Prostatos (priešinės liaukos) vėžys

Apie priešinę liauką #

Priešinė liauka (arba prostata) yra vyrų lytinis organas, esantis mažajame dubenyje, tiesiai po šlapimo pūsle ir glaudžiai prigludęs prie jos. Ši liauka, panaši į kaštoną, atlieka svarbias funkcijas: gamina sekretą, kuris padeda spermatozoidams judėti ir didina jų galimybę apvaisinti. Šis sekretas susimaišo su sperma ejakuliacijos metu.

Kadangi priešinė liauka iš viršaus į apačią perveriama šlaplės (šlapimkanalio), padidėjusi prostata gali daryti spaudimą šlapimtakiams, sukeldama šlapinimosi sunkumų. Šios liaukos būklė dažnai tikrinama atliekant digitalinį rektalinį tyrimą – tai paprasta procedūra, kurios metu gydytojas švelniai apčiuopia liauką per tiesiąją žarną.

Prostata taip pat gamina prostatos specifinį antigeną (PSA), kurio kiekis kraujyje gali būti stebimas siekiant įvertinti prostatos būklę. Prostatos augimą ir funkciją reguliuoja testosteronas, vyriškas hormonas, kurį daugiausia gamina sėklidės, o nedidelę dalį – antinksčiai.

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa #

Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai), taip pat vyrams nuo 45 metų, jei jų šeimoje (tėvai ar broliai) yra sirgusių prostatos vėžiu. Programos tikslas – anksti nustatyti prostatos vėžį ir pradėti gydymą laiku.

Programoje dalyvaujantiems vyrams periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį. PSA yra baltymas, kurį gamina prostata, ir padidėjusi jo koncentracija gali rodyti prostatos vėžį ar kitus prostatos sutrikimus. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas nukreipia pacientą pas urologą tolimesniam tyrimui. Urologas, prireikus, atlieka prostatos biopsiją – procedūrą, kurios metu paimamas audinio mėginys, kad būtų nustatyta, ar yra vėžio ląstelių.

Prostatos vėžio rizikos veiksniai apima vyresnį amžių, genetinius veiksnius (jei giminėje buvo prostatos ar kitų vėžio formų), mitybos įpročius (per daug riebaus maisto ir mažai daržovių), fizinį neaktyvumą ir antsvorį. Vyrams patariama valgyti daugiau augalinės kilmės maisto, pvz., pomidorus, kuriuose esantis likopenas mažina prostatos vėžio riziką.

Prostatos vėžio simptomai #

Ankstyvose stadijose prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Simptomai pradeda pasireikšti, kai navikas padidėja ir pradeda spausti šlaplę, dėl ko atsiranda šlapinimosi sutrikimų.

Vyrai, vyresni nei 50 metų, dažnai patiria prostatos padidėjimą, kuris dažniausiai būna dėl gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH), o ne vėžio. Nepaisant to, tiek prostatos vėžio, tiek GPH simptomai yra panašūs. Dažniausi jų yra:

• Sunkesnis šlapinimasis dėl susilpnėjusios šlapimo srovės, kai šlaplė spaudžiama padidėjusios prostatos.
• Dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, nes šlapimo pūslėje lieka nepilnai ištekėjusio šlapimo.
• Skausmas šlapinantis.
• Retais atvejais – kraujas šlapime.

Jei pastebite šiuos simptomus, būtina kreiptis į urologą. Nors dažniausiai prostatos padidėjimas būna nė dėl vėžio, bet kokie šlapinimosi sutrikimai turi būti gydomi.

Prostatos vėžys dažnai vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Kai kuriais atvejais pirmasis prostatos vėžio požymis gali būti kaulų skausmas (dubens, klubų, šlaunų). Tai rodo, kad vėžys galėjo išplisti į kaulus, sukeldamas metastazes.

Diagnostika #

Jei pastebėjote pokyčius, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris nukreips į gydytoją urologą. Pagrindiniai prostatos tyrimai yra digitalinis rektalinis tyrimas ir PSA (prostatos specifinio antigeno) kraujo tyrimas.

Digitalinis rektalinis tyrimas

Digitalinio rektalinio tyrimo metu gydytojas pirštu per tiesiąją žarną čiuopia prostatą, siekdamas įvertinti jos dydį, struktūrą ir galimus pakitimus. Ši procedūra gali sukelti diskomfortą, tačiau paprastai nėra skausminga. Jei prostata yra kieta, gruoblėta ar nevienodo tankio, tai gali reikšti vėžio požymius. Padidėjusi, bet lygi ir minkšta prostata gali rodyti gerybinę prostatos hiperplaziją (GPH). Tačiau ankstyvoje stadijoje prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių apčiuopiamų pokyčių, tad šis tyrimas yra tik pirminė įžvalga.

PSA kraujo tyrimas

PSA yra baltymas, gaminamas prostatos, ir jo mažas kiekis visada randamas sveiko vyro kraujyje. Tačiau esant prostatos vėžiui, PSA lygis kraujyje gali padidėti. Kraujo tyrimas PSA kiekiui nustatyti paprastai atliekamas paimant kraują iš venos. Svarbu pažymėti, kad padidėjęs PSA lygis nebūtinai rodo vėžį; jis taip pat gali kilti dėl amžiaus, prostatos uždegimo, šlapimo takų infekcijų ar kitų priežasčių, pavyzdžiui, po ilgesnio važiavimo dviračiu ar prostatos masažo. Taigi, padidėjęs PSA yra įspėjimas, kad reikalingi tolimesni tyrimai.

Transrektalinis prostatos ultragarsas (TRUS)

TRUS tyrimas atliekamas į tiesiąją žarną įvedant mažą ultragarso daviklį, kuris leidžia gydytojui stebėti prostatos audinių vaizdą ekrane. Šis tyrimas tiksliau parodo prostatos dydį, struktūrą ir galimus audinių tankio pakitimus. Procedūra atliekama švelniai, naudojant sterilų prezervatyvą ant daviklio. Jei ultragarsas rodo įtartinas vietas, gydytojas gali paimti audinio mėginius biopsijai.

Prostatos biopsija

Biopsija yra procedūra, kurios metu specialia adata, kontroliuojant ultragarsu, paimami audinių mėginiai iš skirtingų prostatos vietų. Ši procedūra dažniausiai atliekama su vietiniu nuskausminimu ir skiriant antibiotikus, kad sumažėtų infekcijos rizika. Po biopsijos gali būti kraujo šlapinantis ar tuštinantis, tačiau tai praeina per porą dienų. Kartais, nepaisant biopsijos, prostatos vėžys lieka nepastebėtas, todėl esant įtarimui, biopsiją gali prireikti pakartoti.

Kiti tyrimai

Jei patvirtinamas prostatos vėžys, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, kad įvertintų, ar liga neišplito už prostatos ribų. Tai gali būti rentgeno, kaulų skenavimo ar magnetinio rezonanso tyrimai. Šie tyrimai padeda gydytojams įvertinti ligos stadiją ir suplanuoti tinkamą gydymo strategiją.

