys, kuris prasideda pieno latakėlių epitelinėse ląstelėse. Naviko ląstelės neišplinta už latakėlių ribų. DCIS dažniausiai aptinkamas mamografijos metu ir neturi jokių simptomų. Jei negydomas, DCIS gali virsti invaziniu vėžiu.
2. Lobulinė karcinoma in situ (LCIS) – vėžys, išsivystantis pieno liaukos skiltelių epitelyje. LCIS retai sukelia simptomus ir dažniau nustatomas atliekant kitų krūties ligų tyrimus. Nors LCIS nėra tikras vėžys, jis rodo didesnę riziką išsivystyti invaziniam krūties vėžiui.

Invazinis krūties vėžys

Invazinis krūties vėžys reiškia, kad piktybinės ląstelės jau prasiskverbė į aplinkinius audinius ir gali plisti į kitus kūno organus. Yra keletas invazinio krūties vėžio tipų:

1. Invazinė duktalinė karcinoma (IDC) – dažniausia krūties vėžio forma, sudaranti 70–80 % atvejų. Navikas išsivysto pieno latakuose, o vėliau plinta į aplinkinius audinius.
2. Invazinė lobulinė karcinoma (ILC) – sudaro apie 5–10 % visų krūties vėžio atvejų. Šis navikas prasideda krūties skiltelėse ir taip pat gali plisti į kitus audinius.

Krūties vėžio diferenciacijos laipsnis

Be stadijų, krūties vėžys gali būti įvertintas pagal diferenciacijos laipsnį. Tai reiškia, kiek vėžio ląstelės skiriasi nuo normalių krūties ląstelių. Vėžio ląstelės gali būti:

• G1: gerai diferencijuotos, mažiau piktybiškos, lėčiau augančios.
• G2: vidutinės diferenciacijos.
• G3–G4: mažai diferencijuotos, agresyvesnės ir greičiau augančios.

Gydymas #

Krūties vėžio gydymas priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip naviko stadija, moters amžius, menopauzės buvimas ar nebuvimas, hormoninių receptorių ir HER2 receptorių buvimas, naviko dydis ir lokalizacija. Pagrindinės gydymo galimybės apima chirurginį gydymą, chemoterapiją, hormoninę terapiją, biologinę terapiją (pvz., gydymą herceptinu), ir radioterapiją.

Chirurginis gydymas

Chirurgija yra vienas pagrindinių krūties vėžio gydymo būdų. Ji gali būti atliekama įvairiais būdais, priklausomai nuo naviko dydžio ir jo vietos krūtyje, taip pat nuo ligos stadijos. Pagrindiniai chirurginio gydymo variantai yra:

1. Lumpektomija – chirurginis krūties naviko pašalinimas kartu su sveikais audiniais, siekiant užtikrinti, kad nėra likusių vėžinių ląstelių. Po šios operacijos paprastai atliekama likusios krūties dalies radioterapija, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
2. Kvadrantektomija – pašalinama ketvirčio krūties dalis su naviku, dažniausiai taip pat atliekama radioterapija.
3. Mastektomija – visos krūties pašalinimas. Ji gali būti atliekama keliais būdais:
   • Paprasta mastektomija: pašalinama tik krūtis be limfmazgių.
   • Modifikuota radikalioji mastektomija: pašalinama krūtis ir pažasties limfmazgiai.
   • Radikali mastektomija: pašalinama krūtis, krūtinės raumenys ir limfmazgiai.

Krūties atkuriamoji operacija (rekonstrukcija) gali būti atliekama iškart po mastektomijos arba po tam tikro laiko.

Limfmazgių ištyrimas

Krūties vėžys dažnai plinta į limfmazgius, todėl operacijos metu dažnai pašalinami limfmazgiai iš pažasties srities, kurie yra ištiriami dėl metastazių buvimo. Jei limfmazgiuose aptinkamos vėžio ląstelės, gydymas dažnai papildomas chemoterapija ar radioterapija.

Sarginio limfmazgio biopsija

Sarginis limfmazgis yra pirmasis limfmazgis, į kurį patenka vėžio ląstelės iš pirminio naviko. Sarginio limfmazgio biopsija leidžia nustatyti, ar vėžys yra išplitęs į kitus limfmazgius. Jei biopsijos metu sarginis limfmazgis yra nepažeistas, kitų limfmazgių šalinimas gali būti nereikalingas, taip sumažinant komplikacijų, pvz., rankos limfedemos, riziką.

