Kaip pasirūpinti savo sveikata ir prisidėti, kad gydymas būtų kuo sėkmingesnis?

Kaip galėčiau geriau pasirūpinti savo sveikata? #

Net 50 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, o tik 20 proc. lemia genai, aplinka – taip pat tik 20 proc. ir tik 10 proc. – medicinos bei sveikatos apsaugos kokybė. Todėl labai svarbu sveikata domėtis ir rūpintis kuo anksčiau, o pradėti niekada nėra per vėlu.

Geriau pasirūpinti savo sveikata galėsite, jei:

• Žinosite savo sveikatos istoriją (ūmios ir lėtinės ligos, hospitalizacijų datos ir priežastys, alerginės reakcijos, turimi skiepai, vartojami vaistai, maisto papildai ir pan.).
• Domėsitės savo liga, sveikatos būkle (kokia tai liga, jos įtaka gyvybinėms funkcijoms, kokie galimi gydymo būdai, galimybės pasveikti, gyventi įprastą gyvenimą ir t.t.).
• Kaupsite su sveikatos būkle susijusius išrašus (tyrimų rezultatus, aprašus ir pan.).
• Žinosite visų vartojamų vaistų pavadinimus, dozes, paskirtį.
• Gebėsite gydytojui apibūdinti savijautą, jaučiamus negalavimus, simptomus, savijautos pokyčius, pastebėtus pašalinius gydymo (vaistų) poveikius.
• Vizito metu užduosite gydytojui klausimus, pasitikslinsite neaiškią informaciją.
• Užsirašysite gydytojo pateiktas instrukcijas ir atsakymus.
• Pateiksite savo nuomonės gydytojui, kai bus priimami sprendimai dėl Jūsų gydymo.
• Perskaitysite medicinines formas prieš jas pasirašydami.
• Žinosite savo teisę pasirinkti gydymo įstaigą, gydytoją, gauti sveikatos priežiūros paslaugas per nustatytus terminus.

Kiekvienam turi rūpėti jo ir jo artimųjų sveikata. Sveikatos priežiūros įstaigose lankykitės ne tik susirgę ar pajutę tam tikrus negalavimus, bet ir profilaktiškai. Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį. Į konsultacijas ateikite pasiruošę, apgalvoję, ką pasakysite ir ko paklausite. Atminkite, kad kuo daugiau informacijos apie save pateiksite, tuo tikslesnės bus rekomendacijos.Paprašykite, kad Jus lydėtų šeimos narys ar kitas artimas žmogus, draugas.

Kokią informaciją apima mano sveikatos istorija? #

Kaupkite visus įrašus apie savo sveikatos istoriją ir dalinkitės informacija su savo sveikatos priežiūros komanda. Prisiminkite, kuo daugiau duomenų turėsite – tuo geresnius sprendimus dėl Jūsų gydymo galės priimti gydytojai. Jūsų ligos istorija apima informaciją apie: visas Jūsų sveikatos būkles ir ligas, alergijas, nepageidaujamas reakcijas ir jautrumą vaistinėms medžiagoms, skiepus, buvusias hospitalizacijas, vartojamus vaistus ir maisto papildus (vitaminus,  vaistažolių produktus).

Kodėl reikia žinoti savo vaistų pavadinimus? #

Ant kiekvieno vaisto dėžutės būna užrašyti 2 vaisto pavadinimai – bendrinis (ar prekinis) ir vardinis (originalus, sugalvotas tos farmacinės kompanijos).

Pradžioje naujus vaistus turime tik vardiniais pavadinimais. Vėliau, pasibaigus originalaus vaisto patentui, atsiranda tikrai nemažai generikų. Vaisto pagrindinė formulė turėtų būti ta pati, bet tabletės užpildai gali skirtis. Dabar generikų gali būti ant vienos rankos pirštų nesuskaičiuojamas skaičius, ir tenka pripažinti, kad ne visus pavadinimus spėjame išmokti. Ką onkologai tikrai žino, tai bendrinį pavadinimą. Tik biologinėms terapijoms rašomas konkretus firminis pavadinimas.