Reguliariai atliekami PSA tyrimai po gydymo padeda stebėti, ar liga neatsinaujina. Jei PSA lygis vėl pradeda kilti, tai gali būti ligos pasikartojimo požymis, todėl svarbu nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis numatyto patikros plano.

Prostatos vėžio rūšys #

Kasdienybėje visus piktybinius navikus vadiname vėžiu, tačiau gydytojai vėžiu vadina tik tuos navikus, kurie vystosi iš epitelinio audinio ląstelių. Epitelinis audinys dengia kūno gleivines, kurios iškloja kvėpavimo, šlapimo, lyties ir virškinimo takus. Prostatos liauka gamina sekretą, o jos audinys yra liaukinis epitelis. Kai iš šio audinio išsivysto piktybinis navikas, jį vadiname prostatos vėžiu. Paprastai navikas formuojasi periferinėje prostatos dalyje, todėl pirmieji pakitimai dažniausiai prasideda nuo išorinių prostatos sričių.

Naviko agresyvumas ir diferenciacijos laipsnis:
Prostatos vėžio agresyvumą padeda įvertinti vėžio ląstelių diferenciacijos laipsnis. Patologas nustato šį laipsnį mikroskopu tirdamas biopsijos mėginį. Kuo ląstelės labiau skiriasi nuo sveikų, tuo vėžys agresyvesnis. Mažai pakitusios, diferencijuotos ląstelės (G1) reiškia švelnesnę ligos eigą, o labai pakitusios, mažai diferencijuotos ląstelės (G3-G4) rodo agresyvesnį vėžį.

Prostatos vėžiui taikoma Gleasono sistema, kuri pagal ląstelių pakitimą suteikia balus nuo 3 iki 5, o pagrindinės dvi balų reikšmės sudedamos į vieną. Mažiausia suma – 6, rodo švelnesnį vėžį, 7 – vidutinį, o 8-10 – agresyvų.

Prostatos vėžio stadijos ir TNM sistema:
Prostatos vėžio stadijos parodo, kaip plačiai išplitęs navikas. Naudojant TNM sistemą, aprašoma naviko apimtis, jo plitimas į limfmazgius ir metastazių buvimas kituose organuose. T1-T2 reiškia navikus, kurie neišplitę už prostatos ribų, T3-T4 – išplitusius į aplinkinius organus. N0-N1 nurodo metastazių sritiniuose limfmazgiuose buvimą, o M0-M1 – metastazių buvimą kituose organuose, dažniausiai kauluose.

Gydymas #

Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.

Esant ankstyvam prostatos vėžiui

Esant ankstyvam prostatos vėžiui, gydymui gali būti taikomi keli būdai. Pirmiausia, jei navikas yra labai ankstyvoje stadijoje ir nesukelia simptomų, gali būti pasirinktas stebėjimo ir laukimo metodas. Tai ypač aktualu, nes prostatos vėžys dažnai auga labai lėtai, nesukeldamas sveikatos problemų. Gydytojas reguliariai stebės paciento būklę, atlikdamas PSA testus ir prostatos apčiuopas.

Aktyvus stebėjimas taikomas jauniesiems ir sveikiems vyrams, kuriems nustatyta ankstyva prostatos vėžio stadija. Jei vėžys pradeda greitai augti, bus pradėtas gydymas, pavyzdžiui, chirurginis prostatos pašalinimas arba radioterapija (išorinė arba brachiterapija).

Vyresnio amžiaus vyrams arba tiems, kurie serga kitomis sunkiomis ligomis, gali būti taikomas laukimo metodas, kuriuo atveju gydymas pradedamas tik atsiradus simptomams. Gydytojas supažindins pacientą su visomis gydymo galimybėmis, jų privalumais ir trūkumais, leidžiant pacientui pačiam pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Hormoninė terapija taip pat gali būti skiriama prieš ar po operacijos ar radioterapijos, siekiant sustiprinti gydymo efektyvumą.

Radikali prostektomija

Radikali prostatektomija yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti prostatą ir aplinkinius audinius, kai diagnozuotas ankstyvas prostatos vėžys. Operacijos apimtis ir pobūdis priklauso nuo vėžio tipo, dydžio ir išplitimo stadijos. Ši operacija rekomenduojama pacientams, sergantiems ankstyvuoju prostatos vėžiu, ypač tiems, kurie yra jaunesni nei 70 metų.

Procedūra gali būti atliekama tradiciškai arba laparoskopiniu būdu, kai prostata pašalinama per nedideles angas pilvo sienoje, naudojant specializuotą įrangą. Operacijos metu pašalinama prostata, o po to, jei reikia, taikoma radioterapija, siekiant užtikrinti, kad likusios vėžio ląstelės būtų sunaikintos.

Po operacijos pacientas gali jausti skausmą, ypač judėdamas. Taip pat į veną lašinami skysčiai ir maitinamieji tirpalai, o šlapimas nuteka per kateterį. Paprastai pacientas išrašomas maždaug po 10 dienų, tačiau kateteris turi likti šlapimo pūslėje apie 2–3 savaites.

Galimi šalutiniai poveikiai apima erekcijos sutrikimus ir šlapimo nelaikymą, tačiau šie simptomai gali gerėti laikui bėgant. Nepaisant šių galimų komplikacijų, radikali prostatektomija gali žymiai pagerinti paciento sveikatą, o reguliari PSA analizė padeda anksti nustatyti ligos recidyą.

Radioterapija

Prostatos vėžys dažniausiai gydomas išorine radioterapija, tačiau ankstyvosios stadijos pacientams gali būti taikoma ir brachiterapija. Šiuo metodu smulkios radioaktyvios „sėklos” įterpiamos tiesiai į prostatą, kad būtų efektyviau sunaikintos vėžio ląstelės. Lietuvoje ši gydymo forma taip pat yra prieinama.

Prieš pradedant gydymą, onkologas radioterapeutas informuos apie galimus gydymo rezultatus ir tai, ko galima tikėtis. Išorinės radioterapijos metu bandoma visiškai sunaikinti naviką, todėl bendras spinduliuotės dozės tikslas paprastai siekia apie 70 Gy, o kasdienio gydymo dozė yra 1,8-2 Gy.

Nors išorinė radioterapija ir brachiterapija yra efektyvios gydant prostatos vėžį, po gydymo gali pasitaikyti ankstyvųjų ir vėlyvųjų šalutinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, cistitas ar impotencija. Kartais vėžys gali atsinaujinti, ir tuomet reikalingas chirurginis ar hormoninis gydymas.

Radikalusis spindulinis gydymas suteikia keletą privalumų: galimybę visiškai išgydyti vėžį, sumažintą kraujavimo riziką, taikant šį gydymo metodą nereikalinga narkozė. Tačiau gydymo procesas trunka 6–7 savaites, ir pacientai gali patirti bendrą silpnumą. Svarbu reguliariai atlikti PSA tyrimus, kad būtų galima stebėti ligos recidyvą.

