Apie skydliaukę #
Skydliaukė yra endokrininės sistemos, reguliuojančios hormonų kiekį organizme, dalis. Ji absorbuoja jodą iš kraujotakos ir gamina skydliaukės hormonus trijodtironiną (T3) ir tetrajodtiroksiną (T4), reguliuojančius organizmo medžiagų apykaitą. Skydliaukė yra nedidelė dviskiltė elastinga liauka, esanti kaklo priekyje truputėlį žemiau gerklų, šalia trachėjos. Sveika skydliaukė yra vos apčiuopiama, t. y. ją sunku rasti palietus.
Skydliaukės vėžio simptomai #
Dažniausias skydliaukės vėžio simptomas yra neskausmingas gumbas kakle. Dauguma skydliaukės gumbų nėra vėžiniai (gerybiniai), tačiau svarbu kreiptis į gydytoją apčiuopus bet kokį gumbą.
Kiti simptomai yra šie:
- Užkimęs balsas, kuris neturi aiškios priežasties ir nepraeina per 3 savaites.
- Pasunkėjęs rijimas, kurį sukelia skydliaukės auglys, spaudžiantis stemplę.
- Pasunkėjęs kvėpavimas, kurį sukelia skydliaukės auglys, spaudžiantis trachėją
- Skausmas kaklo priekyje.
- Padidėję kaklo limfmazgiai.
Jei kakle užčiuopėte gumbą ar pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Sergant meduliniu skydliaukės vėžiu, galimi ir kiti simptomai – paraudęs veidas, minkštesnės išmatos arba dažnas viduriavimas, svorio kritimas. Šiuos simptomus gali sukelti tai, kad navikas gamina per daug hormono kalcitonino.
Diagnostika #
Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Vizito metu gydytojas apklaus apie dabartinę būklę, jaučiamus simptomus. Patikros metu jus apžiūrės išoriškai, apčiuops kaklą, skydliaukę, ieškodamas joje mazgų ar sukietėjimų, patikrins, ar nepadidėję kaklo limfmazgiai. Jei po apžiūros jūsų šeimos gydytojas manys, kad simptomai gali būti susiję su skydliaukės vėžiu, jis nukreips pacientą pas gydytoją specialistą– endokrinologą ar onkologą, ir paskirs tyrimus, kurie padės nustatyti diagnozę.
Gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai – padeda sužinoti apie bendrą sveikatos būklę, skydliaukės hormonų ir TSH (tireostimuliuojančio hormono) lygį kraujyje.
- Skydliaukės ir kaklo limfmazgių echoskopija. Jo metu apžiūrima skydliaukė, nustatoma, ar joje yra mazgų, jei yra, kiek jų, kurioje organo dalyje, kokio dydžio, apžiūrima, ar padidėję, pakitę kaklo limfmazgiai.
- Skydliaukės biopsija – galutinė diagnozė patvirtinama arba atmetama, kai įtartino mazgo ląstelės ištiriamos mikroskopu. Dažniausiai atliekama aspiracinė biopsija, kai gydytojas echoskopuotojas, savo veiksmus kontroliuodamas ultragarsu: jis plona adata įduria odą virš skydliaukės, adatos galiuku pasiekia mazgą ir švirkštu išsiurbia mazgo audinio. Jei aspiracinės biopsijos metu gauti rezultatai nėra aiškūs, gydytojas gali pasiūlyti atlikti chirurginę biopsiją, kurios metu mazgelis ir galbūt pažeista skydliaukės skiltis bus pašalinti chirurginiu būdu.
- Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, kuris gali būti atliekamas siekiant patikrinti, ar nėra ligos metastazių plaučiuose požymių.
- Kompiuterinė tomografija (KT). Ja galima ištirti kitas kaklo dalis, kurių negalima pamatyti ultragarsu. Taip pat gali prireikti atlikti kitų organų kompiuterinę tomografiją, siekiant patikrinti, ar nėra ligos metastazių kitose kūno dalyse požymių.
- Kepenų ultragarsinis tyrimas. Šis tyrimas atliekamas norint įsitikinti, ar nėra ligos metastazių kepenyse požymių.
- Radioizotopinis skydliaukės tyrimas naudojamas gana retai. Radioizotopinio tyrimo (skenavimo) metu vertinama skydliaukės funkcija.
Atlikus diagnostinius tyrimus, gydytojas kartu su jumis aptars jų rezultatus.
Skydliaukės vėžio rūšys #
Skydliaukės vėžio tipas nustatomas ištiriant iš pakitusios skydliaukės vietų paimtas audinių ląsteles. Nuo vėžio tipo priklauso ir ligos eiga bei taikomas gydymas.