Receptuose gydytojai rašo bendrinius pavadinimus ir dažniausiai nemato, kaip atrodo tos dėžutės, buteliukai, kokios spalvos tirpalai ir tabletės. Pacientai įvardija, kad gavo „mėlynas kapsules, baltas tabletes…”. Bet paklausus pavadinimo, retas tą pasako.

Keičiantis kompensuojamų vaistų sąrašams, keičiasi kai kurių vaistų generikai. Pvz., pacientė teigia, kad dabar suleidus vaistą iš „kitokios dėžutės”, jaučiasi kitaip. Klausimas, koks buvo vaistas ir koks yra dabar.

PATARIMAI

• Reiktų žinoti ABU vaisto pavadinimus. Jei pasikeis firma ir savijauta, galima spręsti dėl keitimo. Yra vaistų, kurie pas mus vieninteliai, o yra tokių, kurie turi 5-7 analogus. Pvz., tamoksifenas, moterys skirtingų firmų skirtingai toleruoja (nors vaisto formulė yra ta pati).
• Atmintinai mokytis nebūtina – galima užsirašyti, nusifotografuoti. Kiti išsikerpa dėžutės gabaliuką su pavadinimais.
• Žiūrėkite į savo gydymą atsakingai. Ir jūs, ir gydytojai suinteresuoti nepadaryti klaidų. Labai svarbu dokumentuoti, kada ir kuo pradėjote gydymą, kada baigėte. Jei ligonis gydosi daug metų, informacijos kiekiai didžiuliai, galima ir kažką sumaišyti, praleisti. Geriau gydykimės sąmoningai.

Informacija parengta pagal POLA leidinį „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas I. Gydytojo onkologo patarimai, kaip sveikti, išvengti ligos pasikartojimo”. Leidinį galite atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

Kaip papasakoti savo savijautą? #

Žmogaus nusiskundimai – subjektyvus dalykas. Niekas geriau už jį patį nežino, kada atsirado koks nors ligos požymis, kaip jis vystėsi (didėjo, mažėjo), kiek laiko truko, nuo ko užeidavo, nuo ko praeidavo.

Bet žmonės dažniausiai neanalizuoja savo savijautos visumos. Pasako medikams vieną iš labiausiai varginančių simptomų (pvz., karščiuoju, skauda, viduriuoju, negaliu valgyti…) ir galvoja, kad tai jau diagnozė. Medikams to tikrai per mažai.

Medikai – ne ekstrasensai ir negali atspėti jums rūpimų klausimų.

• Reta kuri liga turi vieną požymį (net gripas nustatomas ne pagal vieną).
• Vienas kažkoks požymis gali būti tas pats, bet įvairių ligų požymis (pakilusi temperatūra gali turėti šimtus reikšmių).
• Ligai progresuojant, požymių daugėja ir iš jų „derinių“ jau lengviau nustatyti klinikinę diagnozę (skaudėjo pilvą, nereguliarus tuštinimasis, juodos išmatos, silpna – bus galvojama apie žarnyno navikus).
• Tinkamai įvertinus subjektyvių simptomų visumą, lengviau nuspręsti dėl kitų būtinų tyrimų (kažkam užteks plaučių rentgeno, kitam iš karto reikėskompiuterinės tomografijos).

Konsultacijos metu dažniausiai žmonės negali nuosekliai papasakoti savo būsenos – kurį nors požymį pamiršo, neatkreipė dėmesio, mintys „šokinėja“ laike ir po kūno dalis, todėl fiksuoto laiko konsultacijos metu ligos anamnezės surinkimas primena „tardymą“.