Brachiterapija

Brachiterapija yra radioterapijos metodas, skirtas ankstyvosios stadijos prostatos vėžiui gydyti. Tai vidinė radioterapija, kurios metu radioaktyvūs šaltiniai įterpiami tiesiai į prostatos audinį, taip leidžiant jonizuojančiajai spinduliuotei veikti iš labai arti. Šis metodas užtikrina tikslų apšvitinimą ir mažina aplinkinių audinių pažeidimo riziką.

Yra dvi pagrindinės brachiterapijos rūšys:

1. Žemos dozės galios brachiterapija (LDR) – šiuo metodu į prostatą implantuojamos žemos dozės radioaktyviojo jodo (125J) arba paladžio (103Pd) sėklos. Šios sėklos lieka prostatoje nuolat, o jų radioaktyvumas palaipsniui silpnėja.
2. Aukštos dozės galios brachiterapija (HDR) – naudojant radioaktyvųjį iridį (192Ir), prostata iškart apšvitinama didelės dozės spinduliais. Po gydymo šaltiniai nepaliekami prostatoje.

Brachiterapijos šalutiniai poveikiai gali apimti skausmą tarpvietėje, šlapimo takų problemas ir laikinas erekcijos sutrikimas. Pasitaiko, kad po procedūros šlapime gali atsirasti kraujo, tačiau tai paprastai yra laikina.

Privalumai apima galimybę visiškai išgydyti vėžį, nesudėtingas procedūras ir greitą grįžimą prie kasdienio gyvenimo. Brachiterapijos trūkumai apima šlaplės susiaurėjimo riziką, dėl kurios po procedūros gali pasireikšti šlapimo takų problemos, reikalaujančios papildomų gydymo priemonių. Taip pat gali atsirasti šalutinių poveikių, tokių kaip cistitas, viduriavimas ir skausmingumas šlapinantis, kurie neigiamai veikia kasdienį gyvenimą. Šis gydymo metodas labiau tinka ankstyvos stadijos prostatos vėžiui, todėl jis gali būti neveiksmingas pažengusiems atvejams. Kadangi brachiterapija yra palyginti nauja, dar nežinomi galimi ilgalaikiai šalutiniai poveikiai. Po procedūros dažnai reikia skausmą malšinančių vaistų, o kai kurie pacientai gali patirti erekcijos sutrikimų ir šlapimo nelaikymo problemų.

Hormoninis gydymas

Hormonai atlieka svarbų vaidmenį organizmo veikloje, o vyriškasis hormonas testosteronas, kurį gamina sėklidės, turi didelės įtakos prostatos vėžio vystymuisi. Sumažinus testosterono kiekį, galima sustabdyti naviko augimą, sumažinti jo dydį ir palengvinti ligos simptomus. Testosterono lygį galima sumažinti pašalinus sėklides arba naudojant vaistus, kurie slopina testosterono gamybą. Šiuo metu dažniausiai renkama hormonų terapija vaistais, o ne chirurginiu būdu.

Gydytojas, atsižvelgdamas į hormonoterapijos privalumus ir trūkumus, pasiūlys tinkamiausią gydymo metodą.

Kada taikoma hormonų terapija?

Hormonų terapija gali būti skiriama 2–6 mėnesiams prieš radioterapiją ar prostatektomiją, kad pagerintų gydymo rezultatus. Ji taip pat naudojama po šių procedūrų, jei yra rizika, kad liga gali atsinaujinti. Hormonoterapija yra standartinis gydymo būdas lokaliai išplitusiam, recidyvavusiam ar metastazavusiam prostatos vėžiui, nes ji sumažina naviko apimtį ir pagerina šlapinimosi funkciją.

Kaip veikia vaistai?

Hormonų terapija gali būti taikoma injekcijomis arba tabletėmis. Injekcijose naudojami LHRH analogai, kurie slopina testosterono gamybą sėklidėse, o tabletės, vadinamos antiandrogenais, blokuoja receptorius, užkertančius kelią testosteronui stimuliuoti vėžį. Dėl šios kombinacijos gydymas vadinamas maksimaliu androgenų blokadu.

Hormonoterapija gali sukelti impotenciją, sumažėjusį lytinį potraukį, kūno svorio padidėjimą, karščio bangas, nuovargį ir krūtų padidėjimą. Šie simptomai gali būti laikini arba nuolatiniai, atsižvelgiant į gydymo metodą. Svarbu apie šalutinius poveikius pasikalbėti su gydytoju, kad būtų galima tinkamai pasiruošti ir valdyti juos.

Hormoninė terapija paprastai taikoma tol, kol ji yra veiksminga, o jei liga progresuoja, gydymo strategija gali būti peržiūrima. Naujoviškos intermituojančios androgenų blokados galimybės šiuo metu yra tiriamos siekiant ilgiau išlaikyti gydymo efektyvumą ir sumažinti šalutinius poveikius per gydymo pertraukas.

Transuretrinė prostatos rezekcija (TURP)

Transuretrinė prostatos rezekcija (TURP) yra procedūra, atliekama naudojant specialų prietaisą – rezektoskopą, kuris įkišamas į šlaplę per varpą. Šis prietaisas leidžia gydytojui pasiekti prostatos vietą, kurioje navikas blokuoja šlaplę.

Rezektoskopo gale yra pjaunamoji dalis, o išorėje – optinė sistema, leidžianti stebėti operacijos eigą. Pjaunamąja dalimi pašalinama naviko dalis, blokuojanti šlapimo nutekėjimą. TURP procedūra atliekama bendrojo ar epidurinio nuskausminimo būdu. Epiduriniu nuskausminimu pacientas būna budrus, tačiau apatinė kūno dalis tampa laikinai nejautri.

TURP yra skirtas šlapimo nutekėjimo blokavimui spręsti, todėl jis negali visiškai pašalinti vėžio. Po operacijos pacientas paprastai būna žvalus jau kitą dieną. Kateteris, įdėtas į šlapimo pūslę, leidžia šlapimui tekėti į surinktuvą, kuris gali būti kraujingas. Tam, kad išvengtume kateterio užsikimšimo, gali būti atliekama šlapimo pūslės plovimas.

Po operacijos kai kuriems pacientams gali pasireikšti nedidelis šlapimo nelaikymas, o kai kurie gali turėti sunkumų šlapinantis. Jei jaučiate skausmą, gydytojas gali skirti skausmą malšinančių vaistų. Paprastai pacientas gali grįžti namo po 3–4 dienų po TURP. Taip pat gali pasireikšti retrogradinė ejakuliacija, kai sėkla lytinio akto metu suteka į šlapimo pūslę, o ne išteka per šlapimkanalį.

Sėklidžių pašalinimas (orchiektomija)

Sėklidžių pašalinimo operacija, dar vadinama orchiektomija, yra nesudėtinga procedūra. Operacijos metu padaromas nedidelis pjūvis sėklinio maišelio srityje, po kurio pašalinama sėklidės dalis, gaminanti testosteroną. Dažniausiai šalinamos abi sėklidės, o sėkliniai maišeliai lieka mažesni.