Radioterapija

Radioterapija – tai vėžio gydymas jonizuojančiąja spinduliuote, kuri naikina vėžio ląsteles, tačiau taip pat gali paveikti ir sveikus audinius. Radioterapija dažnai naudojama po chirurginės operacijos, siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles.

Išorinė radioterapija

Išorinė radioterapija yra dažniausiai taikoma krūties vėžio gydymo forma. Jos metu spinduliuotė sklinda iš aparato, kuris tiksliai nukreipiamas į krūtį ir aplinkines sritis. Gydymas paprastai trunka kelias savaites, o pacientė švitinama penkias dienas per savaitę, darant pertrauką savaitgaliui.

Radioterapijos planavimas

Radioterapijos metu svarbu tiksliai apskaičiuoti spindulių dozę ir plotą, siekiant sunaikinti kuo daugiau vėžio ląstelių ir minimaliai pažeisti sveikus audinius. Prieš pradedant gydymą, atliekamas radioterapijos planavimas, kurio metu naudojama kompiuterinė tomografija. Pacientės kūnas ženklinamas specialiais taškais, kad kiekvieno švitinimo seanso metu būtų užtikrintas tikslumas.

Chemoterapija

Chemoterapija yra gydymo būdas, naudojant vaistus, kurie naikina vėžines ląsteles. Chemoterapija dažnai taikoma po operacijos, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką, tačiau kartais ji naudojama ir prieš operaciją (neoadjuvantinė chemoterapija), kad sumažintų naviko dydį ir palengvintų jo pašalinimą.

Chemoterapijos metu vartojami vaistai turi ne tik poveikį vėžinėms ląstelėms, bet ir šalutinį poveikį sveikoms ląstelėms, todėl pacientės gali jausti pykinimą, nuovargį, plaukų slinkimą, silpnumą. Šalutiniai poveikiai paprastai praeina baigus chemoterapiją.

Chemoterapijos trukmė priklauso nuo ligos stadijos ir gydymo protokolo, tačiau ji dažniausiai taikoma ciklais, tarp kurių daromos pertraukos.

Hormoninė terapija

Kai kurioms pacientėms krūties vėžys priklauso nuo hormonų, tokių kaip estrogenai ar progesteronas. Tokiu atveju naudojama hormoninė terapija, kuri slopina hormonų veiklą ir lėtina vėžio augimą. Hormoninė terapija taikoma toms pacientėms, kurių navikas turi hormoninių receptorių.

Dažniausiai naudojami hormoninės terapijos vaistai yra tamoksifenas ir aromatazės inhibitoriai. Tamoksifenas blokuoja estrogenų veiklą, o aromatazės inhibitoriai slopina estrogenų gamybą organizme. Ši terapija paprastai trunka keletą metų po pagrindinio gydymo, kad sumažintų ligos atsinaujinimo riziką.

Biologinė terapija

Biologinė terapija, dar vadinama tiksliniu gydymu, yra orientuota į tam tikrus baltymus, kurie skatina vėžinių ląstelių augimą. HER2 receptorių turinčiam krūties vėžiui gydyti dažnai naudojamas biologinis vaistas – herceptinas. Herceptinas slopina vėžio augimą ir padeda imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.

Biologinė terapija paprastai taikoma kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip chemoterapija ar radioterapija.

Gydymo deriniai

Gydymo metodų pasirinkimas ir jų derinimas priklauso nuo individualios paciento būklės ir ligos stadijos. Dažnai naudojama kelių gydymo metodų kombinacija, siekiant pasiekti geriausią rezultatą. Pavyzdžiui, po chirurginės operacijos gali būti taikoma chemoterapija ar hormoninė terapija, o kartu su jomis – ir radioterapija. Šis požiūris padeda sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir gerina ilgalaikius rezultatus.

Šalutiniai gydymo poveikiai

Krūties vėžio gydymo metu gali atsirasti įvairių šalutinių poveikių, kurie priklauso nuo pasirinkto gydymo tipo. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra:

• Odos reakcijos: paraudimas, niežulys, jautrumas operacijos ar švitinimo vietoje.
• Nuovargis: po radioterapijos ar chemoterapijos pacientės gali jausti ilgalaikį silpnumą, kuris gali tęstis kelis mėnesius.
• Plaukų slinkimas: chemoterapijos metu plaukai dažnai iškrenta, tačiau šis poveikis yra laikinas.
• Pykinimas ir vėmimas: dažnas chemoterapijos šalutinis poveikis, kurį galima kontroliuoti vaistais.
• Krūties formos ir dydžio pokyčiai: po operacijos ar radioterapijos krūtis gali prarasti dalį formos, būti mažesnė ar pasikeisti.

