Kodėl verta mesti rūkymą

Kaip tabakas ir rūkymas veikia mano sveikatą? #

Tabako rūkymas – vienas didžiausių iš visų žinomų vėžio rizikos veiksnių.

Nėra saugaus rūkymo būdo ar sveikesnių cigarečių. Nesvarbu, ar tai tradicinės cigaretės, kaitinamasis tabakas, ar elektroninės cigaretės – visi šie gaminiai kelia rimtą pavojų sveikatai.

Tabako vartojimas bet kokia forma (cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, tabako kramtymas), taip pat pasyvus rūkymas yra žalingi sveikatai, padidina riziką susirgti ir mirti nuo daugiau kaip 20 įvairių ligų. Tabako gaminių vartojimas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 20 proc. visų mirčių priežastis yra su rūkymu susijusios ligos. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo, turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, kadangi tabako dūmuose yra apie 50 cheminių medžiagų, galinčių susijungti su DNR ir sukelti genų mutacijas. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu.

Nerūkykite! Tai veiksmingiausias vėžio prevencijos būdas. Mesti rūkyti yra svarbu visiems, kurie rūko, taip pat ir daugelį metų rūkiusiems. Metusio rūkyti tikimybė susirgti yra mažesnė už vis dar rūkančio.

Kokių cheminių medžiagų galima rasti cigaretėje? #

Cigarečių dūmai – tai tūkstančių cheminių medžiagų mišinys. Degant cigaretei, iš jos išsiskiria virš 5000 skirtingų chemikalų. Jau daug metų trunkantys moksliniai tyrimai parodė, kad šios cheminės medžiagos yra nuodingos, pažeidžia ląsteles, lemia jų nevaldomą augimą ir tokiu būdu sukelia vėžį. Susukamas tabakas turi tuos pačius chemikalus, kaip ir iš anksto pagamintos cigaretės, tad jų naudojimas nėra saugesnis.

Nustatyta, kad tabako dūmuose yra bent 70 vėžį sukeliančių cheminių medžiagų. Štai keletas iš jų:

• Benzolas – cheminių medžiagų pramonėje naudojamas nuodingas tirpiklis.
• Chromas naudojamas dažų, skardų industrijoje
• 1,3 BUTADIENAS naudojamas pramoninės gumos gamyboje
• FORMALDEHIDAS naudojamas kaip negyvų audinių konservavimo priemonė
• ARSENAS nuodas
• BERILIS naudojamas atominiuose reaktoriuose
• POLONIS (210) ypač nuodinga radioaktyvi cheminė medžiaga
• KADMIS naudojamas baterijose
• POLICIKLINIAI AROMATINIAI grupė pavojingų ir DNR žalojančių chemikalų

Kas yra nikotinas ir kodėl žmonės rūko? #

Nikotinas yra priklausomybę sukeliantis narkotikas. Rūkymas dažnai nėra sąmoningas žmogaus pasirinkimas, o labiau priklausomybės nuo nikotino pasekmė. Priklausomybė nuo nikotino skatina nuolatinį vartojimą, o kartu – ir toksinių medžiagų įkvėpimą Įdomu tai, kad vartojant tik nikotiną, pavyzdžiui, nikotino pakaitinėje terapijoje, vėžio grėsmė nedidėja. Žmonės gali asocijuoti rūkymą su atsipalaidavimu, bet toks poveikis jaučiamas tik dėl to, jog surūkius cigaretę pašalinami nikotino abstinencijos simptomai. Rūkantieji taip pat dažnai turi išsivystę įprotį rūkyti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, skaitydami laikraštį, laukdami autobuso ir pan. Visa tai gali dar labiau sustiprinti priklausomybę. Dėl visų šių priežasčių nustoti rūkyti gali būti sunku, tačiau įmanoma. Rūkymas – tai viena pagrindinių onkologinių susirgimų priežasčių. Rūkantieji anksčiau miršta ir yra daug labiau linkę sirgti įvairiomis ligomis jaunesniame amžiuje. Mesti rūkyti – niekada nevėlu! Savijauta pradės gerėti iškart, kai tik atsisakysite šio žalingo įpročio. Jausitės sveikesni ir stipresni, be to – sutaupysite pinigų.