Operacija dažniausiai atliekama taikant intraveninę nejautrą. Nors kai kurie pacientai nerimauja, kad po operacijos jausis „mažiau“ vyriški, kiti sutinka su šiuo gydymo metodu.

Pašalinus sėklides, organizmas nebegamina testosterono. Tai padeda slopinti vėžio vystymąsi ir gali žymiai palengvinti ligos simptomus. Po orchiektomijos gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, tokie kaip karščio bangos ir seksualinė impotencija, tačiau jie būna panašūs į tuos, kurie atsiranda vartojant hormoninius vaistus.

Vienas iš orchiektomijos privalumų yra tas, kad po operacijos hormoninių vaistų vartoti nebereikia, taigi galima išvengti tokių šalutinių poveikių, kaip krūtų padidėjimas ir skausmingumas. Šį gydymo būdą dažniausiai pasirenka vyresnio amžiaus pacientai.

Prostatos vėžio gydymo šalutinių poveikiai

Spindulinis šlapimo pūslės uždegimas

Jonizuojančioji spinduliuotė (radioterapija) gali sukelti šlapimo pūslės gleivinės uždegimą. Gleivinė paburksta, parausta, o kartais atsiranda smulkių opelių. Pacientai dažnai skundžiasi padažnėjusiu, skausmingu ir deginančiu šlapinimusi. Taip pat gali pasirodyti kraujo šlapime, o pilvo apačioje gali atsirasti spazminiai skausmai. Užsitęsus šiems simptomams, kyla šlapimo pūslės infekcijos rizika.

Uždegimas gydomas priešuždegiminiais vaistais, ir šie simptomai paprastai greitai praeina. Tačiau jei uždegimas užsitęsia, gali įvykti šlapimo pūslės susiraukšlėjimas, sumažinantis jos talpą ir sukeliantis skausmingą, dažną šlapinimąsi. Tokiais atvejais gali prireikti suformuoti kitus šlapimo nutekėjimo kelius arba net pašalinti šlapimo pūslę.

Šlapimo nelaikymas

Po radikalios prostatektomijos šlapimo nelaikymas gali pasireikšti kaip laikinas, tačiau retas reiškinys. Po operacijos šlapimo pūslėje laikomas kateteris dvi savaites. Jį pašalinus, gali pasireikšti nedidelis nevalingas šlapimo išbėgimas, kuris gali trukti kelias savaites ar mėnesius. Šlapimo nelaikymas dažniausiai atsiranda, kai didėja pilvo preso spaudimas, pavyzdžiui, kosint ar čiaudint.

Ši būklė atsiranda dėl laikino šlapimo pūslės raumenų funkcijos sutrikimo, kuris dažniausiai išnyksta. Jei problema išlieka, yra įvairių gydymo metodų, tokių kaip dubens raumenų gimnastika ir elektrostimuliacija.

Seksualinės problemos

Po prostatos vėžio gydymo gali sumažėti lytinis potraukis ir net išnykti erekcija. Erekcijos sutrikimas, dažnai vadinamas impotencija, gali atsirasti po radikalios prostatektomijos ar radioterapijos ir dažnai slegia jaunesnius vyrus. Pacientai dažnai nenoriai kalba apie šią problemą, nors ji gali turėti didelį poveikį jų gyvenimui ir santykiams. Svarbu prisiminti, kad ryšiai tarp partnerių remiasi ne tik seksualiniu gyvenimu, bet ir meile bei pasitikėjimu.

Gydytojai gali pasiūlyti įvairius gydymo metodus, tokius kaip vaistai, skatinantys kraujo pritekėjimą į varpą, vakuumo erekcijos pompos ar akytkūnių injekcijos terapija. Jei šie metodai nepadeda, gali būti siūloma varpos protezo implantacija, nors ši operacija yra sudėtinga ir gali sukelti komplikacijų.

Nevaisingumas

Gydymo metu ar po jo vyras gali tapti nevaisingas, apie ką turėtų būti informuojami pacientai. Prieš gydymą galima paimti ir užkonservuoti spermos mėginius, kurie vėliau galėtų būti panaudoti apvaisinimui. Šiuo atveju svarbu aptarti galimybes su partnere, jei planuojate turėti vaikų ateityje.

Stebėsena po gydymo #

Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus.

Po operacijos, spindulinės terapijos ar hormoninio gydymo būtina reguliariai tikrinti sveikatą, kad būtų laiku pastebėtas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Pirmus dvejus metus po gydymo pacientai tikrinami kas 3 mėnesius. Jei būklė stabili, tikrinimai vyksta du kartus per metus, o vėliau – kartą per metus.

Tyrimo metu gydytojas atlieka prostatos arba buvusios jos vietos apčiuopą per tiesiąją žarną, kraujo tyrimą PSA lygiui nustatyti. Jei įtariamas vėžio atsinaujinimas, atliekama prostatos biopsija. Gali būti skiriami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas, rentgenas ar kaulų skenavimas.

Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda nusiskundimų – skausmas kauluose, šlapinimosi problemos, bendras silpnumas ar karščiavimas. Dėl metastazių kauluose gali atsirasti lūžių, ypač pavojingi stuburo slankstelių lūžiai, kurie gali sukelti paralyžių.

Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.

Svarbu, kad pacientai laikytųsi stebėjimo plano, nes taip galima užtikrinti, kad bet kokie pakitimai būtų laiku nustatyti. Nors stebėsena gali atrodyti ilgalaikė, ypač kai ji tęsiasi dešimtmetį, tai yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti paciento sveikatos gerovę ir užkirsti kelią galimam vėžio progresavimui.

Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.

Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #

Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta lytinių ir šlapimo takų vėžio (įskaitant inkstų ląstelių karcinomą, varpos vėžį, sėklidžių seminomą ir neseminomą, šlapimo pūslės vėžį ir prostatos vėžį), gydymui (2023 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.

Vaizdo įrašas. POLA forumas apie sveikatą ir gyvenimo kokybę po prostatos vėžio dagnozės #

Kiekviena kelionė per ligą ir po jos – lengvesnė, kai einame drauge. Kviečiame žiūrėti POLA forumo „Jėga gyventi“ vaizdo įrašą. Renginys skirtas kalbėtis apie sveikatą ir gyvenimo kokybę po prostatos vėžio diagnozės. Tai galimybė išgirsti naujausią informaciją iš gydytojų specialistų – urologų: dr. Mariaus Kinčiaus, gyd. Aivaro Grybo ir doc. dr. Alberto Čekausko. Pasidalinta patirtimi, užduota daug klausimų ir pasisemta stiprybės. Renginio metu aptartos ne tik gydymo naujovės ir šalutinių poveikių valdymas, bet ir svarbios temos apie intymumą, emocinį ryšį bei kaip išlaikyti gyvenimo kokybę po gydymo. Renginį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Šis renginys yra 2025 m. POLA informacinės kampanijos „PO TO“, kuri skirta vėžio prevencijai, vėžio stigmos mažinimui ir pacientų palaikymui, dalis. Dėkojame rėmėjams.