Po nusiskundimų (ar subjektyvios būklės) įvertinimo gydytojas įvertins objektyvią paciento būklę ir skirs radiologinius, laboratorinius, instrumentinius tyrimus, kad patikslintų savo pradines diagnozes.

Kaip padėti sau, kad medikai gautų aiškią, pilną informaciją, kaip jūs jaučiatės, kas keičiasi:

• Tai atlikti namie, ramiai apgalvojus. Būtina susirašyti, nes iš jaudulio tikrai pamirštama.
• Įsiklausyti ir įvardyti visus jaučiamus požymius.
• Kiekvienas požymis (simptomas) turi pradžią, kartais – pabaigą. Požymiai gali būti didėjantys, mažėjantys, stabilūs. Požymiai būna įvairaus intensyvumo (pvz., pacientų jaučiamą skausmą vertiname dešimties balų sistemoje). Gal simptomus kažkas išprovokuoja, gal nuo kažko jie praeina.
• Būklei blogėjant, tam tikrų jutimų taip pat daugės. Pvz., buvo įtrauktas krūties spenelis, paskui iš jo pakraujavo, paskui pradėjo skaudėti, paraudo, atsirado mazgas pažastyje – pirma mintis medikui apie krūties vėžį. Blogai, kai moteris net nežino, kiek laiko toks išorinis išopėjimas jau yra.

PATARIMAI

• Pradėti „girdėti“ save. Žmogaus kūnas neretai jau iš anksto signalizuoja apie prasidedančius sutrikimus. Kuo ankščiau mes „išgirstame save“, tuo anksčiau liga, gydymo, vaistų pašaliniai reiškiniai bus nustatyti.
• Kuo daugiau ir nuosekliau papasakosite apie savo savijautą, tuo tikslesni bus medikų patarimai.
• Svarbu, kas keičiasi. Jei aktyviai gydotės, atvykę pakartotinai konsultacijai, aiškiai suformuluokite, kas per tas 3-4 savaites vyko ar pasikeitė (pagerėjo, pablogėjo, naujai atsitiko). Jums taip pat būtina dalyvauti gydymo procese.
• Būtinas atvirumas. Kaip kunigui per išpažintį, taip ir gydytojui konsultacijos metu reikia sakyti tiesą ir tik tiesą. Visada yra galimybė patarti, kažką pakeisti, jei teisingai žinoma ir vertinama situacija. Atviras bendravimas – gerų tarpusavio santykių tarp paciento ir medikų garantas, kai kovojama
  su jūsų liga.

Informacija parengta pagal POLA leidinį „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas I. Gydytojo onkologo patarimai, kaip sveikti, išvengti ligos pasikartojimo”. Leidinį galite atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

Apie bendravimą su personalu – ko tikėtis ir kaip elgtis vykstant į gydymo įstaigą #

Atminkime, kad jūs į ligoninę atvykstate retai ir trumpam. Personalas dirba kasdien ir ilgas valandas. Darbas su ligoniais yra kitoks nei bendraujant su sveikais žmonėmis – skausmas, nekantrumas, pavargę nuo nuolatinių sveikatos problemų žmonės nori išskirtinio dėmesio ir galvoja tik apie save. Medikai taip pat – tik žmonės – irgi pavargsta, jiems reikia ir pavalgyti, ir pasivaikščioti su reikalu. Vienas paskui kitą priimami pacientai su skirtingomis problemomis išsekina emociškai. Turite suprasti, kad gydytojas jausis
skirtingai, jei jūs tą dieną būsite pirmas, o ne 30-asis pacientas.
Gydytojai negali išskirti labiau ar mažiau sergančio, jauno ir seno. „Aš su negalia” pas onkologus negalioja, nes už durų beveik visi su neįgalumu. Kartais jaunas turi daugiau sveikatos problemų nei senjoras. Aišku, jei pacientas ypač silpnas, vėžimėlyje, bus stengiamasi jį priimti be eilės. Kartais tenka priimtigreičiau tuos, kuriems reikia į tyrimą konkrečiam laikui.