Kodėl rūkymas kenkia daugybei organų? #

• Kvėpavimas rūkant. Rūkant cigaretę, dūmai patenka į burną ir nosį. Toliau jie keliauja pro balso stygas rykle žemyn, paskui per trachėją, kol pasiekia plaučius, didindami grėsmę, kad ir šiuos organus kada nors gali pažeisti vėžys.
• Dūmų rijimas. Nepaisant to, kad didžiausia dūmų dalis įkvepiama į plaučius, tam tikra jų dalis visada nuryjama. Taip dūmai per stemplę patenka į skrandį ir didina šio vėžio riziką.
• Cheminių medžiagų judėjimas kraujotaka. Dūmuose esančios cheminės medžiagos patenka į kraują ir per jį pasklinda organizme. Dėl šios priežasties vėžys gali išsivystyti kituose kūno organuose, pavyzdžiui, kasoje, gimdos kaklelyje ar kepenyse.
• Cheminių medžiagų pašalinimas iš organizmo. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami iš organizmo nepageidaujamus chemikalus. Cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos galiausiai patenka į šlapimą, kuris prieš pasišalindamas iš organizmo patenka į šlapimo pūslę. Vadinasi, rūkymas gali tapti ir inkstų bei šlapimo pūslės vėžio priežastimi.

Rūkymas yra viena iš pagrindinių plaučių, burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių.

Kaip tabake esančios cheminės medžiagos gali sukelti vėžį? #

Tabako dūmai kūną gali paveikti skirtingais būdais. Kiekviena surūkyta cigaretė padidina vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad kas 15 surūkyta cigaretė, lemia ląstelių DNR pokyčius, galinčius sukelti vėžį.

DNR yra visose kūno ląstelėse ir kontroliuoja jų elgesį. Jei DNR pažeidžiama, ląstelių veikla gali pakisti. Pavyzdžiui, tabake randamos medžiagos gali sukelti pažeidimus labai specifinėse DNR grandinių vietose, kurios atsakingos už ląstelės apsaugą nuo vėžinių procesų.

Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos pažeidžia kūno sistemas, kurios atsakingos už chemikalų ir toksinų šalinimą. Taigi, rūkančiųjų kūnai ne taip efektyviai šalina toksinus kaip nerūkančiųjų.

Tabakas ir alkoholis #

Alkoholis – dar viena gerai žinoma galima vėžio priežastis. Kartu vartojamo alkoholio ir tabako žala yra dar didesnė.

Naujos apžvalgos metu buvo nustatyta, kad žmonėms, kurie vartoja alkoholį, rizika susirgti onkologine liga padidėja trečdaliu, lyginant su tais, kurie alkoholio nevartoja. Žmonių, kurie vartoja alkoholį ir rūko, vėžio rizika išauga net tris kartus.

Alkoholis palengvina tabako dūmuose esančių toksinių chemikalų patekimą į kraujotaką pro burną ir gerklę. Alkoholis taip pat gali pakeisti kai kurių chemikalų skilimo produktus į dar žalingesnius mūsų kūnui.

Ar elektroninės cigaretės žalingos? #

Elektroninės cigaretės dažnai pristatomos kaip „sveikesnė“ ar „mažiau kenksminga“ alternatyva tradicinėms cigaretėms. Dėl modernaus dizaino, kvapnių skonių ir reklamos jos ypač patrauklios jaunimui. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šis įvaizdis yra klaidinantis.

Elektroninės cigaretės nėra tik „nekalti garai“. Jų aerozolyje aptinkama daugiau nei 40 kenksmingų medžiagų, tarp jų – formaldehidas, akroleinas, benzenas, sunkieji metalai (švinas, kadmis), kancerogenai ir kiti cheminiai junginiai. Daugelis šių medžiagų dirgina kvėpavimo takus, sukelia uždegimą ir ilgainiui gali prisidėti prie vėžinių procesų vystymosi.