Pranešimų santraukos

Gydymo galimybės ir naujovės. Dr. Marius Kinčius, gydytojas urologas, Nacionalinis vėžio centras

Prostatos vėžio gydymo galimybės pirmiausia priklauso nuo diagnostikos kokybės. Jis primena apie „Movember“ iniciatyvą, skirtą atkreipti dėmesį į vyrų sveikatą, ypač prostatos ir sėklidžių vėžį bei psichoemocinę būklę. Lietuvoje vyrų psichikos sveikatos situacija išlieka sudėtinga – savižudybių tarp vyrų yra kelis kartus daugiau nei tarp moterų.

Prostatos vėžys yra viena tų ligų, kurių visiškai išvengti neįmanoma: maždaug kas aštuntas vyras per gyvenimą ja suserga. Tačiau gera žinia ta, kad tik apie kas šeštas susirgęs nuo šios ligos miršta. Organizavus sistemingą patikrą (skriningą), mirtingumą galima sumažinti apie 14 %. Svarbu suprasti, kad ne kiekvieną prostatos vėžį reikia gydyti iš karto – daugelis jų progresuoja labai lėtai ir gali būti saugiai stebimi, išsaugant gyvenimo kokybę.

Moksliniai tyrimai, įskaitant Anglijoje vykdytą „ProtecT“ studiją, parodė, kad aktyvus stebėjimas ir neatidėliotinas gydymas turi panašius išgyvenamumo rezultatus, tačiau leidžia perpus sumažinti radikalių intervencijų skaičių. Tai reiškia mažiau šalutinių poveikių, tokių kaip šlapimo nelaikymas ar lytinės funkcijos sutrikimai, ir daugiau kokybiško gyvenimo metų.

Šiuo metu Europoje vyksta „PRAISE-U“ tyrimas, kuriame dalyvauja ir Lietuva, siekiant sukurti vieningą prostatos vėžio patikros modelį. Numatomos diagnostikos naujovės – didesnis magnetinio rezonanso taikymas, tikslingos biopsijos, leidžiančios tiksliai nustatyti naviko vietą. Tai atveria galimybes židininiam gydymui, kai gydoma tik pažeista prostatos dalis, o ne visa liauka.

Lietuvoje jau taikomos pažangios technologijos: robotinė chirurgija, modernūs vaistai, genetiniai tyrimai, radionuklidinė terapija. Visa tai leidžia gydyti tiksliau, efektyviau ir su mažesne neigiamų pasekmių rizika, kartu išsaugant vyrų gyvenimo kokybę.

Pašalinių poveikių valdymas (įskaitant šlapimo nelaikymą). Aivaras Grybas , gydytojas urologas, VUL Santaros klinikos

Nepaisant to, kad chirurginės technologijos sparčiai tobulėja – atviras operacijas keičia laparoskopinės, o šias – robotinės – šlapimo nelaikymo rizika po radikalios prostatektomijos išlieka panaši. Tai lemia ne tik operacijos metodas, bet ir naviko vieta: jei jis yra arti šlapimo sfinkterio ar pažeidžia nervinius pluoštus, rizika didesnė. Svarbūs ir individualūs veiksniai – paciento fizinė būklė, tarpvietės raumenų stiprumas. Apskritai apie 10 % vyrų gyvenime susiduria su šlapimo nelaikymu, o po prostatos operacijos – nuo 3 iki 10 %.

Gydymas visada pradedamas nuo konservatyvių priemonių: reabilitacijos, kineziterapijos, tarpvietės raumenų stiprinimo pratimų, nervų stimuliacijos, pagalbinių priemonių (įklotų, sauskelnių). Jei tai nepadeda, Lietuvoje galima taikyti ir kompensuojamą chirurginį gydymą. Tam naudojami pošlapliniai raiščiai arba dirbtinis šlaplės sfinkteris – prietaisas, kuris veikia kaip manžetė ir kontroliuoja šlapimo nutekėjimą. Šiuos implantus galima koreguoti laikui bėgant, jei simptomai vėl sustiprėja.

Šiuo metu implantai gali būti skiriami praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams po prostatos operacijos, tačiau gydytojai siekia, kad šis laikotarpis būtų sutrumpintas, nes ilgalaikis šlapimo nelaikymas stipriai blogina gyvenimo kokybę. Svarbu žinoti, kad nėra „per vėlu“ – net jei operacija atlikta prieš 10 ar 20 metų, šis gydymas gali būti taikomas ir reikšmingai pagerinti gyvenimą. Diagnostiką atlieka urologas, o prireikus pacientas nukreipiamas į specializuotą centrą.

Jeigu atitinkamos medicininės indikacijos, tiek pats implantas, tiek operacija yra kompensuojami ligonių kasų ir atliekami planine tvarka. Norint patekti pas specialistą, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas pas urologą, nurodant, kad problema yra šlapimo nelaikymas. Lietuvoje šioje srityje specializuojasi tik trys–keturi urologai, o Santaros klinikose yra specialiai tam skirti registracijos talonai.

Intymi sveikata po gydymo. Dr. Albertas Čekauskas, gydytojas urologas, VUL Santaros klinikos

Lytinė sveikata nėra tik erekcija – tai, pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, yra fizinės, emocinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, susijusi su seksualumu. Ši tema aktuali ne tik jauniems vyrams: tyrimai rodo, kad vyrai išlieka seksualiai aktyvūs ir vyresniame amžiuje, o net perkopus 80 metų išlieka intymumo poreikis, net jei nebūtinai vyksta lytiniai santykiai.

Onkologinė diagnozė ir jos gydymas reikšmingai veikia lytinį gyvenimą. Radikali prostatektomija, spindulinė terapija, brachiterapija, hormoninis gydymas (androgenų blokada) gali mažinti libido, potraukį ir erekcijos funkciją. Pagrindinė priežastis – neurovaskulinių pluoštų pažeidimas, kraujotakos ir hormonų pokyčiai. Nors nervai gali būti ne nupjaunami, o mechaniškai paveikiami, daliai vyrų funkcija laikui bėgant iš dalies atsistato.

Svarbu žinoti, kad po prostatos operacijos nebėra ejakuliacijos, tačiau orgazmas nėra tas pats, kas ejakuliacija – tai centrinės nervų sistemos pojūtis, kuris gali būti jaučiamas ir be erekcijos. Taip pat nėra gydymo metodo, kuris garantuotų 100 % funkcijos išsaugojimą: net geriausiuose centruose, kai nervai saugomi, tikimybė siekia apie 80 %, o esant gretutinėms ligoms – mažėja.