Čia rasite daugiau informacijos apie po krūties vėžio gydymo padidėjusį krūtų jautrumą, atsakymus apie tinkamos liemenėlės pasirinkimą ar limfedemą.

Metastazinis krūties vėžys #

Krūties vėžys gali atsinaujinti ar išplisti po gydymo, todėl svarbu suprasti, kokie simptomai gali pasireikšti ir kokios gydymo galimybės egzistuoja. Recidyvas ir metastazės nėra neįprasti reiškiniai po pirminio krūties vėžio gydymo. Sužinojus daugiau apie šiuos procesus, bus lengviau suprasti, kokie žingsniai gali padėti kontroliuoti ligą.

Kas yra krūties vėžio recidyvas?

Po sėkmingo krūties vėžio gydymo, kartais liga gali atsinaujinti toje pačioje vietoje, kur buvo nustatytas pirminis navikas. Tai vadinama vietiniu vėžio recidyvu. Recidyvas gali atsirasti pooperacinio rando srityje, šalia jo arba krūties odoje virš buvusio naviko. Jį sukelia ląstelės, kurios buvo likusios krūties audiniuose po operacijos.

Kas yra metastazės?

Metastazės – tai vėžio išplitimas į kitus organus. Vėžio ląstelės gali nukeliauti į tolimus organus dar iki pirminės operacijos. Tai reiškia, kad liga gali plisti po pirminio gydymo, kai ląstelės „miega“ ir pradeda daugintis praėjus tam tikram laikui. Tokios ląstelės gali būti aptinkamos kauluose, plaučiuose, kepenyse, smegenyse ar limfmazgiuose.

Metastazių simptomai

Dažnai metastazių simptomai pasireiškia vėliau, tačiau kartais jie aptinkami planiniu patikrinimu. Štai keletas pagrindinių metastazių simptomų, priklausomai nuo to, kur jos pasireiškia:

• Bendrieji simptomai: nuovargis, prasta savijauta, apetito sumažėjimas. Jie gali pasireikšti ir po gydymo, net nesant metastazių.
• Vietinio vėžio recidyvo simptomai: vėl atsiradęs navikas rando srityje. Jei pastebėjote bet kokius audinių pakitimus pooperaciniame rande, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
• Limfmazgių metastazės: padidėję, kieti limfmazgiai pažastyje ar kakle. Dėl to gali išsivystyti limfedema – rankos tinimas, kuris riboja judesius ir gali sukelti infekcijų pavojų.
• Kaulų metastazės: atsiranda stiprūs kaulų skausmai, ypač naktį. Metastazės kauluose gali sukelti lūžius ar hiperkalcemiją (pernelyg didelį kalcio kiekį kraujyje).
• Kepenų metastazės: sukelia bendrą nuovargį, apetito praradimą, skausmą kepenų srityje, gelta ir odos niežulį.
• Plaučių metastazės: sukelia kosulį, dusulį ir skysčių kaupimąsi pleuros ertmėje, kas didina dusulį.
• Smegenų metastazės: sukelia galvos skausmus, pykinimą, vėmimą. Taip pat gali atsirasti galūnių silpnumas, jutimo sutrikimai ar asmenybės pokyčiai.

Metastazių diagnostika

Gydytojai naudoja įvairius metodus, kad aptiktų metastazes. Kiekvieno paciento atvejis yra unikalus, todėl tyrimai parenkami atsižvelgiant į simptomus:

• Kaulų metastazės: gali būti aptiktos rentgenografijos ar kaulų skenavimo būdu, kuris naudoja radioaktyvią medžiagą siekiant pamatyti pažeistas kaulų vietas.
• Plaučių metastazės: dažnai aptinkamos rentgenogramoje arba kompiuterinės tomografijos tyrimuose, jei yra skysčių kaupimasis pleuroje.
• Kepenų metastazės: nustatomos ultragarsu ar kompiuterine tomografija, taip pat gali būti atliekami biocheminiai kraujo tyrimai, rodantys kepenų funkcijos sutrikimus.
• Smegenų metastazės: dažniausiai diagnozuojamos magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimais.