PATARIMAI:

• Būkime draugiški vieni kitiems. Šiandien jūs kažkam padėsite, kitą kartą kiti jums atsilieps. Savo elgesį vertinkite pagal tai, kaip jūs norėtumėte, kad su jumis elgtųsi.
• Onkologijoje bendravimas tęsiasi metų metus ar dešimtmečius. Jei būsite nemandagus su personalu, gal ir nieko jums nesakys, bet būkite supratingi – juk geros personalo nuotaikos reikės ir kitiems ligoniukams. Netinkamas emocinis užtaisas didina nuovargį, didina klaidų tikimybę.
• Jei negalite atvykti į konsultaciją ar tyrimą – praneškite. Praneškite kuo ankščiau, taip padėsime kitam pacientui, nedidinsite eilių tyrimams.
• Jūsų liga ir patirtis yra unikali ir tik jūsų. Už durų nereikėtų garsiai kalbėti, piršti savo nuomonės gydymo klausimais.
• Personalas vienu metu gali dirbti tik su vienu pacientu. Nereikia stumdytis, bandant patekti „tik paklausti”. Neikite į kabinetą, jei ten yra kitas pacientas. Gydytojas tuo metu įsigilinęs į vieno paciento problemas. Kompiuterio ekrane informacija yra tik apie vieną pacientą.
• Išnaudokite laukimo valandas savo naudai. Jei žinote, kad teks palaukti, įsidėkite knygą, planšetę su ausinėmis. Yra daugybė edukacinių paskaitų pacientams onkologine tematika. Yra tokių, kurie mezga, dirba kompiuteriu ir pan.

Informacija parengta pagal POLA leidinį „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas I. Gydytojo onkologo patarimai, kaip sveikti, išvengti ligos pasikartojimo”. Leidinį galite atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

Kodėl onkologui reikia žinoti gretutinių ligų būklę #

Daugelis lėtinių ligų, tokių kaip širdies, kepenų, inkstų sutrikimai, vystosi metų metus ir gali turėti įtakos vėžio gydymui. Jei organizmas jau pažeistas kitų ligų, gali kilti didesnė komplikacijų rizika, o kai kuriais atvejais agresyvus gydymas gali būti pavojingas.

Ką svarbu žinoti pacientui? #

• Turėkite savo ligos istoriją – išrašus, diagnozes, ankstesnių tyrimų kopijas. Kartais senesnių duomenų gydytojai neturi sistemoje.
• Informuokite apie ankstesnes diagnozes – jei anksčiau sirgote onkologine liga, šią informaciją svarbu žinoti tiek jums, tiek jūsų artimiesiems.
• Stebėkite savo savijautą – gydytojas gali matyti tyrimų rezultatus, tačiau tik jūs pats jaučiate savo kūno pokyčius. Apgalvokite ir užsirašykite simptomus prieš vizitą.
• Gydykite ne tik vėžį, bet ir kitas ligas – jei paūmėja kita liga (pvz., gripas ar šlapimo pūslės uždegimas), apie tai informuokite onkologą, nes gydymo planas gali būti koreguojamas.
• Sveikesnis gyvenimo būdas padeda – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali pagerinti bendrą būklę bei sumažinti komplikacijų riziką.

Kaip ir dėl ko reikia susisiekti su onkologu? #

Kai kuriems pacientams kyla klausimų, kada ir kaip kreiptis į savo gydytoją.