Kaip jos veikia organizmą?

Įkvėpus elektroninės cigaretės garų, smulkios dalelės patenka giliai į plaučius. Jos pažeidžia gleivinę, skatina uždegimą ir trikdo natūralią kvėpavimo takų apsaugą. Ilgainiui tai gali sukelti:

• Lėtinį kosulį
• Dusulį
• Krūtinės spaudimą
• Dažnesnes kvėpavimo takų infekcijas
• Plaučių funkcijos silpnėjimą

Kai kuriais atvejais pasaulyje jau aprašyti ūminiai plaučių pažeidimai, susiję su elektroninių cigarečių vartojimu, taip pat ir mirtini atvejai.

Elektroninės cigaretės rinkoje palyginti neseniai, todėl dar neturime visų duomenų apie jų ilgalaikį poveikį. Tačiau jau dabar aišku, kad jos:

• Skatina lėtinį uždegimą
• Pažeidžia plaučių audinius
• Gali prisidėti prie vėžio vystymosi
• Didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Tai nėra „mažesnė blogybė“. Tai – kitas būdas į organizmą nuolat tiekti toksines medžiagas.

Pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar kitu specialistu dėl patarimų, kaip mesti rūkyti.

Kaitinamosios cigaretės: kodėl jos nėra saugesnės? #

Kaitinamosios cigaretės dažnai pristatomos kaip „mažiau kenksminga“ alternatyva tradicinėms cigaretėms, nes jose tabakas ne deginamas, o kaitinamas. Gamintojai teigia, kad taip išsiskiria mažiau kenksmingų medžiagų. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šis teiginys yra klaidinantis.

Nors tabakas nėra deginamas, jis kaitinamas labai aukštoje temperatūroje – apie 250–350 °C. Šio proceso metu išsiskiria daugybė cheminių junginių, tarp jų – kancerogenai, toksinai ir dirginančios medžiagos, kurios patenka tiesiai į kvėpavimo takus.

Kaitinamųjų cigarečių aerozolyje randama:

• Kancerogeninių medžiagų
• Sunkiųjų metalų
• Smulkių dalelių, kurios patenka giliai į plaučius
• Cheminių junginių, dirginančių kvėpavimo takus

Nors kai kurių medžiagų kiekis gali būti mažesnis nei tradicinėse cigaretėse, tai nereiškia, kad jos yra saugios. Net ir mažesni toksinų kiekiai, vartojami nuolat, sukelia lėtinį uždegimą ir ilgalaikius pažeidimus.

Įkvėpus kaitinamųjų cigarečių aerozolio, cheminės medžiagos patenka į bronchus ir plaučių alveoles. Tai gali sukelti:

• Lėtinį kosulį
• Dusulį
• Kvėpavimo takų jautrumą
• Dažnesnes infekcijas
• Plaučių funkcijos silpnėjimą

Ilgainiui tai didina lėtinių kvėpavimo takų ligų ir plaučių vėžio riziką.

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kaitinamųjų cigarečių vartojimas didina:

• Plaučių vėžio riziką
• Burnos ertmės vėžio riziką
• Šlapimo pūslės vėžio riziką

Tai susiję su tuo, kad kaitinimo metu išsiskiria mutageninės ir kancerogeninės medžiagos, kurios gali pažeisti ląstelių DNR.

Kaitinamosios cigaretės rinkoje yra palyginti neseniai, todėl ilgalaikio poveikio tyrimų dar trūksta. Tačiau jau dabar žinoma, kad jos:

• Skatina lėtinį uždegimą
• Pažeidžia plaučių audinius
• Gali prisidėti prie vėžinių procesų
• Didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Tai reiškia, kad „saugesnės“ nereiškia „saugios“.