Po chirurginio gydymo lytinė funkcija dažnai pamažu gerėja, o po spindulinės terapijos – gali blogėti laikui bėgant. Todėl itin svarbu neatidėlioti reabilitacijos: pradėti iš karto, kai tik leidžia medicininė būklė. Taikomi vaistai, vakuuminiai prietaisai, injekcijos, o kai kuriais atvejais – implantai. Gydytojas pabrėžia, kad lytinė sveikata yra dviejų žmonių reikalas, todėl svarbu įtraukti partnerį ir kalbėtis atvirai.

Pabaigai – erekcijos nebuvimas nereiškia seksualumo pabaigos. Tai gali būti naujas intymumo etapas, kuriame atsiranda kitokios artumo formos ir nauji ryšio būdai.

Renginio metu užduoti klausimai ir atsakymai:

Kas gali išrašyti vaistus dėl potencijos – šeimos gydytojas ar urologas?

Jeigu kalbame apie „Viagros tipo“ vaistus (PDE5 inhibitorius), juos gali išrašyti ir šeimos gydytojas. Visgi geriausia, jei prieš tai yra suteikiama urologo rekomendacija, kiek ir kaip vartoti, o vaistą pratęsti gali šeimos gydytojas.

Jeigu reikalingi leidžiami vaistai į varpą (pvz., prostadilis), situacija sudėtingesnė: šeimos gydytojas jų dažniausiai neišrašo. Teoriškai jis galėtų pratęsti, jei receptą jau buvo išrašęs urologas, tačiau praktikoje tai reta, nes vaistas Lietuvoje nėra registruotas, todėl reikalingas vardinis receptas. Dėl to realistiškiausias kelias – konsultacija pas urologą.

Trumpai apie kelią: dažniausiai pradedama nuo šeimos gydytojo, o toliau, jei reikia sudėtingesnio gydymo, jis nukreipia pas urologą.

Po radikalios prostatos operacijos PSA pradėjo kilti (pvz., 0,19–0,22). Magnetas nieko nerodo. Ar nusiraminti, ar ieškoti toliau, ką daryti?

Atsakymas:
Po radikalaus prostatos vėžio gydymo biocheminis atkrytis (PSA atkrytis) po operacijos fiksuojamas tada, kai du iš eilės PSA tyrimai yra > 0,2 ng/ml. Tai signalas, kad liga greičiausiai kažkur organizme atsinaujina, net jei įprasti tyrimai dar nieko nerodo.

Svarbu suprasti, kad esant tokiems PSA skaičiams (apie 0,2), standartiniai radiologiniai tyrimai – KT, MRT, kaulų scintigrafija – dažniausiai nieko neparodo, nes jų jautrumas prie tokių reikšmių yra labai mažas (radiniai – tik kelių procentų tikimybe).

Šiuo metu tinkamiausias tyrimas tokioje situacijoje – PSMA PET/CT, tačiau ir jo jautrumas prie PSA ~0,2 yra ribotas: apie 20 % tyrimų būna teigiami, o apie 80 % nieko neranda. Vis dėlto net jei PSMA PET/CT nerodo židinio, tai nereiškia, kad problema išnyko – dažnai vis tiek rekomenduojama inicijuoti spindulinę terapiją į prostatos ložę (vietą, kur buvo prostata).

Kodėl svarbu nenumoti ranka ir nelaukti per ilgai?
Saugiausias intervalas antram radikaliam gydymui dažnai minimas tada, kai PSA yra tarp 0,2 ir 0,5. Laukti, kol PSA taps 1,0, dažniausiai nerekomenduojama vien tam, kad „PET’as būtų jautresnis“, nes tada galima prarasti optimalų laiką ankstyvam ir veiksmingam gydymui. Kita vertus, jei PSMA PET/CT vis dėlto parodytų, pavyzdžiui, mažą limfmazgio židinį, tuomet spindulinės terapijos laukas galėtų būti praplėstas ir gydymas – tikslingesnis.

Praktinis žingsnis: gydytojas gali parengti siuntimą PSMA PET/CT Kauno kliniku radiologams,  branduolinės medicinos specialistams. Toliau sprendžiama dėl spindulinės terapijos (dažniausiai į prostatos ložę, o esant radiniams – pagal situaciją).

Taip pat svarbu: net jei kelias atrodo ilgas, Lietuvoje prostatos vėžio gydyme yra daug galimybių – nuo spindulinės ir hormonų terapijos iki kitų sisteminių gydymo etapų, kai jų prireikia. Esmė – neuždelsti, bet ir veikti pagal aiškų algoritmą.

Kodėl vieniems PSA tyrimas stebėjime nemokamas, o kitiems tenka mokėti? Nuo ko tai priklauso?

PSA stebėjimas po gydymo yra kompensuojamas, tačiau jis vyksta pagal tam tikrą režimą. Dažnas principas:

• po pirminio gydymo pirmus metus PSA tikrinamas kas 3 mėnesius,
• vėliau intervalai retėja,
• ilgainiui pereinama prie kartą per metus (ilgalaikėje stebėsenoje).

Skirtumai, kodėl kartais prašoma susimokėti, dažniausiai atsiranda tada, kai:

• PSA norima daryti dažniau, nei numatyta stebėjimo grafike,
• tyrimas daromas ne toje įstaigoje, kur pacientas yra dispanserizuojamas (stebimas),
• tyrimas atliekamas paciento patogumui privačiai / greičiau, ne per įprastą kompensavimo kelią.

Jeigu pacientas stebimas didesniame centre (pvz., onkologijos centre ar tretinio lygio ligoninėje) ir yra dispanserizuotas, tuomet tyrimai paprastai atliekami ten.

Dar vienas svarbus aspektas – tas pats PSA tyrimas skirtingose laboratorijose gali skirtis metodika ir jautrumu. Po operacijos svarbus „supertikslus“ PSA, nes pokyčio greitis ir labai maži skaičiai gali turėti reikšmę sprendžiant, ar gydymą reikia pradėti anksčiau.

Praktinis patarimas: jei šeimos gydytojas PSA nepadaro, dažnai išeitis – urologo konsultacija, nes urologo konsultacija su PSA tyrimu paprastai yra apmokama ligonių kasų.

Ar yra nuolaidų PSA tyrimams pacientams?

Taip, POLA kortelės turėtojams suteikiamos nuolaidos  tyrimams.
Taip pat, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos nariai gali gauti nuolaidą PSA tyrimams pagal sutartį su privačia laboratorija. Įprastai išduodama nario kortelė (pvz., metams), su kuria nuolaida galioja laboratorijos padaliniuose didžiuosiuose miestuose.

Ar „rusvasis frankincensas iš Omano“ (ladanas) padeda nuo prostatos vėžio?

Gydytojai pabrėžia, kad nėra mokslinių įrodymų, jog šis preparatas padėtų gydyti prostatos vėžį ar turėtų realų terapinį poveikį. Tokios priemonės priskiriamos netradicinei medicinai – tai yra tai, ko gydytojai nemokomi universitetuose ir kas nėra pagrįsta klinikiniais tyrimais.