Gydymo galimybės

Metastazavęs krūties vėžys dažniausiai nėra visiškai pagydomas, tačiau jį galima efektyviai kontroliuoti ilgą laiką. Gydymas priklauso nuo metastazių vietos, moters menopauzės būklės, anksčiau taikyto gydymo ir kitų faktorių.

1. Chemoterapija: gydymas vaistais, kurie veikia visą organizmą, naikindami vėžio ląsteles. Chemoterapija dažnai naudojama, kai liga progresuoja arba kai metastazės yra plaučiuose, kepenyse ar kituose organuose.
2. Hormonoterapija: naudojama tais atvejais, kai vėžio ląstelės turi estrogenų receptorių (ER teigiamas vėžys). Vaistai slopina vėžio augimą, dažniausiai naudojami tamoksifenas arba aromatazės inhibitoriai. Hormonoterapija turi mažesnį šalutinių poveikių kiekį nei chemoterapija.
3. Radioterapija: spindulinis gydymas naudojamas konkrečioms metastazėms naikinti. Šis metodas dažnai taikomas kauluose, smegenyse ar odos metastazėms.
4. Monokloniniai antikūnai: biologinė terapija su herceptinu veiksminga gydant HER2 teigiamą krūties vėžį. Herceptinas gali būti derinamas su chemoterapija arba naudojamas atskirai.

Gydymo tikslai

Metastazavusio krūties vėžio gydymo tikslas yra kontroliuoti ligą, palengvinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Gydymas padeda mažinti metastazes ir simptomus, tačiau kartais būna neefektyvus. Tokiu atveju svarbu aptarti kitus gydymo būdus su gydytoju, kad būtų galima pasirinkti geriausią sprendimą.

Simptomų kontrolė

Be pagrindinio gydymo, pacientams gali prireikti pagalbos kontroliuojant ligos sukeliamus simptomus. Štai keli svarbiausi aspektai:

• Skausmo valdymas: yra įvairių vaistų nuo skausmo, kurie padeda malšinti tiek stiprų, tiek vidutinį skausmą. Jei vaistai nepadeda, būtina apie tai informuoti gydytoją, kuris parinks tinkamesnį gydymo būdą.
• Nuovargio ir energijos stoka: gydytojas gali patarti, kaip geriau valdyti šiuos simptomus ir padėti išvengti per didelio išsekimo.
• Kiti simptomai: kiekvienas pacientas gali patirti skirtingus simptomus, todėl svarbu apie visus pojūčius informuoti gydytoją. Kartais simptomai palengvėja pradėjus gydymą, tačiau kitiems pacientams gali prireikti ilgesnio laiko.

ESMO metastazavusio krūties vėžio gydymo gairės #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos metastazavusio krūties vėžio gydymo gairėmis (2023 m. redakcija). Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.

Stebėsena po gydymo #

Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus.

Po krūties vėžio gydymo pacientės stebėseną atlieka šeimos gydytojas kartu su onkologais. Pirmaisiais metais po gydymo rekomenduojama tikrintis kas 3 mėnesius, o antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais – du kartus per metus. Jei tarp planuotų patikrinimų atsiranda simptomų, galinčių rodyti ligos atsinaujinimą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Patikrinimų metu gydytojas apžiūri pacientę ir čiuopia pažasties, viršraktikaulinių bei kaklo limfmazgių sritis. Kartą per metus rekomenduojama atlikti mamogramą.

Siekiant patikrinti, ar nėra ligos metastazių plaučiuose ar kepenyse, kartą per metus atliekamas krūtinės ląstos rentgenas ir du kartus per metus – kepenų echoskopija. Jei jaučiate kaulų skausmus, reikia atlikti kaulų skenavimą.

Ginekologo apžiūrą taip pat rekomenduojama atlikti kartą per metus.

Kiekvieno patikrinimo metu atliekamas bendras kraujo tyrimas, o du kartus per metus – biocheminis kraujo tyrimas. Taip pat du kartus per metus atliekamas vėžio žymens Ca 15-3 tyrimas. Šis žymuo padeda stebėti organizmo būklę po gydymo. Jei jo lygis ima kilti, net nesant simptomų, tai gali reikšti ligos atsinaujinimą, todėl būtina atlikti papildomus tyrimus ir, jei reikia, pradėti gydymą.