- Papilinis vėžys – dažniausiai pasitaikantis skydliaukės vėžio tipas. Jis įprastai yra lėtai augantis. Dažniausiai suserga darbingo amžiaus žmonės, dažniau diagnozuojamas moterims.
- Folikulinis vėžys – retesnė skydliaukės vėžio rūšis, kuri dažniau nustatoma pagyvenusiems žmonėms. Dažniausiai auga lėtai, kartais išplinta į kitus organus, dažniausiai į plaučius ar kaulus.
- Medulinis vėžys – reta skydliaukės vėžio forma. Didesnę riziką susirgti turi tie asmenys, kurių šeimoje jau buvo žmonių, sirgusių šia liga. Jeigu medulinis skydliaukės vėžys aptinkamas ir gydomas, kol jis dar neišplitęs į kitus organus, ligą galima suvaldyti. Medulinis skydliaukės vėžys gali pasklisti į plaučius ar kaulus.
- Anaplastinis vėžys – reta skydliaukės vėžio rūšis. Greitai augantis anaplastinis skydliaukės vėžys išsivysto iš diferencijuoto skydliaukės vėžio arba iš gerybinio skydinės liaukos auglio. Dėl greito augimo anaplastinį vėžį sunkiau sėkmingai gydyti. Dažniau nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, moterims.
Esant papiliniam ar folikuliniam skydliaukės vėžiui, nepaisant ligos išplitimo, gydymas yra labai efektyvus, daugelis pacientų gali sėkmingai pagyti. Medulinio ir ypač anaplastinio skydliaukės vėžio atvejais ligos eiga gerokai agresyvesnė ir greitesnė, gydymo rezultatai ne tokie efektyvūs.
Gydymas #
Įvertinus jūsų vėžio tipą, stadiją, atliktus tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę, jus gydantis gydytojas kartu su daugiadiscipline specialistų komanda parinks jums labiausiai tinkantį gydymo metodą.
Skydliaukės vėžio gydymo būdai:
- Chirurginis gydymas
- Gydymas hormonais
- Radioterapija radioaktyviuoju jodu
- Išorinė radioterapija
Galima ir šių būdų kombinacija. Jūsų gydytojas paaiškins apie galimus skirtingus gydymo būdus ir jų šalutinį poveikį.
Stebėsena po gydymo #
Pasibaigus gydymui, reikės gydytojo paskirtu dažnumu apsilankyti kontroliniams vizitams ir atlikti tyrimus. Sirgus papiliniu ar folikuliniu vėžiu, pirmaisiais metais po gydymo rekomenduojama tikrinti kas 6 mėnesius, o vėliau – kartą per metus. Sirgus anaplastiniu vėžiu, pacientai po gydymo pabaigos turi būti tiriami kas 3 mėnesius, tačiau jei tarp patikrinimų pajuntami ligos simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Stebėsenai skirti tyrimai:
- Tiroglobulino tyrimas
- Kaklo srities echoskopija
- Viso kūno radioizotopinis tyrimas radioaktyviuoju jodu
- Kiti gydytojo paskirti tyrimai
Šiame puslapyje galite rasti tyrimų atmintinę, esantiems onkologinės ligos stebėsenoje.
Taip pat, kiekvieno kontrolinio vizito pas gydytoją metu gydytojas apžiūri pacientą, apčiuopia kaklą, patikrinant, ar jame nėra mazgų, padidėjusių sritinių limfmazgių.
Jei tarpuose tarp tikrinimų išryškėja kokie nors ligos požymiai ar pablogėja bendra savijauta, reikia atvykti pas gydytoją nelaukiant numatyto laiko.
Rizikos veiksniai #
Priežastys, dėl kurių išsivysto skydliaukės vėžys, nėra visiškai aiškios, tačiau kai kurie veiksniai gali padidinti riziką juo susirgti:
- Gerybinės skydliaukės ligos (padidėjusi skydliaukė (gūžys), skydliaukės mazgeliai (adenomos), skydliaukės uždegimas (tiroiditas), įskaitant Hašimoto tiroiditą)
- Radiacijos poveikis (asmenys, kuriems buvo taikytas kaklo srities gydymas jonizuojančiaisiais spinduliais arba kuriems teko būti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje aplinkoje).
- Šeimos anamnezė ir genetiniai veiksniai
- Antsvoris
- Lytis – dažniau serga moterys.
- Amžius – dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys.
Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka #
Kviečiame susipažinti su Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) klinikinės praktikos gairių santrauka, skirta skydliaukės vėžio gydymui (2019 m. redakcija). Joje pateikiama esminė informacija, tokia kaip, diagnostika, stadijos nustatymas, gydymas ir tolesnė priežiūra. Šios gairės yra pagrįstos įrodymais. Atkreipiame dėmesį, kad vaistų patvirtinimai įvairiose šalyse gali skirtis. Leidinys parengtas anglų kalba.