Taip pat akcentuojama, kad tai nėra vaistas, o maisto papildas. Maisto papildų atveju niekas sistemingai netikrina:

• kas iš tikrųjų yra kapsulės ar preparato viduje,
• ar ten yra tai, kas nurodyta etiketėje,
• ar veikliosios medžiagos dozė yra tokia, kokia parašyta,
• ar ji apskritai yra saugi.

Svarbu suprasti, kad nėra atlikta klinikinių tyrimų, kurie įrodytų, jog šis preparatas yra veiksmingas ar saugus prostatos vėžiu sergantiems žmonėms. Taip pat nėra duomenų, ar jis nekenkia ir nesąveikauja su onkologiniu gydymu.

Gydytojai įspėja, kad dalis žmonių klaidingai mano, jog „žoliniai“ ar „natūralūs“ preparatai negali pakenkti. Tačiau realybėje kai kurie tokie preparatai gali:

• slopinti gydymo veiksmingumą,
• sustiprinti šalutinius poveikius,
• kenkti kepenims ar kitiems organams.

Todėl gydytojų pozicija aiški: žmogus gali rinktis eksperimentuoti, bet tai daro savo rizika, ir labai svarbu apie visus vartojamus papildus informuoti gydytoją. Tai padeda išvengti pavojingų sąveikų ir netikėtų komplikacijų.

Gydytojai taip pat primena, kad šiuolaikinis prostatos vėžio gydymas remiasi vaistais ir metodais, kurie yra praėję kelias klinikinių tyrimų fazes ir kurių veiksmingumas bei saugumas yra moksliškai įrodytas.toja.

Po išorinės spindulinės terapijos sumažėjo libido ir erekcijos galimybės. Vaistai kartais padeda, kartais ne. Ar taip gali būti? Ar atsistatys? Ką daryti?

Spindulinis gydymas gali paveikti seksualinę funkciją, nors libido (potraukį) jis paprastai veikia ne taip tiesiogiai, kaip hormoninis gydymas. Dažniau poveikis atsiranda per kraujotaką ir neurovaskulinius pluoštus (nervinius-kraujagyslinius takus), panašiai kaip po chirurgijos. Be to, svarbūs ir kiti veiksniai: amžius, kraujagyslių būklė, aterosklerozė, cholesterolis, fizinis aktyvumas.

Ką praktiškai galima daryti:

1. peržiūrėti vaistų dozavimą ir vartojimo schemą (kartais problema ne „kad vaistai neveikia“, o kad reikia koreguoti vartojimą);
2. jei vien tik tabletės nepakankamos, svarstomi metodai, kuriems nereikia pilno nervinio impulso – vakuuminiai prietaisai, leidžiami vaistai;
3. jei ilgainiui nepavyksta pasiekti norimo rezultato, egzistuoja ir implantai (nors Lietuvoje jie mažiau paplitę ir paprastai nekompensuojami).

Sprendimų yra daugiau nei vienas – svarbu ramiai judėti etapais ir spręsti problemą kaip poros (jei yra partnerė) klausimą, nes seksualinis santykis nėra tik „mechanika“, o visuma.

Kodėl vyrų varpos implantai Lietuvoje dar retai naudojami? Ar tai reali alternatyva?

Taip, varpos implantai yra reali, mediciniškai pagrįsta ir veiksminga alternatyva vyrams, kuriems nepadeda tabletės, injekcijos ar vakuuminiai prietaisai. Daugelyje Vakarų šalių tai yra įprastas sprendimas, padedantis atkurti lytinę funkciją ir gyvenimo kokybę.

Lietuvoje jie kol kas naudojami retai dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – tabu ir gėdos jausmas, vis dar lydintis pokalbius apie vyrų intymią sveikatą. Antra – finansinis aspektas: implantai šiuo metu nėra kompensuojami, o jų kaina siekia nuo 1000 iki 3000 eurų. Trečia – mažas informuotumas: daugelis vyrų nežino, kad tokia galimybė apskritai egzistuoja. Svarbu suprasti, kad varpos implantas nėra prabanga – tai funkcinė reabilitacija, padedanti atkurti artumą, pasitikėjimą savimi ir pilnavertį gyvenimą. Gydytojai pabrėžia, kad šis sprendimas turėtų būti vertinamas kaip viena iš lygiaverčių gydymo galimybių, o ne kraštutinė priemonė.

Kodėl atliekama palyginti nedaug šlapimo nelaikymo operacijų po prostatos gydymo?

Lietuvoje taikomos procedūros iš esmės atitinka įprastą praktiką, o viena svarbi priežastis – ne visiems pacientams galima operuoti iš karto.

Pagrindiniai ribojantys veiksniai:

• pirmiausia turi būti stabilizuota pagrindinė liga (jei liga progresuoja ar planuojamas spindulinis gydymas, su chirurginiu šlapimo nelaikymo gydymu dažnai neskubama);
• prieš dirbtinio sfinkterio implantaciją būtina įvertinti, ar šlapimo takai tinkami: atliekama cistoskopija, vertinama šlaplės būklė;
• daliai pacientų reikia paruošimo: gydyti infekcijas, spręsti šlaplės striktūras (pvz., dilatacija, optinė uretrotomija) ir tik tada galima svarstyti implantaciją.

Taip pat pabrėžiama, kad net jei operacija buvo prieš 10–20 metų, esant stabiliai situacijai, gydymas vis tiek gali būti taikomas.

Po prostatos pašalinimo vėliau taikytas spindulinis gydymas, atsirado šlaplės striktūra, atliktos procedūros, dabar žmogus nelaiko šlapimo. Praėjo 14 mėnesių. Ar dar galima padėti?

Taip, 14 mėnesių po gydymo – dažniausiai tai yra tinkamas laikas pradėti išsamų vertinimą ir planuoti sprendimus. Pirmiausia atliekami tyrimai: įvertinama šlaplės būklė, ar striktūra neatsinaujino, ar šlapimo takai stabilūs ir tinkami chirurginiam gydymui.

Jeigu situacija stabili, galima svarstyti chirurginius sprendimus, įskaitant dirbtinio šlaplės sfinkterio implantavimą (pagal indikacijas). Ne visiems pacientams jis tinka iš karto – kartais reikia papildomo paruošimo ar gydymo prieš operaciją.

Svarbu žinoti: nėra „per vėlu“ spręsti šlapimo nelaikymo problemą. Net ir praėjus ilgesniam laikui, esant tinkamoms sąlygoms, galima rasti veiksmingą sprendimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Jei šiandien patenku pas specialistą dėl šlapimo nelaikymo, kiek laukti iki operacijos?

Minėta reali praktika: po konsultacijos operacija galėtų būti planuojama maždaug po kelių mėnesių,  bet iki to dažniausiai reikia papildomo ištyrimo, pavyzdžiui, cistoskopijos. Tai planinis kelias, o prioritetai operacinėse dažnai teikiami aktyviai onkologinei ligai.