Ar bedūmis tabakas yra kenksmingas? #

Bedūmis tabakas – tai tokie tabako produktai kaip kramtomas, čiulpiamas ar pro nosį inhaliuojamas tabakas. Šių produktų naudotojai suvartoja tokius pačius, jei ne didesnius, vėžį sukeliančių medžiagų kiekius. Bedūmis tabakas gali kelti grėsmę susirgti burnos, stemplės ir kasos vėžiu.

Ar kaljanas kenkia? #

Tabakas gali būti naudojamas skirtingais būdais, tačiau visi yra siejami su onkologinėmis ligomis. Nors kaljano dūmai dėl saldžių priedų gali atrodyti kaip mažiau žalingi, tačiau taip nėra. Kaljanas savo sudėtyje turi tabako, tad jo vartotojai įkvėpia vėžį sukeliančių toksinų bei nikotino. Kaljano rūkymas gali padidinti riziką susirgti skrandžio ar burnos onkologinėmis ligomis ir du kartus padidinti tikimybę susirgti plaučių vėžiu. Kitaip nei cigaretės, kaljano tabakas deginamas naudojant anglis, tad vartotojai, tuo pačiu, gali įkvėpti ir pavojingai aukštą kiekį nuodingų anglies monoksido dujų.

Kas yra pasyvus rūkymas? #

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas kitų rūkančiųjų dūmais. Jis didina nerūkančiųjų riziką susirgti plaučių vėžiu, taip pat tikimybę susirgti kitomis vėžio formomis, pvz. gerklų ar ryklės. Pasyvus rūkymas taip pat sukelia ir kitas sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos.

Pavojingiausi tabako dūmai – nematomi, tačiau jie keliauja per orą ir užsilieka bei gali kauptis ant įvairių paviršių ar rūbų.

Apsaugokite vaikus nuo pasyvaus rūkymo. Pasyvus rūkymas ypač žalingas vaikams. Vaikai, susiduriantys su rūkymu, turi didesnę riziką susirgti kvėpavimo takų infekcijomis, astma, bakteriniu meningitu, staigios kūdikio mirties sindromu. Daugiausia vaikai pasyviai rūko namuose. Dūmai gali pasklisti po namus net pro atvirus langus.

Pasyvaus rūkymo kenksmingumo lygmuo gali labai išaugti mašinose, dėl jų mažos ir uždaros erdvės. Jungtinėje Karalystėje nuo 2016 metų yra uždrausta rūkyti mašinose, jeigu viduje yra nepilnamečių. Jeigu rūkote, tai geriausia daryti lauke, toliau nuo namų. Tokiu būdu sumažinsite pasyvaus rūkymo riziką artimiesiems. Nusprendę mesti rūkyti padėsite tiek sau, tiek ir aplinkiniams.

Kodėl verta mesti rūkyti? #

Metimo rūkyti privalumai:

• Metus rūkyti stipriai sumažėja tikimybė susirgti net 15 rūšių vėžiu.
• Nerūkantys ir metę rūkyti asmenys gyvena 10 metų ilgiau nei rūkantys visą gyvenimą.
• Visiems artimiesiems bus sveikiau gyventi be tabako dūmų jų aplinkoje.
• Sutaupysite pinigų. Paskaičiuota, kad 20 surūkytų cigarečių per dieną, rūkant 20 metų, kainuoja įspūdingą 22 000 eurų sumą.

Rūkymas gydymo metu:

• Mažina gydymo efektyvumą
• Didina komplikacijų riziką
• Blogina išgyvenamumą

Metus rūkyti bet kuriame etape – prognozė pagerėja.