Praėjus 5 metams po gydymo, kontroliniai tyrimai atliekami kartą per metus.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Paveldimas krūtų vėžys #

Apie 10% krūties vėžio atvejų yra paveldimi, o riziką susirgti lemia tam tikri genai. Turint BRCA1 geno mutaciją, rizika susirgti krūties vėžiu iki 80%, o BRCA2 geno – iki 60% gyvenimo eigoje (iki 80 metų amžiaus).

Svarbu pabrėžti, kad ne visos moterys, turinčios BRCA geno mutaciją, susirgs vėžiu. Tačiau jei moteris turi šią mutaciją, rekomenduojama, kad genetinis tyrimas būtų atliktas jos vaikams ir kitiems pirmos eilės giminaičiams.

BRCA1 geno mutacijos atveju vėžys dažniausiai pasireiškia 35–45 metų amžiaus, o BRCA2 geno mutacijos atveju – 5–10 metų vėliau. Profilaktinis krūtų pašalinimas tokiu atveju gali sumažinti vėžio riziką iki 95%. Rekomenduojama tai atlikti kuo anksčiau, bet po planuojamų vaikų gimimo. Deja, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kol kas nekompensuoja implantų krūtų pašalinimo operacijoms, atliekamoms profilaktiniais tikslais. Pigiausių implantų kaina viršija 1000 eurų. Nemokami implantai priklauso tik moterims, kurioms jau diagnozuotas krūties vėžys.

Moterims, turinčios genų mutacijų ir nusprendusioms krūtų nešalinti, labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą. Tuomet, jei vėžys pradės vystytis, jį bus galima aptikti kuo anksčiau.

Kada priklauso genetiniai tyrimai dėl paveldimo krūties vėžio?

Genetiniai tyrimai skiriami po gydytojo genetiko konsultacijos, kai yra tyrimui būtinos indikacijos. Randamos genetinės mutacijos nereiškia, kad pacientė susirgs krūties ar kiaušidžių vėžiu. Genetiniai tyrimai atliekami iš kraujo.

BRCA1 ir BRCA2 genetiniai tyrimai nediagnozuoja vėžio, bet leidžia įvertinti polinkį sirgti krūties, kiaušidžių ir kitomis genetinėmis vėžio formomis.

Radus BRCA1 ar BRCA2 geno mutaciją:

• Pacientas priskiriamas padidintos rizikos grupei.
• Sudaromas individualus sveikatos priežiūros planas, siekiant užkirsti kelią vėžiui.
• Rekomenduojami dažnesni ir išsamesni tyrimai (pvz., mamografija ir/ar krūtų MRT), leidžiantys anksti aptikti ir išgydyti vėžį.
• Gali būti pasiūlytos profilaktinės organų šalinimo operacijos.

Indikacijos:

1. Krūties karcinoma, diagnozuota ne vyresniam kaip 50 m. asmeniui
2. Krūties karcinoma, kai gaunami neigiami estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių tyrimų (visų trijų tyrimų) rezultatai (ER, PER, HER2(-))
3. Medulinė krūties karcinoma
4. Abipusė (pirminė) krūties karcinoma
5. Vyrų krūties karcinoma
6. Krūties ir kiaušidžių/ kiaušintakių /pilvaplėvės / kasos /skrandžio karcinoma / melanoma tai pačiai pacientei
7. Krūties karcinoma, nustatyta ne mažiau kaip dviems vienos eilės giminaičiams
8. Kliniškai įtariami autosominiu dominantiniu būdu paveldimi vėžio sindromai (pvz., neurofibromatozė (I ir II tipo), Peutz Jeghers‘o, Cowden‘o, Li- Fraumeni, krūties arba kiaušidžių vėžio, Lynčo ar kt.)
9. Kliniškai įtariami autosomoniu recesyviniu būdu paveldimi vėžio sindromai (pvz., MUTYH-asocijuota polipozė, Nijmegen‘o sindromas, ataksija-telangiektazija ir kt.)

Čia rasite daugiau informacijos apie paveldimą krūtų vėžį, genetinius tyrimus dėl krūties vėžio.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta krūties vėžio (įskaitant metastazavusį krūties vėžį, paveldimus krūties vėžio sindromus ir ankstyvąjį krūties vėžį), gydymui (2023 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.