Skambučiai į kabinetą #

• Per pirmąjį vizitą pasiteiraukite gydytojo ar slaugytojos dėl kabineto telefono numerio. Jei neužsirašėte – paklauskite per kitą vizitą. Jei numerio negavote, tikėtina, kad jo jums nereikia.
• Registratūra gali suteikti kabineto numerį arba, esant reikalui, surasti gydytoją per kitas jo darbo vietas. Registratūros kontaktus rasite internete.
• Kabineto slaugytoja dirba visą dieną ir gali padėti išspręsti daug klausimų arba nukreipti tinkama linkme.
• Skambinti reikėtų gydytojų darbo valandomis. Optimalus laikas – iki 12–13 val., nes vėliau vyksta konsiliumai, konferencijos, kiti įsipareigojimai. Kabineto darbo grafiką dažnai galima rasti ant durų.
• Gydytojai dažnai dirba keliose vietose – poliklinikoje, stacionare, dienos stacionare. Būkite tikri, kad kreipiatės į tą padalinį, kuriame esate gydomas.
• Asmeninių gydytojų telefonų dalinti negalima. Konsultacijos turi vykti oficialiais kanalais, nes kitaip gali kilti klaidų dėl informacijos.
• Socialiniai tinklai ar el. paštas nėra tinkami skubiems klausimams. Darbo metu gydytojai negali skaityti žinučių ir suteikti išsamios konsultacijos be visų paciento duomenų.

Jei pacientui sunku susiorientuoti, geriau, kad paskambintų artimas šeimos narys ar vietinis sveikatos specialistas – tai pagreitins bendravimą.

Dėl ko galima skambinti? #

• Pranešti apie neatvykimą į tyrimą ar procedūrą – tai leis registruoti kitą pacientą.
• Pasitikslinti, ar pagal kraujo tyrimų rezultatus bus galima tęsti gydymą. Naudinga iš anksto žinoti WBC, NEU, PLT, HGB rodiklius.
• Esant ypač blogiems kraujo rodikliams – pasitarti dėl galimų sprendimų ir būtinų vaistų.
• Jei dėl kažkokių priežasčių nebuvo atliktas planuotas tyrimas – galbūt pavyks greičiau užregistruoti kitą laiką.

Kada nereikėtų skambinti? #

• Jei būklė skubi – aukšta temperatūra, stiprūs skausmai, kraujavimas – būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Dienos stacionare neatliekami skubūs tyrimai.
• Jei atlikote tyrimą ir laukiate atsakymo, o už kelių dienų jau suplanuota konsultacija. Kabinete gydytojas gali pateikti išsamesnę informaciją, nei per telefoną.
• Jei klausiate dėl vėžio žymens – šis rodiklis dažniausiai nekeičia gydymo taktikos.
• Jei gydymas jau baigtas ir tyrimo atsakymas patvirtina, kad nėra pakitimų, kartais užtenka paskambinti vietoj vizito.
• Jei norite sužinoti „kas toliau numatyta?“ – tokie sprendimai priimami tik konsultacijos metu, atsižvelgiant į paciento būklę ir tyrimų rezultatus.

Skambinkite atsakingai ir aiškiai formuluokite klausimus. Geriausia iš anksto žinoti savo paskutinės konsultacijos datą. Supraskime, kad gydytojai dirba su daugybe pacientų – tinkamas bendravimas padės visiems.

Informacija parengta pagal POLA leidinį „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas I. Gydytojo onkologo patarimai, kaip sveikti, išvengti ligos pasikartojimo”. Leidinį galite atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

Jei liga progresuoja anksčiau nei numatyta planinė konsultacija #

Baigus aktyvų gydymą ir planuojant stebėseną, svarbu aiškiai susirašyti ir pasitarti su gydytoju:

• Kada ir kokie tyrimai bus reikalingi?
  Plaučių rentgeną, viršutinio pilvo aukšto echoskopiją (VPAE), ginekologo konsultaciją galima atlikti kartą per metus pagal gyvenamąją vietą.
• Kada ir kur vyks kita konsultacija?
  Stebėjimui pacientai lankosi konsultacinėje poliklinikoje:
  • Pirmaisiais metais – kas 3–4 mėn.
  • II–V metais – kas 6 mėn.
• Ar atvykstant reikės siuntimo?
  Gydytojas informuos, ar bus paskirtas specialistas ilgalaikei stebėsenai.
• Ko galima tikėtis ir kaip elgtis, jei įtariama ligos progresija?
  Gydytojas gali numatyti galimas „silpnas vietas“: vietinę progresiją, metastazes kauluose, plaučių pakitimus ir pan.