Klausimas: Ar aktyvus stebėjimas nustačius prostatos vėžį tikrai saugus? Kodėl vieniems skiriamas gydymas, o kitiems – stebėjimas?

Taip, aktyvus stebėjimas daugeliu atvejų yra saugus ir moksliškai pagrįstas. Jis taikomas, kai navikas yra mažos ar vidutinės rizikos, auga lėtai ir šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei. Tokiais atvejais žmogus nėra paliekamas be priežiūros – reguliariai atliekami PSA tyrimai, kartotinės biopsijos, vaizdiniai tyrimai.

Praktinė patirtis rodo, kad jei 100 vyrų paskiriamas aktyvus stebėjimas: apie 30 % niekada neprireikia gydymo, apie 30 % gydymo prireikia, nes liga ima progresuoti, apie 30 % gydymo prašo patys, nors mediciniškai jo dar nereikia, nes emociškai sunku gyventi su „laukimo“ būsena.

Todėl aktyvus stebėjimas nėra tik medicininis sprendimas – tai ir emocinis iššūkis. Labai svarbi ne tik gydytojų priežiūra, bet ir psichologinė pagalba, pokalbiai su specialistais bei artimųjų palaikymas.

Svarbu suprasti: stebėjimas nėra „nieko nedarymas“. Jei liga pradeda progresuoti, gydymas pradedamas laiku, neprarandant galimybės pasveikti.

Ar galima gauti psichologo pagalbą onkologinės ligos kelionėje? Ar ji kompensuojama?

Taip, psichologinė pagalba yra prieinama ir verta ja pasinaudoti. Onkologinės ligos kelionėje emociniai svyravimai yra normalūs: šokas, neigimas, pyktis, nerimas, liūdesys, nemiga, dirglumas, sunku susikaupti. Kartais labiausiai išvargina ne pats gydymas, o nuolatinė įtampa laukiant tyrimų, atsakymų ar stebėjimo metu.

Lietuvoje yra galimybė gauti valstybės apmokamas psichologo konsultacijas – dažniausiai 5–6 konsultacijas. Į jas gali kreiptis ne tik sergantis žmogus, bet ir artimieji (partnerė, vaikai, šeimos nariai), nes liga paliečia visą šeimą.

Svarbu žinoti, kad pagalba gali būti kelių lygių:

• psichologas padeda susitvarkyti su nerimu, krize, prisitaikymu, santykių įtampa, miego problemomis;
• jei emocinė būsena labai sunki (pvz., panikos epizodai, depresija, mintys apie beviltiškumą), gali prireikti ir onkopsichiatro konsultacijos bei laikino medikamentinio palaikymo.

Kur kreiptis? Dažniausiai psichologai dirba didžiuosiuose onkologijos centruose ir klasterio įstaigose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Pavyzdžiui, Vilniuje pagalba teikiama ir didžiuosiuose centruose, kur pacientai yra stebimi ar gydomi. Praktikoje vietų dažnai yra, tik svarbu paprašyti siuntimo / nukreipimo ir užsiregistruoti.

Jei sunku kalbėtis su artimaisiais, verta pradėti nuo saugios vietos, kur galima „išsikalbėti“ be vertinimo. Kartais vien supratimas, kad tai, ką jauti, yra normali reakcija, jau sumažina įtampą.

Nemokamos POLA psichologo konsultacijos – POLA kortelės turėtojai gali kreiptis dėl psichologinės konsultacijos. Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA tinklapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt. Konsultacijos teikiamos telefonu Jums patogiu metu.

Papildoma pagalba bendruomenėje: POLA kviečia prisijungti prie uždaros pacientų bendruomenės „Facebook“ socialiniame tinkle –  grupės „Gyvenimas sergant prostatos vėžiu“, kur žmonės dalinasi patirtimis, praktiniais patarimais ir palaikymu. Tai nepakeičia specialisto, bet daugeliui padeda jaustis ne vieniems, ypač stebėjimo laikotarpiu.

Vaizdo įrašas. Prostatos vėžys ir lytinė sveikata: gydytojo patarimai #

Tęsiame mūsų virtualių seminarų ciklą, kurių metu kalbame apie šalutinių simptomų valdymą: ką pataria gydytojai ir kaip pacientai patys galėtų aktyviau įsitraukti. Prostatos vėžys ir lytinė sveikata – aktuali, bet dažnai nutylima tema. Norime keisti šią situaciją, tad apie tai pasikvietėme pakalbėti med. dr. Robertą Adomaitį, urologą-seksualinės medicinos gydytoją. Gydytojas ne tik pasidalins naudingomis žiniomis, bet ir atsakys į dažniausiai pacientams kylančius klausimus.

Atkreipiame dėmesį, kad vaizdo įraše minima programėlė šiuo metu yra nepasiekiama dėl būtinybės atnaujinti platformą ir IT sprendimus. Gavus reikiamą finansavimą, planuojame užsakyti programėlės atnaujinimo darbus.

Virtualus asistentas sergantiesiems prostatos vėžiu ir jų artimiesiems #

„Europa Uomo“ organizacija, vienijanti prostatos vėžiu  sergančius Europos pacientus ir jų artimuosius, kviečia išmėginti svetainėje įdiegtą „virtualų asistentą“ – atsakymai jame pateikiami net 95 kalbomis, taip pat ir lietuvių kalba.

Kaip  naudotis virtualiu asistentu? Paspaudę mėlyno kalbos burbulo piktogramą, esančią Europa UOMO puslapio https://www.europa-uomo.org/ apačioje, dešinėje. Įvedus klausimus į dialogo laukelį, virtualus asistentas gali atsakyti į klausimus apie prostatos vėžio diagnozavimą ir gydymą. Jis gali bendrauti 95 kalbomis – automatiškai konvertuodamas į tą kalbą, kuria klausimas užduodamas.

SVARBU! Nors naudojimasis virtualiu asistentu yra anonimiškas, tačiau svarbu laikytis saugumo ir neįvedinėti asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, adresas, asmens dokumento numeris, telefono numeris ir pan.

„Europa Uomo“ sukurtas robotas atveria naujų galimybių vėžio srityje. Bendradarbiaujant su Švedijos dirbtinio intelekto bendrove sukurtas pokalbių robotas buvo „apmokytas“ atsakinėti į klausimus apie prostatos vėžį. „Tai naujas būdas kiekvienam gauti patikimos informacijos apie prostatos vėžį gimtąja kalba“, – sako „Europa Uomo“ pirmininkas Günther Carl. „Tai jokiu būdu nepakeičia gydytojo konsultacijos, tačiau gali suteikti vertingos informacijos, kuri gali padėti vyrams priimti svarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl tyrimų ir gydymo. Tobulinsime pokalbių robotą ir suteiksime jam daugiau informacinės medžiagos, kuria jis galės naudotis. Todėl norime, kad žmonės jį išbandytų ir praneštų mums, ką apie jį mano. Galėsime padaryti pakeitimų, kad jis būtų patogesnis naudoti“.