Kaip padėti sau mesti rūkyti? #

Kai apsisprendžiate mesti rūkyti:

• Paskirkite datą ir jos laikykitės
• Būkite užimti
• Gerkite daug skysčių
• Būkite aktyvesni
• Mąstykite pozityviai
• Pakeiskite dienotvarkę
• Prasiblaškykite
• Jokių pasiteisinimų surūkyti paskutinę cigaretę
• Už sutaupytus pinigus palenpinkite save
• Valgykite sveikai
• Gyvenkite šia diena

Vaizdo įrašas. „Saugus“ rūkymas – tik mitas #

Kviečiame žiūrėti gyd. Vaida Gedvilaitės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Chemoterapijos skyriaus vedėjos, gydytojos pulmonologės pranešimą, skaitytą 2025-11-24 Seime vykusioje POLA ir Seimo nario prof. S. Čaplinsko organizuotoje konferencijoje „Plaučių vėžio žinomumo mėnuo: nuo vieningo tikslo – prie personalizuotų sprendimų”.

Šis renginys – 2025 m. POLA informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai, stigmos mažinimui ir sergančiųjų palaikymui, dalis. Dėkojame rėmėjams!

Pranešimo apibendrinimas:

Mesti rūkyti verta bet kuriame gyvenimo etape – nepriklausomai nuo to, kiek metų rūkėte ar kiek cigarečių surūkote per dieną. Rūkymas kenkia visiems kūno organams: plaučiams, širdžiai, kraujagyslėms, smegenims, virškinimo sistemai. Jis yra tiesiogiai susijęs ne tik su plaučių, bet ir su daugelio kitų rūšių vėžiu, taip pat su insultu, širdies infarktu, lėtinėmis kvėpavimo ligomis, nevaisingumu ir regėjimo sutrikimais. Nėra „saugaus“ rūkymo – nei tradicinės cigaretės, nei elektroninės, nei kaitinamojo tabako gaminiai nėra nekenksmingi.

Moksliniai tyrimai rodo, kad metant rūkyti organizmas pradeda atsistatyti gana greitai. Jau per kelias dienas gerėja kvėpavimas, mažėja kosulys, atsistato skonio ir uoslės pojūčiai. Per kelias savaites pagerėja plaučių funkcija, sumažėja dusulys, o širdis ir kraujagyslės patiria mažesnį krūvį. Ilgainiui reikšmingai sumažėja plaučių vėžio, širdies ligų ir insulto rizika. Kuo anksčiau metama, tuo didesnė nauda, tačiau net ir po daugelio metų rūkymo sprendimas mesti vis tiek pagerina sveikatos prognozę.

Ypač svarbu mesti rūkyti tiems, kuriems jau diagnozuota onkologinė liga. Rūkymas gydymo metu mažina gydymo efektyvumą, didina komplikacijų riziką ir blogina bendrą išgyvenamumą. Metus rūkyti net ir gydymo eigoje, organizmas geriau reaguoja į terapiją, lengviau toleruojami vaistai, greičiau gyja audiniai. Tai reiškia ne tik ilgesnį gyvenimą, bet ir geresnę jo kokybę.

Rūkymas kenkia ne tik sveikatai, bet ir kasdieniam gyvenimui bei finansams. Vienas pakelis per dieną per metus gali kainuoti daugiau nei tūkstantį eurų. Tai – pinigai, kuriuos galima skirti poilsiui, šeimai ar savo gerovei. Mesti rūkyti nėra lengva, nes nikotinas sukelia stiprią priklausomybę, tačiau pagalba egzistuoja. Kiekvienas bandymas mesti yra žingsnis teisinga kryptimi, o sprendimas rūpintis savimi – vienas svarbiausių, kurį galite priimti.

Pagalbos linija norintiems mesti rūkyti – 1819 #

Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Norinčius mesti rūkyti konsultuos 5 pagal specialią moksliniais įrodymais grįstą metodiką apmokyti specialistai.

Linija veiks darbo dienomis nuo 11 iki 19 val. ir savaitgaliais nuo 11 iki 14 val.

Iškilus poreikiui gauti išplėstinę metimo rūkyti pagalbą – galite kreiptis į šią pagalbą teiksiančias įstaigas savivaldybėse, kurių kontaktai nurodyti svetainėje nerukysiu.lt.