Kada kreiptis į gydytoją?

Onkologinės ligos eiga gali būti nenuspėjama. Kai kurie pacientai pajunta įtartinus simptomus ir nori greitesnio ištyrimo ar onkologo konsultacijos.

• Skubi pagalba
  Jei simptomai ūmūs ir ryškūs (stiprūs galvos skausmai, vėmimas, kraujavimas, aukšta temperatūra) – laukti negalima, būtina nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių.
• Pirminė diagnostika
  Jei simptomai trunka kelias dienas ar savaites, pirmiausia juos gali įvertinti šeimos gydytojas ir atlikti reikalingus tyrimus (ultragarsą, plaučių ar kaulų rentgeną). Tai padeda sumažinti nerimą ir išvengti nereikalingų tyrimų.
• Siuntimas pas onkologą
  Jei įtarimai išlieka, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo pas onkologą ir registruotis pasirinktoje gydymo įstaigoje.

Kiekviena įstaiga gali turėti skirtingą registracijos tvarką. Jei nepavyksta patekti pas konkretų gydytoją, verta registruotis pas kitą specialistą.

• Kasdien tvarkaraščiuose paliekamos vietos skubiems atvejams.
• Naujiems pacientams taikomas „žaliasis koridorius“.
• Esant poreikiui, galima pasitarti telefonu, kur ir kaip greičiau gauti pagalbą.

Baigiant gydymą, svarbu su gydytoju aptarti registracijos galimybes ir tolimesnį stebėjimo planą.

Informacija parengta pagal POLA leidinį „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas I. Gydytojo onkologo patarimai, kaip sveikti, išvengti ligos pasikartojimo”. Leidinį galite atsisiųsti paspaudus šią nuorodą.

Kaip į savo sveikatos priežiūros procesą įtraukti šeimos narį ar draugą? #

Rekomenduojama, o kartais net būtina į savo sveikatos priežiūros procesą įtraukti šeimos narį ar draugą, kuris:

• Padėtų užsiregistruoti vizitams ar tyrimams.
• Lydėtų lankantis pas šeimos gydytoją, gydytojus specialistus ar atliekant tyrimus.
• Padėtų pasiruošti vizitui (aptartų, ką papasakosite gydytojui, ko paklausite, ko prašysite).
• Vizito metu užduotų rūpimus klausimus, užsirašytų gydytojo pastebėjimus, rekomendacijas.
• Peržiūrėtų sutikimo dėl gydymo formas.
• Po vizito aptartų, ar viską vienodai supratote, primintų gydytojo nurodymus.
• Galėtų padėti jungiantis ir naudojantis www.esveikata.lt sistema.
• Žinotų su kuo susisiekti, jei Jūsų būklė pablogėtų.
• Kalbėtų Jūsų vardu, jei pats negalėtumėte to padaryti.
• Žinotų Jūsų pageidavimus dėl gaivinimo ir gyvybės palaikymo.

Jei mano mama/tėtis nemoka naudotis el. sveikata, ar aš galiu būti įgaliotu asmeniu, matyti jų sveikatos istoriją, registruoti pas gydytoją? #

Jūsų mama/tėtis gali nurodyti Jus esveikata.lt sistemoje kaip atstovaujantį asmenį ir galėsite matyti bei tvarkyti ir mamos/tėčio profilį, siuntimus, receptus, registracijas.

Detali instrukcija kaip sukurti atstovavimą E. sveikatos sistemoje – spauskite nuorodą atsisiuntimui.

Kaip prisidėti, kad gydymas būtų kuo sėkmingesnis? #

Vizito pas gydytoją metu aktyviai dalyvaukite pokalbyje ir klauskite visų Jums rūpimų klausimų, pvz.:

• Koks gydymas man gali būti skirtas, ar galiu rinktis?
• Kokia siūlomo gydymo esmė, kaip jis vyks ir kiek truks?
• Ar man siūlomas efektyviausias esamas gydymas?
• Kada tikėtis gydymo rezultatų?
• Kokie siūlomo gydymo privalumai ir trūkumai?
• Kokie šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti? Kokie iš jų būdingi, o kada vertėtų sunerimti ar skubiai kreiptis į gydytoją?
• Ar galiu pasitarti su kitu gydytoju ir kaip tai padaryti? Ar galiu atsisakyti siūlomo gydymo?
• Kokios galimos pasekmės?
• Ar galėsiu gydymą tęsti, jei persigalvosiu? Kokia galimybė pasveikti sergant tokiu vėžiu kaip mano?
• Ar visiškai pagysiu, ar gydymas tik sustabdys ligos plitimą?
• Ar baigus gydymą reikės ko nors saugotis ar ypatingai prisižiūrėti? Kaip liga ir gydymas paveiks mano gyvenimą?
• Kaip dėl gydymo gali keistis mano profesinis, asmeninis, lytinis gyvenimas, laisvalaikis?
• Ar gydymo metu galėsiu dirbti?
• Ar po gydymo galėsiu susilaukti vaikų?
• Ar turėsiu laikytis specialios dietos, keisti mitybos, fizinio aktyvumo įpročius?
• Kur kreiptis psichologinės, socialinės pagalbos?

Ar žinote, kad POLA teikia nemokamas psichologines, teisines ir mitybos konsultacijas POLA kortelės turėtojams ir jų artimiesiems? Konsultacija suteikiama užpildžius konsultacijų anketą POLA puslapyje, paskambinus ir užsiregistravus tel. +370 606 07257 arba parašius el. paštu konsultacijos@pola.lt

Domėkitės savo liga

Paprašykite savo gydytojo pasidalinti pacientams skirtais leidiniais, lankstinukais ir kita lengvai supranta informacija, kad galėtumėte daugiau sužinoti apie savo diagnozę, medicininius tyrimus ir gydymą. Norėdami gauti daugiau informacijos apie konkretų vėžio tipą, naršykite internete arba nueikite į biblioteką. Atminkite, kad ne visa internete esanti informacija yra kokybiška. Gydytojas, sveikatos priežiūros komanda, pacientų organizacijos ir paramos grupės gali pateikti patikimų svetainių sąrašą.

• Paprašykite savo gydytojo pasidalinti pacientams skirtais leidiniais, lankstinukais ir kita lengvai supranta informacija, kad galėtumėte daugiau sužinoti apie savo diagnozę, medicininius tyrimus ir gydymą. Norėdami gauti daugiau informacijos apie konkretų vėžio tipą, naršykite internete arba nueikite į biblioteką. Atminkite, kad ne visa internete esanti informacija yra kokybiška. Gydytojas, sveikatos priežiūros komanda, pacientų organizacijos ir paramos grupės gali pateikti patikimų svetainių sąrašą.
• Dalyvaukite virtualiose pacientų bendruomenėse.
  • POLA moderuoja virtualias pacientų bendruomenes „Facebook” socialiniame tinkle. Prisijunkite prie Jums aktualios:
    Gyvenimas sergant krūties vėžiu
    Gyvenimas sergant melanoma
    Gyvenimas sergant prostatos vėžiu
    Gyvenimas sergant plaučių vėžiu
    
  • Taip pat „YouTube” kanale POLA prieš vėžį patalpinta daugiau nei 100 video paskaitų apie onkologinės ligos gydymą, prevenciją, šalutinių reiškinių valdymą, sveiką gyvenseną ir psichologinę sveikatą.
  • Jaunų žmonių (18-39 m.), sergančių onkologinėmis ligomis Europinė bendruomenė beatcancer.eu
• Kaupkite visus įrašus apie savo ligos istoriją ir pasidalinkite naujausia informacija su savo sveikatos priežiūros komanda. Prisiminkite, kuo daugiau duomenų turėsite – tuo geresnius sprendimus dėl Jūsų gydymo galės priimti gydytojas.
  Jūsų ligos istorija apima informaciją apie:
  • Visas Jūsų sveikatos būkles ir ligas;
  • Alergijas, nepageidaujamas reakcijas ir jautrumą vaistinėms medžiagoms;
  • Buvusias hospitalizacijas;
  • Skiepus;
  • Vartojamus vaistus ir maisto papildus (vitaminus, vaistažolių produktus).

Gydant onkologinę ligą, svarbiausia išsaugoti ir kaupti šiuos duomenis:
·      Turėkite vėžio diagnozę įrodančius tyrimus – histologinio atsakymo kopiją su smulkiai aprašytu mikroskopiniu vaizdu, pagrindinių tyrimų – kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), pozitronų emisijos tomografijos (PET) – medicininius vaizdus;
·      Išsaugokite visas stacionarinio gydymo išrašų kopijas;
·      Jei buvo atlikti genetiniai tyrimai, būtinai apie tai informuokite savo artimuosius ir pasidalinkite su jais duomenimis apie rastus genetinius sutrikimus;
·      Žinokite savo tėvų, brolių, seserų ligas, ypač kurios gali būti genetiškai paveldimos.
Savo ligos istoriją, išrašytus receptus ir medicininius vaizdus galite matyti prisijungę per www.esveikata.lt Prie savo duomenų e-sveikatos sistemoje galite suteikti galimybę prisijungti ir savo artimiesiems.

• Atsakingai vartokite Jums skirtus vaistus:
  • Įsitikinkite, ar žinote visų savo vartojamų vaistų pavadinimus, dozes bei kokiam tikslui jie skirti. Tik teisingai vartojant vaistus, bus užtikrintas jų įsisavinimas ir efektyvumas.
  • Įspėkite gydytojus ir slaugytojus, jei turite alergiją tam tikriems vaistams.
  • Paprašykite gydytojo pateikti informaciją raštu apie Jums skirtus vaistus ir galimą jų šalutinį poveikį.
  • Vartodami vaistus, griežtai laikykitės gydytojo nurodymų.
  • Būtinai informuokite savo gydytoją apie visus savo vartojamus vaistus, papildus, vaistažolių preparatus ar kitus nereceptinius vaistus. Tai labai svarbu, nes kai kurios sąveikos tarp medikamentų gali būti pavojingos.
  • Įspėkite gydantį gydytoją, jei vartojate natūralius preparatus, nes jie gali turėti įtakos vaistų efektyvumui.
  • Jei vaisto pavadinimas Jums nepažįstamas ar niekada anksčiau nesate jo vartoję, įsitikinkite, kad jis tikrai skirtas Jums.
  • Galite pasinaudoti mobiliosiomis aplikacijomis, kurios Jums primins laiku išgerti medikamentus ir praneš, kai tabletės eis į pabaigą.

Vaizdo įrašas. Kaip pasikeičia gyvenimas susirgus? #

Kviečiame žiūrėti „Odontologai pataria“ laidos su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa Čiakienė įrašą. Jos metu Neringa Čiakienė papasakojo, kas būtent keičiasi onkologinio ligonio gyvenime, kokios pagalbos galima sulaukti, kur jos kreiptis, ką svarbu žinoti apie darbo galimybes bei kaip keičiasi gyvenimas jau po ligos.

Susisiekite su POLA pacientų gidais #

Jei turite dar klausimų – kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padės sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvėps kasdienybėje ir neš viltį gyvenimui.